Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės - Balynienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės akcinės bendrovės ,,Klaipėdos rajono vandenys“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria nepatvirtintas kreditorės finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ restruktūrizavimo byloje Nr. B2-1200-459/2016.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ (toliau – RUAB ,,Agrovet“) iškelta restruktūrizavimo byla, administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos administratorių biuras“ (toliau – UAB ,,Klaipėdos administratorių biuras“), ši teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. liepos 21 d. Ieškovės bankroto administratorius 2016 m. spalio 18 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo, kuriame, be kita ko, nurodė, kad nesutinka su kreditorės AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 41 748,63 Eur finansiniu reikalavimu. Pareiškėja kreditorė AB ,,Klaipėdos rajono vandenys“ nurodė, kad dalies kreditorinio reikalavimo, t. y. 36 419,43 Eur, pagrįstumą patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-256-613/2016. Pažymėjo, kad nors buvo pateikti apeliaciniai skundai dėl šio teismo sprendimo, tačiau jo dalis dėl 36 419,43 Eur skolos priteisimo neapskųsta. Nurodė, kad ginčas vyksta dėl to, jog BUAB „Agrovet“ pareiškė priešieškinį ir reikalauja tokio pat dydžio – 36 419,43 Eur – skolos įskaitymo. Ieškovė RUAB „Agrovet“ laikė, kad šis prašymas netenkintinas, nes kildinamas iš teisminio ginčo, kuris dar nebaigtas nagrinėti – Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimas apskųstas apeliacine tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsisakė patvirtinti pareiškėjos AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 41 748,71 Eur dydžio finansinį reikalavimą RUAB „Agrovet“ restruktūrizavimo byloje, kol nebus išspręstas klausimas dėl jo pagrįstumo civilinėje byloje Nr. 2-526-613/2016. Teismas nustatė, kad kreditorės AB ,,Klaipėdos rajono vandenys“ 41 148,71 Eur kreditorinį reikalavimą sudaro 36 419,43 Eur skola už šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugas, 2 622,20 Eur delspinigių ir 2 707 Eur žyminio mokesčio ir šios skolos priteisimo klausimas buvo sprendžiamas teisme; kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ iš atsakovės UAB „Agrovet“ priteista 36 419,43 Eur skola, o atsakovės priešieškinis, pareikštas AB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir AB „Klaipėdos vanduo“, patenkintas iš dalies – pripažinta, kad atsakovės UAB „Agrovet“ prievolė sumokėti ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 125 749 Lt (36 419,43 Eur) skolą už paslaugas yra įvykdyta 2012 m. kovo 20 d. UAB „Agrovet“ pateikto tarpusavio skolų įskaitymo akto pagrindu; kad šiame sprendime atsakovei iš ieškovės priteista 7 154,76 Eur (24 683,93 Lt) – nepagrįstai gautos pajamos už šios abonentų transportuotą nuotekų kiekį per atsakovei nuosavybės teise priklausiusius nuotekų tinklus laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 8 d., 6 procentų procesinės metinės palūkanos nuo priteistos sumos, 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės – 2 261,32 Eur bylinėjimosi išlaidų; kita priešieškinio dalis atmesta. Teismas taip pat nustatė, kad dėl nurodyto sprendimo tiek AB „Klaipėdos rajono vandenys“, tiek AB „Klaipėdos vanduo“, tiek ir RUAB „Agrovet“ yra pateikusios apeliacinius skundus, kurie yra priimti. Teismas sprendė, kad kol ginčas dėl UAB „Agrovet“ atlikto 2012 m. kovo 20 d. tarpusavio skolų įskaitymo nebaigtas nagrinėti, t. y. nėra galutinai išspręstas klausimas dėl reikalavimo pagrįstumo civilinėje byloje Nr. 2-526-613/2016, AB „Klaipėdos rajono vandenys“ kreditorinis reikalavimas RUAB „Agrovet“ restruktūrizavimo byloje negali būti tvirtinamas (ĮRĮ 23 straipsnio 5 dalis).Teismas taip pat pažymėjo, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje bus nustatytos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės (faktai) – pasisakyta dėl pareiškėjos kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, teisėtumo, būtent ar UAB „Agrovet“ prievolė sumokėti ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 36 419,43 Eur skolą už paslaugas yra įvykdyta 2012 m. kovo 20 d. tarpusavio skolų įskaitymo akto pagrindu, atitinkamai bus išspręsta dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 23 straipsnio 7 dalis)

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja kreditorė AB ,,Klaipėdos rajono vandenys“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti jos 41 748,74 Eur kreditorinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Teismas pažeidė CPK 267 straipsnio imperatyvą, draudžiantį priimti sąlyginį teismo sprendimą, tai yra ginčo išsprendimą sąlygoti aplinkybėmis, kurios gali atsirasti arba neatsirasti ateityje. Nurodytas principas nustato ir garantuoja, jog ginčo dalykas bus išspręstas jo nagrinėjimo metu priklausomai nuo esamų aplinkybių. Šioje bylos stadijoje nesprendžiamas klausimas dėl kreditorinių reikalavimų patenkinimo, bet sprendžiamas klausimas dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą, ir šia teismo nutartimi iš pareiškėjos tokia teisė be pagrindo ir neteisėtai atimta. Teismas ignoravo svarbią aplinkybę, kad pati skolininkė RUAB „Agrovet“ pripažįsta skolos susidarymo aplinkybes bei patvirtina jos atsiradimą, o reikalavimu dėl skolų įskaitymo siekiama išvengti atsiskaitymo už gautas paslaugas. Šio finansinio reikalavimo pagrįstumas pripažintas, priešpriešinio finansinio reikalavimo nėra, todėl yra pagrindas įtraukti pareiškėją į kreditorių sąrašą. Teismo sprendimas laukti, kol bus išspęstas ginčas kitoje civilinėje byloje, ir tik po to iš esmės spręsti dėl reikalavimo teisių pripažinimo, yra neteisingas, prieštarauja įstatymo normoms ir principams, pažeidžia ĮRĮ garantuotą pareiškėjos teisę dalyvauti skolininkės restruktūrizavimo procese.

Ieškovės RUAB ,,Agrovet“ restruktūrizavimo administratorius atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą nurodė, kad su šiuo nesutinka, teismo nutartį prašo palikti nepakeistą. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus: Pagrįsta teismo išvada, kad kitoje civilinėje byloje nagrinėjamas teisminis ginčas, kilęs tarp įmonės ir jos kreditoriaus, sukelia teisines pasekmes, apribojančias galimybę tvirtinti tokį finansinį reikalavimą, nes egzistuoja tiesioginis prejudicinis ryšys tarp išsprendimo nagrinėjamo ginčo dėl atlikto įskaitymo teisėtumo bei finansinio reikalavimo patvirtinimo.Teismai, spręsdami analogiškas bylas, laikosi pozicijos, jog kreditoriaus finansinis reikalavimas, dėl kurio yra kilęs ginčas atskiroje civilinėje byloje, restruktūrizavimo byloje negali būti tvirtinamas, kol nėra galutinai išspręstas šalių kilęs ginčas (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-871-798/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-871-798/2016).

Ieškovė RUAB ,,Agrovet“ atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą nurodė, kad su šiuo nesutinka, teismo nutartį prašo palikti nepakeistą. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus: Nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas pažeidė CPK 267 straipsnį. Nustatęs, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2-526-613/2016 prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės dar tik bus nustatytos, teismas skundžiamoje nutartyje net nesprendė šio kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimo materialiąja prasme, o iš esmės sustabdė šio kreditorinių reikalavimų nagrinėjimą, kol civilinėje byloje Nr. 2-526-613/2016 bus išspręstas esminis klausimas dėl minimo reikalavimo pagrįstumo materialiąja prasme. Teismas nepasisakė dėl kreditoriaus reikalavimo esmės, o jo nagrinėjimo sustabdymas šioje bylos stadijoje nereiškia nei reikalavimo patvirtinimo, nei atmetimo materialiąja prasme, – tai reiškia tik tam tikrų veiksmų procesinį sustabdymą. Nepagrįsti skundo argumentai, kad finansinio reikalavimo pagrįstumas patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-526-613/2016, nes šis nėra įsiteisėjęs – abi bylos šalys pateikė apeliacinius skundus. Tuo tarpu šis finansinis reikalavimas negali būti tenkinamas, nes jo pagrįstumas yra tiesiogiai susijęs su dar nebaigto nagrinėti teisminiu ginču. Atsižvelgiant į tai, jog minimoje civilinėje byloje Klaipėdos apygardos teismas pasisakys dėl aplinkybių, turinčių prejudicinę reikšmę šioje byloje, bei siekiant teisinio tikrumo ir teisinių santykių stabilumo, o taip pat išvengti skirtingo tų pačių aplinkybių vertinimo, šis pareiškėjos reikalavimas negalėjo būti tvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių šios teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinis teismas nenustatė, todėl bylą nagrinėja pagal pareiškėjos kreditorės AB ,,Klaipėdos rajono vandenys“ atskirąjį skundą.Prieš imdamasis nagrinėti šio skundo argumentus ir spręsti dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, apeliacinis teismas pažymi esmines taikytinas Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas, o taip pat čia taikytinus išaiškinimus teismų praktikoje, beje, taip pat ir įmonių bankroto bylose – dėl reikalavimų tvirtinimo procedūrų panašumo šiuose procesuose. Taigi CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai, o juridinių asmenų restruktūrizavimo procesą reglamentuoja ĮRĮ normos. Pagal šio įstatymo nuostatas, reglamentuojančias kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimą (ĮRĮ 23 straipsnis), restruktūrizavimo administratorius, patikrinęs teikiamus įrodymus, kuriais remiamasi, bei restruktūrizuojamos įmonės dokumentus (pirminiai apskaitos, mokėjimo dokumentai, rodantys ūkines operacijas etc.), gali sutikti su tokiu reikalavimu ir teikti bylą nagrinėjančiam teismui patvirtinti tokių kreditorių reikalavimus bei jų sąrašą. Kitu atveju – restruktūrizavimo administratoriui nesutinkant su teikiamu finansiniu reikalavimu ir jį ginčijant arba esant nebaigtam nagrinėti teisminiam ginčui, su kurio rezultatu tiesiogiai, tai yra prejudiciniu ryšiu, susijęs tokio finansinio reikalavimo pagrįstumas, – šis tvirtinamas ir kreditorius į sąrašą įtraukiamas tik iš esmės išsprendus tokius ginčus. Turint omenyje tai, kad kreditoriaus pareikštas prašymas dėl jo finansinio reikalavimo patvirtinimo iš esmės yra tapatus ginčo teisenos tvarka pareikštam ieškinio reikalavimui, todėl akivaizdu, kad restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tvirtina tik tokius reikalavimus, kurie yra pagrįsti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2597/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2006 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006 etc.).Pasisakydamas dėl šio atskirojo skundo argumentų, apeliacinis teismas, pirmiausiai pažymi, kad kreditorių finansiniai reikalavimai restruktūrizavimo byloje gali būti patvirtinti dviem būdais, tai yra, arba restruktūrizavimo administratoriui sutinkant su pareikštu reikalavimu, arba išnagrinėjus ginčą tuo atveju, jeigu su tokiu reikalavimu nesutinkama.Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, ką ir pati pareiškėja AB ,,Klaipėdos rajono vandenys“ yra nurodžiusi, kad dalies iš 41 748,71 Eur dydžio finansinio reikalavimo, kurį ji yra pareiškusi RUAB „Agrovet“ restruktūrizavimo byloje, kurią sudaro atsakovės 36 419,43 Eur skola už šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugas, pagrįstumą (kita dalis – 2 622,20 Eur delspinigiai, 2 707 Eur žyminis mokestis) patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-256-613/2016. Pareiškėja pažymėjo, kad nors dėl šio teismo sprendimo yra pateikti apeliaciniai skundai, tačiau jo dalis dėl 36 419,43 Eur skolos priteisimo neapskųsta, nes ginčijamasi tik priešieškinio dalyje dėl tokio pat dydžio – 36 419,43 Eur – skolos įskaitymo pagrįstumo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau šioje nutartyje pateiktais argumentais ir nustačiusi tokias faktines aplinkybes, sprendžia, kad, priešingai nei tvirtina apeliantė AB ,,Klaipėdos rajono vandenys“, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo galutinio sprendimo, kuris bus priimtas paminėtoje kitoje civilinėje byloje, tiesioginę (prejudicinę) reikšmę nagrinėjant klausimą dėl jos pateikto finansinio reikalavimo pagrįstumo ir patvirtinimo šioje restruktūrizavimo byloje. Todėl ieškovės RUAB ,,Agrovet“ restruktūrizavimo administratorius atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą teisingai nurodė, kad šios kreditorės finansinis reikalavimas restruktūrizavimo byloje negali būti tvirtinamas, kol nėra galutinai išspręstas šalių kilęs ginčas (CPK 185 straipsnis). Remiantis tuo atmetami kaip nepagrįsti apeliantės skundo motyvai, kad teismas pažeidė CPK 267 straipsnio reikalavimus, jog tokiu būdu pažeidžiama ĮRĮ garantuota jos teisė dalyvauti skolininkės RUAB ,,Agrovet“ restruktūrizavimo procese etc. (CPK 185 straipsnis, 178 straipsnis).Remdamasi tuo, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl kreditorės AB ,,Klaipėdos rajono vandenys“ atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, nenagrinėjant kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (ĮBĮ 23 straipsnis, CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 338 straipsnis). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. palikti nepakeistą.