- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-15
- Bylos Nr.
- e2A-52-258/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00078-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- I. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 2.2.4.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Kutrienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo I. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. L. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės ne mažiau kaip 90 000 Eur neturtinės žalos, jam padarytos neteisėtais Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teisėjų veiksmais nagrinėjant administracinę bylą Nr. eA-5042-556/2017 (toliau – ir Administracinė byla), ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinyje nurodyta, kad LVAT 2017-12-19 priėmė ieškovui palankią nutartį Administracinėje byloje, tačiau visas ginčas buvo nagrinėjamas beveik 4 kartus ilgiau nei turėjo ir galėjo, o jo nagrinėjimo metu buvo padaryta daugybė itin grubių teisės aktų pažeidimų, priimti net du akivaizdžiai nepagrįsti, neteisingi, nemotyvuoti ir neteisėti sprendimai, kuriems priimti nebuvo absoliučiai jokio teisėto pagrindo, atlikti kiti neteisėti veiksmai. Šiais neteisėtais veiksmai ieškovui padaryta neturtinė žala.
3. Dėl 1-ojo neteisėto veiksmo. Dėl neteisėto atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų Aplinkos apsaugos agentūroje (toliau – ir Agentūra) ieškovas į VAAT kreipėsi dar 2015-12-29. VAAT 2016-04-25 sprendimas buvo akivaizdžiai neteisėtas, neteisingas, netinkamas ir nemotyvuotas. Šie pažeidimai aprašyti LVAT 2016-07-19 nutartyje, kuria minėtas sprendimas buvo panaikintas, o byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Jeigu VAAT bent iš dalies tinkamai būtų atlikęs savo darbą (kad apeliacinis instancijos teismas būtų galėjęs pats priimti galutinį sprendimą, o ne grąžinti bylą nagrinėti iš naujo), tai galutinis sprendimas šiame ginče būtų buvęs paskelbtas dar 2016 m. liepos mėnesį, t. y. po maždaug 6 mėnesių nuo bylos iškėlimo. Šiuo atveju galutinis sprendimas paskelbtas tik 2017 m. gruodžio mėnesį, t. y. ginčo nagrinėjimas truko nepateisinamai ilgai vien dėl VAAT teisėjos, priėmusios 2016-04-25 sprendimą, neteisėtų veiksmų. Ginčai dėl atleidimo iš valstybės tarnybos (įskaitant nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme) beveik visais atvejais išsprendžiami per metus ir paprastai nagrinėjami per 7–8 mėnesius. Dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovui buvo sukeltas stresas, neteisybės, nesaugumo ir nežinomybės dėl ateities jausmas, jo pasitikėjimas teismais buvo pakirstas nuo pat pradžių (VAAT 2016-04-25 sprendimas buvo pirmasis ieškovo gyvenime, adresuotas tiesiogiai jam) kilo su tuo susiję neigiami išgyvenimai, ieškovas buvo pažemintas, padaryta milžiniška žala jo reputacijai, įvaizdžiui, garbei ir orumui, apie šį sprendimą sužinojo buvę jo draugai, kolegos, vadovai ir kiti asmenys (bylos išnagrinėjimo rezultatas skelbiamas Liteko viešojoje tvarkaraščių paieškoje).
Šalies argumentai
4. Dėl 2-ojo neteisėjo veiksmo. Ginčą antrą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, Agentūra, praleidusi terminą, pavėluotai (2017-04-16) pateikė patikslintą apeliacinį skundą, kuriuo papildomai prašė išreikalauti įrodymus iš tam tikrų institucijų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą, nebent tam neprieštarauja atsakovas arba teismas mano, jog tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. LVAT, nepaisydamas minėtų nuostatų, 2017-04-27 nutartimi Agentūros pavėluotai pateiktą patikslintą apeliacinį skundą prijungė prie bylos kaip papildomus rašytinius paaiškinimus. Šis veiksmas nebuvo teisėtas, nes nebuvo pasiteirauta ieškovo nuomonės, sukėlė jam stresą ir nesaugumo jausmą, nes reikėjo skubiai ir neplanuotai rengti papildomus rašytinius paaiškinimus. Šiam procesiniam sprendimui neužkirto kelio ir nuolatiniai Agentūros piktnaudžiavimai procesinėmis teisėmis. Be to, vertinant LVAT 2017-06-14 sprendimo turinį, galima pagrįstai teigti, kad minėtus Agentūros rašytinius paaiškinimus teismas iš tikrųjų traktavo kaip patikslintą apeliacinį skundą. Ieškovo vertinimu, dėl minėtų neteisėtų veiksmų jam padaryta apie 3 proc. visos žalos.
5. Dėl 3-iojo neteisėto veiksmo. LVAT pirmininko 2017-05-31 nutartimi procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminas buvo pratęstas 14 dienų. ABTĮ 143 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad dėl svarbių priežasčių administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narių motyvuotu prašymu teismo pirmininkas motyvuota nutartimi gali pratęsti šiuos terminus ne ilgiau kaip keturiolikai darbo dienų. Šiuo konkrečiu atveju privaloma svarbių priežasčių sąlyga išpildyta nebuvo, nes pats LVAT 2017-06-14 sprendimas išskirtinai paviršutiniškas, motyvuojamoji jo dalis yra 7,5 puslapių ilgumo ir tokiam sprendimui surašyti viso mėnesio tikrai nereikėjo. Be to, LVAT 2016-05-31 nutartis yra labai abstrakti ir paviršutiniška, priimta paskutinę dieną, todėl neaišku, ar teismo pirmininkas turėjo pakankamai laiko tinkamai įvertinti prašymo pratęsti terminą pagrįstumą. Abi nutartys į bylą buvo įkeltos tik 2017-06-14. Šiuo atveju sprendimo priėmimas ir paskelbimas nepagrįstai ir neteisėtai užvilkintas 14 dienų ir tuo ieškovui buvo papildomai sukeltas stresas bei nežinomybės jausmas. Ieškovo vertinimu, dėl minėtų neteisėtų veiksmų jam padaryta apie 2 proc. visos žalos.
6. Dėl 4-ojo neteisėto veiksmo. LVAT 2017-06-14 sprendimas buvo neteisėtas ir neteisingas, dėl ko procesas byloje nuo 2017-09-01 buvo atnaujintas, o pats sprendimas nuo 2017-12-19 yra negaliojantis. Argumentai dėl minėto sprendimo neteisėtumo ir neteisingumo pateikti prašyme atnaujinti procesą ir LVAT 2017-09-01 nutartyje. LVAT 2017-06-14 sprendimo ir 2017-12-19 nutarties argumentai dėl pareigybių nepasiūlymo visiškai skiriasi, nors abiem teisėjų kolegijoms buvo prieinami tie patys šalių pateikti argumentai ir įrodymai. Šie neteisėti veiksmai nulėmė ne tik ilgesnę ginčo nagrinėjimo trukmę, bet ir ieškovo draugams, visuomenei, buvusiems (būsimiems) kolegoms ir vadovams buvo aiškiai ir nedviprasmiškai parodyta, kad ginčas yra visiškai ir galutinai išnagrinėtas, o LVAT 2017-06-14 sprendimas yra neskundžiamas. Visų akivaizdoje ieškovo visiškas neteisumas buvo visiškai ir neskundžiamai užtvirtintas. Daugiau nei 6 mėnesius įsigaliojusiu ir neskundžiamu teismo sprendimu dėl atleidimo iš Agentūros visa apimtimi buvo kaltas tik vienas ieškovas. Tokia padėtis truko iki LVAT 2017-12-19 nutarties, kuria minėtas sprendimas buvo panaikintas. Procesas byloje buvo atnaujintas pagal du rimtus pagrindus, kurie buvo LVAT 2017-06-14 sprendimą priėmusių teisėjų kontrolėje ir pagal kuriuos bylai po proceso atnaujinimo nagrinėti netgi privalėjo būti sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija. Proceso byloje atnaujinimas savaime įrodo, kad LVAT 2017-06-14 sprendimą priėmę teisėjai ne viską padarė tinkamai. Neteisėtų ir neteisingų procesinių sprendimų viešinimas neišvengiamai daro žalą suinteresuotiems asmenims. Minėtas sprendimas yra viešas iki šiol. LVAT 2017-06-14 sprendimą priėmę teisėjai žinojo, kad jis yra akivaizdžiai neteisėtas ir neteisingas, t. y. neteisėti veiksmai buvo tyčiniai. Dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovui buvo sukeltas stresas, neteisybės, nesaugumo ir nežinomybės dėl ateities jausmas, padaryta milžiniška žala jo reputacijai, įvaizdžiui, garbei ir orumui, jis buvo pažemintas, nepagrįstai ir neteisėtai pripažintas visiškai neteisiu.
7. Dėl 5-ojo neteisėto veiksmo. Ginčo nagrinėjimo eigoje ieškovas buvo nurodęs, kad kai kuriais atvejais Agentūra teismui ieškovo vardu teikia tiesos neatitinkančią informaciją, todėl ieškovas prašė už tai paskirti Agentūrai baudas. Joks teismas Agentūros dėl tokių veiksmų nesudrausmino ir net necharakterizavo jos neigiamai. Tuo tarpu patys teisėjai LVAT 2017-06-14 sprendimo motyvuojamojoje dalyje iškraipė ieškovo paaiškinimus, suformulavo tiesos neatitinkančią informaciją ir visai tai pateikė visuomenei, jo draugams ir buvusiems (būsimiems) kolegoms ir vadovams. Ieškovo argumentai buvo iškraipyti minėto sprendimo 10 ir 14 puslapiuose. Šie veiksmai negali būti traktuojami kaip teisingumo vykdymo sudedamoji dalis. LVAT 2017-06-14 sprendimas tebėra viešai prieinamas visiems ir jame nėra jokių nuorodų į faktą, kad jis yra negaliojantis ir procesas byloje yra atnaujintas bei priimtas kitas sprendimas. Šiuo atveju žala ieškovui toliau daroma. Šios aplinkybės papildomai įrodo, kad LVAT 2017-06-14 sprendimą priėmusi teisėjų kolegija neteisėtus veiksmus atliko tyčia, buvo šališka ir iš anksto neigiamai nusistačiusi ieškovo atžvilgiu.
8. Dėl 6-ojo neteisėto veiksmo. Ginčo apeliacinės instancijos teisme trečio nagrinėjimo metu LVAT 2017-10-26 nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir Agentūra buvo įpareigota pateikti tam tikrus duomenis ir papildomus paaiškinimus. Šie veiksmai buvo pertekliniai, nereikalingi ir net neteisėti, nes bereikalingai užvilkino bylos nagrinėjimą. Šiuos argumentus ieškovas pateikė 2017-11-23 teismo posėdyje, prašydamas nušalinti išplėstinę teisėjų kolegiją. Ieškovo nuomonės dėl poreikio atlikti minėtoje nutartyje nurodytus veiksmus niekas nesiteiravo, todėl buvo pažeistas teisės būti išklausytam principas ir ieškovo procesinės teisės, jis neturėjo jokios galimybės reikšti prieštaravimų. Sprendimas bylą nagrinėti teismo posėdyje buvo perteklinis, įpareigojimas Agentūrai pateikti duomenis ir papildomus rašytinius paaiškinimus – taip pat. Tikėtina, kad atlikti šiuos neteisėtus veiksmus paskatino teisėjų kolegijos siekis patenkinti Agentūros patikslintame apeliaciniame skunde, kurį teismas prie bylos prijungė kaip papildomus rašytinius paaiškinimus, pareikštus prašymus. Nors dėl ieškovo pareikšto nušalinimo bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, to negalima traktuoti kaip žalos padidėjimo dėl paties nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo, nes esamoje situacijoje ieškovas priėmė geriausią, nors ir labai nelengvą sprendimą. Ieškovui išsamių paaiškinimų dėl LVAT 2017-10-26 nutartyje pareikštų reikalavimų/pasiūlymų taip niekada ir nepavyko išgirsti. Šiais neteisėtais ir pertekliniais veiksmais bereikalingai buvo užvilkintas bylos nagrinėjimas ir ieškovui buvo sukeltas stresas, nesaugumo ir nežinomybės jausmas, jam reikėjo intensyviai ruoštis dar vienam teismo posėdžiui, apsispręsti dėl prašymo nušalinti teisėjų kolegiją.
Žemesnės instancijos teismas
9. Dėl 7-ojo neteisėto veiksmo. Viso ginčo nagrinėjimo metu Agentūra sistemingai ir sąmoningai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, o tai neabejotinai prisidėjo prie bylos nagrinėjimo vilkinimo ir neteisingo jos išsprendimo. Teismas turi pareigą užtikrinti, kad bylos nagrinėjimas nebūtų vilkinamas, be to, teismas gali skirti baudas savo procesinėmis teisėmis piktnaudžiaujančioms bylos šalims, tačiau tai niekada nebuvo padaryta. Agentūra dėl savo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis niekada nebuvo charakterizuojama neigiamai, tuo tarpu ieškovas, niekada nepiktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis, pirmosios instancijos teismo teisėjos ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos akivaizdžiai buvo charakterizuojamas neigiamai, demonstruojant išankstinį nusistatymą jo atžvilgiu (pažeistas šalių lygybės principas). Toks teismų neveikimas neabejotinai turėjo įtakos nepateisinamai ilgam ir daugeliu atvejų neteisingam ginčo nagrinėjimui ir atitinkamai prisidėjo prie ieškovui padarytos neturtinės žalos.
10. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl valstybės deliktinės atsakomybės dėl teismo veiksmų nagrinėjant civilinę (ar administracinę) bylą viena iš privalomų valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų yra teismo kaltė. Vertinant teismo kaltės buvimą, vien teismo priimto procesinio sprendimo panaikinimas savaime nepatvirtina kaltės fakto. Aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima preziumuoti atsakingo teismo pareigūno kaltę, yra tik tada, kai už įvarius pažeidimus, padarytus nagrinėjant konkrečią bylą, tam asmeniui buvo taikyta drausminė atsakomybė, į pažeidimus reaguota priimant atskirąją nutartį ir pan. Taip pat teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tai yra vertinamosios sąvokos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
12. Teismas nurodė, kad LVAT 2016-07-19 nutartyje, kuria panaikino VAAT 2016-04-25 sprendimą, konstatavo, pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylai aktualių aplinkybių bei priėmė nemotyvuotą sprendimą (ABTĮ 86 str., 87 str. 4 d.). Teismas sprendė, kad šios nutarties turinys nesudaro pagrindo daryti vienareikšmės išvados, kad VAAT 2016-04-25 sprendime padarytos akivaizdžios ir šiurkščios teisės aiškinimo ir taikymo klaidos. Joje nėra konstatuota, kad skundžiamas sprendimas yra visiškai be motyvų, o pažymėta, kad motyvavimas, remiantis iš esmės atsiliepimo į skundą teiginiais (pozicija), neatitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje motyvuojamajai spendimo daliai nustatytų reikalavimų. Be to, šioje nutartyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas išdėstė faktines aplinkybes, atliko ginčo teisinių santykių dalinę teisinio reguliavimo apžvalgą, nors ir neatliko ginčo dalykui reikšmingų teisės aktų nuostatų sisteminės ir įrodymų reikiamos analizės bei nedavė joms teisinio įvertinimo. Teismas sprendė, kad LVAT 2016-07-19 nutartyje nurodyti VAAT 2016-04-25 sprendimo trūkumai, dėl kurių Administracinė byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, neįrodo, kad buvo padarytos akivaizdžios ir šiurkščios teisės taikymo ir aiškinimo klaidos, turėjusiosios esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui administraciniame procese. Teismo padarytos klaidos nėra laikomos akivaizdžiomis ir šiurkščiomis bei buvo ištaisytos taikant Konstitucijoje, Teismų įstatyme ir ABTĮ numatytą teismo procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo instancinę kontrolę, t. y. instancine tvarka.
13. Teismas taip pat nurodė, kad LVAT 2017-09-01 nutartyje, kuria po kito ieškovui nepalankaus procesinio sprendimo, t. y. LVAT 2017-06-14 sprendimo, priėmimo buvo atnaujintas procesas Administracinėje byloje, pabrėžė, kad LVAT 2017-06-14 sprendime aiškiai nurodė teisės aktus ir teismų praktiką, kuria vadovavosi, nustatytas faktines aplinkybes ir jų vertinimą, padarytas išvadas, o tai, jog sprendime nepasisakyta dėl visų ieškovo skundo ir atsiliepimo į Agentūros apeliacinį skundą argumentų, nelaikytina priežastimi atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu. Procesas Administracinėje byloje buvo atnaujintas ir dėl siekio užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Teismas pažymėjo, kad LVAT 2017-09-01 nutartyje konstatuota, kad ieškovo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais yra tik iš dalies pagrįstas.
14. Teismas, įvertinęs administracinės bylos medžiagą, konstatavo, kad, atsižvelgiant į administracinės bylos sudėtingumą, bendrą proceso ir atskirų stadijų trukmę, procesinių delsimų nebuvimą, įmanomai trumpiausio laiko reikalavimas nebuvo pažeistas. Pažymėjo, kad ieškovas nenurodė konkrečių netinkamų teismų (teisėjų) veiksmų, organizuojant procesą, ar procesinio delsimo laikotarpių, išskyrus dvi aplinkybes, jog LVAT 2017-05-31 nutartimi procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminas nepagrįstai buvo pratęstas 14 dienų, be to, LVAT 2017-10-26 nutartimi byla buvo skirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas yra neteisus, teigdamas, kad Agentūros pavėluotai (2017-04-16) pateikto apeliacinio skundo priėmimui taikytinos ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies nuostatos. ABTĮ 50 straipsnyje reglamentuojamas skundo (prašymo, pareiškimo) atsiėmimas ar atsisakymas, skundo (prašymo, pareiškimo) dalyko ar pagrindo pakeitimas, o nagrinėjamu atveju Agentūra pateikė patikslintą apeliacinį skundą, kurio priėmimui taikytinos ABTĮ 138 straipsnio nuostatos. Todėl ieškovo argumentai, kad LVAT 2017-04-27 nutartimi pavėluotai pateiktą apeliacinį skundą prijungdamas prie bylos kaip papildomus rašytinius paaiškinimus pažeidė ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Be to, ieškovas nenurodė, kodėl patikslinto apeliacinio skundo laikymas rašytiniais paaiškinimais ir jų pridėjimas prie bylos, laikytinas neteisėtu.
16. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo argumentų, kad LVAT 2017-06-14 sprendimas yra paviršutiniškas, nedidelės apimties, todėl jam surašyti tikrai nereikėjo viso mėnesio, nurodė, kad argumentai grindžiami išskirtinai ieškovo subjektyviu vertinimu ir laikytini nepagrįstais. Teisėjų, priimančių procesinį sprendimą, skirtas laikas sprendimui surašyti negali būti matuojamas priimto sprendimo puslapių skaičiais, nes į šį laiką taip pat įeina bylos aplinkybių ir teisės aktų analizė, teismų praktikos paieška ir jos apibendrinimas. Be to, teisėjai vienu metu nagrinėja ir priima procesinius sprendimus nė vienoje byloje, todėl reikia turėti omeny ir teisėjų turimą darbo krūvį. Dėl šių priežasčių įstatymas ir numato galimybę teismui, visų pirma, atidėti procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą, antra, pratęsti šį terminą. Teismų praktikoje nutartys, kuriomis pratęsiamas procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas, paprastai yra su trumpais motyvais, todėl nagrinėjamas atvejis nėra išskirtinis.
17. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo argumentų, kad administraciniai teismas nepagrįstai nepripažino Agentūros veiksmų piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nurodė, kad ieškovas nekonkretizavo, kokius konkrečiai Agentūros veiksmus administracinę bylą nagrinėję teismai turėjo pripažinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė teismų neteisėtų veiksmų (neveikimo) neskiriant Agentūrai baudų.
18. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo argumentų, kad LVAT 2017-06-14 sprendime jis buvo teismo apšmeižtas ir pažemintas (iškraipant ieškovo paaiškinimus), pažymėjo, jog ieškinyje nurodytos citatos iš LVAT 2017-06-14 sprendimo (10 ir 12 puslapiai) teismo pateiktos šio sprendimo motyvuojamojoje dalyje, o ne aprašomojoje dalyje, kurioje ir nurodyti ieškovo reikalavimai ir juos pagrindžiantys argumentai. Būtent šioje dalyje atsispindi ieškovo paaiškinimai. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateikti priimamo procesinio sprendimo motyvai. Teismas sprendė, jog tai, kad teismas būtent taip suprato ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, tam tikrų aplinkybių pripažinimą ir tam tikrų aplinkybių neneigimą, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas apšmeižė ir pažemino ieškovą, t. y. atliko neteisėtus veiksmus.
19. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo argumento, kad nuo 2017-12-19 nebegaliojantis LVAT 2017-06-14 sprendimas tebėra viešai prieinamas visiems ir jame nėra jokių nuorodų į faktą, kad jis yra negaliojantis, nurodė, kad Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 13P-146-(7.1.2) patvirtintos Teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5 punkte numatyta, kad viešai yra skelbiami visi įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, išskyrus tam tikras išimtis (kurios nagrinėjamu atveju yra neaktualios). Teismas padarė išvadą, kad 2017-06-14 sprendimas turėjo būti paskelbtas viešai. Be to, teismas pažymėjo, kad Tvarkoje nenustatyta reikalavimų nurodyti prie viešai paskelbto teismo procesinio sprendimo aplinkybę, kad šis sprendimas, atnaujinus procesą byloje, vėliau buvo panaikintas. Teismas padar4 i6vad1, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad viešai paskelbiant LVAT 2017-06-14 sprendimą teismas atliko neteisėtus veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas, pasisakydamas dėl LVAT 2017-10-26 nutarties, nurodė, kad ji yra išsamiai motyvuota, kodėl prašomi duomenys yra reikalingi, t. y. siekiant teisingo, visapusiško ir išsamaus bylos išnagrinėjimo. Nutartyje pažymėta, kad, pripažinus, jog valstybės tarnautojas atleistas neteisėtai, turi būti sprendžiamas neteisėto atleidimo iš valstybės tarnybos padarinių klausimas, be kita ko, priteisiant neteisėtai atleistam valstybės tarnautojui kompensaciją už priverstines pravaikštos laiką. Būtent dėl šios priežasties teismui buvo būtini duomenys, susiję su ieškovo vidutiniu darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis jo atleidimo dieną, tai pat informacija apie jo uždarbį ir kitas pajamas atleidimo laikotarpiu. ABTĮ 56 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Kai būtina išreikalauti naujus įrodymus, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą (ABTĮ 79 str. 1 d.). LVAT 2017-10-26 nutartyje nurodytas sprendimas, atidėjus bylos nagrinėjimą dėl naujų įrodymų išreikalavimo, paskirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka taip pat išsamiai motyvuotas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ne mažiau kaip 88 000 Eur, bylą nagrinėti tik plenarinėje sesijoje. Tuo atveju, jeigu šį apeliacinį skundą bus nuspręsta tenkinti tik iš dalies bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, prašo įpareigoti/pasiūlyti pirmosios instancijos teismą bylą nagrinėti tik plenarinėje sesijoje. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
21.1. Dėl pirmojo ir ketvirtojo neteisėtų veiksmų. Visi neteisėti veiksmai ir visos klaidos susijusios su VAAT 2016-04-25 sprendimu yra aiškiai konstatuoti LVAT 2016-07-19 nutartyje. Kitas teisėjas priėmė visai kitokį sprendimą (VAAT 2017-02-15 sprendimas), o dėl LVAT 2017-06-14 sprendimo netgi buvo atnaujintas procesas byloje. Paties proceso atnaujinimo fakto ir po jo sekusio sprendimo panaikinimo pilnai pakanka konstatuoti akivaizdžius teisėjų (teismo) neteisėtus veiksmus/klaidas, nes proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė stadija. Procesas byloje gali būti atnaujintas tik esant itin rimtoms aplinkybėms, tarp kurių yra ir akivaizdžių klaidų/neteisėtų veiksmų buvimą patvirtinančios aplinkybės. Administracinėje byloje procesas byloje buvo atnaujintas pagal du pagrindus (padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas ir nukrypta nuo teismų praktikos).
21.2. CK nereikalauja, kad teisėjų (teismų) neteisėti veiksmai/klaidos būtinai būtų tokie, už kuriuos teisėjai būtų baudžiami drausminėmis nuobaudomis arba būtų priimtos atskirosios nutartys. Įrodyti tyčinius neteisėtus teisėjų veiksmus būtina tada, kai siekiama regreso tvarka atlyginti valstybei padarytą žalą (CK 6.272 str. 4 d.), bet toks klausimas šioje civilinėje byloje niekada nebuvo ir net negalėjo būti svarstomas. Itin sudėtinga bei nepaprastai ilga ginčo nagrinėjimo trukmė akivaizdžiai patvirtina, kad kai kurie ginčą nagrinėję administracinių teismų teisėjai akivaizdžius neteisėtus veiksmus atliko tyčia, puikiai suprasdami, kad sąmoningai vykdo neteisingumą. Administracinis teismas bylą po proceso atnaujinimo nagrinėjo aplinkybę, kurią LVAT jau buvo nagrinėjęs ne kartą, dėl kurios paties LVAT suformuota praktika yra labai nuosekli ir aiški ir dėl kurios įstatymų nuostatos taip pat yra labai aiškios (ne veltui ir pats procesas buvo atnaujintas būtent pagal šiuos pagrindus). Todėl administraciniame teisme nagrinėjama byla negali būti laikoma sudėtinga.
21.3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad kiti panašūs ginčai dėl atleidimo iš valstybės tarnybos paprastai išnagrinėjami per 7–8 mėnesius, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu atveju, kadangi konkretaus ginčo trukmei didelę reikšmę turi ne tik ginčo pobūdis, bet konkreti susiklosčiusi faktinė situacija, proceso dalyvių elgesys, teismų priimtų galutinių ir tarpinių procesinių sprendimų apskundimas, nušalinimų pareiškimas, skundo patikslinimas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškinio argumentus, jog kai kurios kitos bylos buvo netgi sudėtingesnės (pvz.: buvo kreipiamasi net į LR Konstitucinį Teismą ir pan.). Netgi pati atsakovės atstovė posėdžio metu pripažino, kad, jos įsitikinimu, visas ginčas turėjo būti išnagrinėtas per metus, t. y. net ir pagal atsakovės atstovės vertinimą visas procesas truko gerokai ilgiau, negu kad galėjo ir turėjo.
21.4. Dėl antrojo neteisėto veiksmo. Aplinkos apsaugos patikslintame apeliaciniame skunde kalbama apie dalykus, kurie jokiais aspektais nebuvo minimi pradiniame Aplinkos apsaugos agentūros apeliaciniame skunde, kurį Aplinkos apsaugos agentūra pateikė 2017-03-13. Negana to, buvo keliami visiškai nauji reikalavimai. Dėl šių priežasčių teismas niekaip negalėjo traktuoti Aplinkos apsaugos agentūros 2017-04-26 patikslintą apeliacinį skundą kaip papildomus rašytinius paaiškinimus. Teikti papildomus paaiškinimus galima tik dėl tų dalykų, kurie jau buvo anksčiau paminėti, o ne dėl visiškai naujų.
Šalies argumentai
21.5. Dėl penktojo ir septintojo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Byloje niekada nebuvo ginčo dėl to, jog LVAT 2017-06-14 sprendimas turėjo būti paskelbtas viešai, bet ieškovo pozicija buvo ta, kad minėtą sprendimą panaikinus, tuo pačiu išnyko ir sąlygos, leidžiančios tą sprendimą viešinti, t. y. minėtas sprendimas nuo jo panaikinimo momento privalėjo tapti viešai neprieinamas. Nėra jokios logikos viešinti negaliojančius sprendimus ir tai net klaidina kitus asmenis, kurie savoms byloms ieškosi teisminės praktikos.
21.6. Dėl šeštojo neteisėto veiksmo. Nesutinka su LVAT sprendimu „apginti“ ieškovo pažeistas teises alternatyviu būdu negrąžinant ieškovo į darbą, nors ieškovas prašė būti grąžinamas į darbą. Ieškovo (asmens, kurio teisės buvo pažeistos) nuomonės šiuo klausimu žodinio bylos nagrinėjimo metu teismas apskritai nesiteiravo. Tai yra akivaizdus įstatymo pažeidimas, paneigtos įstatymų leidėjo numatytos saugumo garantijos, nes jokiame įstatyme nėra numatytos galimybės atleisti valstybės tarnautojus iš pareigų remiantis tuo, kad valstybės tarnautoją ir tą instituciją sieja konfliktiniai santykiai. Tai yra akivaizdus net ir pačios Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimas.
Atsiliepimas
22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. sprendimą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
22.1. Vien ta aplinkybė, jog apeliacinės instancijos teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendime nesilaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 86 ir 87 straipsnių reikalavimų teismo sprendimo formai ir turiniui bei nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, neįrodo, jog yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.
22.2. Pirmosios instancijos teismo sprendime visiškai pagristai vadovaujamasi reikalavimais teisėjo kaltei įrodyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nėra nustatytos teisėjų kaltės, kai bylą nagrinėjusių teismų išvados nesutampa su įrodymu vertinimu, neaiškumu dėl to, kokį poįstatyminį teisės aktą reikėjo taikyti byloje, o tai, kad kasacinis teismas pakeitė apeliacinės instancijos teismo nutartį nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismo teisėjai padarė akivaizdžią teisės taikymo ir aiškinimo klaidą. Sprendžiant klausimą dėl valstybės deliktinės atsakomybės dėl teismo veiksmų nagrinėjant civilinę (ar administracinę) bylą viena iš privalomų valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų yra teismo kaltė. Vertinant teismo kaltės buvimą, pabrėžtina, kad vien teismo priimto procesinio sprendimo panaikinimas savaime nepatvirtina kaltės fakto.
22.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. sprendime buvo konstatuota, kad nagrinėjant administracinę bylą Aplinkos apsaugos agentūra padavė 2017 m. kovo 13 d. apeliacinį skundą, kuris 2017 m. kovo 15 d. buvo priimtas. Minėta agentūra 2017 m. balandžio 16 d. pateikė patikslintą apeliacinį skundą, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi buvo pridėtas prie nagrinėjamos administracinės bylos laikant jį papildomais rašytiniais paaiškinimais dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, o tai numato ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje nustatyta kaip teisė teikti paaiškinimus. Taigi šis apeliacinio skundo argumentas buvo išanalizuotas ir tinkamai įvertintas.
22.4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismų sprendimų paskelbimą reglamentuoja Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d, nutarimu Nr. 13P-146-(7.1.2) patvirtinta Teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarka, kurios 5 punkte numatyta, kad viešai yra skelbiami visi Įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, išskyrus tam tikras išimtis (kurios nagrinėjamu atveju neaktualios). Tvarkoje nėra nustatyto reikalavimo nurodyti prie viešai paskelbto teismo procesinio sprendimo aplinkybę, kad šis sprendimas, atnaujinus procesą byloje, vėliau buvo panaikintas.
22.5. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo argumentus dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo išvados apginti jo teises alternatyviu būdu negrąžinant jo į anksčiau eitas pareigas, bet priteisiant kompensaciją dėl negauto darbo užmokesčio. Įvertinus civilinės atsakomybės dėl teismų veiksmą būtinas sąlygas, apeliantui nurodant argumentą dėl teismų praktikos laikymosi, nėra pagrindo išvadai, jog turėtų būti nustatyta teisėjo kaltė ir kilti valstybės atsakomybė dėl teismų veiksmų.
22.6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 340 straipsnio 4 dalį teismo plenarinė sesija sudaroma, kai byla yra nagrinėjama kasacine tvarka, todėl nėra galimybių tenkinti tokį apelianto prašymą.
Motyvuojamoji dalis
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
23. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl prašymo apeliacinį skundą nagrinėti plenarinėje sesijoje
24. Pagal CPK 62 str. 3 d. apeliacinės instancijos teisme civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas, trijų teisėjų kolegija arba mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija. Pagal šio straipsnio 4 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilines bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išplėstinė septynių teisėjų kolegija, mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija arba Civilinių bylų skyriaus ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija. Taigi, CPK įtvirtina galimybė plenarinėje sesijoje bylą nagrinėti tik kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiame teisme. Įstatymas nenumato bylą nagrinėti plenarinėje sesijoje apeliacinės instancijos teisme.
25. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Neringa Švedienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62, 319 straipsniais, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartimi bylai Nr. e2A-52-258/2020 (buvęs Nr. e2A-1831/2019) pagal ieškovo I. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. sprendimo išnagrinėti sudarė trijų teisėjų kolegiją. Todėl byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama trijų teisėjų kolegijoje.
Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų ir įrodymų vertinimo
26. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl žalos, padarytos teismų (teisėjų) neteisėtais veiksmais nagrinėjant administracinę bylą ir sprendžiant procesinio pobūdžio klausimus administracinėse bylose atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnį.
27. Remiantis CK 6.272 straipsnio 2 dalies nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Šios teisės normos pagrindu valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tik tada, kai yra nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos – konkrečios žalos padarymo asmeniui faktas bei jos dydis (CK 6.249 str.), neteisėti teismo (teisėjo) veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir asmeniui atsiradusių neigiamų padarinių (CK 6.247 str.), teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltė (CK 6.248 str., 6.2712 str. 2 d.). Šios rūšies žala asmeniui atlyginama tada, kai konstatuojama, kad teisėjas ar teismas atliko neteisėtus ir kaltais pripažintus veiksmus, dėl kurių atsirado žala, kitaip tariant, atsiradę asmeniui neigiami padariniai yra tokių veiksmų rezultatas.
28.1. ieškovas 2015-12-29 skundu, kurį patikslino 2016-03-08, kreipėsi į VAAT, prašydamas panaikinti Agentūros direktoriaus įsakymo dėl ieškovo atleidimo iš einamų pareigų 1-ąjį punktą, priteisti darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už visą priverstinės pravaikštos laiką, priteisti iš Agentūros vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, priteisti išeitinę išmoką.
28.2. VAAT 2016-04-25 sprendimu ieškovo skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą dėl VAAT 2016-04-25 sprendimo, 2016-07-19 nutartimi ieškovo apeliacinį skundą patenkino iš dalies, panaikino skundžiamą sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
28.3. Ieškovas 2015-12-29 skundą dar kartą patikslino 2016-09-14, prašydamas panaikinti Agentūros direktoriaus 2015-11-30 įsakymo dėl ieškovo atleidimo iš einamų pareigų 1-ajį punktą, panaikinti Agentūros direktoriaus 2016-01-21 įsakymą, įpareigoti Agentūrą priimti jį į vyriausiojo specialisto pareigas ir atitinkamose informacinėse sistemose pažymėti, kad šias pareigas eina nuo 2015-12-01 arba, teismui pripažinus, jog pareigybės panaikinimas nebuvo realus, įpareigoti Agentūrą grąžinti jį į prieš tai eitas pareigas; priteisti iš Agentūros darbo užmokesčio dydžio kompensaciją;
28.4. VAAT 2017-02-15 sprendimu ieškovo skundą patenkino ir panaikino Agentūros direktoriaus 2015-11-30 įsakymo dėl ieškovo atleidimo iš einamų pareigų 1-ąjį punktą, grąžino ieškovą į prieš tai eitas pareigas, priteisė ieškovui iš Agentūros už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš Agentūros dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos 7 347,41 Eur, neatskaičius mokesčių, o nuo 2017-02-15 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo – po 31,27 Eur už kiekvieną darbo dieną.
28.5. LVAT, išnagrinėjęs Agentūros apeliacinį skundą dėl VAAT 2017-02-15 sprendimo, 2017-06-14 sprendimu Agentūros apeliacinį skundą patenkino ir panaikino VAAT 2017-02-15 sprendimą, priėmė naują sprendimą – ieškovo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
28.6. LVAT 2017-09-01 sprendimu ieškovo prašymą atnaujinti procesą Administracinėje byloje patenkino ir ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais atnaujino procesą Administracinėje byloje, ją perdavė LVAT nagrinėti iš naujo.
28.7. LVAT 2017-12-19 nutartimi panaikino LVAT 2017-06-14 sprendimą ir priėmė naują nutartį – Agentūros apeliacinį skundą atmetė, pakeitė VAAT 2017-02-15 sprendimo dalį, kuria ieškovas grąžintas į prieš tai eitas pareigas ir ieškovui iš Agentūros už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš Agentūros dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteista 7 347,41 Eur, neatskaičius mokesčių, o nuo 2017-02-15 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo – po 31,27 Eur už kiekvieną darbo dieną, ir šią dalį išdėstė taip – pripažino, kad ieškovas atleistas iš Agentūros pagal teismo sprendimą nuo 2017-12-19, priteisė ieškovui iš Agentūros 16 166,59 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-11-30 iki 2017-12-19, kitą VAAT 2017-02-15 sprendimo dalį paliko nepakeistą.
29. Apeliantas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad administracinės instancijos teismai, nagrinėdami jo inicijuotą administracinę bylą, atliko septynis neteisėtus veiksmus. Apeliacinės instancijos teisme prašo priteisti apeliantui žalą dėl šešių apelianto nurodomų neteisėtų teisėjų atliktų veiksmų. Apeliantas nurodė, kad jo ieškinyje nurodytas kaip trečiasis neteisėtas veiksmas padarė palyginti nedaug žalos ir jis yra mažareikšmis, todėl apeliacinio skundo konkrečiai dėl šios dalies neteikia. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, dėl ieškinyje nurodomo neteisėto trečiojo veiksmo taip pat nepasisako.
Dėl pirmojo ir ketvirtojo neteisėtų veiksmų
30. Apeliantas nurodo, kad visi neteisėti veiksmai ir visos klaidos susijusios su VAAT 2016-04-25 sprendimu yra aiškiai konstatuotos LVAT 2016-07-19 nutartyje, kuria buvo panaikintas 2016-04-25 sprendimas ir byla perduota nagrinėti iš naujo, bei pažymi, kad kitas teisėjas toje pačioje situacijoje pasielgė visiškai priešingai (VAAT 2017-02-15 sprendimas), o dėl LVAT 2017-06-14 sprendimo netgi buvo atnaujintas procesas byloje. Apelianto teigimu, jeigu VAAT bent iš dalies tinkamai būtų atlikęs savo darbą (kad apeliacinis instancijos teismas būtų galėjęs pats priimti galutinį sprendimą, o ne grąžinti bylą nagrinėti iš naujo), tai galutinis sprendimas šiame ginče būtų buvęs paskelbtas dar 2016 m. liepos mėnesį, t. y. po maždaug 6 mėnesių nuo bylos iškėlimo.
31. Apeliantas, teigdamas, kad teismų (teisėjų) veiksmai, nagrinėjant ieškovo su darbo santykiais susijusią bylą, buvo neteisėti, iš naujo kelia tuos pačius klausimus (dėl netinkamai motyvuoto 2016-04-25 sprendimo, kuris buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo 2016-07-19 nutartimi ir 2017-06-14 nutarties administracinėje byloje, kuri buvo atnaujinus procesą LVAT 2017-12-19 nutartimi panaikinta). Apelianto nurodomų procesinių sprendimų neteisėtumas nėra pagrindas konstatuoti, kad yra neteisėti valstybės veiksmai pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį. Siekiant konstatuoti teismo (teisėjo) neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad teismas (teisėjas) padarė šiurkščią ir akivaizdžią klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui civiliniame procese. Apelianto nurodomų sprendimų teisėtumas instancine tvarka buvo patikrintas, atitinkamai klaidos ištaisytos panaikinant netinkamai motyvuotą sprendimą ir atnaujinus procesą dėl vieningos teismų praktikos formavimo. Taigi, apelianto nurodomi procesiniai sprendimai ieškovo teisių civiliniame procese nepažeidė.
32. Aplinkybė, kad dėl netinkamų procesinių sprendimų priėmimo bylų nagrinėjimas užtruko taip pat negali būti pagrindas pripažinti neteisėtus valstybės institucijų veiksmus. Pažymėtina, kad proceso trukmės vertinimą kaip pernelyg ilgos lemia ne laikotarpis (bylos nagrinėjimo metų skaičius), o bylos sudėtingumas ir apimtis, šalių elgesys, valstybės institucijų veiksmai organizuojant ir vadovaujant procesui, proceso reikšmė asmeniui (EŽTT praktikoje suformuluoti principai dėl proceso trukmės vertinimo kriterijų – žr., pvz., JGK Statyba Ltd and Guselnikovas v. Lithuania, no. 3330/12, judgment of 5 November 2013, para. 70).
33. Šioje byloje, apelianto teigimu, administracinę bylą buvo galima išnagrinėti per 7–8 mėnesius. Tokią išvadą apeliantas daro atsižvelgdamas į kitų panašių ginčų dėl atleidimo iš valstybės tarnybos trukmę. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto argumentais, susijusiais su ilga proceso trukme, pažymi, kad bet koks procesas, norint, kad jis baigtųsi teisingo sprendimo priėmimu, reikalauja atitinkamo laiko. Kitaip tariant, kiekvienoje byloje susiduriama su dviem konkuruojančiais interesais: asmens teise į greitą procesą ir poreikiu priimti teisingą sprendimą, kuris neįmanomas be visapusiško ir objektyvaus bylos duomenų ištyrimo ir (ar) išnagrinėjimo. Ieškant pusiausvyros tarp šių interesų, reikia turėti omenyje, kad asmens teisė į greitą procesą yra tik teisės į teisingą teismą dalis, kurios visapusiškas, o ne vien tik minėtu aspektu užtikrinimas suponuoja tikro, o ne tariamo teisingumo įvykdymą byloje. Dėl šios priežasties pateisintinas ilgesnis, bet teisingesnis procesas. Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta, kad administracinę bylą nagrinėję teisėjai tyčia nagrinėjo bylą pasyviai. Priešingai, apelianto inicijuota administracinė byla kiekvienoje instancijoje buvo išnagrinėta pakankamai greitai. Pradinis apelianto skundas administraciniame teisme gautas 2015-12-30, kuris buvo tikslintas 2016-03-08, o byla išnagrinėta 2016-04-25. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą apeliacinis skundas gautas 2016-05-02, o patikslintas apeliacinis skundas gautas 2016-05-12, nutartis priimta 2016-07-19 (sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui).
34. Bylą perdavus nagrinėti iš naujo buvo sprendžiamas skundo atnaujinimo/priėmimo klausimas pareiškėjui pateikus patikslintą skundą. Apeliacinės instancijos teismui byla su apeliaciniu skundu perduota nagrinėti 2016-07-21, o išnagrinėta 2017-02-15. Apeliantui 2017-07-17 pateikus prašymą dėl proceso atnaujinimo, procesinis sprendimas atnaujinti buvo priimtas 2017-09-01, o sprendimas byloje po atnaujinimo buvo priimtas 2017-12-19. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad byla kiekvienoje instancijoje buvo nagrinėjama apie 3-6 mėn., kas nelaikytina nepateisinamai ilgu terminu. Be to, susipažinus su teismų priimtais procesiniais sprendimais administraciniame teisme, matyti, kad nagrinėjant administracinėje byloje Nr. eA-3672-525/2017 skundą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą priimta 2017 m. gegužės 31 d. nutartis, kurioje nurodyta, kad byla yra sudėtinga teisės taikymo aspektu, todėl šiuo pagrindu procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo pratęstas. Be to, kaip matyti, ilgesnį bylos procesą šioje byloje lėmė ne tik sudėtingi byloje sprendžiami klausimai, bet ir apelianto nepagrįstas prašymas dėl visos išplėstinės kolegijos nušalinimo nuo administracinės bylos nagrinėjimo.
35. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad administracinė byla kiekvienoje instancijoje buvo išnagrinėta per kaip įmanoma trumpesnius terminus. Bylos nagrinėjimas užtruko dėl teisėjų procesiniuose sprendimuose padarytų klaidų, kurioms ištaisyti reikėjo pakartotino bylų nagrinėjimo. Todėl bendras bylos išnagrinėjimo terminas buvo ilgesnis nei tokio pobūdžio nagrinėjamų bylų. Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta kaltais teisėjų veiksmais. Tačiau apeliantas nagrinėjamu atveju neįrodė, kad visą ilgesnį administracinės bylos nagrinėjimo terminą lėmė kalti visų teisėjų ar kurio nors vieno teisėjo, nagrinėjusių administracines bylas, veiksmai.
Dėl antrojo neteisėto veiksmo
36. Apeliantas nurodo, kad ginčą antrą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, Agentūra, praleidusi terminą, pavėluotai pateikė patikslintą apeliacinį skundą, kuriuo papildomai prašė išreikalauti įrodymus iš tam tikrų institucijų. Apelianto teigimu, teismas negalėjo priimti Agentūros pavėluotai pateikto patikslinto apeliacinio skundo su naujai keliamais reikalavimais ir kartu su juo pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų. Teismas, priimdamas apeliacinį skundą, sukėlė apeliantui stresą ir nesaugumo jausmą, nes reikėjo skubiai ir neplanuotai rengti papildomus rašytinius paaiškinimus. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, negali sutikti su tokiais apelianto argumentais. Administracinės bylos Nr. eA-3672-525/2017 duomenimis, 2017 m. balandžio 27 d. neskundžiama nutartimi buvo sprendžiamas patikslinto apeliacinio skundo priėmimo klausimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad patikslinto apeliacinio skundo dalykas yra toks pats kaip ir priimto apeliacinio skundo, todėl patikslintu skundu buvo pateikiami rašytiniai paaiškinimai. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad toks veiksmas buvo neteisėtas ir iš esmės pažeidė apelianto procesines teises. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje yra numatyta proceso šalių teisė teikti rašytinius paaiškinimus. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad išsprendus šį klausimą administracinėje byloje, civilinėje byloje teismas jo negali vertinti iš naujo ir tikrinti administracinio teismo atliktus procesinius veiksmus, jų teisėtumą.
Dėl penktojo ir septintojo neteisėtų veiksmų (neveikimo)
37. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-12-19 nutartimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3672-525/2017 panaikinus ir priėmus naują nutartį neliko jokio poreikio panaikintą sprendimą viešinti. Apelianto teigimu, skelbiamas viešai panaikintas sprendimas sukėlė jam neturtinę žalą.
38. Kaip pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 13P-146-(7.1.2) patvirtintos Teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5 punkte numatyta, kad viešai yra skelbiami visi įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, išskyrus tam tikras išimtis (kurios nagrinėjamu atveju yra neaktualios). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-3672-525/2017 nuasmeninta versija buvo paskelbta sprendimui įsiteisėjus. Taisyklėse nėra nurodyta, kad atnaujinus procesą ir panaikinus sprendimą, šis nuasmenintas sprendimas turi būti pašalinamas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės ir viešosios erdvės ar turi atsirasti kokia nors nuoroda, kad sprendimas atnaujinus procesą buvo panaikintas. Be to, atsižvelgtina į tai, jog apeliantas byloje įrodinėja dėl neteisėtų teisėjų veiksmų jam padarytą neturtinę žalą. 2017 m. birželio 14 d. sprendime nėra išviešinti apelianto asmens duomenys, to neneigia ir pats apeliantas. Bendro pobūdžio teiginiai, kad nėra logikos viešinti panaikintą sprendimą ir galimai klaidina kitus asmenis ieškantiems teismų praktikos, neįrodo, kad valstybei kyla civilinė atsakomybė dėl teismo neteisėtų veiksmų.
Dėl šeštojo neteisėto veiksmo
39. Apeliantas šeštuoju neteisėtu veiksmu laiko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. priimtą sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017 apelianto teises apginti alternatyviu būdu, t. y. ne grąžinti jį į buvusias pareigas, bet priteisti kompensaciją dėl negauto darbo užmokesčio. Pažymi, kad toks teismo sprendimas prieštarauja teismų praktikai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai kvestionuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apeliantas dėl nevienodos teismų praktikos siekė atnaujinti bylą Nr. eA-5042-556/2017, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-05-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-15-492/2018 prašymą atmetė. Atsisakydama atnaujinti procesą, teisėjų kolegija nurodė, kad neturi pagrindo konstatuoti, kad išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017, taikydama savo iniciatyva DK 300 straipsnio 4 dalį nustačiusi tam pagrindą, priešingai nei pareiškėjo nurodytose administracinėse bylose, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-23 nutartyje nurodyta, kad teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad išplėstinė teisėjų kolegija, taikydama savo iniciatyva DK 300 straipsnio 4 dalį nustačiusi tam pagrindą, priešingai nei pareiškėjo nurodytose administracinėse bylose, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus apelianto nurodytas aplinkybes dėl jo nurodomo šeštojo veiksmo, darytina išvada, kad iš esmės apeliantas reiškia nesutikimą su administracinėse bylose atliktu teisiniu vertinimu, o teismų (teisėjų) neteisėtais veiksmais įvardija administracinės bylos išnagrinėjimo procesinį rezultatą, kuris yra nepalankus apeliantui.
Dėl bylos procesinės baigties
40. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.