Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-237-634/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-19
Bylos Nr.: 1A-237-634/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-45958-2019-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis: E. R.
Nukentėjusysis: D. L.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-237-634/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45958-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.22.9.2; 1.2.30.5; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei,dalyvaujant prokurorui V. K.,nuteistajam E. R., jo gynėjui advokatui V. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 310 straipsnio 1 dalį - 50 MGL dydžio bauda, pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – 15 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė 60 MGL dydžio bauda. Paskirta bauda nuteistajam nustatyta sumokėti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš E. R. priteista nukentėjusiajam D. L. 150 Eur turtinės žalos, 300 Eur neturtinės žalos ir 500 Eur advokato išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. E. R. nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. sausio 7 d. nuosprendžiu, už tai, kad 2019 m. spalio 27 d., apie 13 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), iš pneumatinio šautuvo „Gamo CFX“ tyčia šovė į D. L. priklausantį katiną, padarydamas jam juosmens srityje 4 mm žaizdą, dėl ko, dėl su gyvybe nesuderinamo gydymo, katinas buvo eutanazuotas. Veika kvalifikuota pagal BK 310 straipsnio 1 dalį.

Be to, E. R. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. kovo 22 d. iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,A“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), teisėtai įgijo Ispanijos fabrikinės gamybos 4,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą ,,Gamo CFX“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro kulkomis, skirtomis pneumatiniams ginklams ir, tiksliau nenustatytu laiku, pakeitė originalias ginklo sudėtines dalis ir tokiu būdu neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą, kuris po dalių pakeitimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas C ginklų kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams, šį ginklą nešiojosi su savimi 2019 m. spalio 27 d. apie 13.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2019 m. spalio 27 d. apie 14.40 val., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai iš jo paėmė. Veika kvalifikuota pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:

1.1. kaltinamasis E. R. yra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 310 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį. Nors kaltinamasis savo kaltės ir nepripažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais surinktais byloje.

1.2. Atmestinas kaltinamojo teiginys, kad įvykio metu jo namuose nebuvo, nes jis tuo metu bėgiojo. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai, išskyrus policijos pareigūnus ir veterinarijos gydytoją, tuoj po šūvio matė kaltinamąjį savo kieme. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo. Šauti į katiną iš kitų sklypų ar kiemų nėra galimybės, kadangi katinas sužalotas šlaito apačioje, o tai galima padaryti tik nuo vieno ar kito šlaito, nes reikia šauti į apačią. Pats nukentėjusysis į katiną nešovė, nes neturi jokio ginklo. Iš policijos pareigūnų parodymų matyti, kad į namus grįžęs kaltinamasis neatrodė, jog būtų po didelio fizinio krūvio. Iš liudytojos A. Š. parodymų matyti, kad jis buvo daugiau išsigandęs nei sportavęs. Taigi teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

1.3. E. R. padarė dvi nusikalstamas veikas, veikė tyčia, kaltu neprisipažino, praeityje neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis nedirba, yra pensininkas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirta minimali sankcijose numatyta baudos bausmė.

Žemesnės instancijos teismas

1.4. Nukentėjusysis prašė priteisti turtinės žalos atlyginimo: 250 Eur už katiną ir 50 Eur už veterinaro paslaugas. Teismas priteisė 50 Eur už veterinaro paslaugas, nes turėtos išlaidos įrodytos pateiktu čekiu bei priteisė 100 Eur už katiną, nes nukentėjusysis prie ieškinio nepateikė jokių katino įsigijimo dokumentų, jo kilmę patvirtinančių dokumentų, skiepų paso ir jokių kitų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie katino įsigijimo išlaidas. Taip pat nukentėjusysis prašė priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas sprendė, kad ši suma yra pakankama neturtinei žalai atlyginti, atitinkanti protingumo teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl ją priteisė iš kaltinamojo E. R.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis E. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. sausio 7 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - išteisinti jį dėl pareikštų kaltinimų pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir 310 straipsnio 1 dalį, o civilinį ieškinį atmesti.

1.5. Skunde nurodoma, kad teismas neįvertino byloje esančių įrodymų visumos ir nepanaikino jų prieštaringumo, taip pat tinkamai neįvertino jo pateiktų nekaltumo įrodymų, neatliko įrodymų vertinimo ir analizės, nepadarė išvadų ir nenurodė motyvų, kvalifikuodamas veikas, taip pat nenurodė ir neanalizavo nukentėjusiojo D. L., liudytojų M. S. ir E. Š. suinteresuotumo jį apkalbėti nusikaltimo padarymu. Teismas, atsisakydamas skirti balistinę ir šūvio aplinkybių ekspertizę, nepadėjo surinkti jo nekaltumui pagrįsti įrodymų, tokiu būdu pažeisdamas rungimosi principą.

1.6. Specialistas, teikdamas papildomą išvadą Nr. 11-480 (20) ir papildomus paaiškinimus 2020 m. spalio 26 d. teisiamojo posėdžio metu, neatsakė į prokurorės suformuluotą užduotyje 5 klausimą - kokia papildoma energija atsiranda ir kokia yra iššautos kulkos kinetinė energija, nesant spyruoklės savadarbio antgalio - varžto. Tik atsakius į šį klausimą, galima nustatyti priežastinį ryšį tarp padidėjusio ginklo galingumo ir į spyruoklę įdėto savadarbio varžto. Specialistui neatsakius į šį klausimą ir teismui atmetus jo prašymą dėl ekspertizės skyrimo, siekiant nustatyti bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, liko neištirta ir neatsakyta, kokia yra iššautos kulkos kinetinė energija, nesant spyruoklės savadarbio antgalio - varžto. Liko neištirta aplinkybė, ar savadarbis antgalis - varžtas yra ta priežastis, dėl kurios iššautų kulkų nustatyta kinetinė energija yra 9,7 J (džaulių). Specialistas padarė aiškią išvadą, kad yra ir kitų veiksnių, galinčių įtakoti kulkų kinetinės energijos padidėjimą (ginklo galingumo padidėjimą).

1.7. Tai, kad šios komplektacijos pneumatinis šautuvas turi turėti stūmoklio priekinėje dalyje skylutę arba spyruoklė turi turėti originalų gamintojo įdėtą antgalį, kurį jis neva pakeitė, jokių objektyvių duomenų byloje nėra. Apie jų buvimą specialistas nurodė žinantis iš teorijos ir kitų tirtų atvejų, tačiau 2020 m. spalio 26 d. teisiamojo posėdžio metu paprašytas paaiškinti, ar specialistas savo praktikoje turėjo tokios komplektacijos šio gamintojo ginklų, nurodė, kad neturėjo ir patirties neturi. Priešingai, nei teigia specialistas išvadose apie tokius ginklo pakeitimus, t. y. tariamus spyruoklės originalaus antgalio pakeitimo savadarbiu varžtu bei stūmoklio priekinėje dalyje esančios skylutės užkniedijimo, neatitinka fakto - pneumatinio šautuvo komplektacijos.

1.8. Teikdamas prašymą dėl ekspertizių skyrimo ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjimo teisme metu, jis pateikė įrodymus apie pneumatinio šautuvo komplektaciją, įrodančią, kad šio ginklo komplektacijoje nėra numatyta spyruoklė su antgaliu, taip pat ir stūmoklio priekinėje dalyje nėra jokios skylutės. Tuo tikslu pateikė „Gamo CFX“ detalią pneumatinio ginklo išardymo schemą, „Gamo CFX“ gaminamą šiam ginklui ir oficialiai ginklų parduotuvėse (internetinėje prekyboje) spyruoklės pardavimo skelbimą bei nuorodą į „Youtube“ paviešintą ginklo „Gamo CFX“ išardymo filmuotą medžiagą, kurie paneigia specialisto išvadas, kad gamyklinė spyruoklė turėjo būti su antgaliu ir stūmoklio priekinėje dalyje yra skylutė, kurią jis savadarbiu būdu užkniedijo.

1.9. Teismas jo pateiktų aukščiau nurodomų įrodymų nuosprendyje neįvertino ir byloje liko nenustatyta pneumatinio ginklo komplektacija, nenustatytas priežastinis ryšys taip pneumatinio ginklo komplektacijos (originalių dalių) pakeitimo, ginklo perdarymo ir padidėjusios kinetinės energijos, dėl ko ginklas iš „D“ kategorijos pneumatinių šautuvų tapo „C“ kategorijos ginklu. Nors jis pripažino, kad į spyruoklę įdėjo savadarbį varžtą, tačiau nesant atlikto specialaus tyrimo, nėra nustatyta, kad savadarbio varžto įdėjimas yra vienintelė priežastis, dėl kurios iššautų kulkų kinetinė energija viršija 7,5 J.

1.10. E. R. po pusmečio nuo ginklo įsigijimo į ginklo spyruoklę įdėjo varžtą, nes spyruoklė dažnai lūžinėjo, tačiau jokių kitų pneumatinio šautuvo perdarymų neatliko. Nustatyti specialisto ginklo subraižymai yra spyruoklės keitimo pasekmė, nes neįmanoma jos pakeisti, fiziškai neveikiant ginklo. Apie tai, kad dėl įdėto varžto gali padidėti kulkos iššovimo kinetinė energija ir ginklo galingumas, jis nežinojo bei to nesiekė. Atkreipė dėmesį, kad specialistui teismo posėdžio metu uždavus klausimą, kodėl jis neatliko bandomųjų šūvių iš spyruoklės išėmęs varžtą, šis paaiškino, jog išėmęs varžtą jis galėjo sugadinti tyrimo objektą, nes yra galimybė, jog be varžto spyruoklė galėjo lūžti. Tai patvirtino jo teiginius apie varžto funkciją spyruoklėje, nes jis jį įdėjo būtent todėl, kad per pirmąjį pusmetį įsigijus ginklą dažnai lūždavo spyruoklė.

1.11. Nesant nustatyto priežastinio ryšio tarp pneumatinio ginklo komplektacijos pakeitimo (savadarbio varžto į spyruoklę įdėjimo) ir ginklo kulkos iššaunamosios kinetinės energijos padidėjimo, ir kad šis padidėjimas buvo sąlygotas tik šio vieno priežastinio ryšio, negalima teigti, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika.

1.12. E. R. nesutinka ir su jam pareikštu kaltinimu pagal BK 310 straipsnio 1dalį, nes nukentėjusiojo D. L. katino jis nesužeidė, to katino net nėra matęs. Ikiteisminio tyrimo metu jis pateikė vaizdo įrašą, įrodantį, kad 2019 m. spalio 27 d. 13.52 val. (kamera fiksavo vasaros laiką 14.52 val.) jis nebuvo namuose ir tuo metu prabėgo pro (duomenys neskelbtini) esantį namą. Nuo savo namų, bėgdamas jam įprastu maršrutu, jis jau buvo nutolęs apie 3 kilometrus. Tyrėjas išmatavo atstumą nuo jo namų ir pateikė į bylą duomenis, kad nuo savo namų buvo nutolęs tik 1,99 km ir tokį atstumą pėsčiomis galima nueiti per 23 min. Teismas šiuos duomenis priėmė kaip įrodytus, o jo įrodymą, kad jis nurodomu laiku buvo nutolęs nuo namų, nes sportavo, atmetė. Teismas vadovavosi policijos pareigūnų ir liudytojos E. Š. parodymais, kad grįžęs jis neatrodė sportavęs, o greičiau išsigandęs, tačiau teismas neįvertino byloje esančios filmuotos medžiagos, kurioje yra užfiksuotas jo parėjimas į namus ir ginklų paėmimo procedūra. Šiuose vaizdo įrašuose matosi, kad jis grįžo į namus apsirengęs sportine apranga, sušilęs ir suprakaitavęs, nustebęs ir netgi nusigandęs, nes nesitikėjo grįžęs savo kieme rasti policijos pareigūnų. Tai yra visiškai adekvati ir natūrali reakcija į buvusias aplinkybes jam sugrįžus į namus, o ne todėl, kad jis įvykdė nusikaltimą ir išsigando pasekmių. Liudytoja E. Š. negalėjo įvertinti jo būsenos, nes tarp tos vietos, kur ji buvo iki atvykusio policijos ekipažo yra ne tik 30-40 metrų atstumas, bet ir natūralios gamtinės kliūtys (aukšta ir tanki augmenija), kurios trukdo matomumui. Kadangi byloje yra filmuota medžiaga, kuri atspindi faktines aplinkybes, liudytojų parodymai turi būti vertinami tik kaip jų suvoktų aplinkybių įvertinimas.

1.13. Jeigu jis būtų įvykdęs nusikaltimą ir siektų išvengti atsakomybės, tuomet būtų pasirūpinęs geresniais įrodymais dėl jo nekaltumo, tačiau pateikė tuos įrodymus, kuriuos jam pavyko surinkti: 2019 m. spalio 27 d. vaizdo kameros įrašą, kurio ištrauką pateikė ikiteisminio tyrimo metu, o nagrinėjant bylą teisme, pateikė (duomenys neskelbtini) namo gyventojo paaiškinimą dėl nurodomo laiko vaizdo įraše, taip pat pateikė savo tradicinio bėgimo maršrutą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas šių įrodymų neįvertino ir, siekdamas tik paneigti jo įrodymus, savo nuožiūra „maps.lt“ rado ir pasirinko trumpiausią ėjimo nuo jo namų iki namo, (duomenys neskelbtini), maršrutą, net nesigilindamas, kad jo atspausdintas maršrutas ir nufilmuota jo bėgimo kryptis yra visiškai priešingos. Tačiau šių argumentų teismas neįvertino.

1.14. Teismas nevertino aplinkybės, kad pneumatinis šautuvas „Gamo CFXU“, kurį iš jo paėmė pareigūnai, buvo su defektais, apie kuriuos jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu ir kuriuos nustatė specialistas savo išvadoje - neturėjo optinio ir mechaninio taikiklių, nebuvo kulkos lizdo užrakto rankenėlės ir buvo kiti smulkesni trūkumai. Nurodė, kad šiuo ginklu jis nesinaudojo nuo 2019 m. spalio 2 d., kai jam nukritus nusimontavo optinis taikiklis, nukrito kitos dekoratyvinės detalės ir iškrito kulkos lizdo užrakto rankenėlės. Esant tokiems ginklo defektams, jo naudojimo pagal paskirtį galimybės buvo labai ribotos, taip nurodė ir specialistas savo išvadose, t. y. jis turėjo specialiu pagalbiniu daiktu užtaisyti kulkelę, nusitaikymo galimybės buvo labai ribotos, nes nebuvo ne tik optinio, bet ir mechaninių taikiklių. Tačiau teismas šių jo aiškinimų apie ginklo esminius trūkumus net neanalizavo.

1.15. Teismo išvada, kad iš kitur šauti į katiną nebuvo galimybės, o tik nuo vieno ar kito upelio šlaito į apačią, kur, anot nukentėjusiojo ir liudytojų E. Š. ir V. P., buvo rastas sužeistas katinas, yra niekuo nepagrįsta, nes tokių aplinkybių niekas netyrė ir nevertino, o iš kur buvo šauta irgi nenustatyta. Teismas savo išvadą daro tik iš prielaidų, nesant jokių įrodymų byloje.

1.16. Teismas nekritiškai vertino nukentėjusiojo D. L. 2019 m. spalio 27 d. protokole - pareiškime pradinius parodymus apie tai, kad sužeistą katiną rado savo kieme, o vėliau visuose savo parodymuose teigė radęs katiną šlaite, prie upelio ir akmens, tačiau ta vieta jau nėra nukentėjusiojo kiemas, tai yra už jo sklypo ribų, valstybinėje žemėje. Kaltinamajame akte taip pat nurodyta, kad jis į katiną šovė (duomenys neskelbtini), t. y. nukentėjusiojo kiemo teritorijoje, tačiau ši aplinkybė nėra įrodyta.

1.17. Teismas neįvertino liudytojos E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir eksperimento bei parodymų patikrinimo vietoje rezultatų prieštaravimų jos posėdžio metu duotiems parodymams. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja teigė, jog ji pamatė jį nubėgantį su ginklu, pati būdama nukentėjusiojo kieme, tačiau apklausos teisme metu savo parodymus pakeitė ir nurodė, kad jį pastebėjo jau būdama šlaite ir žiūrėdama iš apačios pastebėjo tik jo nueinančio apatinę kūno dalį, kojas. Teismas įrodymais, patvirtinančiais jo kaltę, pripažino visus šios liudytojos parodymus ir netgi eksperimento bei parodymų patikrinimo vietoje rezultatus, nors akivaizdu, kad liudytojai teisme pakeitus parodymus, jos kiti parodymai bei eksperimento ir parodymų patikrinimo vietoje rezultatai prieštarauja jos parodymams teisme. Teismas šių įrodymų prieštaravimų nepanaikino ir vadovavosi neįvertinęs įrodymų visumos.

1.18. Prokurorei tenkinus jo prašymą atlikti eksperimentą ir parodymų patikrinimą vietoje su liudytoja E. Š. ir nukentėjusiuoju, ikiteisminio tyrimo pareigūnas S. R. apie parodymų patikrinimo vietoje veiksmus nei jam, nei jo gynėjui nepranešė ir nesudarė galimybės dalyvauti juos atliekant. Dėl eksperimento atlikimo laiko jam buvo pranešta, tačiau jo gynėjui negalint dalyvauti ir prašant perkelti į kitą dieną, kad galėtų abu dalyvauti, prašymas buvo atmestas. Nors šie tyrimo veiksmai buvo skirti jo prašymu, tačiau apie parodymų patikrinimą vietoje jam nebuvo pranešta, o apie šio veiksmo atlikimo faktą ir rezultatus jam tapo žinoma ikiteisminio tyrimo eigoje susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

1.19. 2020 m. vasario 28 d. atlikto eksperimento su nukentėjusiuoju ir liudytoja tikslas buvo nustatyti, ar tam tikru atstumu šie asmenys galėjo matyti asmenį, jo atliekamus judesius ir jį atpažinti (taip nurodoma protokole), t. y. ar galėjo jį matyti, jo atliekamus veiksmus ir atpažinti. Tačiau eksperimento metu statistas skirtingose vietose (skirtingas vietas nurodė būtent liudytoja ir nukentėjusysis) atliko tam tikrus jam suformuluotas užduotis, kurios visiškai neturi nieko bendro su nusikaltimo aplinkybėmis, liudytojos ir nukentėjusiojo parodymuose nurodomų jo atliktų veiksmų seka, tikslumu ir greičiu, t. y. su įvykio situacija bei aplinkybėmis. Tačiau visų šių galimų procesinių pažeidimų bei prieštaringumo teismas nevertino, o šių veiksmų rezultatus pripažino įrodymais, patvirtinančiais jo kaltę.

1.20. Teismas neįvertino nukentėjusiojo D. L. ir liudytojos E. Š. nurodomų skirtingų aplinkybių dėl jo tariamo elgesio po įvykio: nukentėjusysis nurodė jį matęs po įvykio nubėgantį į namus, o liudytoja E. Š. - į ūkinį pastatą. Pažymėjo, kad pas jį kieme nėra ūkinių pastatų, tačiau teismas į šiuos jo paaiškinimus nekreipė dėmesio ir šių įrodymų prieštaringumo taip pat neįvertino.

1.21. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nukentėjusysis ir visi liudytojai, išskyrus liudytojus policijos pareigūnus ir R. M., po šūvio matė jį nubėgantį per savo kiemą. Tai yra netiesa, nes liudytojas V. P. savo parodymuose nurodė, kad jis matė iš nugaros nubėgantį žmogų, kad jo jis nepažįsta, o liudytojai E. Š. apie tai, kad matė jį, pasakė nukentėjusysis D. L. Vadinasi, liudytojas V. P. negalėjo nurodyti, kad matė jį, nes jis jo nepažinojo. Liudytojas M. S., kuris buvo apklaustas tik teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad maždaug 13.30 val. jį matė nubėgantį per kiemą, iš ne mažesnio kaip 130 metrų atstumo. Proskyna, pro kurią jis neva pamatė E. R. iš 130 metrų atstumo, buvo 5 metrų pločio. Teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų įrodomosios reikšmės visumoje su kitais įrodymais nepasisakė.

1.22. Teismas nukentėjusiojo ir liudytojų M. S. bei E. Š. parodymus vertino kaip patikimus ir tinkamus įrodymus jo kaltei pagrįsti. Tačiau teismas neįvertino šių liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad jie turi suinteresuotumą jį apkalbėti. Teismui buvo nurodyta, kad nukentėjusysis ir liudytojas M. S. yra kaimynai ir gerai sutaria. Jis buvo liudytojas, kai šie asmenys susitarę iš besiribojančio su M. S. žemės sklypu valstybinio žemės sklypo, neturėdami leidimo, nupjovė žaliuojantį medį, kuris virsdamas apgadino jo tvorą, kuri skiria jo ir M. S. žemės sklypą. Taip pat liudytojas M. S., pažeisdamas statybas reglamentuojančius teisės aktus ir jo raštu duoto jam sutikimo statyti statinį, nesilaikant atstumo nuo jo sklypo ribos, sąlygą neviršyti tam tikro aukščio, neteisėtai pasistatė daug aukštesnį statinį bei reikalavo, kad jis duotų dar vieną sutikimą jam jį įteisinti, tačiau jis atsisakė ir be jo sutikimo negali užbaigti statybos ir įregistruoti šio statinio. Tačiau teismas neįvertino šių aplinkybių. Liudytojos E. Š. visus parodymus taip pat reikėtų vertinti kritiškai, nes ji yra nukentėjusiojo artima draugė, todėl ji žino tarp jo ir nukentėjusiojo buvusią situaciją dėl nukirsto valstybinio medžio ir jam padarytų nuostolių. Be to, ši liudytoja niekada nėra jo mačiusi iš arti, tik jo kieme iš nukentėjusiojo kiemo, vadinasi ne mažiau kaip iš 20 metrų atstumo.

1.23. Teismas tinkamu rašytiniu įrodymu pripažino veterinarijos gydytojo R. M. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, kurio šis nepasirašęs. Esant šiam trūkumui, tai nėra tinkamas įrodymas byloje ir teismas juo vadovautis negalėjo.

1.24. Teismo nuosprendis civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas faktais, leistinais įrodymais ir nemotyvuotas, todėl yra neteisėtas ir turi būti naikintinas. Teismas laiko pripažinta įrodyta 100 Eur katino vertę, tačiau jokių faktinių ir teisinių argumentų nepateikia. Teismas neįvertino nukentėjusiojo ir liudytojos E. Š. parodymų prieštaringumo dėl katino įsigijimo aplinkybių, t. y., nukentėjusysis teigė jį pirkęs, o liudytoja E. Š. nurodė, kad šitą katiną rado prie šiukšliadėžės ir jį parsinešė namo. Apie tai, kad katinas buvo kilmingas, ar tam tikros veislės, jokių įrodymų byloje nėra, kaip ir nėra kitokių šio gyvūno įsigijimą ar jo vertę pagrindžiančių įrodymų. Mano, kad šioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo galima pagrįstomis pripažinti tik 50 Eur išlaidas veterinarui už šio suteiktas sužeisto katino eutanazavimo paslaugas.

1.25. Teismas priteisė iš jo nukentėjusiajam 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nenurodė ir nepagrindė, kuo remiantis jis nustatė neturtinės žalos dydį. Iš byloje esančių įrodymų yra žinoma, kad katinas buvo 1 metų amžiaus. Kiek laiko katinas gyveno pas nukentėjusįjį, byloje duomenų nėra, šių aplinkybių nesiaiškino ir teismas. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Teismas nepagrindė priteistos neturtinės žalos dydžio, todėl nuosprendis šioje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad E. R. kaltas dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Nuteistojo kaltė grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant E. R. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakojusio nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

Dėl E. R. nuteisimo pagal BK 310 straipsnio 1 dalį

7. Pagal BK 310 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, ir yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

8. Nuteistasis E. R. ginčija savo kaltę ir teigia, kad į nukentėjusiojo D. L. katiną jis nešovė, o tuo metu kai katinas buvo sužalotas, jo nebuvo namuose. Tačiau tokie nuteistojo parodymai paneigti bylos nagrinėjimo metu ištirtomis ir nustatytomis aplinkybėmis.

9. Iš nukentėjusiojo D. L. parodymų nustatyta, kad įvykio dieną jis buvo kieme. Pas jį kieme dar buvo E. Š. ir V. P. Jie visi vaikščiodami po kiemą šnekučiavosi, kai apie 13:30 val. išgirdo šūvį (pliaukštelėjimą) ir katino miaukimą. Jis atsisuko į tą pusę kur miaukė katinas ir pamatė jį kraujuojantį, o kaimynas E. R. tuo metu nuo savo kiemo bėgo į namą rankose turėdamas šautuvą. Jis šaukė E. R. ,,ką tu padarei“, bet E. R. tylėjo, nieko neatsakė. Atstumas tarp jų buvo apie 20 metrų. E. R. pažino iš kūno sudėjimo ir matė jo veidą iš šono. Katinas buvo ant upelio šlaito. Kai pamatė E. R., jis nuo katino buvo nutolęs apie 10 metrų. Jų sklypus skiria tarp šlaitų tekantis upelis. E. R. ten nuolat šaudo. Po šūvio į katiną nukentėjusysis iškvietė policiją. Policijos pareigūnai atvykę jį apklausė ir nuvyko pas E. R., tačiau jo namuose nerado. Tik maždaug po valandos E. R. grįžo į namus. Tuo metu nukentėjusysis su E. Š. katiną vežė pas veterinarą, kuris apžiūrėjęs katiną pasakė, kad reikia jį užmigdyti, nes katinui sužalotas stuburas. Katinas nevaldė galinių kojų, jo stubure rado šovinį. Su E. R. jokių konfliktų prieš tai neturėjo.

10. Nukentėjusysis tiek pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nuosekliai ir išsamiai nurodė visas bylos aplinkybes, jo parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, esminių prieštaravimų parodymuose nenustatyta. Taigi teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo D. L. duotais parodymais. Apelianto skundo argumentas, kad nukentėjusiojo duoti parodymai yra prieštaringi, nes jis nurodė skirtingas vietas, kur rado sužeistą katiną (kieme ar šlaite), neturi esminės reikšmės, kadangi nukentėjusysis patikslino, kad katinas buvo pašautas jo teritorijoje, ant šlaito nuo E. R. gyvenamosios pusės, todėl šis apelianto argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

11. Iš liudytoju apklausto policijos pareigūno J. G. parodymų nustatyta, kad įvykio dieną buvo gautas pranešimas apie pašautą katiną (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje. Nuvykus pas pranešėją, dėžutėje matė sužeistą katiną. Pranešėjas nurodė, kad tai padarė kaimynas, kuris ginklu sklaidosi jau ne pirmą kartą. Nuvykę pas E. R., jo namuose nerado. Palaukus apie 15-20 minučių, nuteistasis grįžo į namus teigdamas, kad sportavo, bet neatrodė, kad būtų po didelio fizinio krūvio. Pasiteiravus, ar turi ginklų, jis pripažino, kad turi 2 ginklus ir juos atidavė. Pistoletas ,,Valter“ su šoviniais dėtuvėje buvo padėtas antrame aukšte ant spintelės, o pneumatinis šautuvas rūsyje ant stalo. Ginklai paimti tokios būklės kokios buvo rasti.

12. Iš liudytoju apklausto policijos pareigūno S. T. parodymų nustatyta, kad įvykio dieną buvo gautas pranešimas iš budėtojo, jog kaimynas nušovė pranešėjo katiną. Nuvykus į vietą, pranešėjas nurodė, kad matė kaip kaimynas šovė į jo katiną. Nuvykę pas kaimyną, jo namuose nerado. Kol ieškojo galimybės, kaip susisiekti su E. R., jis pats grįžo į namus. Paklausus jo apie ginklus, E. R. parodė antrame aukšte kambaryje ant spintelės padėtą kovinį pistoletą su dėtuve, kurioje buvo 7 šoviniai, o rūsyje ant stalo buvo padėtas pneumatinis ginklas. Ginklus jie iš E. R. paėmė.

13. Iš liudytojos E. Š. parodymų nustatyta, kad įvykio dieną ji buvo atvykusi į svečius pas D. L.. D. L. su draugu kieme kažką dirbo, o ji kalbėjosi su jais. Staiga išgirdo šūvio garsą ir katino miaukimą. E. R. kieme pamatė žmogaus siluetą, matė apatinę žmogaus kūno dalį, kojas. Nusileidusi nuo šlaito prie kačiuko matė ir žmogaus nugarą. Iš ūgio ir kūno sudėjimo suprato, kad tai E. R., nes, būdama pas D. L., dažnai jį matydavo būnantį ir šaudantį savo kieme. Patvirtino, kad matė E. R. bėgantį nuo upelio kranto link savo ūkinio pastato. Pribėgus prie katino, pamatė, kad jis kruvinas ir nevaldo galinių kojų. Kai atvyko policijos pareigūnai ir E. R. grįžo į namus, jis atrodė daugiau išsigandęs, o ne sportavęs. Ji kartu su D. L. katiną vežė pas veterinarą. Iš veterinaro sužinojo, kad katinui pažeistas stuburas ir jis negyvens, todėl jį reikėjo užmigdyti.

14. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neįvertino liudytojos E. Š. nurodomų aplinkybių, jog E. R. po įvykio nubėgo į ūkinį pastatą, nors pas nuteistąjį kieme nėra ūkinių pastatų, o nukentėjusysis nurodė, kad E. R. nubėgo į gyvenamąjį namą, atmetamas kaip nepagrįstas. Akivaizdu, kad stresinėje situacijoje žmonės gali netiksliai prisiminti kai kurias įvykio detales, bet jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų nėra. Neesminių detalių nesutapimai liudytojų parodymuose nesudaro pagrindo šiuos parodymus vertinti kaip nepatikimus.

15. Iš liudytoju apklausto veterinarijos gydytojo R. M. parodymų nustatyta, kad pas jį atvežė sužeistą katiną. Jis bandė rasti kulką, bet jos neradęs, katiną užmigdė. Vėliau kulką rado katino stuburo kanale. Su tokiu stuburo pažeidimu katinas būtų neišgyvenęs. Jam buvo pažeistas stuburo vidurys, atjungtos užpakalinės kojos ir virškinimas. Jeigu būtų pataikyta ne į stuburą, katinas būtų gyvenęs. Kadangi taip giliai buvo praėjusi kulka, matomai į katiną buvo šauta iš sustiprinto „orinuko“. Šaunant iš paprasto „orinuko“ kulka pramuša tik odą ir lieka negiliai, todėl tokie sužalojimai pagydomi. Iš katino stuburo išimtą kulką paėmė policijos pareigūnai. Kulka buvo deformuota, nes ėjo per kaulus. Patvirtino, kad tai buvo pneumatinio šautuvo kulka.

16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas negalėjo pripažinti tinkamu rašytiniu įrodymu veterinarijos gydytojo R. M. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, kurio šis nepasirašęs. Tačiau toks apelianto argumentas nepagrįstas. Kaip matyti, šio dokumento sudarytojas yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyrius, kurį pasirašė Institucijos vyresnioji tyrėja G. S. Šiuo 2019 m. spalio 27 d. protokolu iš veterinarijos gydytojo R. M. pareikalauta pateikti D. L. priklausančio katino kūne skrodimo metu rastą daiktą, galimai šovinį, kurį gydytojas pateikė laisvanoriškai. Taigi šiuo ikiteisminio tyrimo dokumentu užfiksuotas daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, paėmimo faktas, tai įforminta tinkamai, nėra prielaidų manyti, kad protokolą pasirašiusi tyrėja suklastojo protokole užfiksuotus duomenis.

17. Iš liudytojo M. S. parodymų nustatyta, kad jis yra nuteistojo E. R. ir nukentėjusiojo D. L. kaimynas. Tuose pačiuose soduose gyvena ir jo (liudytojo) krikšto tėvas. Su žmona važiuodami sustojo jo aplankyti, tačiau jis buvo išvedęs šunį pavaikščioti. Kadangi jis (liudytojas) žinojo kur vedžiojamas šuo, todėl jis į tą vietą ir nuėjo. Ten bevaikštant išgirdo D. L. riksmą ,,gyvuly, ką tu padarei“. Per miško proskyną tuo metu matė E. R. savo kieme. Grįžęs pas krikšto tėvą į namus, pasiėmė mobilų telefoną ir nuėjo pažiūrėti pas D. L. kas nutiko. Kai atėjo pas D. L., čia jau buvo atvykusi policija. D. L. papasakojo kas įvyko. Matė kieme ant priekinių kojų šliaužiojantį kačiuką, kuris vėliau buvo įdėtas į dėžutę.

18. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo V. P. parodymų, kurio parodymai pagarsinti jam mirus, matyti, kad 2019 m. spalio 27 d. jis buvo kartu su D. L. ir E. Š., adresu: (duomenys neskelbtini), pas D. L. namų kieme. Būnant kieme, tikslios valandos neatsimena, bet buvo pietų metas, išgirdo duslų pokštelėjimą, suprato, kad tai šūvis ir tuo pačiu metu išgirdo katino miaukimą. Atsisukęs į vietą, kur sklido šūvio garsas pamatė nubėgantį asmenį, kuris rankose nešėsi pneumatinį šautuvą. Kad tai pneumatinis šautuvas gerai suprato, nes buvo duslus pokšelėjimas būdingas pneumatinio ginklo šūvio garsui. Šio asmens nepažinojo, jo matęs prieš tai nebuvo, jo veido bruožų neįsidėmėjo, nes šį asmenį matė tik iš nugaros, jo atpažinti negalėtų, tačiau D. L. garsiai pasakė, kad tai jo kaimynas E. R.. Atstumas nuo vietos, kur jis stovėjo iki vietos, kur pamatė nubėgantį asmenį yra apytiksliai apie 20 metrų. Vietą, kur jis stovėjo ir vietą, kur bėgo vyriškis, skiria griovyje esantis upelis. E. Š. iškarto nuėjo link vietos, kur išgirdo katės miaukimą ir rado griovyje prie upelio D. L. katiną, kuriam kraujavo šonas. Vėliau prie katino nuėjo ir D. L., katiną parsinešė prie savo namų. Katinas visiškai nevaldė galinių kojų, tik šliaužė. D. L. iškvietė policijos pareigūnus, atvažiavus policijai, policijos pareigūnai nuvažiavo pas D. L. nurodytą asmenį į namus, matė, kad vėliau šis asmuo iš kažkur parbėgo. Visa tai matė nuo D. L. namų kiemo, po to išėjo į namus. Vėliau iš D. L. sužinojo, kad katinas buvo užmigdytas ir iš katino kūno išimtas orinio šautuvo šovinys.

19. Abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu bei objektyvumu, iš esmės paneigiančių nuteistojo E. R. parodymus ir betarpiškai patvirtinančių jo kaltę, pagrindo nėra. Aukščiau paminėtų liudytojų išdėstytos aplinkybės sutapo tarpusavyje, jų parodymai buvo nuoseklūs bei atitiko ir nukentėjusiojo D. L. parodymus. Pripažintina nustatyta, kad nukentėjusysis D. L., liudytojai E. Š., M. S. ir V. P. tiesiogiai matė, kaip iš karto po šūvio E. R. buvo savo kieme.

20. Nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojai siektų apkalbėti E. R., jį nepagrįstai apkaltinti nusikalstamos veikos padarymu. Apelianto argumentai, kad liudytojai M. S. bei E. Š. galimai siekia jam pakenkti dėl prieš tai įvykusio konflikto dėl nukirsto valstybinio medžio ir jam padarytų nuostolių, atmetami kaip paremti tik subjektyviais samprotavimais. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad minėtų asmenų parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai tarpusavyje sudaro logišką seką, nuoseklią įrodymų visumą ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl E. R. padarytos nusikalstamos veikos.

21. Taigi nors nuteistasis E. R. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino, tačiau jo kaltę įrodo byloje esančių įrodymų visuma – nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, taip pat kiti byloje esantys daiktiniai ir rašytiniai įrodymai.

22. Iš 2019 m. spalio 27 d. D. L. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad 2019 m. spalio 27 d. apie 13.30 val. jis, būdamas savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme išgirdo šūvį ir savo mišrios veislės katino cypimą. Iš karto atsisuko į šūvio pusę ir pamatė, kaip kaimynas E. R., gyvenantis (duomenys neskelbtini), nubėga per savo kiemą nuo jo kiemo link savo namo ir rankoje laikydamas daiktą panašų į šaunamąjį ginklą. Kieme rado savo katiną, kaip įtaria pašautą, kadangi yra didelė žaizda šone ir katinas nevaldo kojų. Įtaria, kad jį pašovė minėtas kaimynas (1 t., b. l. 1-4).

23. Iš Alytaus apskrities VPK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo S. R. tarnybinio pranešimo ,,Dėl naujos veikos pridėjimo“ nustatyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje ,,Žiaurus elgesys su gyvūnais“, iš E. R. paimtas pneumatinis šautuvas ,,Gamo CFX“. 2019 m. spalio 28 d. skirta užduotis atlikti pneumatinio šautuvo ,,Gamo CFX“ tyrimą, kuriame vienas iš klausimų buvo kokiai ginklų kategorijai priskiriamas tirti pateiktas objektas. Pagal 2019 m. lapkričio 19 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadą Nr. 11-2070 (19), tirti pateiktas 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis šautuvas ,,Gamo CFX“ Nr. (duomenys neskelbtini) yra skirtas šaudyti 4,5 (.177) kalibro ,,Diabolo“ kulkomis. Tirti pateikto šautuvo kulkų vidutinė kinetinė energija yra 9,7 J (džiaulių), todėl jis yra priskiriamas prie ,,C“ kategorijos ginklų ir yra tinkamas šaudyti. Patikrinus policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje nustatyta, kad E. R. neturi leidimo laikyti ,,C“ kategorijos ginklo (1 t., b. l. 6).

24. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotonuotraukų prie jo matyti, kad D. L. parodė vietas, kur jis buvo tuo metu, kai išgirdo šūvį, kur stovėjo E. Š., kur jis nuėjo po šūvio, kur matė nueinantį E. R., kur pamatė sužeistą katiną (2 t., b. l. 40-45).

25. Iš eksperimento atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. L., priėjęs prie tvoros, kieme, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kur būdamas nurodė, kad 2019 m. spalio 27 d. matė nubėgantį E. R. ir apibūdino visus veiksmus, kuriuos atliko statistas, būdamas adresu: (duomenys neskelbtini), tai yra kaltinamojo kieme (2 t., b. l. 60-61 ir filmuotos medžiagos prie jo esančios voke prie bylos tomo Nr. 1). Tai patvirtina, kad nukentėjusysis objektyviai galėjo matyti įvykius toje vietoje ir tuo atstumu.

26. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo bei fotonuotraukų prie jo matyti, kad E. Š. parodė vietas, kur ji stovėjo, kur matė nubėgantį E. R., bei kur rado sužeistą katiną (1 t., b. l. 48-53).

27. Iš eksperimento atlikimo protokolo matyti, kad E. Š., būdama pas D. L. kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), nurodė kur ji buvo, kai 2019 m. spalio 27 d. pamatė nubėgantį E. R., taip pat įvardijo visus veiksmus, kuriuos atliko statistas, būdamas adresu: (duomenys neskelbtini), tai yra kaltinamojo kieme (2 t., b. l. 65-66 ir filmuotos medžiagos prie jo esančios voke prie bylos tomo Nr. 1). Tai patvirtina, kad liudytoja objektyviai galėjo matyti įvykius toje vietoje ir tuo atstumu.

28. Iš R. M. veterinarijos klinikos veterinaro R. M. pažymos nustatyta, kad 2019 m. spalio 27 d. apie 16.30 val., buvo atvežtas katinas, priklausantis D. L. iš (duomenys neskelbtini). Katinas 1 m. amžiaus, nevaldo užpakalinių galūnių. Juosmens srityje kraujo dėmė ir apie 4 mm žaizda iš kairės pusės. Gyvūnas užmigdytas, kadangi gydymas, esant tokiems sužeidimams, neįmanomas. Skrodžiant ties 4 juosmens slanksteliu, stuburo kanale rastas orinio šautuvo šovinys (1 t., b. l. 69).

29. Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad veterinarijos gydytojas R. M. pateikė katino kūne rastą šovinį (t. 1, b. l. 70-72).

30. Iš Alytaus apskrities VPK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo S. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. vasario 5 d. įtariamasis E. R. pateikė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos papildymo. Prašyme E. R. nurodo, kad 2019 m. spalio 27 d. apie 13.30 val., jo namuose nebuvo, nes buvo išbėgęs pabėgioti. Vaizdo įraše kurį pateikė prie ikiteisminio tyrimo, jis 2019 m. spalio 27 d. 14:52 val., užfiksuotas bėgantis. Tačiau tą dieną keitėsi vasaros laikas į žiemos laiką, todėl faktinis bėgimo laikas yra 13.52 val., jis užfiksuotas bėgantis prie (duomenys neskelbtini), esančio namo, tad faktišku laiku tai yra 13.52 val. Jis buvo nutolęs nuo savo namų daugiau kaip 3 kilometrus, kuriuos ne tik bėgo, bet ir darė jėgos pratimus su pertraukomis. Siekiant išsiaiškinti visas ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes, išmatuoti atstumą nuo (duomenys neskelbtini) namo iki (duomenys neskelbtini) namo, esančių (duomenys neskelbtini), naudojantis svetaine „maps.lt“ įsivedus adresą: (duomenys neskelbtini), kur gyvena E. R., bei įsivedus adresą: (duomenys neskelbtini), kuriame įrengta vaizdo stebėjimo kamera, bei pažymėjus, kad numatytas atstumas bus vykdomas pėsčiomis, matomas atstumas kuris yra 1,99 kilometro, kurį einant pėsčiomis paskaičiuojamas preliminarus laikas yra 23 min. (2 t., b. l. 37-39).

31. Taigi nuteistojo E. R. argumentai, kad jis nebuvo namuose įvykio metu, paneigti ne tik nukentėjusiojo D. L., liudytojų E. Š., M. S. ir V. P. parodymais. Kaip matyti, E. R. užfiksuotas vaizdo kamera bėgantis 13.52 val., tačiau pats įvykis įvyko 13.30 val., todėl atsižvelgiant į jo galimai nubėgtą atstumą ir laiko trukmę, nepaneigiama versija, kad nuteistasis pasišalino iš namų tuoj po šūvio.

32. Tiek nukentėjusiojo, tiek aukščiau aprašytus liudytojų parodymus dėl katinui padarytų sužalojimų, betarpiškai patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto nustatytos aplinkybės, kurių patikimumu teisėjų kolegija neabejoja. Išvadoje Nr. 11-2070 (19) konstatuota, kad tirti pateiktas E. R. ginklas yra fabrikinės Ispanijos gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis šautuvas ,,Gamo CFX“, kuris yra tinkamas šaudyti. Tirti pateikta kulka yra 4,5 mm (.177) kalibro iššauta ir deformuota ,,Diabolo“ tipo kulka. Tirti pateikta kulka iššauta iš jos kalibrą atitinkančio pneumatinio ginklo, turinčio vamzdžio kanalo paviršiuje dvylika graižtvų ir jų laukų (1 t., b. l. 78-81). Nors specialistas negalėjo nustatyti, ar kulka buvo iššauta iš tirti pateikto pneumatinio šautuvo, nes kulkos paviršiuje nėra išreikštų konkretų ginklą individualizuojančių požymių, tačiau ginklo ir kulkos kalibras sutapo, t. y. 4,5 mm (.177). Be to, kitoje specialisto išvadoje Nr. 11-480 (20) nustatyta, kad tirti pateiktai kulkai susidūrus su gyvūno (katino) minkštaisiais, o tuo labiau su stuburo kietaisiais (kauliniais) audiniais galėjo susiformuoti nustatyta kulkos deformacija (2 t., b. l. 80-84). Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad į katiną buvo šauta būtent iš pneumatinio šautuvo ,,Gamo CFX“, kurį turėjo E. R.

33. Nors nuteistasis E. R. teigia, kad šautuvas buvo su defektais ir be optinio ar mechaninio taikiklio pataikyti į katiną nebūtų įmanoma, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis yra buvęs kariškis ir mokinęs šaudyti karius, taip pat patvirtino, kad iš pneumatinio šautuvo šaudo į taikinius. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. R. turi tikslesnio ir taiklesnio šaudymo gabumus. Be to, specialisto išvadoje Nr. 11-480 (20) nustatyta, kad nesant pateikto pneumatinio šautuvo taikymosi priemonių, tikslaus pataikymo galimybės iš šio šautuvo yra ribotos, tačiau priklausomai nuo šūvio atstumo, nuo taikinio (kliūties) dydžio, gamtinių sąlygų, nuo šovusiojo asmens prisitaikymo įgūdžių ir nuo kitų įvairių įvykio aplinkybių, iš tirti pateikto pneumatinio šautuvo galima pataikyti į norimą taikinį. Šios išvados paneigia versiją, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo katiną įvykio vietoje galėjo sužaloti kitas asmuo ir kitu šaunamuoju ginklu.

34. Įvertinus bylos aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl nuteistojo E. R. kaltės žiauriai pasielgus su gyvūnu. Įrodymų visuma patvirtina, kad E. R. įvykdė nusikalstamą veiką, t. y. iš pneumatinio šautuvo „Gamo CFX“ tyčia šovė į D. L. priklausantį katiną, padarydamas jam juosmens srityje 4 mm žaizdą, dėl ko, dėl su gyvybe nesuderinamo gydymo, katinas buvo eutanazuotas. Taigi, nuteistojo E. R. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 310 straipsnio 1 dalį.

Dėl E. R. nuteisimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį

35. Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir yra baudžiamas bauda arba areštu.

36. Apeliaciniu skundu E. R. teigia, kad byloje nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp pneumatinio ginklo komplektacijos pakeitimo (savadarbio varžto į spyruoklę įdėjimo) ir ginklo kulkos iššaunamosios kinetinės energijos padidėjimo. E. R. prisipažino, jog į ginklo spyruoklę įdėjo varžtą, nes anot jo, spyruoklė dažnai lūžinėjo, tačiau jokių kitų pneumatinio šautuvo perdarymų neatliko.

37. Teisėjų kolegija tokią nuteistojo nurodytą versiją, atmeta kaip gynybinę, kadangi byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. R. yra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

38. Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad E. R. pateikė turimus ginklus (1 t., b. l. 61-63).

39. Iš policijos licencijuojamos veiklos Informacinėje sistemoje esančios ginklo pažymos nustatyta, kad E. R. yra savininkas ginklo - B kategorijos pistoleto, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kalibras 9, šovinio tipas 9x19 (1 t., b. l. 85).

40. Iš policijos licencijuojamos veiklos Informacinėje sistemoje esančios pažymos, ginklo pažymėjimo nustatyta, kad E. R. turi leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) pistoletą WALTHER PPX, 9x19, Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 86-87).

41. Iš R. R. firmos ,,Autodeta“ rašto dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad E. R. 2012 m. kovo 22 d. įsigijo „D“ kategorijos pneumatinį šautuvą „Gamo CF-X“, kalibras 4,5 mm (1 t., b. l. 150).

42. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2070 (19) nustatyta, kad tirti pateiktas ginklas yra fabrikinės Ispanijos gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis šautuvas ,,Gamo CFX“, kurio užraktas be rankenėlės, uokso viduje esančios spyruoklės antgalis pakeistas savadarbiu varžtu, o stūmoklio priekinio galo paviršiaus centrinėje dalyje yra savadarbiu būdu prispaustas (prikniedintas) rausvos spalvos metalo gabalėlis. Tirti pateiktas 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis šautuvas ,,Gamo CFX“ yra skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro ,,Diabolo“ tipo kulkomis. Iš pateikto pneumatinio šautuvo iššautų kulkų vidutinė kinetinė energija yra 9,7 J (džaulio), todėl jis yra priskiriamas prie ,,C“ kategorijos ginklų (t. 1, b. l. 78-81).

43. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-480 (20) nustatyta, kad tirti pateikto 4,5 mm (,177) kalibro pneumatinio šautuvo ,,Gamo CFX“ išoriniuose paviršiuose, tiriant specialisto išvadoje Nr. 11-2070 (19) ir tiriant papildomai šioje specialisto išvadoje nustatyti šie pažeidimai ir trūkumai: šautuvo uokso priekinėje dalyje prieš vamzdžio drūtgalį (kulkos lizdą) esančio užrakto rankenėlės nėra (iškritusi, išsukta). Kiaurymė, kurioje buvo rankenėlė, yra netaisyklingos, apvalios formos - apie 5 mm skersmens ir apie 10,55 mm gylio. Kiaurymės šoniniuose paviršiuose yra savadarbio netaisyklingo gręžimo pėdsakai. Šautuvo apsodo abiejose pusėse nėra apsauginių (dekoratyvinių) plokštelių, kurios tvirtinasi varžtais iš abiejų pusių per apsodo kiaurymę arba tiesiogiai prie apsodo. Šautuvo uokso galinėje dalyje, spyruoklę fiksuojančio metalinio strypelio abiejuose galuose (iš abiejų pusių) yra grubūs mechaniniai pažeidimai - įbrėžimai, įkirtimai, rodantys, kad šautuvas galėjo būti ardomas. Šautuvo uokso viduje yra optinio taikiklio pamatas, paties optinio taikiklio nėra. Šautuvo drūtgalio viršuje taikiklio nėra, o vamzdžio laibagalio viršuje yra tik kryptuko pamatas. Šautuvo išoriniai pažeidimai ir trūkumai negalėjo atsirasti atsitrenkus šautuvui į kietą paviršių. Nesant šautuvo užrakto rankenėlės, į pastarosios kiaurymę įstačius užrakte metalinį, medinį ar kitos medžiagos strypelį, užraktą atitinkamai pasukus į kairę pusę, galima įstatyti kulką į lizdą ir po to pasukus užraktą į dešinę pusę, kulką užrakinti lizde, tai yra šautuvą užtaisyti galima. Tirti pateikto pneumatinio šautuvo uokso viduje esanti spyruoklė yra fabrikinės gamybos. Nustatyti, ar ji atitinka gamyklinius parametrus (specifikaciją), ar ji buvo pakeista kita fabrikinės gamybos spyruokle negalima, kadangi nėra palyginamosios medžiagos. Fabrikinės gamybos spyruoklės antgalis buvo pakeistas savadarbiu antgaliu - varžtu. Savadarbis uokso spyruoklės antgalis - varžtas ir savadarbiu būdu stūmoklio priekinėje dalyje prispaustas (prikniedytas) metalo gabalėlis, uždengiantis (uždarantis) stūmoklio skylutę, turi iš pateikto šautuvo išeinamųjų kulkų kinetinei energijai teigiamą (didinančią) įtaką. Pagal fabrikinius duomenis, esančius ant tirti pateikto šautuvo, iššautų kulkų kinetinė energija neturi viršyti 7,5 J (džaulių), o eksperimentinio šaudymo metu, kaip ir buvo nustatyta specialisto išvadoje Nr. 44-2070(19), iš pateikto perdirbto pneumatinio šautuvo iššautų kulkų kinetinė energija yra 9,7 J. (džaulių). Tirti pateikto pneumatinio šautuvo uokso viduje esančią spyruoklę galima pakeisti kita tik atlikus šautuvo išnarstymą. Tai negalima atlikti neišstūmus, neišmušus uokso gale esančio spyruoklę fiksuojančio metalinio, užduotyje vadinamo plastikiniu, strypelio. Pneumatinio šautuvo viduje esančios spyruoklės būklė (nauja, naudota) turi įtakos iššautos kulkos kinetinės energijos dydžiui. Nauja, stangri spyruoklė duoda didesnę energiją stūmokliui ir suteikia kulkai didesnę kinetinę energiją. Pneumatinio šautuvo stūmoklio ir cilindro vidinio paviršiaus sutepimas ginklų alyva turi teigiamos įtakos iššautų kulkų kinetinės energijos dydžiui. Kulkos, iššautos iš pneumatinio šautuvo, pateiktame stovyje, vidutinė kinetinė energija 9,7 J (džaulių), o kulkos, iššautos iš pateikto šautuvo po stūmoklio ir cilindro vidinio paviršiaus sutepimo ginklų alyva, vidutinė energija yra 12,1 J (džaulių) (2 t., b. l. 80-84).

44. Pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjime dalyvavęs specialistas A. J. abi savo išvadas visiškai patvirtino ir jas palaikė. Specialisto išvados patikimumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti.

45. Specialisto išvada neginčijamai patvirtina, kad E. R. ginklas - pneumatinis šautuvas ,,Gamo CFX“ buvo specialiai perdarytas: spyruoklės antgalis buvo pakeistas savadarbiu antgaliu – varžtu, ginkle buvo užlituota antgalio skylutė bei atlikti kiti pakeitimai. Dėl šių pažeidimų, vietoje fabrikinių duomenų, kurie numato, kad iššautų kulkų kinetinė energija neturi viršyti 7,5 J (džaulių), perdirbto pneumatinio šautuvo iššautų kulkų kinetinė energija padidėjo iki 9,7 J (džaulių). Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, specialisto išvadoje konstatuota, kad būtent šių originalių ginklo sudėtinių dalių pakeitimas, turėjo įtakos iššautos kulkos kinetinės energijos dydžiui. Nustatyta, kad po tokių savadarbio šautuvo pakeitimų, E. R. ginklas yra priskiriamas ,,C“ kategorijos ginklams, nors šį ginklą jis įsigijo, kaip „D“ kategorijos pneumatinį šautuvą. Tai patvirtina faktą, kad nuteistasis sąmoningai pakeitė originalias ginklo sudėtines dalis siekdamas padidinti ginklo kinetinę energiją (galingumą).

46. Įvertinus bylos aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl nuteistojo E. R. kaltės neteisėtai disponuojant nešaunamuoju ginklu. Įrodymų visuma patvirtina, kad E. R. įvykdė nusikalstamą veiką, t. y. teisėtai įgijęs fabrikinės gamybos 4,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą ,,Gamo CFX“, skirtą šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro kulkomis, skirtomis pneumatiniams ginklams, pakeitė originalias ginklo sudėtines dalis ir tokiu būdu neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą, kuris po dalių pakeitimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas „C“ ginklų kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams ir šį ginklą nešiojosi su savimi. Taigi, nuteistojo E. R. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

47. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad E. R. nežinojo, jog dėl įdėto varžto gali padidėti kulkos iššovimo kinetinė energija ir ginklo galingumas, to nesiekė, bei jokių kitų ginklo perdarymų neatliko, paneigti bylos nagrinėjimo metu ištirtomis ir nustatytomis aplinkybėmis. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės ir tėra nuteistojo savaip pateikiama įrodymų interpretacija. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Tokiu būdu, apeliacinio skundo motyvai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus ar padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

48. Pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, bylos Nr. 3K-3-107/2010, 3K-3-202/2012). Tai šiuo atveju ir buvo padaryta.

Dėl bausmės skyrimo

49. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į E. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį - padarytos dvi nusikalstamos veikos - vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas, į kaltės formą ir rūšį - nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, į veikų stadiją - nusikalstamos veikos baigtos; į pavojingumo laipsnį - dėl nuteistojo veiksmų gyvūnas buvo taip suluošintas, kad reikėjo jį numarinti, į nuteistojo asmenybę - administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą, neteistas, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

50. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam E. R. skyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bei švelniausią sankcijose numatytą bausmės rūšį - baudą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad E. R. šiuo metu yra nedirbantis, pensininkas, jam pagrįstai paskirtos minimalios baudos bausmės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė nėra per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

Dėl civilinio ieškinio

51. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys.

52. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš nuteistojo E. R. priteisė nukentėjusiajam D. L. 150 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro 100 Eur už katiną ir 50 Eur už veterinaro paslaugas, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur advokato, atstovavusio jį bylos nagrinėjimo metu darbo apmokėjimo išlaidoms atlyginti.

53. Apeliaciniu skundu nuteistasis ginčija teismo nuosprendį civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Apeliantas akcentuoja, kad teismas nepagrįstai priteisė 100 Eur už katiną, nes byloje nėra jokių katino vertę ir jo įsigijimą pagrindžiančių įrodymų.

54. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis D. L. katiną turėjo metus laikus. Nors jis įvertino katiną 250 Eur suma, tačiau, kaip teisingai nurodo apeliantas, byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie katino įsigijimo išlaidas. Be to, liudytoja E. Š. patvirtino, kad katiną jie rado išmestą ir priglaudė. Nors liudytoja nurodė, kad katinas buvo persų mišrūnas, tačiau jo kilmę ir vertę patvirtinančių dokumentų byloje nepateikta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiajam priteistos žalos dydis mažinamas 100 eurų suma.

55. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka ir su nukentėjusiajam priteista 300 Eur neturtinės žalos suma, kadangi teismas nepagrindė priteistos neturtinės žalos dydžio. Tačiau su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

56. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai motyvavo, kad katinas nukentėjusiajam buvo mylimas gyvūnas, jis jį prižiūrėjo, rūpinosi juo, katinas jam buvo kaip šeimos narys. Nukentėjusysis skaudžiai išgyveno matydamas sužeistą katiną, jo kančias. Katino netektis nukentėjusiajam buvo stiprus sukrėtimas, dėl ko jis negalėdavo ramiai miegoti naktimis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl neturtinės žalos priteisimo.

57. Atsižvelgiant į katino nušovimo aplinkybes ir sukeltas pasekmes, t. y. į tai, kad katinas buvo nušautas nukentėjusiojo akivaizdoje, kuris matė katino kančias, akivaizdu, kad tai sukėlė nukentėjusiajam stiprius neigiamus emocinius išgyvenimus. Nukentėjusysis dėl tyčinių nuteistojo veiksmų neteko savo augintinio, kurį augino metus laiko, dėl ko neabejotinai patyrė netekties skausmą ir sukrėtimą. Kaip minėta, apelianto kaltė įrodyta, tarp jo padarytos nusikalstamos veikos bei nukentėjusiajam atsiradusios neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 300 Eur suma neturtinei nukentėjusiojo žalai atlyginti yra atitinkanti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi, apelianto prašymas sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį, atmetamas kaip nepagrįstas.

58. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog E. R. veiksmuose yra visi būtini BK 310 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėties požymiai, o bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų nepaneigia, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau keistinas dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. R. apeliacinį tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. sausio 7 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuteistojo E. R. nukentėjusiojo D. L. naudai priteistą turtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 50 eurų.

Kitą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. sausio 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisDaiva Jankauskienė