Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. N. ieškinį atsakovui A. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo reikalavimai ir argumentai

4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu jam pareikštų ieškovės reikalavimų nepripažino ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad išsiskirti su ieškove nenori, nori ir toliau gyventi santuokoje, nors pripažino, jog santuoka su ieškove nėra sėkminga ir laiminga. Per tiek metų yra visko buvę. Už viską ieškovei atleido. Anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Nuomavosi būstą, vėliau per ieškovės seserį gavo (duomenys neskelbtini) butą, su sąlyga, jeigu jis dirbs ūkyje. Būdavo atvejų, ne visada, jog ieškovė iš darbo grįždavo išgėrusi apie 23-24 val., dėl šios priežasties ir užrakindavo duris. Siekia ieškovei išsaugoti tinkamą gyvenimo kokybę. Mano, jog turi pareigą ją prižiūrėti. Ji turi turėti savo nuomonę, nori, kad būtų paruoštas maistas, išskalbti rūbai. Atsakovas apie 7-8 metus yra nedirbantis, tačiau pajamų gauna iš savo verslo, t. y. augina vištas, triušius (šiuo metu turi jų penkis), turi žemės sklypą ir du šiltnamius. Turi natūrinį ūkį ir iš jo išgyvena. Nežino kiek per mėnesį uždirba. Mokesčius už butą moka tik ieškovė. Jam neįgalumas nėra nustatytas. Maisto nusiperka iš savo pinigų. Bėdų su alkoholiu neturi, bet kartais išgeria. Kiekvieną dieną išgeria alaus. Kartais gali pasakyti kokį tai negražų žodį. Mano, jog draugės ieškovei daro blogą įtaką, jos atsirado gal prieš kokius 2 metus. Nenori būti vienas. Pripažįsta, kad dėl nesėkmingos santuokos yra kalti abu, tačiau jis principingas ir niekados ieškovei nenusileidžia. Ieškovė nepagrįstai pramogauja, gyvena vaikišką gyvenimą, išeina iš namų visai dienai, nieko nesako, t. y. kur būna, ką veikia ir panašiai. Nori žinoti, ką ieškovė veikia, su kuo ir kur būna. Dėl išsikėlimo ir kompensacijos tegul sprendžia pati ieškovė, tačiau pats savanoriškai išsikelti iš buto nenori. Turi 2 vaikus, kurie yra pilnamečiai, su jais bendrauja. Kadangi buvo planuojama išvykti į užsienį, šiai dienai turi tik 5 triušius, jie yra mėsiniai, o vištų nelaiko. Būna, kad per dieną išgeria vieną ar dvi skardines alaus (tik 6 laipsnių stiprumo). Būna, kad išgeria ir „šnapso“. Kartais pasitaiko atsitiktinių darbų. Prie buto išlaikymo šiuo metu visiškai neprisideda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

5. Nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šios bylos atveju ieškovė prašo nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl sutuoktinio kaltės, nurodydama, kad sutuoktinis pažeidė įstatyme įtvirtintas sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir paramos, visapusiško rūpinimosi pareigas. Ieškinyje nurodoma, kad dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, nesirūpinimo šeima, sutuoktiniai jau daug metų gyvena faktiškai , nors ir viename bute, tačiau gyvena skyrium, nebeveda bendro ūkio, nebevykdo jokių sutuoktinių pareigų.

6. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos: sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

7. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

8. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad su atsakovu buvo bandoma jau nuo 2006 m. taikiai susitarti ir išsiskirti bendru sutikimu, tačiau atsakovas kategoriškai nesutiko. Ginčo šalių santuokinis gyvenimas tapo nepakeliamas tik dėl atsakovo, kuris piktnaudžiaudamas alkoholiu, reiškia ieškovei įvairius nepagrįstus priekaištus ir grasinimus, taip pat trukdo ilsėtis (klibindamas jos kambario durų rankeną, kad ieškovė negalėtų tinkamai išsimiegoti ir pasiruošti darbui (duomenys neskelbtini), kuriame pradeda dirbti nuo 5 valandos ryto), be to, atsakovas daug metų niekur nedirba, negauna jokių pajamų, neprisideda prie bendro buto išlaikymo, šią naštą palikdamas išimtinai tik ieškovei. Teismo posėdžio metu ieškovė akcentavo, kad apsisprendimą skirtis galiausiai nulėmė piktybiškas atsakovo elgesys ir siekis ją visiškai kontroliuoti, kuomet dėl atsakovo principingai užrakintų buto durų teko kviesti policijos pagalbą. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors atsakovas ir kategoriškai nesutiko nutraukti santuokos, tačiau visas ieškovės nurodytas aplinkybes, susijusias su sistemingu alkoholio vartojimu, darbo neturėjimu, neprisidėjimu prie bendro buto išlaikymo, trukdymo ieškovei ilsėtis (t. y., ieškovės kambario durų klibinimu), aplinkybėmis dėl policijos iškvietimo, pripažino ir jų neginčijo (CPK 187 straipsnis). Taip pat teismas pažymi, kad šios bylos atveju atsakovas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie ieškovės, kaip sutuoktinės kaltę, dėl šalių santuokos nutraukimo (CPK 12, 178 straipsniai).

9. Tokiu atveju ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių ir pateiktų duomenų pagrindu, taip pat ginčo šalių paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovas šeimos neremia nei moraliai, nei materialiai ir jų santuokinių ryšių išsaugoti nėra galimybių. Nagrinėjamoje byloje ieškovės teiginiai apie šeimos iširimo priežastis liko nenuginčyti, o atsakovas nepateikė jokių ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, leidžiančių spręsti apie ieškovės nepagarbą sutuoktiniui ir (ar) patvirtinančių kitokią jos kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės (CPK 185 straipsnis).

10. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas, nes jis nebuvo pagarbus sutuoktinei ir nedėjo pastangų pakeisti su šeimyniniu gyvenimu nesuderinamų įpročių (charakterio) ir gyvenimo būdo, todėl atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai bendro gyvenimo negyvena, bendro ūkio neveda, išsaugoti šeimą nėra jokių galimybių, todėl dėl pirmiau nustatytų priežasčių santuoka nutrauktina dėl atsakovo A. N. kaltės (CK 3.26, 3.27 straipsniai, CPK 185 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

11. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliekama jos santuokos metu turėta pavardė – „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui jo santuokinė pavardė – „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

12. Šalys viena iš kitos išlaikymo priteisti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto registruotino nekilnojamojo turto padalijimo

13. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti klausimą dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas).

14. Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. CK 3.127 straipsnyje įtvirtinta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Nesant galimybės turtą padalinti natūra, turtą teismas priteisia vienam sutuoktiniui natūra, kartu pastarąjį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad turto padalijimo būdas, kai turtas vienam sutuoktiniui priteisiamas natūra, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, laikomas išimtiniu. Tuo atveju, kai turtas priteisiamas natūra vienam iš sutuoktinių, o kitam priteisiama kompensacija turi būti konstatuotos dvi grupės faktinių aplinkybių: pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima; antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2016).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytas svarbias faktines aplinkybes. Tais atvejais, kai turtas yra priteisiamas vienam iš sutuoktinių, įpareigojant šį sumokėti kompensaciją kitam sutuoktiniui, turi būti vertinama sutuoktinio turtinė padėtis, t. y. galimybė sumokėti priteistą kompensaciją. Priteisiant kitam sutuoktiniui už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-662-313/2015).

17. Jau minėta, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Transporto priemonių santuokos šalys, būdamos santuokoje neįgijo, tačiau teismui pateikti 2022-09-28 Nekilnojamojo turto registro duomenys (išrašai) patvirtina, kad santuokos metu buvo įgytas toks nekilnojamasis turtas: 1) 0,9041 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., adresu (duomenys neskelbtini); 2) 0,5051 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas atsakovo A. N. vardu, (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu bei 3) 46,81 kv.m. ploto 2 kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 4) 1/12 dalis, nuo viso 324,00 kv.m. užstatyto ploto pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 5) 1/12 dalis, nuo viso 180,00 kv.m. užstatyto ploto pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas ieškovės M. N. vardu, (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu.

18. Išvardintą visą nekilnojamąjį turtą, įgytą santuokos metu, ieškovė prašė padalinti natūra lygiomis dalimis, t. y. priteisiant kiekvienam po ½ dalį. Teismo posėdžio metu tokį prašymą ieškovė motyvavo tuo, kad šalys turi tik vieną gyvenamąjį būstą – dviejų kambarių butą, kuriame yra du atskiri izoliuoti kambariai, atsakovas po policijos iššvietimo kiek aprimo, taip pat jį drausmina gretimame bute gyvenantis jų pilnamečiai vaikai, šiuo metu nei vienas sutuoktinis neturi galimybių išsikelti kitur ir (ar) sumokėti kompensaciją už kitam sutuoktiniui tenkančią didesnė nekilnojamojo turto dalį. Atsakovas tokiam ieškovės prašymui prieštaravimų nereiškė.

19. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta, kad santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo būdas natūra būtų nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių tarpusavio santykius. Pagal byloje surinktus duomenis nėra pagrindo konstatuoti, kad finansinė ieškovės ar atsakovo finansinė padėtis yra tokia, jog priteisus turtą natūra, kuris nors iš jų šiuo metu galėtų sumokėti kitam sutuoktiniui piniginę kompensaciją per protingą laiko tarpą. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nekilnojamasis turtas, tarp kurio ir butas yra dalus bei tai, kad nors šalių tarpusavio santykiai nėra geranoriški, tačiau negalima daryti išvados, kad jie būtų tokie konfliktiški, jog sutuoktiniai neturėtų galimybių bendrai valdyti ir naudoti buto taip, kad nebūtų pažeisti jų interesai, todėl darytina išvada, jog nėra pagrindo nukrypti nuo prioritetinio turto padalijimo natūra principo. Dėl to šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – du žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sandėlio, unikalus Nr. natūra po ½ priteisia ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

21. Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-24 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017 18 punktą). Taigi šioje byloje pareikštas reikalavimas nutraukti santuoką ir padalinti šalių turtą apmokestinamas 204 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai).

22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai iš atsakovo ieškovei priteistini – 991,01 Eur, t. y. už duomenų iš VĮ Regitra gavimą (36,01 Eur), už ieškinio teismui pateikimą (žyminis mokestis) (204 Eur), už dokumentų rinkimą, pateiktą mediacijos tarnybai (250 Eur), už ieškinio surašymą ir ieškovės interesų atstovavimą teisme (500 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

23. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės M. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo A. N. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei M. N. palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui A. N. – „(duomenys neskelbtini)“.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei M. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise:

- ½ dalį 46,81 kv.m. ploto turinčio 2 kambarių buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo įsigytas 1992-07-20 ir kurios vertė 2 875 Eur;

- ½ dalį nuo 1/12 dalių, nuo viso 324,00 kv.m. užstatyto ploto turinčio pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įsigyto 1992-07-20, ir kurio ½ dalis nuo 1/12 dalies vertė 433,50 Eur;

- ½ dalį nuo 1/12 dalių, nuo viso 180,00 kv.m. užstatyto ploto turinčio pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įsigyto 1992-07-20, ir kurio ½ dalis nuo 1/12 dalies vertė 248,50 Eur;

- ½ dalį iš 0,9041 ha ploto turinčio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., adresu (duomenys neskelbtini), įsigyto 1996-07-09, ir kurio vertė 560 Eur;

- ½ dalį 0,5051 ha ploto turinčio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., adresu (duomenys neskelbtini), įsigyto 1996-07-09, ir kurio vertė 296 Eur.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise:

- ½ dalį 46,81 kv.m. ploto turinčio 2 kambarių buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įsigyto 1992-07-20, ir kurio ½ dalies vertė 2 875 Eur;

- ½ dalį nuo 1/12 dalių, nuo viso 324,00 kv.m. užstatyto ploto turinčio pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įsigyto 1992-07-20, ir kurio ½ dalis nuo 1/12 dalies vertė 433,50 Eur;

- ½ dalį nuo 1/12 dalių, nuo viso 180,00 kv.m. užstatyto ploto turinčio pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įsigyto 1992-07-20, ir kurio ½ dalis nuo 1/12 dalies vertė 248,50 Eur;

- ½ dalį iš 0,9041 ha ploto turinčio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., adresu (duomenys neskelbtini), įsigyto 1996-07-09, ir kurio vertė 560 Eur;

- ½ dalį 0,5051 ha ploto turinčio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., adresu (duomenys neskelbtini), įsigyto 1996-07-09, ir kurio vertė 296 Eur.

Priteisti iš atsakovo A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei M. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 991,01 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt vieną euro ir vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,28 Eur (trylika eurų ir dvidešimt aštuonis euro centus) pašto išlaidų, nurodant šias išlaidas sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas: 5662).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.