- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- 2S-299-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33420-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. S. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, suinteresuotieji asmenys byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolis M. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis vykdomosiose bylose Nr. 0028/15/10079 ir Nr. 0028/15/10250 vykdo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2015 m. rugsėjo 23 d. ir 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarimus, kuriais L. S. paskirtos 17 Eur ir 23 Eur administracinės nuobaudos, išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau –VMI).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas (skolininkas) skundu dėl antstolio veiksmų (neveikimo) prašė nutraukti antstolio vykdomas vykdomąsias bylas Nr. 0028/15/10079 ir Nr. 0028/15/10250, suėjus senaties terminui. Nurodė, kad jeigu per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas nutraukiamas dėl vykdymo proceso senaties termino.
3. Antstolis nesutiko su skundu, nurodė, jog vykdomųjų dokumentų vykdymo terminai pažeisti nebuvo, antstolis sistemingai atliko vykdymo veiksmus, vykdymo proceso metu nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių būtų nieko neatlikęs dėl nuobaudų įvykdymo.
4. Suinteresuotas asmuo, VMI, nesutiko su skundu, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjo L. S. skundą.
6. Teismas nustatė, jog antstolis sistemingai vykdė priverstinio išieškojimo veiksmus: 2015 m. lapkričio 10 d. atliko užklausas pagrindiniams šalies bankams, 2016 m. sausio 21 d. ir 2016 m. birželio 28 d. atliko užklausas VSDFV duomenų bazėse bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre, 2017 m. liepos 13 d. atliko užklausas VSDFV duomenų bazėse, 2018 m. gegužės 23 d. atliko užklausas VSDFV duomenų bazėse, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių, Valstybiniame ginklų, Socialinės paramos šeimai ir Nekilnojamojo turto registruose, 2019 m. atliko užklausas VSDFV duomenų bazėse. Nurodyti vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, kad antstolis sistemingai, per visą vykdymo laikotarpį atliko aktyvius veiksmus dėl skolininko turto suradimo ir baudų išieškojimo.
7. Nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminai nenustatyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, nurodė, kad turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas 2 metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti ir tai, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.
8. Nagrinėjamu atveju antstolis periodiškai atliko vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0028/15/10079 ir Nr. 0028/15/10250. Taigi vykdomosios bylos duomenys paneigia pareiškėjo teiginį, kad šiuo atveju vykdomosioms byloms Nr. 0028/15/10079 ir Nr. 0028/15/10250 turi būti taikomas senaties terminas, numatytas CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Aplinkybė, kad baudos iš pareiškėjo nebuvo išieškotos per 2 metus, nereiškia, kad jos nebuvo išieškotos ar nebuvo atliekami aktyvūs antstolio veiksmai dėl baudų išieškojimo dėl antstolio aplaidžių veiksmų. Priešingai, vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina pasyvų pareiškėjo (skolininko) elgesį vykdymo metu. Pareiškėjas nei per įstatymo nustatytą terminą, nei priverstinio vykdymo metu nesiėmė jokių veiksmų baudoms sumokėti.
II. Atskirojo skundo argumentai
9. Pareiškėjas L. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti ir įpareigoti antstolį taikyti senaties terminą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nurodė, jog skolininkas nebuvo aktyvus, siekdamas sumokėti jam paskirtas baudas. Tačiau nevertino, ar pareiškėjas turėjo galimybę sumokėti, ar dėti pastangas sumokėjimui. Teismo cituotoje kasacinio teismo nutartyje yra pabrėžiamas ne skolininko pasyvumas ar galimybės sumokėti baudą neturėjimas, o vengimas sumokėti baudą, turint finansinių lėšų. Nenustačius vengimo sumokėti baudą, turi būti taikoma pagal analogiją BK 96 straipsnio 3 dalis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, kuriais jis atsisakė taikyti išieškojimo senatį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog antstolis nuo 2019 m. lapkričio 12 d. ir 19 d. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0028/15/10079 ir Nr. 0028/15/10250 dėl bendros 40 Eur dydžio administracinės nuobaudos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojai VMI. Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašė nutraukti vykdomąsias bylas pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą, suėjus išieškojimo senaties terminui. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nustatė, jog antstolis periodiškai atliko vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, o pareiškėjas visą išieškojimo laiką elgėsi pasyviai ir nesiėmė jokių veiksmų baudoms sumokėti.
12. Vienintelis pareiškėjo atskirojo skundo argumentas yra tai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jo elgesį, kaip vengimą mokėti baudas, ir neatsižvelgė į tai, jog skolininkas neturi galimybių sumokėti baudas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais. Pažymėtina, jog pats pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų apie galimas objektyvias priežastis, dėl kurių jis negalėtų sumokėti jam paskirtų 40 Eur dydžio baudų.
13. Pareiškėjas nurodo, jog apie jo finansinę padėtį galima spręsti iš vykdomosiose bylose esančių duomenų. Vykdomosiose bylose esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas banko sąskaitose neturi lėšų, neturi nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto, taip pat pagal VSDFV duomenis skolininkas nedirba. Tačiau šie duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjas tikrai visą aptariamą išieškojimo laikotarpį neturėjo lėšų, negavo pajamų ar neturėjo galimybės pradėti dirbti, kad galėtų sumokėti 40 Eur baudas.
14. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1090-565/2019 yra išaiškinęs, kad vykdomosios bylos nutraukimas dėl vykdymo senaties, kai skolininkas nedėjo jokių pastangų sumokėti baudas, pažeistų ne tik išieškotojo interesus, bet ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Šiuo išaiškinimu rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.
15. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių aplinkybių bei teisinių motyvų, kurie galėtų patvirtinti pirmos instancijos teismo išvadų nepagrįstumą ar neteisėtumą. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
16. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.