Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-177-875/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-06-06
Bylos Nr.: 1A-177-875/2019
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nerijus Masiulis, Boleslovas Kalainis, Laisvydas Zederštremas
Nuteistasis: G. L.
Advokatai: Violeta Savickienė

Kategorijos

1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
1.2.14.5.2.1Sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 2 d.)
1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
1.2.20.15Teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas (BK 245 str.)
2.4.6.5.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-177-875/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59247-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2.1; 1.2.18.10; 1.2.20.15; 2.4.6.5.2 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Rasai Jančauskienei,dalyvaujant prokurorui Viktorui Roščenkovui,nuteistajam G. L.,jo gynėjai advokatei Violetai Savickienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Viktoro Roščenkovo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5-6 punktais, atidėtas 3 (trims) metams, įpareigojant G. L. per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą dirbti ar mokytis, o netekus darbo, baigus mokytis - per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje registruotam, iki pradės dirbti ar mokytis. G. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės dirbti privačių juridinių asmenų vadovu atėmimas 3 metams. Tuo pačiu nuosprendžiu G. L. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios inkriminuotų nusikaltimų požymių. Taip pat išteisintas pagal BK 245 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. L. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal minėto įstatymo 16 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už apskaitos registrų formos, turinio ir skaičiaus nustatymą pagal poreikius, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent: UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose - apyvartos žiniaraščiuose sąskaitose Nr. 2710 ir 2711 „(duomenys neskelbtini)“ (priedo prie 2017 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvados 19-20 psl.), Nr. 272 „Kasa“ (priedo prie 2017 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvados 6 psl.), Nr. 2435 „Atskaitingi asmenys“ (priedo prie 2017 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvados 18 psl.), Nr. 241 „Pirkėjų įsiskolinimai“ (priedo prie 2017 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvados 3-5 psl.), Nr. 443 „Skolos tiekėjams“ (priedo prie 2017 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvados 7-10 psl.) neregistravo lėšų operacijų, vykusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, reikalaujančias į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius, dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 m.

2. G. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu direktoriumi, nes rūpinosi visa bendrovės veikla bei buhalterinės apskaitos organizavimu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. vasario 10 d., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei iš anksto žinodamas, kad du vilkikus IVECO, kurių identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neatsiskaitys UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nes bendrovė neturėjo pakankamai lėšų įsipareigojimams vykdyti, kad įgyja UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir neatsiskaitys UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nes vilkikai, juos įgijus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, neįtraukti į šios bendrovės buhalterinę apskaitą, susitarė su Latvijos Respublikoje registruota bendrove (duomenys neskelbtini) dėl dviejų vilkikų IVECO, kurių identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pirkimo už 24 000 €. Pagal šį susitarimą Latvijos Respublikos bendrovė SIA „(duomenys neskelbtini)“ parengė 2015 m. vasario 10 d. sąskaitas faktūras SV Nr. 60 ir Nr. 61. G. L. pasirašė 2015 m. vasario 10 d. sąskaitas faktūras SV Nr. 60 ir Nr. 61 bei pagal jas įgytus du vilkikus 2015 m. vasario 11 d. įregistravo VĮ „Regitra“ Šiaulių filiale UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. kovo 17 d., G. L. parengė dvi transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartis, jose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 36 000 € parduoda du vilkikus IVECO, kurių identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet juos perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlygintinai, nes realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. kovo 17 d. transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartyse nurodytų pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo. Tokiu būdu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės 24 000 € vertės turtą.

3. G. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas, kad du vilkikus IVECO, kurių identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. kovo 17 d. transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartis perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šios transporto priemonės nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, taip pat Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šioms transporto priemonėms paskirtos laikinosios apsaugos priemonės, žinodamas, kad (Kauno apygardos teismo) 2016 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 17 d. transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartys, sudarytos tarp pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pripažintos negaliojančiomis, pritaikyta restitucija ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota šiuos vilkikus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 4 d., pasiūlė Vokietijoje gyvenančiam ir individualią veiklą vykdančiam Afganistano piliečiui (duomenys neskelbtini), nežinojusiam apie jo vykdomas nusikalstamas veikas, už 14 500 € įsigyti du vilkikus IVECO, kurių identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). M. H. N. sutikus, G. L. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 4 d. parengė PVM sąskaitą faktūrą L Nr.160504-1, pardavėju nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“, vilkiko IVECO, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kainą - 7 500 €. M. H. N. 2016 m. gegužės 6 d. pervedė 7 500 € į PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). G. L. pristatė vilkiką naudodamasis vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. L., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 9 d., parengė PVM sąskaitą faktūrą L Nr.160509-1, joje pardavėju nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“, vilkiko IVECO, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kainą - 7 000 €. M. H. N. 2016 m. gegužės 10 d. pervedė 7 000 € į PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). G. L. nepristatė M. H. N. vilkiko ir taip apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo 7 000 €.

4. G. L. pagal BK 245 straipsnį buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: nuo 2016 m. kovo 17 d. įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos numeris nurodytas taip, kaip yra originale) 2015 m. kovo 17 d. transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartys, sudarytos tarp pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl dviejų vilkikų IVECO, kurių identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pardavimo, buvo pripažintos negaliojančiomis, pritaikyta restitucija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota grąžinti šias transporto priemones UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet G. L. jų negrąžino.

II. Apeliacinio skundo argumentai

5. Apeliaciniu skundu prokuroras V. Roščenkovas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 18 d. nuosprendį ir G. L. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą, pripažinti kaltu pagal BK 245 straipsnį ir paskirti 25 parų areštą, pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą, pripažinti kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti 2 metų laisvės atėmimą ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, šias bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę G. L. paskirti 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Kardomąją priemonę, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Priteisti iš kaltinamojo G. L. nukentėjusiajam M. H. N. 5100 Eur žalai atlyginti. Buhalterinius dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

5.1. Teigia, kad G. L. neteisėtai ir nepagrįstai išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 245 straipsnį, todėl apylinkės teismo nuosprendis keistinas, nes nuosprendyje padarytos išvados neatitinka nustatytų bylos aplinkybių dalyje dėl G. L. padarytų nusikalstamų veikų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 245 straipsnį.

5.2. Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies nurodo, kad G. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu direktoriumi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, iš anksto žinojo, kad du vilkikus IVECO, kurių identifikavimo numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini): 2015-02-10 įgyja UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu už 24.000,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir už juos neatsiskaitys UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nes nei iki 2015-02-10, nei po 2015-02-10 neketino turėti pakankamą 24.000,00 Eur sumą įsipareigojimams vykdyti, ką patvirtina 2018-05-04 parengtas AB SEB banko UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, 2015-03-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 36.000,00 Eur už aukščiau paminėtus du vilkikus IVECO, nes nei iki 2015-03-17, nei po 2015-03-17 neketino turėti pakankamą 36.000,00 Eur sumą įsipareigojimams vykdyti, ką patvirtina 2018-05-04 parengtas AB SEB banko UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, 2015-03-17 parengė dvi transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartis, kuriose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda aukščiau paminėtus du vilkikus IVECO už 36.000,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip juos neatlygintinai perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes šiose sutartyse nurodytų pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo ir neketino sumokėti, taip apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės 24.000,00 Eur vertės turtą, anksčiau paminėtų dviejų vilkikų IVECO įgijimo neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, taip sudarė sąlygas klaidinti dėl turto priklausomumo, jo buvimo vietos, disponavimo juo, o su turtu atlikus neteisėtus veiksmus, apsunkinti ar padaryti neįmanomą teisingo sprendimo priėmimą, toks klaidinimas yra viena iš apgaulės formų būdingų sukčiavimui, taigi akivaizdžiais tyčiniais veiksmais padarė nusikaltimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

5.3. Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies nurodo, kad G. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi žinojo, kad du vilkikus IVECO, kurių identifikavimo numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini): pagal 2015-03-17 transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartis perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šios transporto priemonės nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, Kauno apygardos teismo sprendimais civilinėse bylose: Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-07-16 šioms transporto priemonėms yra paskirtos laikinosios apsaugos priemonės, Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-02-15 transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartys, 2015-03-17 sudarytos tarp pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pripažintos negaliojančiomis, pritaikyta restitucija ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota šiuos anksčiau paminėtus du vilkikus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuslėpė nuo pirkėjo M. H. N., kad parduodamas vilkikas IVECO, kurio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), yra su defektais, kurie trukdo juo važiuoti. Nutylėjimas dėl sandorio esminės aplinkybės, galėjusios turėti lemiamos reikšmės pirkėjo M. H. N. apsisprendimui dėl vilkiko pirkimo, yra viena iš apgaulės formų būdingų sukčiavimui. 2016-05-09 parengė PVM sąskaitą - faktūrą L Nr. 160509-1, kurioje pardavėju nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“, vilkiko IVECO, kurio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kainą 7.000,00 Eur ir šią sumą pirkėjas M. H. N. 2016-05-10 pervedė į PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), bet G. L. vilkiko M. H. N. nepardavė ir neketino parduoti, taip apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo 7.000,00 Eur.

5.4. Dėl BK 245 straipsnio nurodo, kad G. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriu žinojo, kad: nuo 2016-03-17 įsiteisėjusiu 2016-02-15 Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinus negaliojančiomis 2015-03-17 transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartis, sudarytas tarp pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl dviejų vilkikų IVECO, kurių identifikavimo numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pardavimo, bei, pritaikius restituciją, privalo šias transporto priemones grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, neatliko jokių teisiškai reikšmingų veiksmų 2016-02-15 Kauno apygardos teismo sprendimo įvykdymui, 2016-05-01 pirkimo - pardavimo sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ aukščiau paminėtus du vilkikus IVECO pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo dar labiau apsunkindamas 2016-02-15 Kauno apygardos teismo sprendimo įvykdymą, o pagal 2016-05-04 parengtą PVM sąskaitą - faktūrą L Nr. 160504-1 pardavė vilkiką IVECO, kurio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), už 7.500,00 E. M. H. N., taip padarydamas neįmanomą 2016-02-15 Kauno apygardos teismo sprendimo įvykdymą dalyje dėl vilkiko IVECO, kurio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), grąžinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau paminėtų dviejų vilkikų IVECO negrąžino, taigi išvardintais akivaizdžiais tyčiniais veiksmais ir neveikimu, nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, taip padarė baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 245 straipsnį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. L. bei jo gynėja advokatė prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti ir pripažinti G. L. kaltu pagal 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 245 straipsnį ir paskirti atitinkamas bausmes.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Remiantis prokuroro V. Roščenkovo apeliaciniu skundu, ginčijamas įrodymų vertinimas, teigiant, kad G. L. nepagrįstai išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 245 straipsnyje, padarymo.

7. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, turi atsakyti į esminius apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas turi pareigą pagal gautą apeliacinį skundą patikrinti apeliacine tvarka apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali būti patikrinamas tiek atliekant apeliacinės instancijos teismo posėdyje įrodymų tyrimą, tiek ir tokio tyrimo neatliekant. Sprendimą dėl įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teismas turi priimti įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad svarbūs teisingam bylos išsprendimui įrodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo iš viso tiriami arba kad tai buvo daroma pažeidžiant BPK nuostatas, privalo organizuoti įmanomų apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymų tyrimą. Tokią pareigą apeliacinės instancijos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia. Ir priešingai, tais atvejais, kai nėra jokio pagrindo manyti, kad pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ar naujų įrodymų ištyrimas leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar leistų daryti kitas išvadas dėl reikšmingų bylos išsprendimui aplinkybių, įrodymų tyrimas neturi būti atliekamas. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo manyti, kad atnaujinus įrodymų tyrimą, apeliacinio proceso metu būtų nustatyta kokių nors reikšmingų naujų faktų ar kad būtų kilę abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, be to, byloje nėra gauta proceso dalyvių prašymų dėl įrodymų tyrimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK reikalavimų, nerengia įrodymų tyrimo, nes nėra jokių argumentų, kuriais remiantis galėtų būti daroma išvada, jog ištyrus įrodymus (iš naujo apklausus nuteistąjį ar liudytojus) būtų gauta kokia nors nauja informacija, galinti lemti apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimą.

8. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tiek apkaltinamasis, tiek ir išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus. Jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

9. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

10. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-47-895/2016).

11. G. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį inkriminuota tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu direktoriumi, nes rūpinosi visa bendrovės veikla bei buhalterinės apskaitos organizavimu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. vasario 10 d., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei iš anksto žinodamas, kad du vilkikus IVECO, kurių identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neatsiskaitys UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nes bendrovė neturėjo pakankamai lėšų įsipareigojimams vykdyti, kad įgyja UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir neatsiskaitys UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nes vilkikai, juos įgijus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, neįtraukti į šios bendrovės buhalterinę apskaitą, susitarė su Latvijos Respublikoje registruota bendrove SIA „(duomenys neskelbtini)“ dėl dviejų vilkikų IVECO, kurių identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pirkimo už 24 000 €. Pagal šį susitarimą Latvijos Respublikos bendrovė SIA „(duomenys neskelbtini)“ parengė 2015 m. vasario 10 d. sąskaitas faktūras SV Nr. 60 ir Nr. 61. G. L. pasirašė 2015 m. vasario 10 d. sąskaitas faktūras SV Nr. 60 ir Nr. 61 bei pagal jas įgytus du vilkikus 2015 m. vasario 11 d. įregistravo VĮ „Regitra“ Šiaulių filiale UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. kovo 17 d., G. L. parengė dvi transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartis, jose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 36 000 € parduoda du vilkikus IVECO, kurių identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet juos perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlygintinai, nes realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. kovo 17 d. transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartyse nurodytų pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo. Tokiu būdu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės 24 000 € vertės turtą.

12. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka dėl G. L. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį motyvuodamas tuo, kad G. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu direktoriumi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, iš anksto žinojo, kad vilkikus įgyja UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu už 24.000,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir už juos neatsiskaitys UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nes nei iki 2015-02-10, nei po 2015-02-10 neturėjo 24.000,00 Eur įsipareigojimams įvykdyti, su kuo sutinka ir aukštesnės instancijos teismas.

Žemesnės instancijos teismas

13. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tik tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme svarbu, kad šie įrodymai būtų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma. Motyvai dėl įrodymų turi būti pagrįsti argumentuota visų įrodymų analize. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą įvesti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32/2010 ir kt.).

14. Iš G. L. nusikalstamos veikos schemos matyti, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, iš anksto žinodamas, kad negalės atsiskaityti už vilkikus (patvirtina duomenys, kurie turi būti fiksuojami finansiniuose dokumentuose), iš SIA „(duomenys neskelbtini)“ pagal pirkimo pardavimo sutartis nupirko du vilkikus už 24.000 Eur, kitą dieną juos įregistravo VĮ Regitra (pagal įgaliojimą, kurio neaiškus atsiradimas), po ko, juos formaliai (dokumentuose) pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 36.000 Eur, po ko, žinodamas, kad teismo sprendimu civilinėje byloje pirkimo pardavimo sutartys tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintos neteisėtomis ir panaikintos, be to, žinodamas ir tai, kad vilkikams pritaikytos laikinos apsaugos priemonės, vilkikus perrašė savo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (nors įmonės buhalteriniuose dokumentuose jų net neįformino) ir vėliau jas gerokai pigiau, t. y., už 14.500 Eur pardavė N. M. H.. Visų minimų įmonių, t. y., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, remiantis bylos duomenimis, faktinis vadovas būtent ir buvo jis pats.

15. Nagrinėjant turimus bylos duomenis matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiu direktoriumi nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2016 m. spalio 21 d. buvo N. T., tačiau iš Sodros duomenų matyti, kad N. T. įmonėje pradėjo dirbti tik nuo 2015 m. vasario 3 d. iki 2015 m. balandžio 21 d. (3 t. b. l. 28-32, 33). Tai, kad N. T. buvo tik oficialus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o realiai įmonę valdė G. L. patvirtina liudytojo N. T. parodymai, kad jis buvo G. L. fiktyviai įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kadangi G. L. turėjo skolų ir jam reikėjo atsidaryti kitą banko sąskaitą į kurią jis galėtų gauti pinigus. Jokių įgaliojimų ir kasos išlaidų orderių nepasirašinėjo (4 t. b. l. 145-147). Kaip matyti iš VĮ Regitra duomenų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. vasario 11 d. pateikė prašymus VĮ Regitra įregistruoti transporto priemones Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (2 t. b. l. 116-117, 129-130), ir tą padarė G. L. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ formalaus direktoriaus N. T. 2015 m. vasario 10 d. įgaliojimus, suteikiančius G. L. išregistruoti, priregistruoti transporto priemones ir tvarkyti visus su tuo susijusius dokumentus (2 t. b. l. 118, 125, 132). Tačiau pažymėtina tai, kad kaip jau ir minėta, liudytojas N. T. nurodė, kad niekur nepasirašinėjo ir jokių įgaliojimų G. L. nesuteikė. Iš 2015 m. kovo 13 d. PVM sąskaitų faktūrų Nr. 150301 ir Nr. 15030, bei 2015 m. kovo 17 d. pirkimo pardavimo sutarčių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkikus IVECO, kurių identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kiekvieną už 18000 Eur. Kaip nurodyta dokumentuose, pasirašė G. L. ir R. A. (4 t. b. l. 60, 61, 62, 63). Tačiau kaip matyti iš liudytojo R. A. parodymų, jis dirbo tik vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir duodamas parodymus tvirtino, kad 2015 m. kovo 16 d. įgaliojime yra ne jo parašas. Be to, dėl byloje minimų vilkikų nėra lankęsis Regitroje, dirbti pradėjo kai įmonėje jau buvo abu vilkikai (4 t. b. l. 149-151). Tai iš dalies patvirtina G. L. veiksmus sukčiaujant, t. y., sandoriuose nurodant net juose nedalyvaujančių darbuotojų pavardes ir galimai pasirašydamas už juos, taip siekdamas formaliai įtvirtinti fiktyvius sandorius, kadangi jis pats vienas negalėjo pasirašyti vilkikų pirkimo pardavimo sutarčių. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo padengti įgytų įsipareigojimų perkant vilkikus patvirtina AB SEB banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradinis likutis buvo 13077.09 Eur, įplaukos 106389.30 Eur, išlaidos 119466.39 Eur, galutinis likutis 0,00 Eur. Pažymėtina tai, kad nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. vasario 10 d., kuomet buvo perkami vilkikai, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos nebuvo nei išgryninti nei pervesti kažkur pinigai vilkikų pirkimui, kas paneigia G. L. parodymus, kad už vilkikus jis sumokėjo grynaisiais pinigais (6 t. b. l. 12-20). Šių duomenų visuma patvirtina G. L. tyčinius neteisėtus veiksmus, siekiant įgyti vilkikus. Svarbu ir tai, kad perkant vilkikus sandorį sudarė būtent pats G. L., pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nors neturėjo tam jokių įgaliojimų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tam neturėjo reikiamų lėšų. Nagrinėjant UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB SEB banko sąskaitos išrašą matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradinis likutis buvo 3348.96 Eur, įplaukos 88121.99 Eur, išlaidos 42582.10 Eur, galutinis likutis 48888.85 Eur. PVM sąskaitų faktūrų ir sutarčių dėl vilkikų pirkimo-pardavimo metu, t. y., 2015 m. kovo 13 d. – 2015 m. kovo 17 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos nebuvo nei išgryninta tokia pinigų suma nei pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kokia nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyse, kas patvirtina faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkikus gavo neatsiskaičiusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (6 t. b. l. 22-24). Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkikų įsigijimo taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. kovo 17 d. pateikė prašymus VĮ Regitra įregistruoti transporto priemones Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 123-124, 136), pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės L. L. 2015 m. kovo 16 d. įgaliojimus R. A. - išregistruoti, priregistruoti transporto priemones ir tvarkyti visus su tuo susijusius dokumentus (2 t. b. l. 126, 139), tačiau kaip ir minėta, liudytojas R. A. nurodė, kad niekur nepasirašė ir pradėjo dirbti vėliau, nei nurodyta dokumentuose. Pirkimo-pardavimo sutarčių dėl transporto priemonių Truck IVECO-MAGIRUS (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ID Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Truck IVECO-MAGIRUS (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ID Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtumą patvirtina ir Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimas, kuriuo patenkintas (duomenys neskelbtini), SIA ieškinys ir minimos sutartys pripažintos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.

16. Šie duomenys patvirtina, kad visuose sandoriuose dalyvavo pats G. L., ko neneigė ir pats apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme. Svarbu tai, kad jis pripažino, kad neatsiskaitė su Latvijos įmone ir, kad pastarajai padarė turtinės žalos. Akivaizdu, kad G. L., žinodamas, kad neatsiskaičius su Latvijos įmone, pastaroji galėjo tuos vilkikus susigrąžinti atgal, tačiau siekdamas užkirsti kelią susigrąžinti vilkikus, jis juos perrašė kitai savo įmonei, t. y., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nustatyta, kad jis buvo faktinis jos vadovas) surašydamas pirkimo – pardavimo sutartis, po ko, šiuos vilkikus perrašė kitai savo valdomai įmonei, žinodamas apie tų vilkikų esamą civilinį procesą, ir tų vilkikų net neįformindamas kaip įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, ką patvirtino ir liudytoja S. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, kad įmonė neturėjo jokių duomenų apie vilkikus ir juos pardavė užsienio piliečiui žymiai sumažindamas kainą, t. y., iš Latvijos įmonės įsigijo už 24.000 Eur, pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 36.000 Eur ir vėliau pardavė už 14.500 Eur.

17. Atsižvelgdamas tiek į tiesioginius įrodymus, tiek ir į aptartą loginę įvykių seką ir aptartas detales, vertindamas įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad G. L. panaudojo apgaulę ir įgijo didelės vertės (24.000 Eur) svetimą turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, jo nusikalstami veiksmai visiškai įrodyti bylos medžiaga ir atitinka BK 182 straipsnio 2 dalį.

18. Pagal BK 245 straipsnį atsako tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad formalus BK 245 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas, jog esą kiekvienas teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo atvejis reiškia BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuluotoms nuostatoms ir neatitiktų kriminalinės bausmės kaip griežčiausios, kraštutinės teisinio poveikio priemonės paskirties, nusikalstamos veikos sampratos, t. y. paneigtų pačią baudžiamosios teisės esmę. Pagal BK 11 ir 12 straipsnius tiek nusikaltimu, tiek baudžiamuoju nusižengimu yra pripažįstamos pavojingos, BK uždraustos veikos (veikimas, neveikimas). Padaryta veika, kad ji būtų laikoma nusikalstama, ne tik turi formaliai atitikti BK 245 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga, t. y. dėl tyčinio kaltininko veikimo ar neveikimo iš esmės turi būti užkirstas kelias teisingumo įgyvendinimui konkrečioje byloje. Turi būti įvertinta, ar padarytos veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–69/2014). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Todėl baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2012). Sprendžiant šį klausimą, būtina atsižvelgti į asmeniui paskirto įpareigojimo ar draudimo turinį ir pobūdį. Asmuo atsako pagal BK 245 straipsnį, jeigu jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010).

19. G. L. pareikšto kaltinimo esmė yra tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: nuo 2016 m. kovo 17 d. įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 17 d. transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartys, sudarytos tarp pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl dviejų vilkikų IVECO, kurių identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pardavimo, buvo pripažintos negaliojančiomis, pritaikyta restitucija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota grąžinti šias transporto priemones UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet G. L. jų negrąžino.

20. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimu patenkintas (duomenys neskelbtini), SIA ieškinys ir iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovo (duomenys neskelbtini), SIA naudai priteista 24 000 Eur skolos. Taip pat pripažintos negaliojančiomis tarp atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. kovo 17 d. sudarytos transporto priemonių (dviejų vilkikų) pirkimo-pardavimo sutartys. Taikyta restitucija ir atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigotas grąžinti transporto priemones atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t. b. l. 3-8). Taip pat Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartimi patenkintas ieškovo (duomenys neskelbtini) prašymas ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones : areštuoti atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 24000 eurų vertės nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas bankuose ir (ar) turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims. Areštuotomis piniginėmis lėšomis uždrausti naudotis sustabdant jų išmokėjimą, išskyrus išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimą, privalomus mokėjimus Valstybinio socialinio draudimo fondui, Privalomojo sveikatos draudimo fondui, valstybės ir savivaldybių biudžetams bei atsiskaitymą su ieškovu (duomenys neskelbtini), SIA; taip pat pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms transporto priemonėms Truck IVECO-MAGIRUS (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ID Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Truck IVECO-MAGIRUS (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ID Nr. (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą nutarta palikti saugoti pačiam atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nutartyje nurodytą areštuotą atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą nutarta palikti saugoti pačiam atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t. b. l. 165-167).

21. Pažymėtina, kad nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2016 m. spalio 21 d. buvo nurodytas N. T., tačiau iš Sodros duomenų matyti, kad N. T. įmonėje pradėjo dirbti tik nuo 2015 m. vasario 3 d. (3 t. b. l. 28-32, 33), o be to, kaip matyti iš paties liudytojo N. T. parodymų, jis G. L. buvo fiktyviai įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (4 t. b. l. 145-147). Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore buvo L. L. (pagal bylos duomenis buvusi G. L. žmona), kuri dėl byloje minimų transporto priemonių išregistravimo, priregistravimo ir su tuo susijusių dokumentų tvarkymo 2015 m. kovo 16 d. įgaliojo R. A. (2 t. b. l. 126, 139). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. L. faktiškai valdė tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio fiktyviu direktoriumi buvo įdarbintas N. T., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė buvo L. L., todėl jis nebuvo suinteresuotas įvykdyti nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų. G. L., žinodamas, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartimi yra paskirtos laikinosios apsaugos priemonės dviem vilkikams, IVECO, kurių identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ką pripažino ir pats G. L., šias transporto priemones pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo jis pats nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. kovo 6 d. (2 t. b. l. 36-38, 74) ir po Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo, jas pardavė N. M. H., t. y., 2016 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 160504-1 užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 7500 Eur pardavė N. M. H. “I. S. 2008“, 2016 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 160509-1 užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 7000 Eur pardavė N. M. H. “I. S. 2008“. Abi sąskaitas išrašė direktorius G. L. (1 t. b. l. 52, 53).

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas vertindamas G. L. veiksmus pagal BK 245 straipsnį ir pažymėdamas, kad G. L. negalėjo įvykdyti teismo sprendimo, nes buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nevertino to fakto, kad minimi vilkikai natūroje buvo būtent pas G. L. ir jis privalėjo juos grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau to nepadarė, o dar daugiau, neteisėtai pardavė N. M. H..

23. Kaip jau minėta, BK 245 straipsnyje numatyta nusikalstama veika (baudžiamasis nusižengimas) yra teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas, kuris suprantamas kaip susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos įvykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Šio baudžiamojo įstatymo normos saugoma vertybė – įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas, kuris reiškia, kad teismo sprendime nustatytų nurodymų privalo paisyti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Teismų sprendimai BK 245 straipsnio prasme yra procesiniai dokumentai, kurių formos gali būti sprendimai ar nutartys civilinėse bylose ir nuosprendžiai arba nutartys baudžiamosiose bylose. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas.

24. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimu patenkintas (duomenys neskelbtini), SIA ieškinys ir pripažintos negaliojančiomis tarp atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. kovo 17 d. sudarytos transporto priemonių Truck IVECO-MAGIRUS (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ID Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Truck IVECO-MAGIRUS (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ID Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartys bei taikyta restitucija ir atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigotas grąžinti transporto priemones atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nors kaip nustatyta byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė buvo G. L. žmona, tačiau visus veiksmus su minimais vilkikais atliko G. L., kuris žinodamas, kad jiems pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir žinodamas apie pareigą vykdyti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą, bei turėdamas objektyvias galimybes jį įvykdyti – pristatyti automobilius teisėtam savininkui, suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos ir to norėdamas, sąmoningai, tyčia nevykdė Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad nors G. L. ir nebuvo oficialus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad jis buvo faktinis šių įmonių vadovas, ir tai jam nesuteikė teisės ignoruoti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo bei pačiam nuspręsti dėl jo vykdymo privalomumo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą ir nelogišką išvadą išteisindamas G. L. nepadarius baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 245 straipsnyje. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė G. L. atsiranda už civilinio proceso tvarka priimto teismo sprendimo nevykdymą, jo kaltė visiškai įrodyta, o jo veiksmai sudaro BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

25. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Sukčiavimo sudėties būtinasis požymis yra šios veikos padarymo būdas, t. y. apgaulės panaudojimas. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti; c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010, 2K-389/2013).

26. G. L. pareikšto kaltinimo esmė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį yra tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas, kad du vilkikus IVECO, kurių identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. kovo 17 d. transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartis perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šios transporto priemonės nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, taip pat Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šioms transporto priemonėms paskirtos laikinosios apsaugos priemonės, žinodamas, kad (Kauno apygardos teismo) 2016 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 17 d. transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartys, sudarytos tarp pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pripažintos negaliojančiomis, pritaikyta restitucija ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota šiuos vilkikus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 4 d., pasiūlė Vokietijoje gyvenančiam ir individualią veiklą vykdančiam Afganistano piliečiui M. H. N., nežinojusiam apie jo vykdomas nusikalstamas veikas, už 14 500 € įsigyti du vilkikus IVECO, kurių identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). M. H. N. sutikus, G. L. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 4 d. parengė PVM sąskaitą faktūrą L Nr.160504-1, pardavėju nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“, vilkiko IVECO, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kainą - 7 500 €. M. H. N. 2016 m. gegužės 6 d. pervedė 7 500 € į PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). G. L. pristatė vilkiką naudodamasis vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. L., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 9 d., parengė PVM sąskaitą faktūrą L Nr.160509-1, joje pardavėju nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“, vilkiko IVECO, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kainą - 7 000 €. M. H. N. 2016 m. gegužės 10 d. pervedė 7 000 € į PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). G. L. nepristatė M. H. N. vilkiko ir taip apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo 7 000 €.

27. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga bei G. L. inkriminuoto nusikaltimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sudėtį, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išreikšta pozicija, kad neįrodyta, kad G. L. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, bei pažymi, kad nenustatyta, kad G. L. turėjo išankstinę tyčią apgauti M. H. N. dėl vilkikų pardavimo. Iš turimų bylos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gegužės 1 d. du balninius vilkikus IVECO pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2016 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 160504-1 užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 7500 Eur pardavė N. M. H. “I. S. 2008“, 2016 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 160509-1 užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 7000 Eur pardavė N. M. H. “I. S. 2008“. Abi sąskaitas išrašė direktorius G. L. (1 t. b. l. 52, 53). G. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. kovo 6 d., taip pat jis buvo ir vienintelis akcininkas, kas patvirtina faktą, kad jis, kaip vienintelis akcininkas turėjo tokią teisę parduoti vilkikus (2 t. b. l. 36-38, 74). Tuo tarpu G. L. tyčios neturėjimą neteisėtu būdu pasisavinti N. M. H. turtą, patvirtina tai, kad vieną vilkiką G. L., pasinaudojęs pervežėjo UAB „K. E.“ paslaugomis, pristatė N. M. H., o kito vilkiko pristatyti nepavyko dėl galimo jo gedimo (byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, tik iš paties G. L. parodymų), tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ N. M. H. grąžino 1900 Eur, likusi negrąžinta suma 5100 Eur (1 t. b. l. 113). Atsižvelgiant į esamą situaciją, į tai, kad nenuginčyta pirkimo pardavimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl dviejų vilkikų pardavimo, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. M. H. atsirado galimai civiliniai teisiniai santykiai dėl įsipareigojimų pagal pirkimo-pardavimo sutartį nevykdymo, o ne baudžiamieji padariniai. Šių duomenų kontekste akivaizdu, kad G. L. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios apgauti N. M. H. ir tokiu būdu sutiktina su apylinkės teismo argumentu, kad G. L. veiksmuose nėra BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyto privalomo sudėties elemento - tyčios, todėl šioje dalyje jis apylinkės teismo pagrįstai išteisintas.

IV. Bausmių skyrimas

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bausmė, tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausme valstybė siekia perauklėti nuteistąjį. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK kodekso bendrosios dalies nuostatų. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamo veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

29. Pripažinus G. L. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 245 straipsnyje, spręstinas ir bausmių skyrimo klausimas. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

30. G. L., be Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarė dar dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas baudžiamiesiems nusižengimams (BK 245 straipsnis) ir sunkiems nusikaltimams (BK 182 straipsnio 2 dalyje). G. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš bylos duomenų matyti, jog G. L. teistas devynis kartus, dar vienas nuosprendis jo atžvilgiu neįsiteisėjęs, už analogiškas nusikalstamas veikas kaip sukčiavimas, turto pasisavinimas, apgaulingas ar aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, ne kartą baustas už įvairius administracinius nusižengimus, dirba. Išdėstytų aplinkybių visetą įvertinus kartu su G. L. padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu, padarytos žalos dydžiu, taipogi atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principus, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį parenkama vienintelė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, pagal BK 245 straipsnį parenkama griežčiausia baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, bausmių dydį G. L. teisiamam ne pirmą kartą, nustatant didesnį nei sankcijoje numatyti bausmių minimumai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, G. L. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu 2019 m. kovo 18 d. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrinama su šiuo nuosprendžiu paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bausme ir apėmimo būdu su pagal BK 245 straipsnį paskirta bausme, galutinę subendrintą bausmę skiriant laisvės atėmimą.

31. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata (pagal nagrinėjamai baudžiamajai bylai aktualią straipsnio redakciją), kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Nagrinėjamu atveju yra visos formaliai būtinos BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlygos.

32. Paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-379-697/2018 ir kt.).

33. Įvertinus nusikaltimų padarymo aplinkybes, G. L. asmenybę, šeimyninę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, į tai, kad yra dirbantis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad G. L. nėra tiek pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės skiriant realią laisvės atėmimo bausmę. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į nagrinėjamos bylos proceso trukmę. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, be kita ko, atsižvelgia į tai, kad priimant pirmosios instancijos nuosprendį nuo nusikaltimų padarymo buvo praėję daugiau nei treji metai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir tai, kad, remiantis bylos duomenimis, nėra pagrindo teigti, kad šioje byloje G. L. paskyrus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą prieštarautų teisingumo principui ir bausmės tikslams, nustatytiems BK 41 straipsnyje, todėl apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus maksimaliam trejų metų terminui bei paskyrus G. L. atitinkamus įpareigojimus, turinčius teigiamą poveikį jo elgesiui (BK 75 straipsnis), bei paliekant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - teisės dirbti privačių juridinių asmenų vadovu atėmimą 3 metams.

34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagrįsti prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai pritaikytų BK 182 straipsnio 2 dalies ir 245 straipsnio nuostatų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išteisinant G. L., todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 18 d. nuosprendis šioje dalyje naikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalį, kuria G. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir 245 straipsnį, nes nepadarytos veikos, turinčios inkriminuotų nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

G. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

G. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį ir paskirti areštą 25 (dvidešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, G. L. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu 2019 m. kovo 18 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę – du metus laisvės atėmimo dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį paskirta bausme ir apėmimo būdu subendrinti su pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę G. L. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi G. L. paskirtos galutinės 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, įpareigoti G. L. per 3 (trejų) metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Boleslovas KalainisNerijus MasiulisLaisvydas Zederštremas