Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, tretiesiems asmenims Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai bei Valstybinei energetikos inspekcijai, išvada byloje teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:pripažinti, kad atsakovė kaip šilumos ir karšto vandens tiekėja nepagrįstai ieškovui išrašė sąskaitas už karštą vandenį pagal suvartojimo normas;pripažinti, kad atsakovė kaip šilumos ir karšto vandens tiekėja nepagrįstai atsisakė pripažinti ieškovo permoką už 120 m³ karšto vandens, už kurį ieškovas yra apmokėjęs atsakovei per namo bendriją;pripažinti, kad karšto vandens skaitiklis nebuvo įrengtas bute dėl atsakovės kaip šilumos ir karšto vandens tiekėjos kaltės;įpareigoti atsakovę kaip šilumos ir karšto vandens tiekėją atlikti šilumos energijos ir vandens karšto vandens ruošimui paskirstymo perskaičiavimą ieškovo atžvilgiu pagal ieškovo buto apskaitos prietaiso rodmenis, įvertinant ieškovo permoką už 120 m³ karšto vandens, tinkamai įvykdant atsakovės kaip šilumos ir karšto vandens tiekėjos pareigą teisingai paskirstyti visą pastate suvartotą šilumos kiekį.Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodydamas, kad pareiškėjas, turėdamas teisę skųsti tik procedūrinį sprendimą, privalo teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, kad jis nepraleido nustatyto 7 dienų termino skundui paduoti, išdėstyti aplinkybes, kodėl jis nesutinka su skundžiamu procedūriniu sprendimu, bei pateikti įrodymus, paneigiančius šio sprendimo motyvus dėl teisme nagrinėjamo tapataus ginčo. Teismas taip pat įpareigojo ieškovą patikslinti reikalavimus.Ieškovas R. L. šią teismo nutartį apskundė atskiruoju skundu.Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė ieškovui terminą iki 2016 m. kovo 10 d. pašalinti nurodytus trūkumus ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.Nustatytu terminu ieškovas R. L. teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė:pripažinti nepagrįstomis ir neteisėtomis atsakovės, kaip šilumos ir karšto vandens tiekėjos, nuo 2013 m. rugsėjo iki 2015 m. rugsėjo ieškovui išrašytas sąskaitas už karštą vandenį pagal suvartojimo normas, ir įpareigoti atsakovę ieškovo atžvilgiu atlikti karšto vandens suvartojimo perskaičiavimą pagal ieškovo bute esančio karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenis, atitinkamai ištaisant ieškovui išrašytas sąskaitas; įpareigoti atsakovę atlikti karšto vandens suvartojimo perskaičiavimą iš neapmokėto karšto vandens kiekio atimant 120 m³ karšto vandens, suvartoto iki 2013 m. rugsėjo, už kurį ieškovas yra apmokėjęs atsakovei per namo bendriją, atitinkamai ištaisant ieškovui išrašytas sąskaitas;įpareigoti atsakovę savo lėšomis įrengti ieškovo bute karšto vandens apskaitos prietaisą.Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad Valstybinė energetikos inspekcija (toliau – inspekcija) 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau - komisija) 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ginčo nagrinėjimą nutraukė, todėl laikytina, kad ieškovas pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ir pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalį turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Vilniaus energija“ ir prašyti išnagrinėti ginčą iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi nutarė ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.Teismas nustatė, kad įpareigojimo pateikti įrodymus, jog 7 dienų inspekcijos ar komisijos sprendimų apskundimo terminas nepraleistas, ir pateikti nesutikimo su šiais sprendimais motyvus ieškovas neįvykdė, kitaip aiškindamas Energetikos įstatymo nuostatas. Prašymo atnaujinti tokį terminą ieškovas taip pat nepareiškė.Teismo vertinimu, ieškovo pozicija nepagrįsta, be to, teismas pažymėjo, kad pateiktu pareiškimu ieškovas pareiškė reikalavimą, kuris nebuvo reiškiamas ikiteisminiame etape, t. y. reikalavimą įpareigoti atsakovę savo lėšomis įrengti ieškovui bute karšto vandens apskaitos prietaisą.Teismas sprendė, kad ieškovas nustatytu terminu ieškinio pareiškimo trūkumų nepašalino, todėl ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui (CPK 75, 115, 138 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas turėjo skųsti Valstybinės energetikos inspekcijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimus šias institucijas nurodant atsakovėmis, nes ieškovas nereiškia joms jokių materialinių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso dispozityvumo principą, nes siekia, kad ieškovas pakeistų atsakovą, materialiuosius reikalavimus.Teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas į teismą su ieškiniu galėjo kreiptis tik per 7 dienų terminą. Byloje nagrinėjamas vartotojo ginčas su šilumos tiekėja, t. y. UAB „Vilniaus energija“, dėl kurio į teismą reikia kreiptis per 30 d. nuo inspekcijos arba komisijos sprendimo (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalis). Ieškovas neskundžia inspekcijos arba komisijos sprendimų, kurių sprendimams skųsti nustatytas 7 dienų terminas. Pirmosios instancijos teismas, laikydamas ieškinį nepaduotu, pažeidė ieškovo teisę į teisminę gynybą. Teismas neturėjo teisės laikyti ieškinį nepaduotu tik todėl, kad ieškovas nesutiko keisti ieškinio dalyką ir pagrindą, taip pat, kad nesutiko pakeisti atsakovę.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, t. y. ar pareiškėjas (ne)tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 str. 1 d.); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 str. 2 d.); nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio (skundo) turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Kaip minėta, apeliantas patikslintu ieškiniu prašo pripažinti nepagrįstomis ir neteisėtomis atsakovės, kaip šilumos ir karšto vandens tiekėjos, nuo 2013 m. rugsėjo iki 2015 m. rugsėjo ieškovui išrašytas sąskaitas už karštą vandenį pagal suvartojimo normas, ir įpareigoti atsakovę ieškovo atžvilgiu atlikti karšto vandens suvartojimo perskaičiavimą pagal ieškovo bute esančio karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenis, atitinkamai ištaisant ieškovui išrašytas sąskaitas; įpareigoti atsakovę atlikti karšto vandens suvartojimo perskaičiavimą iš neapmokėto karšto vandens kiekio atimant 120 m³ karšto vandens, suvartoto iki 2013 m. rugsėjo, už kurį ieškovas yra apmokėjęs atsakovei per namo bendriją, atitinkamai ištaisant ieškovui išrašytas sąskaitas; įpareigoti atsakovę savo lėšomis įrengti ieškovo bute karšto vandens apskaitos prietaisą. Iš esmės panašius reikalavimus apeliantas buvo pareiškęs ir pradiniame ieškinyje. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartyje nustatė pareikšto ieškinio trūkumus, nustatė terminą jų šalinimui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, buvo apskųsta ir išnagrinėta apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, jį tenkino iš dalies, nurodydamas, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškinio dalykas yra visiškai neaiškus, tačiau pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog ieškovas, nesutikdamas su ginčo nagrinėjimo nutraukimu ir (ar) sustabdymu, turėjo šiuos sprendimus skųsti Vilniaus apygardos teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartyje nurodė motyvus, kodėl laikosi tokios pozicijos, taip pat nurodė taikytinas įstatymo normas. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria ieškovas įpareigotas pateikti įrodymus, jog 7 dienų inspekcijos ar komisijos sprendimų apskundimo terminas nepraleistas, pateikti nesutikimo su šiais sprendimais motyvus, yra pagrįsta, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovą įpareigojo per nustatytą terminą pašalinti šiuos trūkumus pateikiant įrodymus apie trūkumų pašalinimą Vilniaus apygardos teismui. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovui negalint pateikti minėtų įrodymų, tačiau terminą praleidus dėl svarbių priežasčių, jis gali prašyti Vilniaus apygardos teismo šį procesinį terminą atnaujinti kartu su tokiu prašymu atliekant ir procesinį veiksmą, t. y. paduodant skundą dėl inspekcijos ar komisijos priimtų sprendimų (CPK 78 str.). Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartis yra įsiteisėjusi, todėl vykdytina (CPK 18 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė, jog ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų.Iš apelianto pateikto patikslinto ieškinio turinio, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas, šalindamas trūkumus, pateikė iš esmės tapatų ieškinį, nurodė tapačias aplinkybes, pareiškė panašius reikalavimus kaip ir pradiniame ieškinyje. Apeliantas patikslintame ieškinyje nepateikė įrodymų, jog 7 dienų inspekcijos ar komisijos sprendimų apskundimo terminas nepraleistas, nepateikė nesutikimo su šiais sprendimais motyvus, neprašė šio termino atnaujinti. Dėl to laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų.Nagrinėjamu atveju ieškovas, pateikdamas patikslintą ieškinį Vilniaus apygardos teismui, prašo išspręsti ginčą iš esmės, kai ikiteisminio (neteisminio) tyrimo institucijos dėl jo nepasisakė ir ginčo nesprendė. Tačiau jau Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartyje nurodė, kad pagal Energetikos įstatymo 34 str. 16 d. nuostatos prasmę, asmuo, kuris nesutinka su ginčą nagrinėjusios institucijos vertinimu, gali kreiptis į teismą ir pakarotinai nagrinėti ginčą, tačiau tik tuo atveju, jeigu ir ginčą nagrinėjusi ikiteisminė institucija pasisakė dėl ginčo esmės. Priešingu atveju liktų neįgyvendinta ikiteisminio ginčo nagrinėjimo paskirtis, kadangi teismui tektų ginčą nagrinėti iš esmės neturint atitinkamos institucijos pozicijos ginčo klausimu.Apeliantas, tikslindamas ieškinį, nenurodė naujų aplinkybių, suteikiančių teisę pirmosios instancijos teismui pradėti teisminį bylos nagrinėjimą. Kaip minėta, ieškovas nepateikė įrodymų, jog 7 dienų inspekcijos ar komisijos sprendimų apskundimo terminas nepraleistas, nepateikė nesutikimo su šiais sprendimais motyvus, neprašė šio termino atnaujinti (žr. 5 ir 6 nutarties punktus), taip pat nepateikė įrodymų, jog ikiteisminio (neteisminio) ginčo nagrinėjimo institucijos išsprendė ieškovo ir atsakovės – energetikos įmonės – ginčą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, konstatuotų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kuria ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų ir aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.