- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-21
- Bylos Nr.
- e2-1147-196/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- V. U., Z. U.
- Atsakovas
- I. U.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. U. ir Z. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria laikinosios apsaugos priemonės pakeistos, civilinėje byloje pagal ieškovų Z. U. ir V. U. ieškinį atsakovei I. U. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai pateikė ieškinį, kuriuo prašo: priteisti iš I. U. 98 470,81 Eur skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki reikalavimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - už ieškinio sumą (98 470,81 Eur) areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino; Z. U. ir V. U. reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo atsakovei I. U. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą neviršijant 98 470,81 Eur sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims; nesant turto ar esant jo nepakankamai, nutarė areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovais ir naudoti būtiniausiems atsakovės poreikiams tenkinti; atsakovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų suradimą bei areštą pavedė ieškovų pasirinktam antstoliui; įpareigojo antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsiskaityti su ieškovais ir būtiniausiems atsakovės poreikiams tenkinti.Atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir panaikinti areštą atsakovės lėšoms. Nurodė, kad antstolis, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį, areštavo daugiau turto ir piniginių lėšų nei nurodyta nutartyje. Vien tik atsakovės turto yra areštuota daugiau nei už 98 470,81 Eur, todėl piniginių lėšų areštas yra perteklinis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi atsakovės I. U. prašymą tenkino; pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (turto arešto akto Nr. 2017001287) ir panaikino atsakovės I. U. piniginių lėšų areštą.Teismas nustatė, kad antstolis, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį, areštavo atsakovės pinigines lėšas, įvairų nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir žemės sklypą su namu, esančius B. S. 4-oji g. 50, Vilniuje. Teismas, remdamasis (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ir namo vertinimo ataskaita, nustatė, kad šio nekilnojamojo turto vertė yra 195 000 Eur. Šis turtas atsakovei I. U. ir atsakovės sutuoktiniui trečiajam asmeniui M. U. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kadangi preziumuojama, jog sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios, laikytina, kad atsakovei priklauso ½ dalis šio turto, t. y. atsakovei priklausančio turto vertė yra 97 500 Eur. Be to, antstolis areštavo ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 75 200 Eur. Taigi, ieškinio reikalavimų užtikrinimui (98 470,81 Eur sumai) pakanka vien tik atsakovės nekilnojamojo turto arešto. Todėl nėra pagrindo dar papildomai areštuoti ir atsakovės lėšų, nes jų areštas yra perteklinis, jis nepagrįstai varžo atsakovės interesus. Dėl išvardintų priežasčių teismas atsakovės prašymą tenkino ir panaikino areštą atsakovės lėšoms.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai Z. U. ir V. U. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Atsakovė I. U. 2017 m. sausio 16 d. civilinėje byloje Nr. 2YT-9292-608/2017 pateikė skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, nurodydama, kad antstolis areštavo didesnę sumą nei Vilniaus apygardos teismas nustatė 2017 m. sausio 9 d. nutartimi. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi skundą atmetė, o atsakovė minėtą nutartį apskundė, motyvuodama, kad areštuotas turtas yra didesnės vertės nei arešto mastas. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismas, šiuo klausimu jau yra pasisakęs, kad skolininkei I. U. nuosavybės teise priklausančio turto rinkos vertė sudaro 66 943 Eur, ko neužtenka išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Dėl to antstolis pagrįstai trūkstamai sumai, sudarančiai 31 527,81 Eur areštavo skolininkės lėšas, esančias banko sąskaitoje. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo skundžiamoje nutartyje pakartotinai nagrinėti to paties klausimo (CPK 279 straipsnio 4 dalis).Laikinosios apsaugos priemonės atsakovei buvo taikytos nustačius egzistuojant CPK 144 straipsnyje nurodytus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus. Visos aplinkybės, kurių pagrindu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, išliko, o apie pasikeitusias aplinkybes ir motyvus teismas savo nutartyje nepasisakė.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė I. U. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Ieškovų nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2YT-9292-608/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjos skundas netenkintas tuo pagrindu, kad pareiškėja I. U. nepateikė įrodymų apie jos areštuoto turto vertę. Šiuo metu ieškovų reikalavimams užtikrinti yra areštuotas atsakovei ir jos sutuoktiniui M. U. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kurio bendra rinkos kaina yra 195 000 Eur. Šią aplinkybę patvirtina turto vertės nustatymo ataskaita Nr. CRA-70227. Taigi areštuoto turto visiškai pakanka ieškovų pareikštiems reikalavimams šioje byloje užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, papildomas atsakovės piniginių lėšų (31 527,81 Eur) areštas yra perteklinis, todėl neproporcingai apsunkina atsakovės padėtį bei pažeidžia šalių interesų pusiausvyros principą byloje.Įvertinus ieškovų procesinį elgesį, darytina išvada, kad jų atskirasis skundas dėl skundžiamos nutarties panaikinimo pateiktas formaliais pagrindais ir siekiant sudaryti atsakovei kuo daugiau nepatogumų bei kitų apsunkinimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl bylą nagrinėja atskirojo skundo ribose.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių tikslų ir sąlygų jas pakeisti
Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos, jeigu nustatoma, kad to prašantis suinteresuotas asmuo pasiūlo lygiavertį ieškovo pareikštų materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimų įvykdymo užtikrinimą arba pagrindžia egzistuojant neabejotiną poreikį sumažinti taikytus suvaržymus, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui prilyginami ir tie atvejai, kai nekeičiant taikytos laikinosios apsaugos priemonės rūšies, atsakovo atžvilgiu panaikinami tam tikri turtinio pobūdžio suvaržymai (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-522-407/2017).Taigi, viena vertus, keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbu, kad būtų efektyviai užtikrinti ieškinio reikalavimai, kadangi pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1411-302/2015), kita vertus, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją ir tuo atveju jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, šis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jau taikytų priemonių mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017).Iš atsakovės prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones argumentų matyti, kad atsakovė neteigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys jos interesus. Šiuo atveju atsakovė nurodo, kad antstolis nepagrįstai areštavo jos pinigines lėšas, nes jos areštuoto nekilnojamojo turto visiškai pakanka ieškinio reikalavimams užtikrinti.Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškinio reikalavimams užtikrinti pakanka vien tik atsakovės nekilnojamojo turto arešto, todėl sprendė, kad nėra pagrindo dar papildomai areštuoti ir atsakovės lėšų. Atsižvelgdamas į tai, pakeitė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir panaikino atsakovės I. U. lėšų areštą.Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi taikė tokias laikinąsias apsaugos priemones: areštavo atsakovei I. U. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą neviršijant 98 470,81 Eur sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims ir tik nesant turto ar esant jo nepakankamai, nutarė areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovais ir naudoti būtiniausiems atsakovės poreikiams tenkinti. Šiuo atveju atsakovė neteigia, jog tokios apimties laikinosios apsaugos priemonės, kurias taikė teismas, būtų pernelyg varžančios jos interesus, tačiau nesutinka su antstolio veiksmais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės interesų nepažeidžia, nes teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, laikėsi tokio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (arešto eiliškumo), kuriam atsakovė iš esmės neprieštarauja: iš pradžių areštuojant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai pinigines lėšas ir turtines teises. Pažymėtina ir tai, kad šios Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 9 d. nutarties atsakovė atskiruoju skundu neskundė.Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė netinkamais antstolio veiksmais. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovė apskundė antstolio veiksmus, kuriais antstolis areštavo atsakovės lėšas, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9292-608/2017 atsakovės skundą atmetė. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti ir tenkinti jos skundą. Šiuo metu byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-1293-852/2017), teismo posėdis – 2017 m. lapkričio 28 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi minėtoje byloje bus atsakyta į klausimą, ar antstolis pagrįstai areštavo atsakovei priklausančias lėšas bei ar areštuoto nekilnojamojo turto pakanka Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarčiai įvykdyti.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai analizavo antstolio veiksmus, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį, nes antstolio veiksmų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar teismo pritaikyti apribojimai šiuo atveju yra proporcingi ir nesuvaržo atsakovės teisių labiau nei būtina. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė tokių aplinkybių nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (turto arešto akto Nr. 2017001287) ir panaikindamas atsakovės I. U. piniginių lėšų areštą, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartis naikinama klausimą išsprendžiant iš esmės – atmetant atsakovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 337 straipsnio 1 dalis 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovės I. U. prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.