Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė

nukentėjusiųjų L. M. ir A. B. atstovėms advokatei Lionei Užbalienei ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM atstovei Renatai Kizienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas šešis kartus:

1) 2012 m. vasario 15 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 4 MGL dydžio bauda, bausmė atlikta.

2) 2012 m. rugsėjo 17 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 1 m. laisvės atėmimo bausmė bausmės vykdytą atidedant 1 metams; bausmė atlikta.

3) 2015 m. rugsėjo 4 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo bausmė.

4) 2015 m. gruodžio 18 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, subendrinus su 2015 m. rugsėjo 4 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

5) 2016 m. liepos 28 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnio, 284 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, subendrinus su 2015 m. gruodžio 18 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; bausmė atlikta.

6) 2018 m. spalio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskirta galutinė bausmė – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausta naudotis specialiąja teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis, konfiskuotas automobilis. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos), 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. nusikalstamų veikų aplinkybės

kaltinamasis A. S. 2020 m. spalio 26 d., apie 12:00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia tris kartus delnu sudavė mažamečiui posūniui L. M., gim. (duomenys neskelbtini) per sėdmenis, tuo sukėlė nukentėjusiajam L. M. fizinį skausmą.

Be to, jis 2020 m. spalio 29 d., apie 12:00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus medžiaginiu diržu sudavė mažametei podukrai A. B. gim. (duomenys neskelbtini), per kojas, padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą, padarė A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2020 m. lapkričio 11 d., apie 19:00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, t. y. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau du kartus rankomis ir įspyrė kojomis Ž. A. į įvairias kūno vietas, sukėlė nukentėjusiajam Ž. A. fizinį skausmą, padarė poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kairės pusės IX ir X šonkaulių lūžimus, sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, jis 2020 m. lapkričio 11 d., apie 19:00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau du kartus rankomis ir įspyrė kojomis Ž. A. į įvairias kūno vietas, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl kairės pusės IX ir X šonkaulių lūžių.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytų dviejų veikų padarymo, veikų kvalifikavimo motyvai bei išvados ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad jis 2020 m. spalio 26 d. grįžo po darbo namo, tuo metu vaikai turėjo eiti pietų miego. Jis pasakė vaikams, kad susirinktų žaislus ir eitų gulti, jie pradėjo „įsterikuoti“, krito ant žemės pradėjo, todėl jis, būdamas susinervinęs, delnu tris kartus sudavė per užpakalį L. M.. Posūnis pradėjo verkti, sugyventinė pradėjo šaukti ant jo, kad taip padarė, jis pats išsigando, suprato, kad blogai padarė. Tai darė, tam, kad vaikai nerodytų ožių, klausytų mamos ir jo paties. Tuo metu L. buvo nepilnai du metukai. Tiksliai nepamena kurią dieną, A. B. sudavė medžiaginiu diržu. Tą dieną grįžo iš darbo po pietų, jis bandė gražiai šnekėti, vaikai pradėjo „isterikuoti“, krito ant žemės krito. Susinervinęs buvo, todėl diržu sudavė A. B.. Diržas buvo nenaudojamas, kabojo ant seno pečiaus virtuvėje. Jis, pamatęs diržą, sudavė juo. Galvojo, kad tokiu būdu ji nustos ožius rodyti. Du kartus sudavė. A. B. išsigando, jai skaudėjo, pradėjo verkti. Jis numetė diržą, sugyventinė pradėjo šaukti. Kad piktumų nebūtų, jis išėjo į lauką. Sakė jam sugyventinė, kad negalima taip daryti. Paskui jis atsiprašė podukros, paguodė ją. Iki šiol bendrauja, pasiskambina, susitinka gatvėje, apsikabina. Tėčiu jį vadina visi trys sugyventinės vaikai. Vėliau jis pamatė žymę ant A. B. kūno, paraudę buvo toje vietoje. Vaikai pas močiutę buvo savaitę, išlepo, neklausė. Myli šiuos vaikus kaip savo, stengiasi, kad būtų kuo geriau šeimai. Tai buvo vienintelis kartas, kai pakėlė ranką prieš vaikus, blaivus buvo. Vertina neigiamai savo elgesį. Atsiprašė vaikų, stengiasi – ir žaislų ir saldainių nuvežė vaikams. Turi šešis vaikus, nenaudojo prieš savo vaikus smurto, draugiškai susitardavo. Sugyventinės vaikams blogą įtaką padarė buvęs tėvas: vaikai naktimis keliasi, valerijoną geria. Buvo nuvykęs konsultuotis pas specialistus dėl to smurto, padėjo jam, dabar stengiasi vaikams padėti. Jeigu išgeria, stengiasi būti ne namie, suvokia, kad rodo netinkamą pavyzdį. Mažina alkoholio vartojimą, nori mesti rūkyti. Paskutiniu metu nesikartoja alkoholio vartojimo atvejai. Iš darbo jį atleido, kai policija jį sulaikė. Neigiamai vertina poelgį, gailisi, ką padarė. Suprato, kad yra kitų išeičių, kad su vaikais geriau pasikalbėti, jokio smurto naudoti prieš vaikus negalima.

Kaltinamojo A. S. padaryta nusikalstama veika, be jo prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Liudytoja L. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji 2020 m. lapkričio 7 d. davė melagingus parodymus. Ji melavo tyrėjui dėl to, kad bijojo, jog dėl mažametės jos dukros A. sumušimo jos sugyventinis A. S. gali būti nuteistas. Bijojo, kad jis gali gauti laisvės atėmimo bausmę, o jis vienintelis šeimoje yra dirbantis. Jo gaunamas darbo užmokestis labai būtinas ir reikalingos jų šeimai. Be to, sugyventinis A. reikalingas kaip vyras namuose – jis atlieka remontus, įvairius buitinius darbus. Bijodama, kad A. S. bus nuteistas laisvės atėmimo bausme, melavo pareigūnui, kad A. S. nemušė jos mažametės dukros A. ir sūnaus L.. Tačiau viską apgalvojusi, išgyveno, kad pradžioje buvo vyro, sugyventinio, pusėje, o ne nukentėjusiųjų vaikų. Todėl nusprendė duoti teisingus ir galutinius parodymus. 2020 m. spalio 29 d. ji su vaikais buvo jai priklausančiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo pietų metas, 12 valanda. Kaip tik tuo metu grįžo iš darbo papietauti jos sugyventinis A. S.. Ji vaikams, A. ir L., liepė susirinkti žaislus ir eiti pietų miego. Sūnus L. paklausė ir, išgėręs arbatėlės, iš karto atsigulė į savo lovelę. A. yra kaprizinga, su ožiais. Todėl jai liepus eiti miegoti, ji jos neklausė. Eiti miegoti A. pakartojo ir jos sugyventinis A. S.. Tačiau mergaitė dar labiau pradėjo rodyti kaprizus. A. neklausė ir miegoti nėjo. Tada A. S. nesusivaldė ir pagriebęs medžiaginį rudos spalvos dirželį (kurį tyrėjai pateikė, pareikalavus) du kartus dukrai A. sudavė per kojas, pataikė į kairę šlaunį. A. dėl skausmo pradėjo verkti. Ji verkiančią A. puolė raminti, pasisodinus ant kelių, glostydama ir kalbindama taip ją ramino. Supykusi A. S. liepė eiti šalin. Tačiau A. turbūt išsigando savo veiksmų. Supratęs, ką padarė, taip pat pradėjo raminti A.. Kuomet A. S. smurtavo prieš jos mažametę dukrą A., nieko daugiau kambaryje be jų ir vaikų nebuvo. Todėl niekas daugiau nematė A. sumušimo. Jos sūnaus L. tą dieną jos sugyventinis A. S. nemušė. Jį mušė 2020 m. spalio 26 d., apie 12.00 val., taip pat jos namuose, kuomet ruošėsi migdyti vaikus. Sūnus L. 2 m. nenorėjo susitvarkyti savo žaisliukus, kai jo tai paprašė padaryti A. S.. Jos sūnus L. neklausė ir žaislų nesitvarkė. Tada A. S. supyko ir ne daugiau tris kartus sudavė delnu L. per užpakalį. Po suduotų smūgių jos sūnus L. pradėjo verkti. Jis verkdamas atsigulė į savo lovytę. Tada ji priėjusi prie jo, glostydama jį ramino, o A. S. tuo metu nuėjo valgyti pietų. Kai A. S. smurtavo jos mažamečio sūnaus L. atžvilgiu, namuose apart jų su A. ir vaikų, daugiau nieko nebuvo. 2020 m. lapkričio 3 d. pas ją į namus atvažiavo mama R. G. su seserimi B. D.. Tada ji mamai pasakė, kad jos sugyventinis A. S. mušė jos vaikus A. ir L.. Pasakė, kokiomis aplinkybėmis ir kaip jie buvo sumušti. Mama R. G. pasmerkė tokį A. S. auklėjimo būdą ir jam pačiam dar pasakė, kad taip auklėdamas vaikus nieko neišspręs. Prisimena, dar A. S. pasakė jos mamai, kad gailisi ir ieškos kitų būdų, kaip auklėti vaikus. Dar sakė, kad galbūt išvis į vaikų auklėjimą nesikiš, leis jai vienai juos auklėti. Ji kaip mama smerkia ir nepalaiko A. S. tokio auklėjimo būdo jos vaikų atžvilgiu. Supranta, kad suduodamas diržu ar delnu jos vaikams, jis sukelia jiems fizinį skausmą ir už tai yra baudžiamoji atsakomybė. Tiki, kad A. S. padarys išvadas ir ateityje tokių klaidų nekartos ar bent jau nesikiš į jos vaikų auklėjimą. Ji niekada nėra smurtavusi prieš savo vaikus, niekada jų nemušė. Ant jokių žirnių nei ji, nei A. nėra niekada vaikų klupdę. Galbūt tik yra vaikams pagrasinę, jei neklausysit „paklupdysim jus ant žirnių“. Jos sesuo B. D. apie tai, kad A. naudoja fizinį smurtą jos vaikų atžvilgiu sužinojo, kuomet atvyko policijos pareigūnai, kuomet ji jiems apie tai pasakojo. Sesuo ir mama tuo metu buvo kambaryje. Patikslina, kad tai pirmas kartas, kuomet jos sugyventinis A. S. smurtavo jos mažamečių vaikų atžvilgiu. Anksčiau užtekdavo tik žodinio įspėjimo arba vaikų pastatymo į kampą. Jos dukra A. yra trijų metų, ji mažai kalba, taria tik pavienius žodžius „mama, tete". Mergaitė darželyje lanko logopedę, parodymų dėl sumušimo ji tikrai negalėtų duoti (1 t., b. l. 106-109).

Liudytoja V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Raseinių socialinių paslaugų centre, socialine darbuotoja. Jos darbas susijęs su šeimomis, kurioms teikiamos paslaugos (bendravimo, konsultavimo, atstovavimo ir t.t.) Ji prižiūri (duomenys neskelbtini) seniūnijoje esančias šeimas. Paslaugas gaunančių šeimų sąraše yra ir L. D. šeima, adresu (duomenys neskelbtini). L. D. įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl socialinių įgūdžių stokos, prižiūrint vaikus. L. D. charakterizuotų kaip savo vaikus mylinčią mamą, niekada nepastebėjo, kad ji grubiai su savo vaikais elgtųsi ar skriaustų juos. Vaikai ją myli, matydavo, kaip dažnai jie būdavo prisiglaudę prie jos, be jokios baimės ar streso. Nuo 2020 kovo mėnesio pas L. D. atsikraustė gyventi A. S.. Pastebėjo, kad jie sutaria gerai, niekada kokių tai konfliktų tarp jų nėra mačiusi. A. S. mylėjo L. D. vaikus, su jais gražiai elgėsi, prižiūrėjo. Labai nustebo, kai 2020 m. lapkričio 3 d., apie 2 val. nakties, jai paskambino A. S. ir pranešė, kad L. yra neblaivi, todėl negali prižiūrėti savo vaikų. Dėl to jis tą naktį jai iškvietė policijos pareigūnus. Iš A. S. kalbos suprato, kad jis taip pat yra neblaivus. Tą patį vakarą pas L. D. atvyko budinti vaiko teisių komanda ir iškvietė L. seserį B. D., kad pastaroji pasirūpintų L. mažamečiais vaikais. Tos pačios dienos ankstį rytą kartu su atvejo vadybininke S. V. nuvyko į šeimą, pažiūrėti, kokia yra situacija. A. S. namuose nebuvo. Namuose buvo L. D., jos mama ir sesuo B. D.. Tada pirmą kartą sužinojo, kad A. S. galimai smurtauja prieš L. D. mažamečius vaikus. Jai tai pasakė L. sesuo B.. Sakė, kad apie tai ji sužinojo ir išgirdo naktį, kuomet dėl L. D. neblaivumo buvo iškviesti policijos pareigūnai. Tada ji paprašė L. D. nurengti savo vaikus ir jos su S. V. juos apžiūrėjo. Ant mažamečio L. M. kūno smurto žymių nepastebėjo, ant A. B. šlaunies buvo matyti diržo formos apie 5 cm ilgio sumušimas. Matėsi, kad sumušimas padarytas anksčiau, nes buvo žalsvos geltonos spalvos, begyjantis. Paklausus, iš kur pas mergaitę sumušimai, L. D. teigė, kad jos sugyventinis A. S. vieną kartą diržu mergaitei sudavė per kojas. Dar sakė, kad A. S. jos sūnaus L. tikrai nemušė. Ji iš karto apie įvykį informavo vaikų teisių atstoves. Prisimena, dar B. D. paklausė, ar teko matyti anksčiau šeimoje naudotą smurtą vaikų atžvilgiu. Ši pasakė, kad niekada anksčiau nėra mačiusi, kad vaikai būtų sumušti ar skriaudžiami (1 t., b. l. 112-115).

Liudytoja B. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji turi seserį L. D., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini). 2020 pavasarį pas sesę L. D. atsikraustė gyventi A. S.. Šiuo metu ji laukiasi jo vaiko. Kuomet svečiuodavosi pas sesę L. namuose, niekada nepastebėjo A. S. blogai besielgiančio su sesers L. vaikais iš ankstesnių santykių. A. S., jai matant, niekada nenaudojo fizinio ar psichologinio smurto jų atžvilgiu. 2020 m. lapkričio 3 d. naktį jai paskambino sesuo L. ir paprašė atvažiuoti pas ją į namus. Sakė, kad jos namuose yra atvažiavę policijos pareigūnai, vaikų teisių atstovai ir sprendžia klausimą, kaip pasielgti su jos mažamečiais vaikais, kadangi ji būdama neblaivi, negali tinkamai jais pasirūpinti. Sesuo L. prašė, kad ji atvažiuotų ir pasirūpintų jos vaikais. Tada ji iš karto važiavo pas L.. Jos namuose buvo policijos pareigūnai, dvi vaikų teisių atstovės ir tada ji pirmą kartą sužinojo apie tai, kad A. S. sumušė L. dukrą A.. Apie tai policijos pareigūnams ir vaikų teisių atstovėms pasakė pati L.. Išvykus policijos pareigūnams, bei vaikų teisių atstovams, L. jai nepasakojo, kokiomis aplinkybėmis buvo sumušta jos mažametė dukra A.. Tos pačios dienos ryte pas L. į namus prisistatė socialinės darbuotojos. Tada ji joms pranešė apie tai, ką sužinojo naktį – kad A. S. galimai naudojo fizinį smurtą jos sesers L. mažametės dukros A. atžvilgiu. Pranešė, nes jautė tokią pareigą ir norėjo apginti mažametį vaiką nuo smurtaujančio patėvio. Tada socialinės darbuotojos apžiūrėjo abu L. vaikus A. ir L. ir pamatė ant jų kūnų sumušimus. Žino, kad dėl to vėliau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiams vaikams. Patikslina, kad ji viso to įvykio, kada ir kaip A. S. mušė L. vaikus, nematė. Kaip ir sakė, pirmą kartą sužinojo apie tai tą naktį, kai atvažiavo prižiūrėti vaikus, nes L. buvo neblaivi ir negalėjo tinkamai jais pasirūpinti. L. pareigūnams ir vaikų teisių atstovams apie A. S. smurtą jos vaikų atžvilgiu pasakė pati. Daugiau tą naktį ir vėliau jos apie jos mažamečių vaikų mušimo aplinkybes nekalbėjo. Ji L. apie tai neklausinėjo, nes matė, kad ji vengia tos temos ir nenori apie tai kalbėti (1 t., b. l. 118-121).

2020 m. lapkričio 4 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM rašte nurodyta, kad L. D. specialistėms nurodė, jog A. S. diržu vieną kratą mušė A. B. (1 t., b.l. 17-20).

2020 m. lapkričio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas vieno aukšto medinis gyvenamas namas, užfiksuotos patalpos tvarkingos, nusikalstamos veikos pėdsakų ir įrankių nerasta (1 t., b. l. 25-32).

2020 m. lapkričio 7 d. apžiūros protokole, fotolentelėje užfiksuota, kad buvo atlikta mažametės A. B. apžiūra, kurios metu užfiksuotos dvi rausvos žymės (galimai mėlynės) ant kairės kojos šlaunies (1 t. b. l. 39-44).

2020 m. lapkričio 7 d. apžiūros protokole, fotolentelėje užfiksuota, kad buvo atlikta mažamečio L. M. apžiūra, kurios metu užfiksuota, kad jo pilvo srityje yra viena mėlynė, geltonos spalvos (1 t., b. l. 34-35).

2020 m. lapkričio 9 d. Šiaulių Apskrities VPK Raseinių rajono PK tyrėjos Kristinos Mikalauskienės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad liudytojo apklausos metu L. D. parodė, kad jos sugyventinis A. S. mušė ne tik jos dukrą A., bet ir 2020 m. spalio 26 d. jos sūnų L. M.: sudavė jam ne daugiau 3 kartus per užpakalį ir taip jam sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 192-193).

2020 m. lapkričio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. G405/2020(10) nurodyta, kad A. B. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku pailgu daiktu vienu smūgiu. Nustatyti sužalojimo padarymo laiko tiksliai nėra galimybės dėl neaiškaus sužalojimo aprašymo(nenurodyta sužalojimo dydis, spalva). Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 74).

2020 m. lapkričio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. G405/2020(10) nurodyta, kad L. M. nustatyta poodinė kraujosruva pilve. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku pailgu daiktu, kurio pobūdžio, padarymo laiko nurodyti kategoriškai nėra galimybės. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 70-71).

2020 m. lapkričio 9 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad L. D. pateikė rudos spalvos diržą, kuriuo A. S. nurodė mušęs mažametę A. B. (1 t., b. l. 46,47).

2020 m. lapkričio 9 d. apžiūros protokole, fotolentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas nusikaltimo įrankis – rudos spalvos diržas (1 t., b. l. 48-53).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas mažamečiui arba kankindamas nukentėjusįjį asmenį sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį yra galima tik už padarytą fizinio skausmo sukėlimą, konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, tempiant ir panašiai.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo A. S. visišku kaltės pripažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – liudytojų L. D., V. B., B. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. S. 2020 m. spalio 26 d., apie 12:00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia tris kartus delnu sudavė mažamečiui posūniui L. M., gim. (duomenys neskelbtini), per sėdmenis, ir tuo sukėlė nukentėjusiajam L. M. fizinį skausmą, o 2020 m. spalio 29 d., apie 12:00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus medžiaginiu diržu sudavė mažametei podukrai A. B. gim. (duomenys neskelbtini), per kojas, padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą bei padarė A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo A. S. kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo padarytos veikos atitinka dviejų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, požymius.

III. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymo, veikų kvalifikavimo motyvai bei išvados

Kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad jis 2020 m. lapkričio 11 d. atvažiavo į Raseinius, su draugais išgėrė alaus, jį pakvietė draugas ateiti išgerti. Ten būnant, Ž. A. apsivėmė prie stalo, todėl jis pasakė jam išsivalyti, šis pradėjo jį gąsdinti savo broliais. Kadangi buvo išgėręs, pratrūko. Apylygiai buvo išgėrę su nukentėjusiuoju. Su juo susistumdė kambaryje, tada jis išsistūmė Ž. A. į koridorių, jie krito laiptais. Mano, kad galėjo susilaužyti šonkaulius krisdamas, nes ten stovėjo batų dėžė. Glėby už pažastų išsitempė jį į laiptinę, kelis kartus sudavė jam. Į glėbį už pečių pasiėmė jį ir išsitempė. Laiptinėje jis susmūgiavo, jam nukentėjusysis irgi kažkiek sudavė nestipriai bet jis pastarajam daugiau. Alkoholio įtaka padarė nusikaltimui, taip pat tai, kad jis buvo praradęs darbą. Gal būtų taip buvę ir neišgėrus. Du kartus su ranka sudavė ir du kartus galėjo koja suduoti. L. P. tuo momentu buvo kambaryje, valė grindis, kur buvo nukentėjusysis privėmęs, tik paskui išlėkė paskui juos į laiptinę, ji galėjo išsigąsti. Galvos Ž. A. nemindė, 2-3 kartus rankomis, ir du kartus kojomis sudavė jam. Nukentėjusysis susmūgiavęs buvo pirmasis. Po smūgių jis grįžo atgal. Nebendrauja su nukentėjusiuoju, tačiau atsiprašė jo, jis jam atleido, susitaikė. Susiskambino su juo telefonu. Prieš tai nebuvo gėręs. Nuo ryto buvo pradėjęs vartoti alkoholį, iš vakaro gal kažkiek buvo išgėręs. Būna, kad tris dienas išgeria, paskui kelis mėnesius negeria. Sutiktų gydytis priklausomybę. Neigiamai vertina savo elgesį. Alkoholis bei darbo praradimas kažkiek įtakos padarė nusikaltimo padarymui. Pripažįsta, kad neadekvačiai reagavo į situaciją. Šiuo metu yra nedirbantis, antstoliai dar skolas nuskaito, todėl nėra atlyginęs žalos Kauno teritorinei ligonių kasai. Sutinka su visais įrodymais, nors mano, kad L. P. kažkiek galėjo jį apšmeižti, nes prieš daug metų draugavo, tarp jų buvo kilę konfliktai, tačiau pripažįsta, kad galėjo būti smūgių suduota ir daugiau nei nurodė jis, pilnai pripažįsta tai, kas nurodyta kaltinamajame akte.

Nukentėjusysis Ž. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 11 d., apie 16:00 val., jis Raseinių mieste, (duomenys neskelbtini), susitiko su savo pažįstama L.. Jos pavardės jis nežino. Kartu su L. nuėjo į apleistą pastatą (duomenys neskelbtini). Į tą patį pastatą labai greitai atėjo A. S.. Jis jį tada realiai pamatė pirmą kartą. Seniau jį yra matęs tik nuotraukose. Jo asmeniškai jis nepažinojo. Jiems susirinkus, jie visi nusprendė eiti į (duomenys neskelbtini) namą, pas L. ir A. S. pažįstamą, kiek pamena vardas buvo E.. Nuėjus į nurodytą namą, buto tiksliai nežino, tačiau jis yra antrame aukšte, užlipus laiptais tiesiai, durys buvo šviesios spalvos. Nurodytame bute jie keturiese vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. alų ir degtinę. Bevartojant alkoholį, maždaug 19.00 val. A. S. susiginčijo su L., tarp jų kilo žodinis konfliktas, jo metu A. S. išvadino L. necenzūriniais žodžiais. Konflikto metu jis žodžiu mėgino užstoti L.. Ką konkrečiai A. S. sakė L., bei ką jis jam sakė, tiksliai neprisimena. Tuo metu A. S., būdamas bute, atsistojo nuo kėdės puolė ant jo ir jų konfliktas persikėlė į namo laiptinę. A. S. jį mušė rankomis, kojomis į galvą ir į įvairias kūno vietas. Jis bandė gintis, tačiau jam nepavyko ir jis pargriuvo. Jam pargriuvus A. S. jam spardė į galvą, ko pasekoje jis prarado sąmonę. Kiek kartų šis jam trenkė ir spyrė, jis tiksliai pasakyti negali, tačiau jų buvo daug, ne mažiau 20 smūgių rankomis ir kojomis. Jis atsibudo lauke prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Lauke atsibudo vienas, šalia jokių kitų asmenų nebuvo. Atsibudęs jis iškarto nuėjo VšĮ Raseinių ligoninės priėmimo skyrių. Ligoninėje sužinojo, kad jam lūžo šonkauliai. Taip pat, po kaire akimi yra nuo sumušimo likusi kraujosruva. Visą įvykį, kada jį mušė A. S., gali paliudyti minėta L.. Jam yra padaryta fizinė žala (2 t., b. l. 11-16).

Papildomai apklaustas nukentėjusysis Ž. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 11 d. po pietų E. R. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), A. S. jį sumušė kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas ne mažiau dvidešimt kartų. Nori papildyti, kad atėjęs pas E. R., buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, po to dar pas jį gėrė degtinę, be to buvo stipriai sumuštas į galvą, buvo praradęs sąmonę – dėl šių priežasčių pirminėje liudytojo apklausoje netiksliai nurodė kai kurias įvykio aplinkybes. Nori patikslinti, kad konfliktas prasidėjo apie 16.00 val., nes lauke dar buvo šviesu, o su A. S. sukonfliktavo dėl to, kad jis E. R. bute privėmė ant grindų. Tada A. S. jam liepė viską išvalyti. Žodis po žodžio jie ir sukonfliktavo, gal jis jį negražiai ir pavadino, dabar to jau neprisimena. Prisimena, kad A. S. pagriebęs jam už kaklo, ištempė į laiptinę, kur jį ir mušė. Po sumušimo jis dėl suduotų smūgių arba dėl išgerto alkoholio liko gulėti laiptinėje. Maždaug apie 19.00 val. atsibudęs, nuėjo į VšĮ Raseinių ligoninė priėmimo skyrių. Nori paaiškinti, kad A. S. jo atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto. Jie pasikalbėjo, jis jam atleido, pretenzijų neturi dėl sumušimo ir nesunkaus jo sveikatos sutrikdymo ir ateityje neturės. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (2 t., b. l. 52-55)

Liudytoja L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 11 d., apie 16:00 val., Raseinių mieste, (duomenys neskelbtini), ji susitiko su savo draugu Ž. A.. Susitikę jie nuėjo į apleistą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Tikslaus adreso nepamena. Jiems būnant su Ž. A., paskambino jos buvęs sugyventinis, A. S.. Su juo ji išsiskyrė maždaug 2018 metais. Bekalbant, ji jam pasiūlė ateiti į minėtą apleistą pastatą, kuriame ji buvo su Ž. A.. A. S. atėjus, jie visi trys nuėjo pas E. R., adresu (duomenys neskelbtini), buto tiksliai nežino. Nurodytame bute jie visi vartojo alkoholinius gėrimus, alų ir degtinę. Bevartojant alkoholį, maždaug 19.00 val., A. S. pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Kokiais tiksliai žodžiais, ji nepamena. Kodėl jis ją taip vadino, ji nežino. A. S. ją vadinant necenzūriniais žodžiais, Ž. A. žodžiu užstojo jam sakydamas: „nelįsk prie jos“, „tu jos taip nevadink“, „ji normali pana“. Po šių žodžių tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jo metu A. S. atsistojo nuo kėdės, paėmė Ž. A. už gerklės ir ištempė jį į laiptinę. Ji iškarto išbėgo iš paskos, sakydama, kad baigtų muštis, tačiau jos niekas neklausė. Iš pradžių A. S. mušė Ž. A. rankomis ir kojomis, trankydamas jį į įvairias kūno vietas, t. y. galvą, pilvą, šonus ir t.t. Iš pradžių Ž. A. bandė priešintis, nugriuvęs stojosi ir panašiai. Ji nematė, kad Ž. A. trenktu A. S.. Ž. A. buvo nukritęs maždaug tris kartus. Paskutinį kartą Ž. A. nugriuvus A. S. mindė Ž. A. galvą kojomis, bei toliau kumščiu trankė Ž. A. į galvą. Ž. A. netgi buvo praradęs sąmonę. Kiek iš viso A. S. sudavė Ž. A. smūgių, ji nežino, jai buvo didelis stresas. Tačiau jų buvo daug, ne mažiau 20 smūgių rankomis ir kojomis į galvą ir įvairias kūno vietas. A. S. baigus mušti Ž. A., E. R. nusivedė A. S. į kambarį, Ž. A. liko laiptinėje gulėti, o ji su E. T. išėjo į lauką. E. T. nuėjo į savo naujus namus (duomenys neskelbtini), o ji irgi išėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Į vidų pas E. R. pati atgal nebegrįžo, nes bijojo A. S. (2 t., b. l. 58-61)

Liudytojas E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 11 d. po pietų jam paskambino jo draugas A. S., klausė ar galėtų išgerti jo namuose alkoholio su L. P. ir jos draugu Ž. A.. Jis neprieštaravo ir netrukus jie atėjo pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jie atsinešė degtinės 1litro talpos butelį, kurį jie ir gėrė jo namuose. Maždaug apie 16.00 val., nes lauke buvo dar šviesu, A. S. sukonfliktavo su Ž. A.. Pastarasis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl pradėjo vemti jo kambaryje, priteršė grindis. A. S. jam iš karto pasakė, susitvarkyti, tačiau Ž. A. nereagavo, vadino jį gaidžiu, grasino. Žodis po žodžio ir konfliktas peraugo į veiksmus. Nematė, kuris pirmas pradėjo muštis, tačiau tiksliai matė, kaip A. S. paėmęs Ž. A. už kaklo, išsitempė jį į laiptinę, mušti. A. S. turbūt nenorėjo jo bute viską išvartyti ir išdaužyti. Jis paskui juos į laiptinę nėjo, nes nenorėjo kištis. Uždaręs lauko duris, jis buvo kambaryje. Todėl nematė, kaip ir kiek kartų A. S. mušė Ž. A.. Tačiau iš suduodamų garsų ir riksmų, suprato, kad kažkuris yra stipriai mušamas, įtarė, kad Ž. A.. Matė, kad L. P. ėjo į laiptinę žiūrėti, ji turbūt viską ir matė, todėl daugiau galėtų visko papasakoti. Maždaug po 15-20 minučių viskas nurimo, pas jį į butą grįžo L. P. su A. S.. Nežino, kur tuo metu buvo Ž. A.. Grįžę A. S. ir L. P. nieko neaiškino, toliau jie gėrė degtinę. Patikslina, kad jo sugyventinė E. T. kartu su jais negėrė. Ji išvis prieštaravo, kad jų bute būtų geriamas alkoholis. Po to ji nuėjo į kitą kambarį, kur visą laiką ir prabuvo. Įvykio E. T. nematė (2 t., b. l. 64-67).

2020 m. lapkričio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), esančio medinio, dviejų aukštų gyvenamojo namo laiptinė, kurioje matyti keturi atskiri įėjimai į butus, o kairėje pusėje yra mediniai laiptai, vedantys į antrą aukštą. Užlipus laiptais, yra aikštelė. Toliau kairėje pusėje yra mediniai laiptai, vedantys į antrą aukštą, kurio siena yra iškalta medinėmis, tamsiai rudos-geltonos spalvos lentelėmis, laiptų turėklai yra mediniai, geltonos spalvos, kairėje laiptų pusėje. Užlipus į antrąjį aukštą priešais yra durys, ant kurių yra pritvirtinta medžio drožlių plokštė, durų rankena yra dešinėje pusėje. Durys užrakintos (2 t., b. l. 21-29).

2020 m. lapkričio 11 d. Šiaulių Apskrities VPK Raseinių rajono PK tyrėjo Gedimino Globio

tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 11 d. dirbant Raseinių m., kartu su Šiaulių AVPK Raseinių r. PK vyriausiąja patrule J. Nekrošiene, apie 19:54 val., buvo gautas Raseinių ligoninės gydytojo P. pranešimas, kad kreipėsi pats neblaivus Ž. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris dėl veido ir akies sumušimų, 9 ir 10 šonkaulių lūžių, gydosi ambulatoriškai. Aplinkybės neaiškios. Tikslinant įvykio aplinkybes buvo nuvykta į Raseinių ligoninės priėmimo skyrių apklausti nukentėjusįjį Ž. A., gim. (duomenys neskelbtini). Alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARFL-0099 , patikros sertifikato Nr. 1308892, galioja iki 2021-04-14 nustatytas 1,93 promilių girtumas. Ž. A. kalbėjo nerišliai ir nenuosekliai, paaiškinti kas jam atsitiko atsisakė, jokių aplinkybių, įvykio vietos ir įvykį mačiusių asmenų nenurodė, teigė, kad tai nesvarbu, jis nieko nepamena ir policijos pagalba jam nereikalinga, pareiškimą rašyti kategoriškai atsisakė. Iš ligoninės asmuo išleistas į namus gydytis ambulatoriškai (2 t., b.l. 36-38).

2020 m. lapkričio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. G416/2020(10) nurodyta, Ž. A. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kairės pusės 9, 10 šonkaulių lūžimai. Nurodyti dviejų kūno sričių sužalojimai padaryti mažiausia dviejų smūgių pasėkoje. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Sužalojimai būdingesni smūgių sudavimui. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės 9,10 šonkaulių lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (2 t., b. l. 45).

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šiame straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Be to, kaltininko veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje. Ši nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė turtinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015).

Vadovaujantis teismų praktika, BK 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 284 straipsnį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-249/2009).

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo A. S. visišku kaltės pripažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – nukentėjusiojo Ž. A., liudytojų L. P. ir E. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. S. 2020 m. lapkričio 11 d., apie 19:00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, t. y. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, matant bent vienam asmeniui, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau du kartus rankomis ir įspyrė kojomis Ž. A. į įvairias kūno vietas, sukėlė nukentėjusiajam Ž. A. fizinį skausmą, padarė poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kairės pusės IX ir X šonkaulių lūžimus, sutrikdė visuomenės rimtį bei padarė Ž. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo A. S. kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo padarytos veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas neblaivus, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas A. S. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis tiesiogine tyčia padarė keturias nesunkius nusikaltimus, į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į tai, kad nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė, į tai, kad kaltinamasis nedirba, tačiau darbo neteko neseniai, kai buvo sulaikytas ir ieško kito darbo, turi 6 vaikus, iš kurių vienas naujagimis, teisiamas septintą kartą, baustas už administracinius nusižengimus, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtinos įstatymų sankcijoje numatytos artimos jų vidurkiui dydžio laisvės atėmimo bausmės.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją veikų sutaptį, todėl subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu apėmimo būdu. Ši subendrinta bausmė su bausmėmis, paskirtomis už dvi nusikalstas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamojo byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 7 d., 11:00 val., iki 2020 m. lapkričio 9 d., 10.55 val., (1 t., b. l. 122-125, 139-140) – dvi paros.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas taikomas, esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, iki nusikalstamų veikų padarymo dirbo, vėliau darbo neteko, nes buvo sulaikytas, tačiau ieško darbo, nurodė, kad registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (kadangi paimtas jo asmens dokumentas, registravimosi procedūrą užbaigti nėra galimybės), turi šešis vaikus, iš kurių vienas yra naujagimis, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, nurodo, kad suvokė savo elgesio ydingumą, į tai, kad jo padarytos veikos nesunkios, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, darytina išvadą, kad realus bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo norą ir sutikimą gydytis nuo polinkio vartoti alkoholinius gėrimus, dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą, taigi, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, paskiriant teismo įpareigojimus.

V. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nors byloje yra duomenys, kad Kauno teritorinė ligonių kasa 2020 m. gruodžio mėnesio raštu atsakė Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK apie tai, kad Ž. A. gydymo kaštai sudaro 37,61 Eur, tačiau Kauno teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio byloje nepareiškė, civiliniu ieškovu nebuvo pripažinta. Atsižvelgiant į tai, teismas dėl šių išlaidų nepasisako ir išaiškina, kad dėl patirtų išlaidų priteisimo iš kaltinamojo Kauno teritorinė ligonių kasa turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 1 dalis).

VI. Proceso išlaidos

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šioje byloje, siekiant užtikrinti nepilnamečių L. M. ir A. B. interesus, dalyvavo įgaliota atstovė advokatė Lionė Užubalienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2021 m. vasario 8 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 311,94 eurų. Taip pat pateiktas advokatės pranešimas, kuriame detalizuotos patirtos išlaidos. Pažymėtina, kad nors A. S. šiuo metu nedirba, tačiau nurodė, jog ieško darbo, yra darbingo amžiaus, sveikatos sutrikimų, trukdančių dirbti neturi, susidariusi išlaidų suma nėra didelė. Atsižvelgiant į tai, pripažinus A. S. kaltu sukėlus fizinį skausmą L. M. ir A. B., remiantis teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-70-870/2019), iš jo priteistinos Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

VI. Kiti klausimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11 straipsnio 1 dalimi, procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų; bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.

Teismas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje kaltinamajam A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų – paliko nepakeistas, o kardomosios priemonės įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų terminą pratęsė iki galutinio sprendimo byloje priėmimo. Kardomosios priemonės dokumentas paėmimas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, teismo vertinimu, tapo nereikalingos, kadangi dokumentas kaltinamam reikalingas registruojantis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o nukentėjusiųjų mažamečių motina L. D. 2021 m. vasario mėnesį su kaltinamuoju susilaukė vaiko, prie kurio auklėjimo, auginimo ir išlaikymo kaltinamasis turi prisidėti tiesiogiai, nukentėjusiųjų mažamečių atstovės teisiamojo posėdžio metu neprašė įpareigoti kaltinamąjį ir toliau gyventi skyrium nuo mažamečių vaikų, kaltinamasis nurodė, jog lankėsi pas specialistą dėl elgesio su vaikais, suprato, kad negalima naudoti smurto prieš vaikus. Atsižvelgiant į tai, šios kardomosios priemonės panaikintinos nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diržas rudos spalvos, 44 cm ilgio, 4 cm pločio, kuris yra perduotas Šiaulių apskrities VPK žinion (1 t., b. l. 54-56).

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 – 308 straipsniais, 312 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos 2020 m. spalio 26 d.) – laisvės atėmimą 8 (mėnesiams) mėnesių,

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos 2020 m. spalio 29 d.) – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių,

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, subendrinti bausmes, paskirtas pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti šią subendrintą bausmę su pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti A. S. sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į A. S. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 7 d., 11:00 val., iki 2020 m. lapkričio 9 d., 10.55 val., (dvi paros), dvi sulaikyme išbūtas paras prilyginant dvejoms laisvės atėmimo dienoms ir laikyti, kad A. S. yra atlikęs dviejų dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 3, 5, 6, 8 punktu, A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligą, per tris mėnesius pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Priteisti iš A. S. valstybės naudai 311,94 eurų (tris šimtus vienuolika eurų 94 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Kaltinamajam A. S. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kaltinamajam A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – diržą rudos spalvos, 44 cm ilgio, 4 cm pločio, kuris yra perduotas Šiaulių apskrities VPK žinion, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus. Išaiškinti kaltinamajam ir nukentėjusiesiems, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.