Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. T. (I. T.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui I. T. dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neteisėto asmens atvaizdo naudojimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Pasisako, kad nagrinėjamu atveju viešas procesinių dokumentų įteikimas nėra tinkamas, nes atsakovas yra (duomenys neskelbtini). Atsakovas, nors dėl politinio prieglobsčio gyvena Lietuvoje, tačiau nekalba ir neskaito lietuviškai, o pranešimas dėl viešo paskelbimo buvo paskelbtas lietuvių kalba, dėl to atsakovas negalėtų jo suprasti. Taip pat atsakovui nežinoma Lietuvos teisinė sistema ir specialus teismo internetinis puslapis, kuriame jis galėtų rasti informaciją apie galimai jo atžvilgiu vykstančius teisminius procesus. Atsakovo nuomone, toks procesinių dokumentų įteikimas negali būti laikomas tinkamu. Pabrėžia, kad pats atsakovas sužinojo apie ginčo sprendimą už akių iš ieškovo internetinio puslapio, kuriame ieškovas pasidalino sprendimo už akių nuotrauka.

10. Teigia, kad atsakovas nori būti išklausytas teisme ir bylą nagrinėjantis teismas turi sudaryti ginčo šalims vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Atsakovo vertinimu, ginčo atveju jo atžvilgiu buvo pareikšti nepagrįsti reikalavimai, dėl to atsakovas nori apginti savo teises. Pats sprendimas už akių yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas apsiribojo lakoniška argumentacija, be detalesnio pareiškime nurodytų aplinkybių vertinimo.

11. Pabrėžia, kad ieškovas savo reikalavimus grindė tuo, kad tinklapyje www.forumfreerussia.org be jo sutikimo yra viešinamas jo atvaizdas ir skelbiama tikrovės neatitinkanti ir jo garbę ir orumą žeidžianti informacija, ir kad atsakovas neva yra šios internetinės svetainės įkūrėjas, tačiau realiai atsakovas niekada nekūrė, neadministravo, neturėjo ir iki šiol neturi prieigos prie internetinės svetainės www.forumfreerussia.org, o ši svetainė, įskaitant joje skelbiamą informaciją, yra kuruojama kitų asmenų, kurių atsakovas nekontroliuoja. Pažymi, kad ieškovas taip pat nepateikė teismui įrodymų, jog ieškovo ieškinyje minimas interneto puslapis priklauso atsakovui ar yra jo administruojamas, dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su ieškovo manymu, kad neva atsakovas paskleidė šmeižikiško pobūdžio informaciją apie ieškovą.

12. Atsakovo manymu, jis pateikė prie pareiškimo įrodymus, kad šio internetinio puslapio administravimas patikėtas M. F. (M. F.) ir atsakovas jokia forma nedalyvavo, nedalyvauja ir nekontroliuoja nei M. F. priimamų sprendimų, nei internetiniame puslapyje skelbiamos informacijos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo vertinimu, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, kas sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti. Atsakovas nesupranta, kaip atsakovas turėtų įvykdyti sprendimą už akių, kai jis nedalyvauja šio internetinio tinklapio administravime ir tokio pobūdžio įgaliojimų apskritai neturi, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į šias aplinkybes neatsižvelgė ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

13. Pagal atsakovą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ir apie ieškovą paskleistos informacijos pobūdžio, kadangi kartu su pareiškimu pateikti įrodymai patvirtina, kad internetinėje svetainėje apie ieškovą paskelbta informacija nėra suformuluota kaip kategoriški teiginiai, t. y. svetainėje nurodoma, kad ieškovas kaltinamas, o ne konstatuojama konkrečios nusikalstamos veikos atlikimo faktas, dėl to minėtoje internetinėje svetainėje apie ieškovą paskelbta informacija laikytina ne žinia, o nuomonė. Tokia informacija (jos vertinimas), susijusi su ieškovu, paremta duomenimis apie jo veiklą ir jo atžvilgiu vykusius teisminius procesus, todėl ši informacija paskelbta sąžiningai, t. y. siekiant informuoti visuomenę apie ieškovą ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti. Pažymi, kad ieškovui atitinkant viešojo asmens kriterijus, saviraiškos laisvės ribos yra platesnės ir jos nebuvo peržengtos.

14. Teigia, kad atsakovas neturi objektyvios galimybės gauti ir teismui pateikti įrodymus, kuriais remiantis internetinėje svetainėje buvo paskelbta informacija apie ieškovą, dėl to tai patvirtina, kad atsakovas su informacijos apie ieškovą paskleidimu nėra niekaip susijęs.

17. Ieškovo manymu, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu tinkamai, išnaudojus visas kitas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Pabrėžia, kad svarbiausias šiuo atveju aspektas yra tai, kad atsakovas, teikdamas tiek prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirąjį skundą, nurodė analogišką savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), dėl to šios aplinkybės paneigia, kad atsakovas nepagrįstai negalėjo įgyvendinti savo teisių, bet realiai savo teisių neįgyvendino dėl savo neveikimo.

18. Nesutinka su skundo argumentais, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimu būdu yra netinkamas dėl to, jog neva atsakovas nemoka lietuvių kalbos, nes šiuo atveju viešas procesinių dokumentų paskelbimas buvo tik papildoma (perteklinė) priemonė, nes atsakovas savo teisių neįgyvendino, kai neatsiėmė jam siunčiamų procesinių dokumentų tiek gyvenamuoju adresu, tiek darboviečių adresais. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nuomone, atsakovui procesiniai dokumentai buvo siųsti tinkamai, dėl to sprendimas už akių galėjo būti priimtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

23. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

24. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

25. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-5771-807/2020, kuria netekintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

26. Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 straipsnis). Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).

27. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Taigi, sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.

28. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimas už akių priimtas atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis).

29. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo byloje procesiniai dokumentai (ieškovo ieškinys su priedais ir pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) buvo siunčiami atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir į atsakovo darbovietes (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai buvo neįteikti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartimi buvo nustatytas ieškovui terminas pasirinkti procesinių dokumentų įteikimo būdą. 2019 m. spalio 15 d. ieškovas pateikė teismui prašymą įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi ieškovo prašymas tenkintas ir procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. 2019 m. lapkričio 27 d. priimtas sprendimą už akių.

30. Pažymėtina, kad procesinių dokumentų ir teismo pranešimų ir šaukimų į posėdį įteikimo tvarka reglamentuojama CPK XI skyriaus antrojo skirsnio (CPK 117–132 straipsnio) normomis. CPK 130 straipsnio 1 dalis nustato procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu. Kasacinis teismas išaiškino, jog procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra išimtinis ir CPK numato dvi būtinas CPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas: pirma, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir, antra, kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2016).

31. Pagal kasacinio teismo praktiką procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir yra pagrindas įteikti dokumentus viešojo paskelbimo būdu. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., pateikiamas paklausimas Gyventojų registrui, Socialinio draudimo fondo valdybai, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-916/2015).

32. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio kopiją ir teismo pranešimą, įpareigojantį atsakovą per teismo paskirtą terminą pateikti į civilinę bylą CPK reikalavimus atitinkantį atsiliepimą į ieškinį, atsakovui siuntė ieškinyje nurodytu ir atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), o nepavykus įteikti ir išreikalavus duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, procesiniai dokumentai buvo išsiųsti į atsakovo darbovietes. Pabrėžtina svarbi aplinkybė, kad adresą ((duomenys neskelbtini)) atsakovas buvo nurodęs kaip savo gyvenamosios vietos adresą tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde, dėl to laikytina, jog procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovui tinkamais adresais. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamosios vietos ir darbo vietos adresams nustatyti, atsakovui procesiniai dokumentai buvo siunčiami tinkamais ir byloje žinomais atsakovo gyvenamosios vietos adresais, tačiau nepavykus įteikti ir esant ieškovo prašymui teismo procesinius dokumentus įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu (nesant galimybės skirti kuratorių), spręstina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą atsakovui įteikti teismo procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu ir atsakovui per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį priimti sprendimą už akių.

33. Pasisakant dėl atsakovo argumento dėl procesinių dokumentų vertimo į jam suprantamą rusų kalbą nepateikimo, pažymėtina, kad pagal CPK 130 straipsnį, įteikdamas procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu teismas nėra įpareigotas paviešinti pačius procesinius dokumentus, jų tekstą. Teismas pagal CPK 130 straipsnį viešina procesinių dokumentų gavimo teisme faktą ir nurodo vietą, kur su jais galima susipažinti, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Nepaisant tinkamo procesinių dokumentų įteikimo atsakovui viešo paskelbimo būdu, atsakovas į teismą susipažinti su ieškovo teismui pateiktais procesiniais dokumentais neatvyko, nepareiškė teismui, kad jie yra surašyti jam nesuprantama lietuvių kalba, dėl to jo skunde nurodomi argumentai dėl procesinių dokumentų vertimo nepateikimo nėra reikšmingi. Tik atsakovui po procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu atvykus į teismą ir pareiškus apie lietuvių kalbos nemokėjimą, teismas galėtų imtis priemonių taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes vien nelietuviškos vardo ir pavardės nurodymas procesiniame dokumente savaime teismui neleidžia spręsti nei dėl asmens pilietybės, nei dėl tautybės, nei dėl lietuvių kalbos mokėjimo. Taip pat pažymėtina, kad pagal teismuose suformuotą CPK 11 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką įstatymas garantuoja teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui naudotis vertėjo paslaugomis, tačiau už vertėjo paslaugas yra atlyginama iš valstybės biudžeto lėšų tuomet, kai vertėjo paslaugos suteikiamos teismo posėdžio metu (CPK 11 straipsnio 3 dalis). Kitais atvejais teismo procesinių ir kitų dokumentų vertimą byloje dalyvaujantis asmuo atlieka savo iniciatyva ir savo lėšomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-117/2007).

34. Tačiau, kaip minėta, priimtas sprendimas už akių gali būti panaikintas, jeigu šalies pareiškime nurodyti įrodymai ar argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

35. Apeliantas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grindė tuo, kad: 1) atsakovas nėra tinkamas atsakovas byloje; 2) apie ieškovą paskleista informacija yra nuomonės pobūdžio; 3) pateikta informacija apie ieškovą, paremta duomenimis apie ieškovo veiklą ir jo atžvilgiu vykusius teisminius procesus, o ieškovas yra viešas asmuo, dėl to visuomenė turi teisėtą interesą žinoti; 4) priteista neturtinė žala yra nepagrįsta. Apeliantas pateikė prie pareiškimo papildomų dokumentų.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas formaliai nurodė, kad apeliantas naujų aplinkybių ir įrodymu, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nepateikė, tačiau plačiau ir išsamiau tokio savo vertinimo skundžiamoje nutartyje nepateikė, nevertino atsakovo pareiškime pateiktų paaiškinimų (įrodymų) (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikti argumentai nėra vien nemotyvuotas ir (ar) aiškiai nepagrįstas, nesutikimas su ieškinio reikalavimais, todėl gali turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

37. Pažymėtinos pareiškime nurodomos aplinkybės dėl tinkamo atsakovo byloje. Atsakovas teigė, kad jis nėra tinkamas atsakovas byloje, nes niekada nekūrė, neadministravo, neturėjo ir iki šiol neturi prieigos prie internetinės svetainės www.forumfreerussia.org, o ši svetainė, įskaitant joje skelbiamą informaciją, yra administruojama kitų asmenų, kurių atsakovas nekontroliuoja, dėl to, atsakovo nuomone, jis nėra tinkamas atsakovas. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepateikė dėl šio pareiškimo argumento jokių motyvų, o apsiribojo tik apibendrintu nurodymu, jog teismui nebuvo pateikti argumentai ir įrodymai, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. 2019 m. lapkričio 27 d. sprendime už akių dėl šių aplinkybių nurodyta tik tai, kad atsakovas I. T. yra internetinės svetainės www.forumfreerussia.org įkūrėjas, daugiau motyvų nepateikta. Pabrėžtina, kad byloje nepateikta patikimų duomenų, kad šios internetinės svetainės administratoriumi (valdytoju) ar savininku yra atsakovas, kad būtent atsakovas yra ieškinyje nurodytų straipsnių (įrašų) autorius, skleidėjas ar pan. Pateiktas atsakovo biografinis įrašas iš interneto svetainės, kuriame paminėta, jog atsakovas I. T. yra vienas iš (duomenys neskelbtini), šių aplinkybių nepatvirtina. Be to, iš pateiktų kitų duomenų matyti, kad Laisvosios Rusijos Forumas yra ne tik internetinė svetainė (domenu www.forumfreerussia.org), bet ir politinis renginys, dėl to nėra aišku, ar atsakovas buvo vienas iš politinio renginio organizatorių, ar ir ieškinyje minimos internetinės svetainės įkūrėjas, kokiais ryšiais susijęs minėtas politinis renginys su minėta internetine svetaine (jos veikla). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad rašytiniuose įrodymuose minima, jog Laisvosios Rusijos Forumo valdymo organas yra nuolatinis komitetas, kuriame nuo 2018 m. metų išrinkta 11 asmenų nuolatiniais komiteto nariais (t. y. be atsakovo, yra dar 10 asmenų, kurie kolegialiai koordinuoja šio valdymo organo (nuolatinio komiteto) veiklą. Byloje nėra duomenų apie šio valdymo organo kompetenciją, t. y. ar šis valdymo organas turi įtakos minėtoje internetinėje svetainėje talpinamiems straipsniams (įrašams). Šios aplinkybės svarbios sprendžiant, ar ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui (CPK 45 straipsnis).

38. Vadovaujantis nurodytais argumentais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – panaikinamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimas už akių ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto I. T. (I. T.) atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-32415-807/2019 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui.