Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) (išieškotojos) pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstoliui N. A., skolininkui K. J. ir jo sutuoktinei G. J. dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. liepos 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismas nutartimi tenkino pareiškėjos pareiškimą ir nustatė, kad skolininkui K. J. priklauso ½ dalis sutuoktinės G. J. pajamų iš darbinės intelektinės veiklos, dividendų, pensijos, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

2017 m. liepos 19 d. gavus atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties, Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 20 d. nutartimi, iš dalies sutikdamas su G. J. 2017 m. liepos 14 d. atskiruoju skundu, pasinaikino 2017 m. liepos 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį ir nutarė prašymą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo nagrinėti iš naujo, o civilinė byla buvo sustabdyta iki Širvintų rajono apylinkės teisme bus išnagrinėta K. J. ir G. J. santuokos nutraukimo byla.

Vilniaus Regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu, įsiteisėjusius 2018 m. gegužės 28 d., išnagrinėjus K. J. ir G. J. santuokos nutraukimo bylą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi atnaujino civilinę bylą Nr. 2VP-394-527/2018, išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta.

Suinteresuotiems asmenimis apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį buvo pranešta 2017 m. gegužės 30 d. paskelbus pranešimą specialiame interneto tinklalapyje, nurodant, kad suinteresuotieji asmenys turi teisę iki teismo posėdžio raštu pateikti teismui savo poziciją dėl pateikto prašymo (14 b. l.). Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į prašymą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2017 m. liepos 1 d. (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymas Nr. XII-2751), jei skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

Kadangi VMI pareiškimas dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo teisme gautas dar neįsigaliojus CPK 667 straipsnio pakeitimui, o pagal ankstesnę redakciją dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo spręsdavo teismas iš karto po to, kai antstolis aprašydavo bendrąjį turtą ir pasiūlydavo išieškotojui kreiptis su tokiu prašymu į teimą, teismas išsprendžia išieškotojos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005).

Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0165/15/00737 medžiagos nustatyta, kad antstolis N. A. vykdo išieškojimą pagal 2015 m. balandžio 13 d. pareiškėjos priimtą sprendimą Nr. (23.31-08)320A-9303 dėl 758,17 Eur skolos išieškojimo iš skolininko VMI naudai. Antstolis, negalėdamas skolos išieškojimo visiškai įvykdyti iš skolininko turto ir patikrinęs G. J. turtinę padėtį, nustatė, jog skolininko sutuoktinė gauna pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl 2017 m. birželio 13 d. patvarkymais Nr. V/TA-TT ir Nr. V/TA-DU-5735 areštavo skolininkui priklausančias turtines teises į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas bei įpareigojo jos darbdavį areštuotas ir išskaitytas lėšas pervesti saugojimui į Antstolio depozitinę sąskaitą. 2017 m. birželio 13 d. patvarkymu Nr. V/DOK-26320 antstolis pasiūlė pareiškėjai su prašymu kreiptis į teismą tikslu nustatyti areštuoto skolininko turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine dalį.

2017 m. birželio 28 d. pareiškėja kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti, jog skolininkui bendroje jungtinėje su jo sutuoktine nuosavybėje priklauso ½ dalis visų sutuoktinės pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, pašalpos bei kitokios išmokos. Pareiškime nurodyta, jog antstolis pareiškėjos naudai vykdo pareiškėjos priimtą sprendimą Nr. (23.31-08)320A-9303 dėl 758,17 Eur skolos išieškojimo iš skolininko. Skolininkui vengiant įvykdyti prievolę, antstolis nustatė, kad skolininkas yra susituokęs su G. J., todėl 2017-06-13 patvarkymais pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi, priimta rašytinio proceso tvarka ir neišklausius suinteresuotų asmenų, pareiškėjos skundą buvo patenkinęs ir nustatęs, kad skolininkui K. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinės G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijos, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

2017 m. liepos 14 d. atskirajame skunde (teisme gautame 2017-07-19) pareiškėja G. J. prašė nustatyti, kad jos pajamose yra didesnė asmeninės nuosavybės teise priklausanti turto dalis. Skunde nurodyta, kad ji nesutinka su tokiu formaliu teismo sprendimu ir prašo nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi su sutuoktiniu K. J. negyvena daugiau kaip metai, neveda bendro ūkio, yra padavę pareiškimą dėl santuokos nutraukimo Širvintų rajono apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2YT-746-522/2017). Ji gyvena su dviem mažamečiais vaikais motinai priklausančiame bute, bendro turto neturi, pati santaupų nėra sukaupusi, kadangi K. J. prie šeimos išlaikymo net ir gyvenant kartu neprisidėjo, savo uždirbtus pinigus leisdavo savo asmeniniams interesams ir savo kitiems asmeniniams poreikiams. Viską reikėjo apmokėti ir vaikus išlaikyti iš pašalpų ar už vaikus gautus pinigus arba tekdavo skolintis iš tėvų, nes pinigų neužtekdavo. Šiuo metu ji dirba, gauna atlyginimą 550 Eur (atskaičius mokesčius), o teismas paliko tik 275 Eur, iš kurių turi sumokėti komunalinius mokesčius, išlaikyti du vaikus ir pati pragyvent. Ji prašo taikyti CK 3.123 straipsnio 4 dalį, pagal kurią vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Terminas, už kurį apskaičiuojamos tokios negautos pajamos, negali būti ilgesnis nei paskutiniai penkeri metai iki turto padalijimo bylos iškėlimo. K. J. savo turtą, t. y. pajamas, prarado dėl savo aplaidumo ir nesąžiningumo bei kitų priežasčių, taip sumažino šeimos pajamas, nes savo uždirbamas pajamas naudojo asmeniškai. Pajamos buvo slepiamos ir į šeimą nenešamos. Šiuo atveju taikytinas CK 3.123 str., kai leidžiama nukrypti nuo lygių dalių principo.

Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.100 straipsnyje Šio straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką.

Iš LITEKO duomenų nustatyta, jog 2018 m. balandžio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-2283-880/2018 pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui K. J. dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, nutraukė G. J. ir K. J. 2013 m. rugsėjo 27 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką ir nustatė prejudicinę reikšmę turintį faktą, jog ieškovės G. J. ir atsakovo K. J. santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2017 m. vasario 1 d. Minėtas 2018 m. balandžio 26 d. sprendimas įsiteisėjo 2018 m. gegužės 29 d..

Iš byloje esančių duomenų bei vykdomosios bylos duomenų matyti, jog antstolis G. J. sąskaitą areštavo 2017 m. birželio 13 d., tuo tarpu iš informacinės teismų sistemos LITEKO matyti, jog dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu į Širvintų rajono apylinkės teismą G. J. ir K. J. kreipėsi dar 2017 m. birželio 3 d.

CPK 3.67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog skolininko ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo byloje buvo nustatytas prejudicinis faktas, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2017 m. vasario 1 d., darytina išvada, jog skolininko ir jo buvusios sutuoktinės bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė dar iki antstoliui priimant 2017 m. birželio 13 d. patvarkymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, todėl prašymas nustatyti suinteresuoto asmens (skolininko) K. J. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje atmestinas (CPK 667 str., 185 str., CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str. 4 p.).

Bylinėjimosi išlaidos šios teisenos bylose šalims nėra atlyginamos, jos yra priskirtinos prie vykdymo išlaidų ir išieškomos antstolio patvarkymu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo yra paduodamas vykdymo procese.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.