Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2024-07-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-227-1036/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-07-22
Bylos Nr.
AN2-227-1036/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00561-2024-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Kategorijos
  • 17.11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-227-1036/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00561-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.4.2.; 22.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutarimo, kuriuo D. Č. skundas tenkintas, panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūno 2024 m. vasario 19 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-4629-2024 ir D. Č. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 11 (vienuolikos) eurų bauda, panaikinimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija, apeliantas) 2024 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-4629-2024 (ROIK: 24229496237) (toliau – ir Institucijos nutarimas) D. Č. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį 500 (penkių šimtų) eurų bauda ir specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad jis 2023 m. sausio 13 d. 16:30 val. Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę „Porsche Panamera Turbo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagal techninę charakteristiką keturių varomų ratų automobilį, „Viados“ degalinės automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu ir ledu, tyčia iš chuliganiškų paskatų, neatsižvelgdamas į kelio dangą ir oro sąlygas, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) spaudė akseleratoriaus pedalą (kėlė variklio apsukas iki aukštų) dėl ko visi keturi automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus) ir sukdamas automobilio ratus į kairę, privertė automobilio galinę ašį slysti į dešinės pusės šoną, taip padarydamas transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl to atsirado didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui, taip pat tokiais savo veiksmais vairuodamas transporto priemonę rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams savo išskirtinumu, taip pat kėlė pavojų sau, keleiviams, objektams, kitų asmenų turtui ir kitiems eismo dalyviams. Tokiais savo veiksmais D. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 9 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutarimu (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) administracinėn atsakomybėn patraukto D. Č. skundas tenkintas ir Institucijos nutarimas panaikintas, D. Č. pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Žemesnės instancijos teismas padarė išvadą, kad D. Č. nagrinėjamo įvykio metu, vairuodamas transporto priemonę, padarė KET 4, 9 punktuose numatytus pažeidimus, tačiau nenustatė kitų atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį būtinųjų sąlygų. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, jog iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad automobilis tik vieną kartą slysta ratu, neabejotinai pasakyti, kad valdytas automobilis slysdamas ratu apsisuko daugiau nei vieną ratą, negalima. Be to, pačiu manevravimo ir slydimo momentu pėsčiųjų greta nebuvo, kitų judančių automobilių taip pat nebuvo. Dėl atliktų manevrų reali grėsmė ar pavojus administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, jo turtui ar kitiems asmenims nekilo, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl byloje nagrinėjamų D. Č. veiksmų, vairuojant automobilį, buvo realiai sukeltas pavojus eismo saugumui arba jo paties ar kitų žmonių saugumui. Taip pat žemesnės instancijos teismo vertinimu objektyviai nustatytos aplinkybės – atliktų bei realiai vaizdo įraše matomų manevrų amplitudė ir trukmė, kuri buvo išties trumpa, nuotrauka, kurioje iš esmės matyti padangų žymės, galimai patvirtinančios vieną automobilio apsisukimą aplink ašį slystant, pobūdis, nesukėlęs realaus pavojaus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai, nėra pagrindo teigti, kad inkriminuotais veiksmais D. Č. siekė pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams, t. y. nenustatytas būtinasis inkriminuoto pažeidimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

3. Institucijos atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutarimą ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-4629-2024 (ROIK: 24229496237), kadangi byloje ištirtų ir surinktų įrodymų visuma neabejotinai sudaro pagrindą išvadai, jog D. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

1.1. Skunde dėstant teismų praktiką, aktualią nagrinėjamo administracinio nusižengimo sudėties požymiams, teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad D. Č. veiksmuose nėra chuliganiškų paskatų, o jo manevravimas truko neilgai, dėl atliktų manevrų reali grėsmė ar pavojus jo turtui ar kitiems asmenims nekilo, netinkamai įvertino byloje nustatytų duomenų visumą.

1.2. Akcentuojama, kad apylinkės teismas pripažino, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tamsiu paros metu, žiemą, kai kelio danga buvo padengta šlapiu sniegu, mieste, degalinės automobilių aikštelėje, esančioje Vilniuje, Ozo g. 12, t. y. vietoje, kurioje net ir vakaro metu vyksta pakankamai intensyvus automobilių eismas, valdydamas vairuojamą automobilį, elgėsi neatsargiai ir neatsakingai, nesilaikė KET 4, 9 punktuose nustatytų pareigų, pagal kurias eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, t. y. Skundžiamu nutarimu pripažinta, jog D. Č. padarė KET 4, 9 punktų pažeidimus. Žemesnės instancijos teismo įrodymų vertinimas tik patvirtina, kad D. Č. intensyviai lankomoje, padidinto pavojaus teritorijoje (degalinėje „Viada“ šalia degalų pylimo kolonėlių) elgėsi neatsargiai ir neatsakingai, taip sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Tai, kad tokie veiksmai sukėlė realų pavojų, įrodo administracinio nusižengimo medžiagoje esanti policijos pareigūno kūno kameros filmuota medžiaga, kurioje matosi, jog degalinės „Viada“ teritorijoje prie degalų užpylimo rezervuarų, šalia transporto priemonių, į kurių kuro talpyklas (bakus) pilamas kuras (dujos), automobilis „Porsche Panamera Turbo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), slysta šonu.

1.3. Institucijos atstovo vertinimu, tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairavo chuliganiškai iš dalies patvirtina ir jis pats, nurodydamas, kad įvykio vietoje pasukant ratą privertė automobilį apsisukti aplink savo ašį. Taigi jis tokį veiksmą atliko sąmoningai, tyčia. Vairuotojas, spausdamas akceleratoriaus pedalą (kėlė variklio apsukas iki aukštų), dėl ko visi keturi automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), ir sukdamas automobilį į kairę, privertė automobilio galinę ašį slysti į dešinės pusės šoną. Nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad D. Č. eismo saugumo prasme buvo abejingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių. Staigia priversdamas automobilį slysti šonu šalia degalų kolonėlių stovinčių kitų transporto priemonių, nors veiksmo trukmė ir buvo trumpa, tačiau atsižvelgiant į tokių veiksmų atlikimui pasirinktą vietą, D. Č. sudarė prielaidas susidaryti eismo įvykiui, sukėlė realią grėsmę sau ir kitiems eismo dalyviams. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad nagrinėjamu atveju tik laimingo atsitiktinumo ir policijos pareigūnų savalaikės intervencijos dėka, buvo išvengta itin sunkių ir negrįžtamų tokio neatsakingo, neapgalvoto ir lengvabūdiško elgesio pasekmių.

2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Teismas,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinis skundas tenkintinas.

3. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei jo pagrindu padarytomis išvadomis dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo D. Č. veiksmuose, todėl aukštesnės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundų ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, jog teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

4. Prieš nagrinėjant apeliacinį skundą iš esmės ir vertinant apeliacinio skundo argumentus bei administracinio nusižengimo bylos medžiagoje surinktus duomenis, apygardos teismas akcentuoja, kad vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

5. D. Č. inkriminuota veika administracinio nusižengimo protokole ir jis Institucijos nutarimu nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį dėl chuliganiško vairavimo, pažeidžiant KET 9 punkto reikalavimus. Šiuo aspektu ir pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė ir KET 4 punkto reikalavimus (eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu), išėjo už administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime suformuluoto kaltinimo apibrėžtų administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų, kadangi kaltinimas dėl KET 4 punkto reikalavimo pažeidimo, kaip jau minėta, D. Č. apskritai nebuvo suformuluotas.

6. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Kaip pagrįstai nurodyta ir apylinkės teismo skundžiamame nutarime, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamame nutarime iš esmės sprendė, jog D. Č. veiksmuose nebuvo dviejų iš pirmiau nurodytų, administracinio nusižengimo sudėties elementų (požymių) – chuliganiškų paskatų ir sukelto realaus pavojaus. Vis tik, aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs Skundžiamą teismo nutarimą, įvertinęs Institucijos nutarimą, apeliacinio skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą, neturi teisinio pagrindo sutikti su apylinkės teismo išvadomis bei konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybių visetą, nepilnai bei selektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl šių priežasčių padarė veikos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, o būtent dėl D. Č. veiksmų bei jais keliamo pavojaus.

7. Taigi ginčo dėl vieno ANK 420 straipsnio 2 dalies sudėties požymio – padaryto KET pažeidimo, nėra. Skundžiame nutarime konstatuota, jog D. Č. pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, to apeliaciniame skunde nekvestionuoja ir Institucija. Priešingai Institucijos atstovo teigimu, tokia apylinkės teismo išvada tik įrodo, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai kėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui, ir jie buvo atlikti iš chuliganiškų paskatų. Analizuojamo įvykio kontekste būtina pažymėti, kad minimas administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia ir jo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime, kaip ir apeliaciniame skunde, teisingai aptariama teismų praktika, pagal kurią chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, Nr. 2AT-64-942/2017, Nr. 2AT-7-976/2018 ir kt.). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017). Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Nors pirmosios instancijos teismas ir pakankamajai išsamiai išanalizavo aktualią teismų praktiką, vis dėlto, kaip jau ir minėta, padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, netinkamai nustatė D. Č. atliktus priešingus teisei veiksmus bei jo tyčios kryptingumą, todėl nepagrįstai perkvalifikavo nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 7 dalį.

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. Č. administraciniame kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių neneigia, tačiau jo pozicijos, išreikštos iš karto po analizuojamo įvykio ir nurodytos skunde pirmosios instancijos teismui bei jo teismo posėdžio metu, laikyti vienareikšmiška negalima. Kaip matyti iš pirminių jo parodymų policijos pareigūnams (iš pareigūnų „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašo), D. Č., paklaustas kas čia darosi, atsako, jog labai atsiprašo, girdisi kaip sako, kad netyčia. Policijos pareigūnui pasakius „čia ratukus suko“, teigia „ ne ne“. Pareigūnui paklausus jeigu nueis paprašyti kamerų, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atsako „viskas, nebus tokių prikolų, užėjo durnystė“. Aiškinantis įvykio aplinkybes bei apklausus įvykį mačiusį pašalinį asmenį, kuris nurodo, jog matė kaip automobilis suko ratus, kad matosi žymės, kelis kartus apsisuko ir kad viskas matysis kameros įrašuose, policijos pareigūnui grįžus prie D. Č., pastarasis paklausia ar negalima draugiškai išsiaiškinti. Pareigūnai pasakius, kad bus surašytas administracinis protokolas ir kad liudininkas pasakė, kad buvo apsisukta tris kartus aplink savo ašį, ir tai nėra durnystė, D. Č. prašo baigti, sako, kad nieko blogo, kad galima draugiškai. Pareigūnas pasako, kad tikrai ne degalinėje reikėtų suktis, D. Č. atsako „mes supratome vienas kitą, tikrai nepasikartos“. Policijos pareigūnas paaiškina, jog yra aplinkui automobiliai, kad buvo pažeminti kiti eismo dalyviai, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad nieko nepažemino, nieko nebuvo. Pareigūnui atsakius, kad liudininkas buvo, kad jis nieko prieš jeigu į kokią aikštelę važiuoti, į mišką tris kartus aplink savo ašį, D. Č. teigia, kad pamatė, jog tuščia ir taip gavosi (vaizdo įrašas PSS-20240113-163335UTC+0200, vokas su kompaktiniu disku b. l. 46). Teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui ir teismo posėdžio metu D. Č., nurodė, kad vaizdo įrašas patvirtina jo padarytus tris ratus, tačiau jis tik vieną kartą privertė automobilį apsisukti aplink savo ašį. Tokius veiksmus atliko dėl to, kad automobilyje blykstelėjo antipraslydimo sistemos (ABS) ikona, ir jis norėjo patikrinti ar veikia automobilio stabilizacija. Be to, nebuvo nustatytas jokių liudytojų, kuriems jo veiksmais būtų sukeltas pavojus, nesaugumo jausmas, nepatogumas ar pasipiktinimas. Taigi tokių aplinkybių, apie automobilyje atsiradusius techninius nesklandumus, administracinėn atsakomybėn patrauktas policijos pareigūnams nenurodė ir ši versija atsirado tik vėliau, surašius administracinio nusižengimo protokolą. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nepaisant net paskesnės iškeltos D. Č. versijos apie transporto priemonės techninius nesklandumus, esant įprastoms ir normalioms sąlygoms, techniniai parametrai turi būti tikrinami tam skirtose specializuotose įstaigose, o ne viešoje ir judrioje degalinės aikštelėje, sukant automobilį ir verčiant jį slysti šonu.

9. Byloje yra pateiktas informatyvus vaizdo įrašas, kuriame objektyviai, aiškiai ir nedviprasmiškai užfiksuota eismo situacija, buvusi D. Č. padaryto nusižengimo metu. Tačiau dėl visiškai nesuprantamų priežasčių apylinkės teismas nurodė, jog vaizdo įrašas patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją, kad jis apsisuko vieną kartą (nors viena vertus jis ir pats neneigia užfiksuotų trijų apsisukimų), be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilis tik vieną kartą slysta ratu. Priešingai nei konstatuota Skundžiamame nutarime, iš minimo vaizdo įrašo, fiksavusio degalinės teritoriją bei aikštelę, matoma, jog viso užfiksuoto laikotarpio metu vyksta intensyvus eismas, juda tiek transporto priemonės, tiek pavieniai, be kita, ko ir eidami grupėmis, žmonės, užfiksuotos kelios dešimtys judančių automobilių bei asmenų. Nuo vaizdo įrašo 12:33 trukmės matyti, kaip transporto priemonė „Porsche Panamera Turbo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovi vietoje, po to įsijungia galiniai žibintai ir automobilis pajuda atbulomis. 13:02 automobilis pradeda suktis, 13:15 baigiamas apsukti vienas ratas – tuo metu iš stovėjimo vietos pajuda kita transporto priemonė, o dar viena važiuoja greta besisukančio „Porsche Panamera Turbo“. 13:20 pradedamas sukti antras ratas. 13:27 automobilis „Porsche Panamera Turbo“ akivaizdžiai slysta šonu ir apsisuka. 13:34 apsukant trečia ratą pasimato policijos automobilio švyturėliai, ir automobilis važiuoja link degalinės teritorijos išvažiavo. 13:38 transporto priemonė „Porsche Panamera Turbo“ sustoja, ir privažiavo policijos pareigūnai (vaizdo įrašas mx10-14-216-159, vokas su kompaktiniu disku b. l. 46). Pastebėtina, jog paskutinis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manevras užfiksuotas ir jau aptartame pareigūno „Body“ kameros vaizdo ir garso įraše PSS-20240113-163335UTC+0200, t. y. įraše matosi sukimosi manevras vidurį degalinės aikštelės, ties išvažiavimo iš plovyklos (vaizdo įrašas PSS-20240113-163335UTC+0200, vokas su kompaktiniu disku b. l. 46). Apygardos teismo nuomone, byloje nustatytos objektyvios D. Č. veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimas, yra neleistinas, pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui ir jo automobilyje esančiam keleiviui (kaip nustatyta iš bylos medžiagos ), bet ir kitų žmonių, eismo saugumui.

10. Taip pat administracinio nusižengimo byloje yra pateikti (pareigūno „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašas PSS-20240113-163335UTC+0200) ir su policijos pareigūnu, aptariamo įvykio metu tiesiogiai bendravusio asmens paaiškinimai, dėl kurių turinio vertinimo skundžiamame procesiniame pasisakyta tik formaliai ir deklaratyviai, nurodant, jog liudytojo įvardintų trijų kartų apsisukimų fakto nepatvirtina policijos pareigūno „Body“ kameros įrašo duomenys. Kaip teigia apylinkės teismas minėtame įraše dėl filmavimo kampo matomas tik momentinis D. Č. valdomo automobilio slydimas šonu. Aukštesnės instancijos teismas su tokia išvada, kad pareigūno „Body“ kameros vaizdo ir garso įraše fiksuotas tik dalinis D. Č. atliktas veiksmas negali nesutikti, tačiau pabrėžia, jog įvykį stebėjusio asmens paaiškinimai, nurodyti šio procesinio sprendimo 10 punkte, visiškai atitinka aptartame degalinės vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, t. y. D. Č. atliktus veiksmus ir būtent automobilio apsisukimą tris kartus. Kartu akcentuotina, kad vėlgi priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, iš pateiktų Institucijos nuotraukų, negalima daryti neginčytinos išvados, kaip tai padarė apylinkės teismas, kad padangų žymės galimai patvirtina vieną automobilio apsisukimą aplink ašį slystant. Būtent iš pateiktų nuotraukų bei garso ir vaizdo įrašo PSS-20240113-163335UTC+0200 (vokas su kompaktiniu disku b. l. 46) akivaizdžiai matyti užfiksuota ne viena automobilio provėža, sudaranti apskritimo formą (ratą)

11. Taip pat apygardos teismas nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog byloje nėra įrodymų, kad D. Č. vairavimas automobilių aikštelėje būtų kėlęs pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui. Žemesnės instancijos teismas padarė klaidingą išvadą apie tai, kad manevravimo momentu pėsčiųjų ir kitų automobilių greta nebuvo. Jau aptartuose vaizdo įrašuose neginčytinai atsispindi, jog tiek pačių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų momentu, tiek visai iki jų ir iš karto po jų, vyko intensyvus ir judrus eismas, o degalinės teritorijoje buvo tiek tretiesiems asmenims priklausantis turtas, tiek ir kiti asmenys, ir nors aptariamas veiksmas, palyginti buvo trumpalaikis, tačiau jo laikyti nekeliančiu pavojaus nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kaip jau minėta, kad net automobilio manevravimo metu, iš degalinės aikštelės išvažinėjo kitas automobilis, dar vienas automobilis stovėjo visai greta, be to, užfiksuotos ir transporto priemonės, stovinčios prie degalų kolonėlės, stovėjimo vietoje su įjungtomis šviesomis, todėl akivaizdų, jog tokį D. Č. manevrą stebėjo ne vienas asmuo. Neginčytinai nustatyta, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas dienos metu, pakankamai intensyviu paros laikotarpiu (kas matyti ir iš vykstančio eismo judrumo), pagal infrastruktūrą patogioje ir lankomoje degalinės teritorijoje, kurioje, daugiau nei įprastinėje degalinės aikštelėje, vaikšto pėstieji (šalia tiek viešojo transporto stotelė, tiek vienas iš didžiųjų prekybos centrų), esant didesnio atidumo reikalaujančioms oro sąlygoms (žiemos sezonas, šlapia kelio danga), manevravimą kartojant ne vieną kartą. Taigi, šiuo atveju pirmiau aptartų įrodymų turinys – betarpiškai stebėjusio daromą pažeidimą asmens paaiškinimai, policijos pareigūnų „Body“ kameros įraše bei kituose vaizdo įrašuose užfiksuotas turinys, juos vertinant visų nustatytų aplinkybių kontekste, o ne atsietai, kaip tai padarė apylinkės teismas, leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog, priešingai nei teigiama Skundžiamame nutarime, D. Č. manevravimas buvo nulemtas tyčinių jo veiksmų, t. y. iš chuliganiškų paskatų.

12. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl panaikinamas ir paliekamas galioti ne teismo tvarka priimtas nutarimas, kuriuo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta administracinė nuobauda – artima sankcijos minimumui 500 (penkių šimtų) eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 (dvylikai) mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutarimą ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-4629-2024 (ROIK: 24229496237).

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas