Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui nemokumo administratoriui A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus A. L., ieškinį atsakovei S. P. dėl piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė bankrutavusi mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovė), atstovaujama nemokumo administratoriaus A. L. (toliau – nemokumo administratorius), prašo teismo priteisti iš atsakovės S. P. (toliau – atsakovė) 6 250,00 Eur sumą, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (elektroninės bylos lapai (toliau – e. b. l.) 1–4).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) iškėlė ieškovės bankroto bylą. Pareiškimas dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo buvo pateiktas ieškovės vadovės trečiojo asmens G. Š., kuri vadove buvo nuo 2020 m. gegužės 21 d. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 17 d. (e. b. l. 5–10, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) duomenys, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).

Iš ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Citadele banke buvo atlikti trys bankiniai pavedimai atsakovei: 2021 m. gegužės 6 d. už 5 500,00 Eur sumą (paskirtis „Grąžinimas“), 2021 m. birželio 3 d. – 50,00 Eur sumą (paskirtis „Pavedimas“) ir 2021 m. birželio 28 d. – 700,00 Eur sumą (paskirtis „Pavedimas“) (e. b. l. 11). Iš viso iš ieškovės banko sąskaitos atsakovei buvo pervesta 6 250,00 Eur suma.

Ieškovės nemokumo administratoriui 2025 m. vasario 20 d. pranešimu paprašius atsakovę pateikti informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus, kokiu pagrindu įmonė (t. y. ieškovė) atliko ieškovei pirmiau nurodytus mokėjimus (e. b. l. 12), atsakovė pateikė 2020 m. spalio 30 d. skolos raštelio kopiją (toliau – skolos raštelis Nr. 1), kurioje yra nurodytas toks tekstas: „Aš, G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), skolinuosi iš S. P. 30 000 (trisdešimt tūkstančių) eurų, grąžinsiu 34 500 per metus laiko kas mėnesį lygiomis dalimis. 3 945 gaunu grynais, 26 055 pavedimu“ (e. b. l. 13, 31, 36). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad skolos raštelyje Nr. 1 pasirašė atsakovė ir trečiasis asmuo, taip pat kad trečiasis asmuo gavo jame nurodytą pinigų sumą.

Atsakovė 2020 m. lapkričio 1, 2 ir 4 d. į trečiojo asmens sąskaitą atliko keturis bankinius mokėjimus atitinkamai už 4 000,00 Eur, 4 000,00 Eur, 16 500,00 Eur ir 1 505,00 Eur sumas, iš viso už 26 005,00 Eur sumą (e. b. l. 14, 15, 28, 29, 37, 38).

Nemokumo administratorius, nurodydamas, kad atsakovė neturėjo teisės gauti pinigines lėšas, 2025 m. kovo 6 d. pretenzija pareikalavo atsakovės iki 2025 m. kovo 14 d. į ieškovės kreditorių sąskaitą pervesti 6 250,00 Eur (e. b. l. 19).

2025 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio metu prie bylos medžiagos buvo prijungta atsakovės pateikta 2020 m. spalio 30 d. skolos raštelio kopija (toliau – skolos raštelis Nr. 2), kurioje yra nurodytas toks tekstas: „Aš, G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujanti savo įmonę MB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), kaip direktorė, skolinuosi iš S. P. 30 000 eurų (trisdešimt tūkstančių eurų) įmonės apyvartinėms reikmėms. Skolą ketinu grąžinti – 34 500 eurų sumą (trisdešimt keturi tūkstančiai penki šimtai eurų). Mokėsiu lygiomis dalimis kas mėnesį. 3 945 eur (tris tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt penkis) gaunu grynaisiais pinigais, o 26 055 eur (dvidešimt šeši tūkstančiai penkiasdešimt penkis eurus) pavedimus į asmeninę sąskaitą.“ (e. b. l. 76) Skolos raštelyje paskolos davėju nurodyta atsakovė, o paskolos gavėju „MB „(duomenys neskelbtini)“, direktorė G. Š.“.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar atsakovę su ieškove skolos raštelio pagrindu siejo paskoliniai teisiniai santykiai, taip pat ar iš ieškovės banko sąskaitos 2021 m. gegužės 6 d., birželio 3 ir 28 d. bankiniais mokėjimais atsakovei pervesta iš viso 6 250,00 Eur suma yra atsakovės be pagrindo įgytos lėšos, kurias ji privalo grąžinti ieškovei.

Dėl paskolos teisinių santykių.

Nagrinėjamoje byloje iškilo klausimas, su kuo atsakovę siejo paskolos teisiniai santykiai – su ieškove pagal skolos raštelį Nr. 2, ar su trečiuoju asmeniu pagal skolos raštelį Nr. 1. Atsakovė ir ieškovės nemokumo administratorius laikosi pozicijos, kad paskolos teisiniai santykiai buvo tarp atsakovės ir trečiojo asmens pagal skolos raštelį Nr. 1, o trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį ir 2025 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad paskola buvo sudaryta tarp atsakovės ir ieškovės pagal skolos raštelį Nr. 2.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad paskolos sutartimi iena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

Taigi, paskolos sutartis yra realinis sandoris ir jo sudarymo konstatavimui yra aktualus ne rašytinės sutarties (skolos raštelio) pasirašymas, bet faktinis skolinamos pinigų sumos perdavimas paskolos gavėjui ir paskolos gavėjo įsipareigojimas pinigų sumą grąžinti. Tokia teismo išvada sutampa su vieninga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, numatančia, kad tam, jog tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020, 2021 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021).

Nagrinėjamu atveju, nors, kaip minėta, byloje yra pateiktos dviejų tos pačios dienos skolos raštelių kopijos už tą pačią skolinamą 30 000,00 Eur sumą, tik vienas pasirašytas tarp atsakovės ir ieškovės, atstovaujamos trečiojo asmens, kaip ieškovės vadovės (skolos raštelis Nr. 2), o kitas – tarp atsakovės ir trečiojo asmens (skolos raštelis Nr. 1), tačiau teismas daro išvadą, kad paskolos teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp atsakovės ir trečiojo asmens. Tai patvirtina byloje esantys bankiniai mokėjimai (e. b. l. 14, 15, 28, 29, 37, 38), kuriais didžioji paskolos dalis už 26 005,00 Eur sumą buvo pervesta į trečiojo asmens asmeninę banko sąskaitą, skolos rašteliuose nurodytas trečiojo asmens patvirtinimas, kad ji likusią paskolos dalį yra gavusi grynaisiais pinigais, taip pat trečiojo asmens 2025 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai, kad dalį pinigų ji gavo grynaisiais pinigais, dalį paskolos yra grąžinusi grynaisiais bei pavedimu iš savo asmeninės banko sąskaitos. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog suteikta paskola būtų ieškovės deklaruota kaip juridinio asmens gauta paskola, ji niekaip įmonės buhalterijoje nebuvo apskaityta. Teismas iš Liteko duomenų taip pat nustatė, kad ieškovės bankroto byloje atsakovės kreditorinis reikalavimas ieškovei pagal skolos raštelį Nr. 2 nebuvo patvirtintas (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d., 2024 m. gegužės 9 d., 2025 m. gegužės 20 d., 2025 m. birželio 25 d. nutartys civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovės kreditorinių reikalavimų tvirtinimo / tikslinimo). Be to, trečiasis asmuo abiejose skolos raštelių kopijose patvirtino įsipareigojimą pinigus grąžinti per vienerius metus, sumokant atsakovei iš viso 34 500,00 Eur sumą, kas patvirtina antros būtinos teisinių santykių kvalifikavimo kaip paskolos sąlygos egzistavimą.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus trečiojo asmens 2025 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio metu nurodytą poziciją, kad pasiskolinti pinigai buvo skirti ieškovės įsipareigojimams dengti ir tai buvo daroma, todėl paskolos teisiniai santykiai siejo atsakovę ir ieškovę, nes, pirma, byloje nėra duomenų, kam panaudota paskolos suma, ir, antra, pinigų skolinimosi tikslas ir faktinis jų panaudojimas neturi įtakos pačių paskolos teisinių santykių fakto tarp atitinkamų asmenų konstatavimui.

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, teismas daro išvadą, kad paskolos teisiniai santykiai siejo atsakovę ir trečiąjį asmenį Nr. 1, bet ne atsakovę ir ieškovę pagal skolos raštelį Nr. 2.

Dėl nepagrįstai įgytų lėšų.

Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Nurodyta pareiga atsiranda ir tuo atveju, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus kai turto negalima išreikalauti CK 6.241 straipsnyje nustatytais atvejais (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023 66 punktą).

Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar ieškovė pasirinko tinkamą atsakovę. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė kildina reikalavimą iš pirmiau nurodytų teisės nuostatų, taip pat į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė iš ieškovės trimis bankiniais pavedimais yra gavusi iš viso 6 250,00 Eur sumą (e. b. l. 19), kurią ieškovė vertina kaip be pagrindo įgytą turtą, teismas daro išvadą, kad pagal ieškovės suformuluotą ieškinio pagrindą ir dalyką atsakovė yra parinkta tinkama.

Teismas, vertindamas ieškovės ir jos nemokumo administratoriaus argumentus, kad atsakovei pervesta 6 250,00 Eur suma yra jos be pagrindo įgytas turtas, toliau pasisako dėl kiekvienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, būtinų konstatuoti esant nepagrįstą praturtėjimą, (ne)buvimą.

Byloje, kaip minėta, nėra ginčo dėl to, kad atsakovei iš ieškovės banko sąskaitos buvo pervesta iš viso 6 250,00 Eur suma, atsakovė jos ieškovei negrąžino, todėl pirmoji, antroji, trečioji ir penktoji sąlygos (atsakovės praturtėjimas dėl ieškovės veiksmų, atsakovės praturtėjimą atitinkantis ieškovės turto sumažėjimas ir priežastinis ryšys tarp abiejų, galimo nepagrįsto praturtėjimo egzistavimas pareiškiant ieškinį) laikomos nustatytomis.

Teismas, vertindamas ketvirtosios sąlygos – praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.) – buvimą, atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinio reikalaujamos priteisti sumos pervedimo metu ieškovės vadovė buvo trečiasis asmuo, kurios paskoliniai įsipareigojimai šiais pavedimais ir buvo iš dalies padengti. Tai patvirtina atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek 2025 m. rugpjūčio 19 d. ir rugsėjo 18 d. teismo posėdžių metu, taip pat tai, kad dalinis grąžinimas įvyko 2021 m. gegužės–birželio mėn., t. y. per vienerius metus nuo skolos raštelio Nr. 1 sudarymo, kaip jame ir buvo nurodyta, kad bus grąžinama skola. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė trečiojo asmens, kaip įmonės vadovės, valia ir jos aktyviais veiksmais atliekant bankinius pavedimus iš ieškovės banko sąskaitos, už trečiąjį asmenį įvykdė dalį jos įsipareigojimų pagal skolos raštelį Nr. 1. Tokia situacija, teismo vertinimu, atitinka CK 6.50 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, numatantį, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Esamu atveju nėra nustatyta CK 6.50 straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo atsakovei priimti iš ieškovės dalinio trečiojo asmens prievolės įvykdymo, todėl teismas daro išvadą, kad ginčo 2021 m. gegužės–birželio mėn. bankinių mokėjimų įvykdymui buvo įstatyme numatytas pagrindas. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalį, trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Taigi, įvykdžius dalį trečiojo asmens įsipareigojimo atsakovei, ieškovė (iškėlus bankroto bylą – jos vardu nemokumo administratorius) galėjo kreiptis į trečiąjį asmenį dėl 6 250,00 Eur sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad 6 250,00 Eur sumos pervedimas atsakovei turėjo įstatyme (CK 6.50 straipsnio 1 dalyje) numatytą pagrindą, todėl ketvirtoji be pagrindo įgyto turto konstatavimo sąlyga nagrinėjamu atveju nėra išpildoma.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ginčo sumą atsakovei pervedė tada, kai jos vadovė buvo trečiasis asmuo, t. y. ieškovė negalėjo nežinoti, kad vykdo trečiojo asmens prievoles, ji taip pat prisiėmė ir galimų nuostolių atsiradimo riziką. Taigi, nėra išpildoma ir šeštoji sąlyga (t. y. šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos), reikalinga nustatyti, kad atsakovė be pagrindo įgijo iš ieškovės 6 250,00 Eur sumą.

Teismas jau minėjo, kad ieškovė reikalavimą dėl 6 250,00 Eur priteisimo galėjo nukreipti į atsakovę CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Tačiau taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nemokumo administratoriui nustačius pagrindą vertinti, jog trečiasis asmuo, būdama ieškovės vadove, netinkamai vykdė savo pareigas, galėtų būti keliamas ir trečiojo asmens civilinės atsakomybės bei žalos atlyginimo klausimas. Taigi, ieškovė turi galimybę savo galimai pažeistas teises apginti kitais pagrindais, reiškiant reikalavimą trečiajam asmeniui, todėl teismas daro išvadą, kad nėra išpildoma ir paskutinė sąlyga nepagrįsto praturtėjimo nustatymui, t. y. ieškovo negalėjimas apginti savo pažeistų teisių kitais gynybos būdais.

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra tenkinamos visos nepagrįstam praturtėjimui reikalingos nustatyti sąlygos. Todėl negali būti konstatuojama, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita. Nenustačius nepagrįsto praturtėjimo sąlygų, ieškovės reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsakovė nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Teismas neturėjo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl jų priteisimo klausimas valstybei nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.