- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-21
- Bylos Nr.
- 1-84-719/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57864-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kaltinamasis
- E. L.
- Nukentėjusysis
- J. B., R. K., J. R.
- Advokatai
- Raimundas Kurklietis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1997-08-19 pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 271 straipsnio 3 dalį (1961 m. BK) – 5500 Lt bauda su 1/3 turto konfiskavimu; 2) 1997-11-13 pagal BK 272 straipsnio 2 dalį 45 straipsnį, 43 straipsnį (1961 m. BK) – laisvės atėmimu 2 metams su 1/3 turto konfiskavimu ir 5500 Lt bauda; 3) 2002-10-30 pagal BK 105 straipsnio 1 punktą, 272 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį (1961 m. BK) – laisvės atėmimu 14 metų su ½ turto konfiskavimu, 2003-05-27 veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų, panaikinant turto konfiskavimą. 2012-06-01 paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, neatlikus 8 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmės; 4) 2014-03-31 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – areštu 50 parų. 2014-07-02 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atlikęs bausmę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. L. 2016 m. gruodžio 12 d., apie 20.26 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,83 promilės), tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą peiliui dūrė V. B. į krūtinės ląstą, padarydamas durtinį – pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą su širdiplėvės, kairio prieširdžio bei kairio plaučio sužalojimais, kas komplikavosi vidiniu ir išoriniu kraujavimu, širdies tamponada išsiliejusiu krauju, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl ko V. B. mirė, taip tyčia jį nužudė.
Kaltinamasis E. L. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016 m. gruodžio 12 d. pas V. B. gėrė alų ir žaidė kortomis. Be jo ir V. B. dar kartu buvo A. Š.. Vienu metu jis paėmė peilį ir ėmė jį smaigstyti į grindis. A. Š. atėmė iš jo peilį, o jis bandydamas tą peilį atsiimti, galėjo netyčia sužeisti V. B.. Kaip sužeidė, jis pats nematė. Jis tuo metu buvo nemažai išgėręs, be to išgėręs vaistų nuo epilepsijos, todėl visko nepamena. Pamatęs, kad V. B. sužeistas, jis A. Š. klausė kas V. B. dūrė, o A. Š. atsakė, kad tai jis (E. L.).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis E. L. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta liudytojų: A. M., A. Š. ir J. S. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., 14 – 25 b. l.), teismo medicinos eksperto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 61 – 66 b. l.), valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 34 – 36 b. l.), 2016-12-23 daiktų apžiūros protokolu (1 t., 69 – 82 b. l.), bendrojo pagalbos centro pateiktu CD su garso įrašu bei garso įrašo apžiūros protokolais (1 t., 91, 92 – 97 b. l.), 2016-12-12 asmens blaivumo nustatymo testu (2 t., 34 b. l.). Visi šie duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymų nustatyta tvarka, todėl pripažintini įrodymais.
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Teismas įrodymus vertino remdamasis Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę.
Objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, padarytas durtinis – pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas su širdiplėvės, kairio prieširdžio bei kairio plaučio sužalojimais, dėl kurio V. B. mirė. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu – 2016-12-13 11.15 val. rodo, kad nuo V. B. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 12 – 36 val. laiko (1 t., 61 – 66 b. l.). Iš bendrojo pagalbos centro pateikto CD su garso įrašu bei garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad į Bendrąjį pagalbos centrą buvo skambinta ir pranešta apie peiliu sužalotą žmogų (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame bute 2016-12-12 20.26 val. ir 20.50 val. (1 t., 91, 92 – 97 b. l.). Tiek specialisto nurodytas mirties laikas, tiek ir skambučiai į bendrąjį pagalbos centrą, pranešant apie įvykį rodo, jog V. B. buvo sužalotas kaltinime nurodytu laiku – 2016-12-12, apie 20.26 val.
Tiek pagal paties kaltinamojo, tiek ir pagal liudytojo A. Š. parodymus, įvykio vietoje tuo metu, kai V. B. buvo padarytas mirtinas sužalojimas, be žuvusiojo buvo tik E. L. ir A. Š.. E. L. iš esmės neneigė, jog V. B. mirtiną sužalojimą galėjo padaryti būtent jis. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, jis taip pat to neneigė, nurodydamas, kad peiliu V. B. galėjo sužaloti dėl to, kad būdamas neblaivus, būna agresyvus, tačiau tvirtino jokių sužalojimo aplinkybių neprisimenantis (2 t., 43 b. l.). Duodamas parodymus teisme, jis taip pat neneigė galėjęs mirtinai sužaloti V. B., tačiau jau nurodė galimas to sužalojimo aplinkybes – sėdėdamas ant lovos, galėjo sužaloti netyčia, grumdamasis su A. Š. ir bandydamas atimti iš pastarojo peilį. Tačiau teisme nagrinėjant įvykio vietos apžiūros protokole ir fotografijose užfiksuotus duomenis, kaltinamasis patvirtino, jog fotografijose (1 t., 18 – 19 b. l.) užfiksuotas daiktų ir baldų išdėstymas yra toks pat, kaip ir įvykio metu bei pripažino, kad jo paties nurodytomis aplinkybėmis – jam sėdint ant lovos, jis negalėjo pasiekti ir sužaloti ant fotelio sėdinčio V. B.. Tiriant šias aplinkybes bei apklausiant liudytoją A. Š., E. L. parodė, jog nebetvirtina savo parodymų. Atsižvelgiant į tai, kad E. L. teismo posėdžio metu nurodytos galimos V. B. sužalojimo aplinkybės yra visiškai nelogiškos ir iš esmės prieštarauja objektyviems duomenims, užfiksuotiems įvykio vietos apžiūros protokole bei liudytojo A. Š. parodymams, teismas kaltinamojo parodymų šioje dalyje nepripažįsta įrodymu ir jais nesivadovauja.
Tuo pačiu teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo A. Š. parodymais, tuo labiau, kad juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. A. Š. nuo pat pirmų apklausų vienodai ir išsamiai parodė, kad V. B. peiliu sužalojo E. L.. Šis liudytojas iš esmės visiškai paneigė kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie peilio smaigstymą į grindis, tvirtino, jog jokio peilio iki sužalojimo jis nematė. Pagal A. Š. parodymus, prieš įvykį jie visi trys žaidė kortomis, bet iš esmės jokių konfliktų nebuvo. Tik E. L. buvo kažkiek nepatenkintas, kad V. B. vis laimėdavo ir priekaištavo, kad gal pažįsta korta, kurios buvo apsitrynę. Tada jis pasiūlė nueiti nupirkti naujas kortas ir besiruošdamas eiti, jau atrakinęs duris, atsisuko atgal bei pamatė, kad V. B., sėdėdamas ant fotelio prie stalo, sukniubo. Priėjęs arčiau pamatė, kad V. B. krūtinė kruvina, o ant stalo padėtas peilis. V. B. buvo dar sąmoningas. Nusirengęs marškinėlius, jis bandė stabdyti kraują, kvietė pagalbą numeriu 112. E. L. tuo momentu pasakė, kad prisidirbo ir dingsta iš čia. Tada jis nuėjo į kitą kambarį, kuriame miegojo I. K. ir ją pakvietė. Atėjus I. K., V. B. jau atsilošė, nevalingai išsižiojo, pradėjo gargaliuoti ir praktiškai per minutę mirė. Tuo momentu E. L. bute jau nebebuvo. Jis paties momento, kaip E. L. dūrė peiliu V. B. nematė, tačiau niekas kitas to padaryti daugiau negalėjo, kambaryje daugiau jokių žmonių nebuvo. Vėliau sutikęs koridoriuje komisarą A. M., šiam pasakė, kad E. L. nudūrė V. B..
Liudytojas A. Š. apie įvykio aplinkybes parodė ir patikrinimo vietoje metu (1 t., 149 – 157 b. l.)
Liudytojas V. M. patvirtino, kad A. Š. jam po įvykio pasakė, kad E. L. peiliu nudūrė V. B., kilus ginčui dėl kortų. Be to, A. Š. nurodė, kur galima ieškoti E. L., kurį jis pats žinojo (duomenys neskelbtini) pavarde.
Liudytoja J. S. parodė, jog jai dirbant parduotuvėje 2016-12-12, apie 21 val. Į parduotuvę su nugertu degtinės buteliu atėjo E. L., kuris pasakė, kad namo neis, nes “padūrė žmogų, prisidirbo”. Tačiau ką konkrečiai padarė, jis nesakė ir nusipirkęs cigarečių bei alaus, išėjo.
Tiek A. Š. parodymai, tiek ir netiesioginių liudytojų – A. M. bei J. S. parodymai, vertinant juos visumoje su kitais įrodymais, įrodo, jog būtent E. L. tyčia mirtinai peiliu sužalojo V. B.. Šias aplinkybes, be kita ko, patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro pateikta informacija su garso įrašų kopijomis. Nurodyta, jog buvo skambinta du kartus. Vieną – iš E. L. priklausančio telefono, kuomet skambinęs asmuo praneša, kad “pripjovė žmogų”, “dūrė peiliu į krūtinę”, “peilį jau ištraukiau” ir pan. Po to, buvo skambinta iš A. Š. priklausančio telefono ir pranešta, kad žaidžiant kortomis, žmogus sužalojo peiliu V. B., kuris, mano, yra negyvas, o sužalojusio žmogaus nebėra, jis pabėgęs (1 t., 92 – 97 b. l.).
Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad E. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl menkaverčių asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia dūrė vieną kartą peilių V. B. į krūtinės ląstą, padarydamas durtinį – pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą su širdiplėvės, kairio prieširdžio bei kairio plaučio sužalojimais, kas komplikavosi vidiniu ir išoriniu kraujavimu, širdies tamponada išsiliejusiu krauju, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl ko V. B. mirė, taip veikdamas, tyčia nužudė V. B.. E. L. kaltė visiškai įrodyta ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis šią veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Nors kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas, teismas nusprendžia šios aplinkybės nepripažinti atsakomybe sunkinančia aplinkybe, kadangi į šią aplinkybę dėl toliau nurodytų motyvų yra atsižvelgiama pripažįstant E. L. pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą, jo pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas nepataisomas pasekmes sukėlęs nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos padarymo stadiją ir pasekmes, į kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes. E. L. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 str.). Kaltinamasis anksčiau buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, tame tarpe iš esmės už analogišką labai sunkų nusikaltimą. Nors jis yra vedęs, tačiau niekur nedirba, nebuvo registruotas darbo biržoje, pagal byloje surinktus duomenis, dažnai piktnaudžiavo alkoholiu dėl ko ir buvo padaryta jam inkriminuojama nusikalstama veika, ne kartą buvo gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, tačiau dėl nustatytų sutrikimų teismo psichiatrijos ekspertizę jam skirti nereikalinga (2 t., 131 – 132 b. l.).
Įvertinus paminėtas svarbias bausmės dydžiui aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad anksčiau skirtomis bausmėmis nebuvo pasiekti bausmių tikslai – E. L. nebuvo sulaikytas nuo naujų nusikaltimų darymo, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. 2 d., E. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis, nei sankcijoje numatytų šios bausmės rūšies minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiui ir artimesnis maksimaliam dydžiui.
BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo, turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą arba būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas). E. L. anksčiau buvo ne kartą teisiamas už tyčinius nusikaltimus. Neatsižvelgiant į teistumus už nusikaltimus, kuriuos jis padarė būdamas jaunesnis negu aštuoniolikos metų, 2002-10-30 jis buvo teistas už iš esmės analogišką labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. 2014-03-31 teistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Teistumas jam nėra išnykęs ar panaikintas. Kadangi E. L., turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, tame tarpe ir už labai sunkų nusikaltimą, padarė BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 6 dalį priskiriamas labai sunkiems, jis pripažintinas pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai).
Byloje J. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos 3173,72 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šią žalą sudarė laidojimo išlaidos, kapavietės sutvarkymas, paminklo pastatymo darbai ir kt. Padarytos žalos dydis pagrįstas pateiktais dokumentais todėl civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, nurodytą sumą priteisiant iš kaltinamojo E. L., kurio kaltais veiksmais ši žala ir buvo padaryta.
Be to byloje buvo pareikšti civiliniais ieškiniai dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo: J. B. ir J. B. – po 100000 Eur, o J. R. ir R. K. – po 60000 Eur.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250straipsnio 2 dalis).
Byloje civiliniais ieškovais dėl V. B. nužudymo dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažinti keturi asmenys – žuvusiojo tėvai ir seserys. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų parodymų, šiuos asmenis su žuvusiuoju siejo glaudūs tarpusavio dvasiniai, emociniai ryšiai. Akivaizdu, kad žuvus sūnui ir broliui (kuris byloje apklaustų asmenų buvo apibūdinamas išimtinai teigiamai), tiek tėvai, tiek ir seserys patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl, nustatant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgtina į šias pasekmes. Nekelia abejonių, kad abiems tėvams ir tuo pačiu abiems seserims pasekmės buvo vienodai skaudžios, tėvai, būdami garbaus amžiaus, neteko tiek moralinės, tiek materialinės paramos, o žuvusiojo seserys neteko artimo ryšio, bendraujant su broliu. Kadangi tiek žuvusiojo tėvus, tiek jo seseris siejo glaudūs tarpusavio ryšiai, teismas nusprendžia, kad sūnaus netektis neturtinės žalos atlyginimo prasme, sukėlė vienodas pasekmes abiems tėvams ir vienodas abiems seserims. Tačiau nekyla abejonių, kad žuvusiojo seserims padaryta žala yra mažesnė, negu abiems tėvams, su kuriais žuvusysis labai artimai bendravo ir teikdavo pagalbą.
Atsižvelgiant į teismų praktiką, priteisiant neturtinę žalą vienam nukentėjusiajam, pagal konkrečias bylos aplinkybes ši suma yra apie 30000 Eur, priteisiant ją žuvusiojo tėvams, o seserims – 10000 Eur. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, bei tai, kad žuvusysis nebuvo vienintelis J. ir J. B. vaikas, o jo ryšiai su seserimis, gyvenančiomis atskirai ir turinčiomis savo šeimas, buvo mažiau artimi teismas konstatuoja, kad šioje byloje dėl V. B. nužudymo, nukentėjusiųjų J. ir J. B. pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos mažintini iki 30000 Eur, o J. R. ir R. K. – iki 10000 Eur.
Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos E. L., išlaidos sudarė 127,38 Eur.
Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.
BPK 44 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtintos nuostatos, numatančios įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, Lietuvos respublikos Konstitucinio teismo jurisprudencija bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014). Nagrinėjamu atveju E. L. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš E. L. nepriteistinos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus (1 t., 26 – 27 b. l.), lyginamuosius pavyzdžius (1 t., 37- 38 b. l.; 2 t., 32 – 33 b. l.) – sunaikinti, V. B. rūbus (1 t., 83 – 85 b. l.), nesant prašymo juos grąžinti – sunaikinti, o E. L. rūbus (2 t., 32 – 33 b. l.) – grąžinti teisėtam savininkui – E. L..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 str.,
nusprendžia:
E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu trylikai (13) metų.
Bausmę pirmuosius trejus metus skirti atlikti kalėjime, likusią bausmės dalį – pataisos namuose.
Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskalbimo dienos – nuo 2017 m. birželio 21 d.
Į bausmės laiką E. L. įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-12-12 iki 2017-06-20 įskaitytinai.
E. L. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Pripažinti E. L. pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 ir 2 punktai).
J. B. – 3173,72 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 72 ct) padarytai turtinei ir 30000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) padarytai neturtinei žalai atlyginti;J. B. – 30000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) padarytai neturtinei žalai atlyginti;J. R. – 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) padarytai neturtinei žalai atlyginti;R. K. – 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti:
1. Įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus: cigarečių nuorūkas, 2 cigarečių ,,Philip Morris” pakelius; 11 plastikinių 1 litro talpos alaus butelių ,,Gaspadorių alus 8”, vieną pilną 1 litro talpos alaus butelį ,,Tėviškės stiprusis”, kepurę, odines pirštines, saugomus Utenos apskrities VPK (kvitas (duomenys neskelbtini)) (1 t., 26 – 27 b. l.); virtuvinį peilį, E. L. DNR lyginamuosius pavyzdžius, kortas, saugomus Utenos apskrities VPK (kvitas (duomenys neskelbtini)) (1 t., 37 – 38 b. l.); vokus su E. L. nagų nuokarpomis, saugomus Utenos apskrities VPK (kvitas (duomenys neskelbtini)) (2 t., 32 – 33 b. l.) – sunaikinti.
2. V. B. drabužius, saugomus Utenos apskrities VPK (kvitai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., 83 – 85 b. l.) – nesant nukentėjusiųjų prašymų juos grąžinti, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
3. E. L. rūbus, saugomus Utenos apskrities VPK (kvitas (duomenys neskelbtini)) (2 t., 24 – 25 b. l.) – grąžinti E. L..
127,38 Eur proceso išlaidų už advokato teikiamą antrinę teisinę pagalbą iš E. L. nepriteistinos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.