Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties, kuria ieškovui R. L. nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pateikė ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ dėl teisių gynimo, tretieji asmenys Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė energetikos inspekcija, išvada byloje teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuriuo prašo pripažinti, kad atsakovas kaip šilumos ir karšto vandens tiekėjas nepagrįstai ieškovui išrašė sąskaitas už karštą vandenį pagal suvartojimo normas bei nepagrįstai atsisakė pripažinti ieškovo permoką už 120 m³ karšto vandens, už kurį ieškovas yra apmokėjęs atsakovui per namo bendriją; pripažinti, kad karšto vandens skaitiklis nebuvo įrengtas bute dėl atsakovo kaip šilumos ir karšto vandens tiekėjo kaltės; įpareigoti atsakovą kaip šilumos ir karšto vandens tiekėją atlikti šilumos energijos ir vandens karšto vandens ruošimui paskirstymo perskaičiavimą ieškovo atžvilgiu pagal ieškovo buto apskaitos prietaiso rodmenis, įvertinant ieškovo permoką už 120 m³ karšto vandens, tinkamai įvykdant atsakovo kaip šilumos ir karšto vandens tiekėjo pareigą teisingai paskirstyti visą pastate suvartotą šilumos kiekį (ŠŪĮ 12 str. 2 d.).

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumus motyvuodamas tuo, kad ieškinys neatitinka jo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, kadangi netinkamai suformuluotas ieškinio dalykas.

Teismas nustatė, jog Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2015-08-12 priėmė sprendimą nenagrinėti pareiškėjo R. L. skundo, nustačiusi, kad ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėja Vilniaus miesto apylinkės teismas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2015-09-08 procedūriniu sprendimu nutraukė vartojimo ginčo nagrinėjimą dalyje dėl pareiškėjo keliamų reikalavimų, susijusių su mokesčių už karštą vandenį paskaičiavimu laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2015-05-31, nustačiusi, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tuo pačiu procedūriniu sprendimu Komisija sustabdė vartojimo ginčo nagrinėjimą dalyje dėl pareiškėjo keliamų reikalavimų, susijusių su mokesčių už karštą vandenį perskaičiavimu laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-07-15, iki teisme bus išnagrinėtas minėtas vartojimo ginčas. Teismas nurodė, kad minėtas procedūrinis sprendimas galėjo būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per 7 dienas ir tokiu atveju ieškovas turėjo pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, kad jis nepraleido nustatyto 7 dienų termino skundui paduoti, bei išdėstyti aplinkybes, kodėl jis nesutinka su skundžiamu procedūriniu sprendimu, bei pateikti įrodymus, paneigiančius šio sprendimo motyvus dėl teisme nagrinėjamo tapataus ginčo.

Teismas taip pat nustatė, jog ieškovas netinkamai ir nekonkrečiai suformulavo reikalavimus: 1-3 reikalavimai suformuluoti taip, kad jie reiškia tam tikrų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, kurie teisme nenagrinėtini, o 4 punkte nurodytas reikalavimas galėtų būti pripažintas kaip tinkamas teisių gynimo būdas tik tokiu atveju, jeigu jis būtų konkretus – būtų nurodytas ginčo laikotarpis.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teismas, priešingai nei nurodyta Energetikos įstatymo 34 str., nepagrįstai teigė, jog ieškovas neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo iš esmės. Ieškovas pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl pagal Energetikos įstatymo 34 str. 16 d. turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Nagrinėjamu atveju užteko kreiptis į Valstybinė energetikos inspekciją, kadangi ji buvo kompetentinga nagrinėti ieškovo ginčą.Teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas turėjo skųsti Valstybinės energetikos inspekcijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimus šias institucijas nurodant atsakovais, o Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėja tapačią bylą. Ieškovas nesutinka, kad reiškiami reikalavimai suformuluoti neaiškiai ir nesukels jokių pasekmių ieškovui. Ieškinio priėmimo metu teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, įskaitant ir visas teisiškai svarbias aplinkybes, dėl ko skundžiamoje nutartyje pasisakė teismas.Ieškovas su ieškiniu pateikė konkrečias sąskaitas, kurias ginčijam įrodymus apie permoką ir apskaitos prietaiso įrengimo dokumentus, todėl nėra pagrindo teigi, kad ieškinio reikalavimai ir jų ribos yra tiek neaiškūs, jog ieškinio nebūtų galima nagrinėti teisme, o tai, ar pareikšto ieškinio reikalavimo išsprendimas apgins ieškovo teises, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.Ieškovo vertinimu, galimi trūkumai gali būti ištaisomi vėlesnėse proceso stadijose.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria teismas nustatė ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.

Kasacinio teismo išaiškinta, jog iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-302/2013).

Įvertinus apelianto ieškinio turinį, konstatuoti, kad ieškinio dalykas (materialinis reikalavimas) yra visiškai neaiškūs, dėl ko net negali būti pradėta civilinė byla, nėra pagrindo.

Nors sutiktina, jog 1-3 ieškinio reikalavimai, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, suformuluoti taip, kad jie reiškia tam tikrų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, tačiau 4 ieškinio reikalavimas yra pakankamai aiškus, kad būtų galima suprasti kokio teisinio rezultato siekia ieškovas. Tai, kad ieškovas nėra nurodęs konkretaus laikotarpio nėra esminis trūkumas iškelti civilinę bylą, kadangi ginčo laikotarpis yra pakankamai aiškus iš pateiktų priedų (Valstybinė energetikos inspekcijos ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimų), be to, teismas turi galimybę parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus į jį šalis ir jas apklausus, išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimų bei atsikirtimų turinį (CPK 230 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – EĮ) 34 str. 15 d. numato, kad vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant skundą ar ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, palikti prašymą nenagrinėtą, nutraukti ar sustabdyti skundo ar ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią tolesniam skundo ar ginčo nagrinėjimui, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. To paties straipsnio 16 d. numato, kad ginčo šalys per 30 dienų nuo vartotojų ir energetikos įmonių ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės.

Kaip matyti iš šių nuostatų, įstatymo leidėjas, įtvirtindamas sąvoką „procedūriniai sprendimai“, siekė atskirti du tokio tipo ginčų nagrinėjimo etapus, atitinkamai numatydamas skirtingą apskundimo tvarką. Pagal EĮ 34 str. 15 d. numatytą apskundimo tvarką skundžiami ikiteisminio ginčo nagrinėjimo etape priimti sprendimai, kuriuose ginčą nagrinėjanti institucija nepasisako dėl paties ginčo esmės. Būtent todėl įstatymo leidėjas numato trumpesnį apskundimo terminą, tam, kad užkirtus kelią tolesniam nagrinėjimui ir ginčo šaliai nesutinkant su tokius sprendimu, teismas išspręstų ginčą ne dėl esmės, o dėl procedūrinio sprendimo pagrįstumo, ir ginčas toliau būtų nagrinėjamas ikiteisminiame etape. Pagal EĮ 34 str. 16 d. nuostatos prasmę, asmuo, kuris nesutinka su ginčą nagrinėjusios institucijos vertinimu, gali kreiptis į teismą ir pakarotinai nagrinėti ginčą, tačiau tik tuo atveju, jeigu ir ginčą nagrinėjusi ikiteisminė institucija pasisakė dėl ginčo esmės. Priešingu atveju liktų neįgyvendinta ikiteisminio ginčo nagrinėjimo paskirtis, kadangi teismui tektų ginčą nagrinėti iš esmės neturint atitinkamos institucijos pozicijos ginčo klausimu. Pažymėtina, kad privaloma ikiteismine tvarka sprendžiami ginčai, kylantys dėl specifinių šalis siejančių santykių, paslaugų ir pan., ir kuriuos dažniausiai reglamentuoja atskiri įstatymai ir įgyvendinamieji aktai.

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją ir Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją su tapačiais skundais dėl energetikos įmonės – atsakovo, veiksmų. Valstybinė energetikos inspekcija, nepradėjusi nagrinėti ginčo iš esmės, 2015-08-12 sprendimu nusprendė ginčo nenagrinėti, t. y. nutraukė ginčo nagrinėjimą, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2015-09-08 ginčo nagrinėjimą nutraukė dalyje dėl ginčo laikotarpio nuo 2013-05-01 iki 2015-05-31, o dėl likusio ginčo laikotarpio ginčo nagrinėjimą sustabdė. Pažymėtina, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi EĮ nuostatomis kreipėsi į skundžiamą įmonę dėl paaiškinimų ir skundui nagrinėti reikalingos informacijos pateikimo, tačiau dėl ginčo esmės taip pat nepasisakė bei dalyje nutraukė ginčo nagrinėjimą. Taigi ieškovas, nesutikdamas su ginčo nagrinėjimo nutraukimu ir/ar sustabdymu, turėjo šiuos sprendimus skųsti Vilniaus apygardos teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo.

Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje, kurioje ieškovas įpareigotas pateikti įrodymus, jog 7 dienų Inspekcijos ar Komisijos sprendimų apskundimo terminas nepraleistas, pateikti nesutikimo su šiais sprendimais motyvus, yra pagrįsta, todėl ieškovas įpareigotinas per nustatytą terminą pašalinti šiuos trūkumus ir pateikiant juos Vilniaus apygardos teismui. Atskirai pažymėtina, jog ieškovui negalint pateikti minėtų įrodymų, tačiau terminą praleidus dėl svarbių priežasčių, jis gali prašyti Vilniaus apygardos teismo šį procesinį terminą atnaujinti kartu su tokiu prašymu atliekant ir procesinį veiksmą, t. y. paduodant skundą dėl Inspekcijos ar Komisijos priimtų sprendimų (CPK 78 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti R. L. terminą pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus bei pateikti tai pagrindžiančius įrodymus Vilniaus apygardos teismui iki 2016 m. kovo 10 d.