Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atstovei Vitalijai Stankevičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ieškinį atsakovei UAB „Senamiesčio ūkis“, tretieji asmenys UAB „Pastatų meistrai“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo UAB „Pastatų meistrai“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad įvykis įvyko dėl liūties. Pagal draudimo sutartį, Draudėjos turtas buvo apdraustas nuo gamtos jėgų ir nuo vandens poveikio. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Vanduo pratekėjo per pastato stogą. Draudėja pranešime apie žalą nurodė, jog per neseniai suremontuotą namo stogą prasiveržė vanduo, užpylė lubas ir grindis. 2017-07-18 buvo surašytas defektinis aktas, fotografuotos patalpos. Žalos atsiradimo priežastimi nurodyta, jog užlipus į palėpinį aukštą matosi netvarkingas stogas. Žala – apgadintas kambarys, atšoko dažai, kambario lubos, sugadintos grindys, parketas. Pridėta UAB „Smart Claims“ įvykio vietos apžiūros išvada, nurodytos pastabos, kad netvarkingas stogas, matosi, kad palėpėje daug skylių, dėl to pratekėjo vanduo ir apgadino Draudėjos turtą. Draudimo išmoka 1 113, 43 Eur išmokėta pagal lokalinę sąmatą. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė, kaip verslą vykdanti įmonė, prisiėmė atsakomybę tinkamai atlikti pareigas. Kai skiriamas bendrojo naudojimo administratorius, jis turi tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijas kas metus. Ieškovas vertina, jog priežiūra nebuvo pakankama, administratorė dėjo minimalias pastangas. Nors ir buvo pasamdytas prižiūrėtojas, tačiau kaip matosi iš pridėtų įrodymų, stogas nebuvo visiškai sutvarkytas. Tokiais atvejais, kai stogas yra avarinės būsenos, administratoriai gali savo iniciatyva pradėti remonto darbus. Dėl žalos dydžio, Draudėja nurodė, kad prieš 2 metus iki įvykio buvo padarytas remontas, todėl mažina ieškinio reikalavimo dydį 1,6 procentais, t. y. iki 1 095,61 Eur.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė papildomai nurodė, kad ieškovas įvykį, kai buvo užlietas Draudėjos butas pripažino draudiminiu nepagrįstai, prieštaraudamas savo taisyklėmis. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 19, 21, 26, 27, 28, 33 punktuose, 95, 97 straipsniuose yra nurodyta, jog Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos draudimo sutarties sąlygos. Vien išmokėjimo faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Draudimo sutartis standartinė, specialių sąlygų, kad apimtų nuostolius ir dėl netvarkingų stogo dangų, nėra. Ieškovas kildina reikalavimą iš to, jog atsakovė netinkamai vykdė pastato priežiūrą ir Draudėjos butas buvo užlietas dėl netvarkingų stogo konstrukcijų, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Pažymėjo, kad namo administravimas nepaneigia bendraturčių savininkų teisės rūpintis turtu, tiek inicijuoti remonto darbus, kreiptis į administratorių. Iki įvykio stogas buvo remontuotas prieš metus. Administratorius yra sudaręs techninės priežiūros sutartį su UAB „Pastatų meistrai“. Administratorius tinkamai ir laiku atlieka visas funkcijas, todėl nėra sąlygų civilinei atsakomybei kilti.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovė nurodė, kad palaiko atsakovės atstovės poziciją. Pažymėjo, jog įvykis nėra draudiminis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad byloje kilo ginčas dėl namo administratorės, kaip namo bendro naudojimo inžinierinės įrangos prižiūrėtojos, atsakomybės dėl administruojamo namo gyventojos buto užpylimo dėl netvarkingo daugiabučio namo stogo ir padarytos žalos butui. Draudėjos turtas buvo apdraustas Gyventojų turto draudimo sutartimi, kurios pagrindu ieškovas kompensavo Draudėjos patirtą žalą ir įgyvendindamas subrogacijos teisę kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo sudaręs Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. 300-0215488 su Draudėja L. B., draudimo objektas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties pagrindu ieškovas kompensavo Draudėjai 1 113,43 Eur nuostolius, kuriuos subrogacijos tvarka prašo priteisti iš atsakovės kaip bendrųjų konstrukcijų administratorės.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1015 str. 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 str. 2 d. numato, jog reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.).

Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudikas privalo ištirti aplinkybes, dėdamas reikiamas pastangas, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, tai yra, įstatymu nustatyta draudiko pareiga būti aktyviu administruojant draudžiamąjį įvykį. Taigi draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos, nesant tam teisinio pagrindo. Tokios išmokos atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį.

Ieškovas remiasi CK 6.263 straipsniu, kuriame nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas nurodo, kad atsakovė savo neveikimu – nesugebėjimu užtikrinti, kad į namo palėpę, pro netvarkingą stogo dangą, nepatektų lietaus vanduo, padarė žalą Draudėjai.

Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir bylos šalių pozicijos, pagrindinis ginčas yra kilęs dėl to, ar įvykis, po kurio į Draudėjos buto patalpas pratekėjo vanduo, pripažintinas draudžiamuoju. Ieškovas teigia, kad įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju dėl kilusios liūties ir netinkamo daugiabučio namo stogo, vanduo pratekėjo iš palėpės, esančios virš Draudėjos buto. Atsakovės teigimu, toks atvejis yra numatytas Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 056 20.10 punkte, pagal kurį neatlyginami nuostoliai dėl vandens, sniego, purvo patekimo į apdraustų patalpų vidų per išorinius, atitvarinius pastato elementus.

CK 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutartis sudaroma pagal pagrindinio draudiko parengtas draudimo sutarties sąlygas (Draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi draudimo sutarties pasirašymo metu) 132 str. 3 d.). Draudimo rūšies taisyklėse turi būti nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai (Draudimo įstatymo 2 str. 1 d. 2, 3 p.).

Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009). Nedraudžiamųjų įvykių nustatymas draudimo sutartyje yra vienas būdų riboti prisiimtą draudimo riziką (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2012). Nedraudžiamasis įvykis – draudžiamojo įvykio požymius turintis įvykis, tačiau taip pat atitinkantis įstatyme ar draudimo sutartyje apibrėžtus papildomus požymius, kuriems esant draudikas atleidžiamas nuo prievolės mokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2017). Jeigu draudikas nustato tokias standartines sutarties sąlygas arba jas aiškina tokiu būdu, jog draudėjui nustatytų prievolių apimties atžvilgiu draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnis visiškai išnyksta arba tampa toks minimalus, kad iš esmės paneigiamas, tuomet tokios sąlygos arba toks jų turinio aiškinimas neatitinka pačios draudimo esmės ir tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).

Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 056 C skyriaus „Turtas“ 19 dalyje numatyta, kad draudžiamieji įvykiai – staigus ir netikėtas turto sugadinimas, sunaikinimas arba netekimas, įvykus draudžiamiesiems įvykiams draudimo sutarties galiojimo metu. Žemiau sutartyje yra pateikiami numatyti draudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus yra taikoma draudimo apsauga. Šiame skyriuje yra išskirti draudžiamieji įvykiai, įvykę dėl ugnies, vandens poveikio, vagystės, gamtos jėgų, piktavališko turto sugadinimo dėl trečiųjų asmenų tyčinės veikos, transporto priemonės atsitrenkimo, stiklo dužimo, elektros įtampos svyravimų, dviračių vagystės (taisyklių 19.1. – 19.9. p.). Atkreiptinas dėmesys, kad prie kai kurių minėtų draudžiamųjų įvykių yra atskirai išskiriami atvejai, kuriems įvykus draudimo apsauga yra netaikoma (pvz. 19.1.1., 19.2.4., 19.3.4. ir kiti punktai). Taisyklių C skyriaus 20 skirsnyje taip pat yra išvardinti nedraudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus draudimo apsauga negaliotų.

Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas draudimo sutarčių aiškinimo taisykles yra pasakęs, kad kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/207). Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti draudiko prisiimamą riziką ribojančius nedraudžiamuosius įvykius ir jų taikymo apimtį, būtina atsižvelgti į gyventojų turto draudimo taisyklėse nustatytų nedraudžiamųjų įvykių turinį.

Gyventojų turto draudimo taisyklių C skyriuje, be kita ko, yra numatyta, jog nedraudžiamaisiais įvykiais draudikas laiko nuostolius dėl: „Jūsų, Jūsų šeimos narių ar naudos gavėjo tyčios, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.) (20.2. punktas); dėl vandens, sniego, purvo patekimo į apdraustų patalpų vidų per išorinius, atitvarinius pastato elementus, išskyrus, jei tai atsitiko dėl draudžiamojo įvykio“ (20.10. punktas); dėl netvarkingų stogo dangų, išorinių pastato sienų, įskaitant išorinių konstrukcijų jungtis, grindų, pamatų, atitvarų konstrukcijų, jeigu jos dėl to praleidžia vandenį, kuris ir sugadino apdraustą turtą (19.2.4.4. punktas), dėl neteisingos apdrausto turto eksploatacijos arba montavimo klaidos, išskyrus atvejus, kai už klaidas atsako tretieji asmenys (20.11. punktas) ir kiti atvejai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas išmokėjo draudimo išmoką vadovaudamasis 2017-07-18 defektiniu aktu bei UAB Smart Claims apžiūros išvada, kuriose nurodyta, jog pro galimai netvarkingą namo stogą, kuriame matosi skylės iš palėpės, saugo apsauginė plėvelė nuo drėgmės, vietomis turinti plyšių, dėl ko pratekėjo liūties vanduo į Draudėjos butą ir apgadino lubas bei grindis. Taisyklių 20.8. punkte nurodyta, jog nedraudžiamųjų įvykių nuostoliais laikomi nuostoliai dėl blogo, netinkamo projekto, statybos, montavimo, grunto tyrimo, dėl akivaizdžiai brokuotų, netinkamų dalių, medžiagų, įrengimų naudojimo; 20.10. punkte numatyta, kad nedraudžiamųjų įvykių nuostoliais laikomi nuostoliai dėl vandens, sniego, purvo patekimo į apdraustų patalpų vidų per išorinius, atitvarinius pastato elementus, išskyrus, jei tai atsitiko dėl draudžiamojo įvykio; 19.2.4.4. nuostolių dėl netvarkingų stogo dangų, išorinių pastato sienų, įskaitant išorinių konstrukcijų jungtis, grindų, pamatų, atitvarų konstrukcijų, jeigu jos dėl to praleidžia vandenį, kuris ir sugadino apdraustą turtą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas Draudėjai išmokėjo 1 113,43 Eur dydžio nuostolius, kuriuos Draudėja patyrė dėl 2017-07-11 įvykusio vandens pratekėjimo būtent per pastato stogą, tokie duomenys nurodyti ir 2017-07-22 defektiniame akte. Byloje nėra ginčo, jog vandens pratekėjimas įvyko ne per pastato stogą.

Ieškovo argumentai, jog jis vadovavosi gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 056 C skyriaus 19 skirsniu, dėl vandens prasiveržimo ir gamtos nelaimių, todėl įvykį pripažino draudžiamuoju, atmestinas kaip neįrodytas, kadangi įvykis, vadovaujantis gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 056 C skyriaus 19.2.4.4. punktu, neatitiko draudžiamojo įvykio kriterijaus. Ieškovo argumentai, jog pagal draudimo sutartį, įvykis pripažintas draudžiamuoju, dėl gamtos jėgų ir vandens poveikio, atmestini kaip neįrodyti. Teismas vertina, jog minėtose taisyklėse nurodyta, jog nuostoliai dėl netvarkingų stogo dangų nėra atlygintini. Taip pat įvertinus draudimo sutartį, kurioje pasirinktas draudimas ,,Turtas”, o ne ,,Saugus turtas”, kuris apimtų visų rizikų draudimą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrįstai įvykį pripažino draudžiamuoju.

Dėl atsakovės UAB „Senamiesčio ūkis“ civilinės atsakomybės sąlygų

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) ar atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

CK 6.248 straipsnio nuostatos numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalą asmuo.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2002 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Nagrinėjamu atveju Draudėjos apdraustas butas buvo užlietas dėl netvarkingo daugiabučio namo stogo. Dėl to ginčo byloje nėra. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog iki minėto 2017-07-11 įvykio atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, du kartus iniciavo stogo remonto darbus. Paskutinis remontas buvo atliktas 2016 m., tai patvirtina 2016 m. lapkričio mėnesio atliktų darbų aktas. Iš 2017-07-18 defektinio akto matyti, jog butas aplietas dėl liūties, kai prasiveržęs pro stogą vanduo užliejo Draudėjos būstą.

Nustatyta, kad atsakovė 2017-01-02 techninės priežiūros sutarties Nr. SÜ-20170102/1-5.12 pagrindu pavedė techninės priežiūros paslaugas teikiančiai UAB „Pastatų meistrai“ vykdyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą (eksploatavimą). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nėra pateikta duomenų, jog iki buto užliejimo gyvenamojo namo stogas būtų pripažintas esantis avarinės būklės.

Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015). Taip pat kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014).

Ieškovas atsakovės neteisėtus veiksmus įrodinėjo teigdamas, jog atsakovė,būdama daugiabučio namo administratore nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai bei neužtikrino pastato tinkamos būklės. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, jog atsakovei, kaip administratorei yra keliami didesnio atsargumo ir rūpestingumo standartai. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė 2017-01-02 techninės priežiūros sutarties Nr. SÜ-20170102/1-5.12 pagrindu pavedė techninės priežiūros paslaugas teikiančiai UAB „Pastatų meistrai“ vykdyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą (eksploatavimą). Taip pat pateikti duomenys, jog pastato stogas buvo du kartus remontuojamas, tai patvirtina 2016 m. kovo mėnesio ir 2016 m. lapkričio mėnesio atliktų darbų aktai. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, jog ieškovas tinkamai neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, todėl teismas, vadovaudamasis teismų suformuota įrodinėjimo praktika, bei įrodymų tikėtinumo taisyklėmis, konstatuoja, kad ieškovo ieškinys yra tinkamai nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Į bylą teikti įrodymai patvirtina tai, kad ieškovas išmokėjo 1 113,43 Eur draudimo išmoką Draudėjai. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog žalos dydis yra per didelis, kadangi nebuvo vertintas nusidėvėjimas. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog mažina ieškinio reikalavimą ir įvertinęs 2 m. nusidėvėjimą, reiškia 1 095,61 Eur reikalavimą. Taigi, ši suma galėtų būti atlygintina kaip išmokėta draudimo išmoka. Tačiau, kadangi ieškovas neįrodė, kad įvykis pagrįstai pripažintas draudžiamuoju bei atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, nuostoliai iš atsakovės negali būti priteisti.

Kiti šalių argumentai neturi reikšmės priimant teismo sprendimą, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (9,96 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) iš atsakovės valstybės naudai priteistina 9,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 265–267 straipsniais, 269–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, į. k. 302912288, į valstybės biudžetą 9,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.