Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. S. ir V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkė A. S., V. S., antstolis D. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „4finance“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo, prašydama nustatyti, kad A. S. sutuoktinio V. S. piniginės lėšos, esančios ir/ar patenkančios į jo vardu atidarytą sąskaitą ir gaunamas darbo užmokestis bei jam prilyginamos išmokos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkei A. S.. Nurodė, jog antstolis D. Š. atlieka skolos išieškojimą iš skolininkės A. S. pareiškėjos naudai; antstolis nustatė ir areštavo skolininkei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą ir įpareigojo išieškotoją kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino, nustatė, kad ½ skolininkės sutuoktinio V. S. gaunamų pajamų, susijusių su darbo santykiais, priklauso skolininkei A. S.. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad V. S. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių V. S. ir A. S. nuosavybė, kurioje skolininkės ir jos sutuoktinio dalys yra lygios. Duomenų, liudijančių, kad skolininkė turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas šioje vykdomojoje byloje, nėra. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo prašymą pripažino pagrįstu ir tenkino. Taip pat teismas pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiškėjos pateiktas prašymas ir jo faktinis pagrindas, todėl dėl skolininkės dalies kitame antstolio vykdomojoje byloje areštuotame turte (pvz. transporto priemonės), kuris galimai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepasisakė.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuoti asmenys V. S. ir A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirajame skunde apeliantai nurodė, kad pareiškėjai kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2011 metų; jų deklaruotos ir faktinės gyvenamosios vietos adresai skiriasi; šiuo metu pareiškėjai ruošia dokumentus dėl santuokos nutraukimo; vartojimo kredito sutartį A. S. su UAB „4finance“ sudarė vienasmeniškai ir tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti; gauti pinigai nebuvo panaudoti bendriems sutuoktinių poreikiams ir/ar interesams; V. S. nėra davęs sutikimo dėl paimtų vartojimo kreditų, jų neužtikrino. Pasak apeliantų, teismas neįvertino, kad skolininkės įsipareigojimai yra jos asmeninė prievolė ir ji negali būti išieškoma iš sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio, o CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad gaunamas darbo užmokestis yra bendra sutuoktinių nuosavybė, neturėtų būti taikoma. Taip pat, atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, V. S. prašo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo.Suinteresuotas asmuo antstolis D. Š. atsiliepime prašo pareiškėjų atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties atmesti. Atsiliepimą grindžia tuo, kad: 1) nei antstolis, nei išieškotojas niekada neteigė ir neįrodinėjo, kad prievolė yra bendra; antstolis siekia vykdyti išieškojimą tik iš skolininkui priklausančios turto dalies, t.y. padalinti sutuoktinių turimą turtą, įskaitant gaunamas pajamas; 2) pareiškėjai įrodymų, kad neveda bendro ūkio nuo 2011 metų nepateikė. Skirtingos deklaruotos gyvenamosios vietos nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šalys neveda bendro ūkio, nes jos deklaruotos seniau nei nuo 2005 m. rugpjūčio 31 d., o pareiškėjai teigia, kad atskirai pradėjo gyventi nuo 2011 metų; be to, pareiškėjos deklaruotu adresu siųstas raginimas grįžo neįteiktas, o persiųstas sutuoktinio adresu - jai įteiktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju kvestionuojama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas patenkino prašymą dėl skolininkės dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.Iš civilinės bei vykdomosios bylos Nr. 0178/17/05240 nustatyta, kad antstolis D. Š. vykdo Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro 2017 m. spalio 18 d. vykdomąjį įrašą dėl 2 490,06 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų iš skolininkės A. S. išieškotojos UAB „4finance“ naudai. 2018 m. kovo 7 d. turto arešto aktu antstolis areštavo V. S. iš viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) gaunamą darbo užmokestį ir jam prilyginamas pajamas, pinigines lėšas banko sąskaitoje 3 008,01 Eur sumai bei jo vardu registruotą transporto priemonę Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (turto arešto aktas patikslintas 2018 m. kovo 9 d., leidžiant V. S. laisvai disponuoti vienos minimalios mėnesinės algos (361 Eur) darbo užmokesčiu iš viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini)). 2018 m. kovo 7 d. patvarkymu antstolis informavo skolininkę apie bendro su kitais asmenimis turto areštą ir pasiūlė jai pateikti užpildytą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą. Šis patvarkymas 2018 m. kovo 8 d. įteiktas skolininkės sutuoktiniui V. S.. Per nustatytą terminą skolininkei nepateikus užpildyto sutikimo, antstolis 2018 m. balandžio 16 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai (pareiškėjai) UAB „4finance“ per 2 mėnesius nuo siūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės A. S. turto dalies nustatymo. Pareiškėja teismui pateikė pareiškimą, prašydama nustatyti, kad A. S. sutuoktinio V. S. piniginės lėšos esančios ir/ar patenkančios į nurodytą banko sąskaitą ir gaunamas darbo užmokestis ir jam prilyginamos išmokos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkei A. S.. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą tenkino, t. y. nustatė, kad ½ skolininkės sutuoktinio V. S. gaunamų pajamų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priklauso skolininkei A. S.. Suinteresuoti asmenys - skolininkė A. S. bei jos sutuoktinis V. S., pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia tuo, kad pirma, sutuoktiniai kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2011 metų, todėl jų prisiimti įsipareigojimai yra asmeninės prievolės, kurios negali būti išieškomos iš kito sutuoktinio darbo užmokesčio; šis darbo užmokestis negali būti laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe; antra, V. S., vadovaudamasis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, prašo nukrypti nuo lygių dalių principo.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomosios bylos duomenis bei atskirojo skundo turinį, daro išvadą, jog apeliantų argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.Apeliantai akcentuoja aplinkybę, jog skolininkės A. S. prievolė yra asmeninė ir negali būti nukreipiama į jos sutuoktinio darbo užmokestį. Pasisakydamas dėl šio argumento, apeliacinės instancijos teismas, visiškai pritaria antstolio atsiliepime į atskirąjį skundą esančiam pastebėjimui, kad nei antstolis, nei teismas nenurodė, kad skolininkės A. S. prievolė yra bendra. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tinkamomis ginčo klausimus reglamentuojančiomis teisės normomis, ir skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė, kad už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyta skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (duomenys neskelbtini) str. nustatyta tvarka.Nutartyje nėra nurodyta, kad skolininkės prievolė yra bendra, todėl apeliantų argumentai dėl skolininkės sutuoktinio atsakomybės už jos prievoles nebuvimo atmestini, kaip nesusiję su skundžiamos nutarties turiniu. Aplinkybių, kad skolininkė turi pakankamai asmeninio turto, kurio pakaktų skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, nenukreipiant išieškojimo į skolininkės dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, atskirajame skunde apeliantai neįrodinėja.CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pagal paminėto straipsnio 2 dalį, - preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Būtent šiomis nuostatomis teismas vadovavosi, darydamas išvadą, kad V. S. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių V. S. ir A. S. nuosavybė, kurioje skolininkės ir jo sutuoktinio dalys yra lygios. Duomenys, kad apeliantų santuoka nutraukta, ar jie turtą yra pasidalinę, kitaip nustatę jo teisinį režimą, nepateikti ir su atskiruoju skundu, o jame nurodytos aplinkybės, kad sutuoktiniai nuo 2011 metų neveda bendro ūkio, visų pirma, neįrodytos (vien gyvenamosios vietos skirtingais adresais deklaravimas šio fakto nepatvirtina); antra, - nekeičia įstatyme nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.100 straipsnio 5 dalį, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija), tačiau įrodymai, kad separacija nustatyta teismo sprendimu, taip pat nepateikti. Apeliantams 2018 m. gegužės 22 d. buvo siunčiamas pareiškėjos pareiškimas su priedais bei pranešimas, kuriame jie buvo informuoti apie teisę iki 2018 m. birželio 8 d. pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą pareiškimą (nurodant sutinkama ar ne su pareikštu pareiškimu; nesutikimo motyvus; įrodymus, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai ir kt.), tačiau atsiliepimo, jokių prašymų pastarieji teismui nepateikė. Aplinkybes apie gyvenimą skyrium, prašymą nukrypti nuo lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnio nuostatas, apeliantai pareiškė tik atskirajame skunde.Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Tokių atvejų pavyzdinis sąrašas nurodytas CK 3.123 straipsnyje (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis, kitos svarbios aplinkybės). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus, t. y. nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).Pažymėtina, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis (šiuo atveju atskirasis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti ar naujiems reikalavimams ir atsikirtimams nagrinėti, o pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-338-241/2017).Kadangi, kaip minėta, šiuo atveju apeliantai aplinkybių dėl gyvenimo skyrium, prašymo nukrypti nuo lygių dalių principo pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodę, pirmosios instancijos teismas dėl jų nepasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti šių apeliantų argumentų.Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakytina. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentais naikinti arba keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl suinteresuotų asmenų atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.