Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Pasvalio r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. B. pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalį turėdamas pareigą iki pilnametystės išlaikyti savo vaiką ir pagal 2009 m. liepos 23 d. teismo įsakymą (dėl išlaikymo priteisimo) būdamas įpareigotas mokėti išlaikymą M. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. rugpjūčio 22 d. iki sūnaus pilnametystės, laikotarpyje nuo 2009 m. rugpjūčio 22 d. iki 2010 m. lapkričio 21 d., nuo 2014 m. kovo 7 d. iki 2014 m. balandžio 11 d., nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2016 m. kovo 21 d., nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki 2016 m. spalio 19 d., nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d., nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. vasario 27 d., nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2019 m. rugsėjo 4 d., nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2020 m. vasario 20 d., nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d., t. y. iki sūnaus M. B. pilnametystės, išlaikymo nemokėjo, nors turėjo galimybę įvykdyti teismo sprendimą pilnai, tačiau jo nevykdė, būdamas darbingas sąmoningai vengė pareigos įsidarbinti, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, dėl ko iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. susidarė 14 326,26 Eur įsiskolinimas M. B. išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. B. kaltę pripažino ir parodė, kad kurį laiką su M. P. gyveno kartu, išsiskyrė, kartu negyvena nuo 2007 m. (duomenys neskelbtini) m. gimė vaikas. 2009 m. liepos 23 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo buvo įpareigotas teikti išlaikymą, gavosi, kad ištisai nemokėjo. Būdavo, kad dirba tai legaliai, tai nelegaliai, pajamų tai būdavo, tai nebūdavo, ir atsirado skola. Nuo 2009 m. rugpjūčio 22 d. iki 2020 m. lapkričio 21 d. nemokėjo išlaikymo, nes nedirbo oficialiai. Neoficialiai kažkiek dirbo. Nebuvo kur įsidarbinti, už minimumą nesinori dirbti, o nuo jo nuskaičiuoja pusę sumos. Nesidarbino, nenorėdamas uždirbti minimalaus atlyginimo, bet galimybes įsidarbinti turėjo. Būdavo, kad žiemą 1-2 mėnesius visai nedirbdavo, registruodavosi Užimtumo tarnyboje. Būdavo, kad teikdavo išlaikymą, kokias sumas ir kokiais laikotarpiais sumokėjo, nepamena. Pripažįsta aplinkybes, kad kaltinime nurodytais laikotarpiais neteikė išlaikymo. 14326,26 eurų dydžio įsiskolinimo neginčija. Dalį įsiskolinimo yra sumokėjęs, likusi apie 13 000 eurų suma. Šiuo metu vykdo individualią veiką, uždirba apie 1 500 eurus po mokesčių.

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji M. P. parodė, kad patvirtina savo 2022 m. spalio 18 d. pareiškime ir 2022 m. lapkričio 4 d. skunde nurodytas aplinkybes. A. B. yra buvęs jos sugyventinis, su kuriuo (duomenys neskelbtini) m. susilaukė sūnaus M. B.. Ji su A. B. niekada nebuvo santuokoje. Maždaug 2007 m. metais su juo išsiskyrė ir bendro ūkio nebevedė. Nuo to laiko jis praktiškai vaiku nesirūpino, tai yra aplankęs buvo tik kelis kartus, nors matytis jam nedraudė, A. B. pinigų M. B. išlaikymui neskyrė, todėl ji kreipėsi į teismą ir 2009 m. Kauno apylinkės teismo sprendimu A. B. buvo įpareigotas M. B. išlaikymui kas mėnesį mokėti po 500 litų, kas dabar sudarytų 145 eurus, iki M. B. pilnametystės. A. B. ir po teismo sprendimo nesirūpino jų bendru vaiku, jo nelankė, visi rūpesčiai dėl vaiko auginimo buvo jai vienai. A. B. niekada savanoriškai nėra pervedęs ar davęs pinigų vaiko išlaikymui, įmokas gaudavo tik iš jo darbovietės, kai jis dirbdavo. Kadangi A. B. būdavo dažnai nedirbantis, tai įmokų negaudavo. Kadangi paramos vaiko išlaikymui iš A. B. nesulaukdavo, rinkosi sunkesnį darbo pobūdį, kad tik daugiau uždirbtų ir galėtų suteikti normalias sąlygas augančiam sūnui. Pati asmeniškai yra paėmusi banko paskolą geresniam būstui įsigyti, kadangi su M. B. gyveno sunkiomis sąlygomis mažame bendrabučio tipo bute. Kad tos sąlygos taptų kažkiek geresnės vaikui augti, A. B. jokių pastangų nedėjo. Net ir A. B. dirbant, įmokos vaiko išlaikymui buvo pervedamos nedidelės, galimai dėl A. B. nedidelio darbo užmokesčio. Yra įsitikinusi, kai oficialiai A. B. nedirbdavo, ir net tuomet, kai būdavo registruotas Užimtumo tarnyboje, jis dirbdavo nelegaliai statybose, nes pragyventi jam kažkaip ir pačiam reikėjo, tačiau šių savo teiginių pagrįsti negali. Iki šios dienos A. B. skola dėl vaiko išlaikymo yra daugiau nei 14000 eurų, todėl yra įsitikinusi, kad jis nesiima pakankamai pastangų šiai skolai sumažinti. Jis, kaip darbingo amžiaus ir sveikas žmogus galėtų susirasti geriau apmokamą darbą ar dirbti kelis darbus. Po jos 2022 m. spalio 18 d. pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo 2022 metų spalio gale A. B. su ja susisiekė ir paklausė jos sąskaitos, į kurią galėtų pervesti pinigų, susidariusių dėl vaiko išlaikymo. Ji nurodė savo sąskaitos numerį, tuomet jai buvo pervesta vienkartinė piniginė suma - 200 eurų. Daugiau pinigų jis nepervedė ir kitu būdu nedavė pinigų nei jai, nei sūnui M. B.. Mano, kad jis tai padarė tik norėdamas sudaryti įspūdį, kad mažins skolą, kad ji ir M. B. neinicijuotų ikiteisminio tyrimo. Jis jai siūlė pasirašyti raštelį, kuriame pasižadėtų padengti skolą per tam tikrą laiką, tačiau, kaip ir nurodė ją konsultavęs jos advokatas, tai esmės nekeitė, skolą gali grąžinti ir be tokio įsipareigojimo. Daugiau dėl to A. B. jokios iniciatyvos nerodė. Į policiją pareiškimu su M. B. kreipėsi ne dėl to, kad jis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o dėl to, kad A. B. savo veiksmais piktybiškai vengė vykdyti savo pareigą rūpintis jų sūnumi, į tai žiūrėjo atsainiai ir neatsakingai. Kadangi skola yra tokia didelė ir žymi tiek jai, tiek M. B. ir susidariusi dėl A. B. tokio elgesio per daug metų, mano, kad kitos priemonės jau yra neveiksmingos ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 61-64).

Liudytojas M. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. B. teisiškai yra jo tėvas, parodymus duoti sutinka. M. P. yra jo mama, jo tėvai išsiskyrė, kai jis dar buvo mažas. Nuo to laiko liko gyventi su mama, o bet kokie tarpusavio santykiai su tėvu nutrūko, jie niekada nebuvo atsinaujinę ir šiuo metu tėvas su juo nei bendrauja, nei ieško ryšio. Jam žinoma, kad mama po skyrybų kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo jam. Teismas išlaikymą iš tėvo jam priteisė po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau tiek iš mamos, tiek ir pats žino, kad jo nemokėjo, nes šiai dienai yra susidariusi apie 14000 eurų skola. Kodėl tėvas nemokėjo teismo priteisto išlaikymo, nežino, nes niekada, nei anksčiau, nei dabar su juo nebendrauja ir nerodė jokio noro bendrauti. Šiuo metu jau yra pilnametis, nors dar mokosi mokykloje, ruošiasi studijuoti. Jam dar būnant nepilnamečiu, tėvas niekada su juo nebendravo, niekada neieškojo jokių ryšių ir nerodė jokio noro su juo bendrauti, niekada nesidomėjo nei jo mokslais, nei gyvenimu, niekada nėra jo pasveikinęs nei su gimtadieniu, nei kitų švenčių proga, taip pat nėra suteikęs jokios kitos materialinės paramos. Tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, tėvas pradėjo mažinti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, tačiau jį mažina labai neženkliai, nes kas mėnesį perveda tik po 200 eurų. Minėtą sumą du mėnesius, t. y. 2022 m. spalio ir lapkričio mėnesį pervedė į mamos banko sąskaitą, o gruodžio mėnesį tą pačią sumą - į jo asmeninę banko sąskaitą, kurią jam nurodė jo mama (1 t., b. l. 78-81).

2009 m. liepos 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo įsakymu (dėl išlaikymo priteisimo) priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis iš skolininko A. B. M. B. po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2009 m. liepos 22 d. iki jo pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimo nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. liepos 21 d. – 5 350 Lt (penkis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt litų) (1 t., b. l. 37).

Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 2-jo skyriaus rašte nurodyta, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini), Užimtumo tarnyboje iki šio rašto rengimo datos yra įvykdęs aštuonias registracijas. Registracijos pateiktinos nuo pirmosios nurodant darbo paieškos nutraukimo priežastis:

- nuo 2007 m. sausio 5 d. iki 2007 m. balandžio 14 d., reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Registracijos nutraukimo priežastis - darbo paieškos nutraukimas įsidarbinus savarankiškai;

- nuo 2009 m. kovo 31 d. iki 2009 m. liepos 15 d., reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Registracijos nutraukimo priežastis - darbo paieškos nutraukimas be teisės registruotis 6 mėn.;

- Nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2012 m. lapkričio 6 d., reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Registracijos nutraukimo priežastis - darbo paieškos nutraukimas įsidarbinus per Užimtumo tarnybą;

- nuo 2013 m. liepos 30 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d., reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Registracijos nutraukimo priežastis - darbo paieškos nutraukimas be teisės registruotis 6 mėn.;

- nuo 2014 m. balandžio 11 d. iki 2014 m. birželio 3 d., reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Registracijos nutraukimo priežastis - darbo paieškos nutraukimas pradėjus savo verslą;

- nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. birželio 13 d., reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Registracijos nutraukimo priežastis - darbo paieškos nutraukimas be teisės registruotis 6 mėn.;

- nuo 2020 m. vasario 20 d. iki 2020 m. gegužės 3 d., reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Registracijos nutraukimo priežastis - darbo paieškos nutraukimas įsidarbinus savarankiškai;

- nuo 2022 m. spalio 14 d. iki šio rašto rengimo datos klientas tęsia registraciją Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 21-22).

Antstolės I. E. rašte dėl informacijos pateikimo (įvykio aplinkybių patikslinimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad antstolės I. E. kontoroje nuo 2010 m. lapkričio 12 d. vykdomas Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko A. B. sūnaus M. B. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt. Pateikdama vykdyti vykdomąjį dokumentą išieškotoja M. P. 2010 m. lapkričio 11 d. prašyme nurodė išlaikymo skolą nuo jo priteisimo teisme dienos 7 500,00 Lt. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 11 d. iki vaiko pilnametystės 2022 m. rugpjūčio 23 d. periodiškai tikrinta skolininko turtinė padėtis ir nustatyta, kad skolininkas turto, iš kurio gali būti išieškoma, nerasta. VSDFV duomenų sistemoje esanti informacija apie skolininko darbinę veiklą buvo priimami patvarkymai dėl išlaikymo išieškojimo iš gaunamo darbo užmokesčio, nurodant darbdaviui išieškotą išlaikymą tiesiogiai pervesti išieškotojai. Per minėtą laikotarpį skolininkas A. B. pas antstolę atvykęs nebuvo, su antstole dėl vykdomo išlaikymo išieškojimo nebendravo. Išlaikymas buvo mokamas nukreipiant išieškojimą į skolininko gaunamą darbo užmokestį bei Vaikų išlaikymo fondui mokant išlaikymo išmokas, nes 2014 m. sausio 21 d. išieškotojai M. P. išduota pažyma dėl kreipimosi į Vaikų išlaikymo fondą. Vykdomojoje byloje duomenų, kad skolininkas pats geranoriškai mokėtų išlaikymą, nėra. Atsižvelgiant į vykdomojoje byloje esančias išieškotas išlaikymo sumas paskaičiuota išlaikymo skola iki vaiko M. B. pilnametystės yra 14 326,26 Eur (1 t., b. l. 92-93).

Antstolės I. E. rašte dėl papildomos informacijos pateikimo nurodyta, kad į vykdomąją bylą A. B. ir M. P. išlaikymo skolos mokėjimo įrodymo laikotarpyje nuo 2022 m. lapkričio 18 d. iki rašto rengimo dienos nepateikė. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis išlaikymo skola iki vaiko M. B. pilnametystės yra 14 326,26 Eur (2 t., b. l. 25).

Iš Užimtumo tarnybos išrašo matyti, kad A. B. paskutinė registracija buvo nuo 2022 m. spalio 14 d. iki 2023 m. vasario 6 d., darbo paieškos nutraukimo pagrindas - pradėjus savo verslą (2 t., b. l. 40).

Iš SODROS duomenų bazės išrašo matyti, kad A. B. nuo 2023 m. vasario 7 d. vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 39).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas – vengimas išlaikyti vaiką – yra trunkamasis, t. y. kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol jo nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta kaltininko pareiga išlaikyti vaiką. Trunkamojo nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytą veiką. Vengimo išlaikyti vaiką laikotarpis kiekvienoje byloje yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, be kita ko, pašalinant iš kaltinimo tokius laikotarpius, kai vaiko išlaikymo įmokų nemokėjimą pateisino objektyvios aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68/2009). Tai, kad asmeniui inkriminuojamas ne ištisas, bet atskiri vengimo išlaikyti vaikus laikotarpiai, nereiškia, kad vengimas išlaikyti vaikus kaskart nutrūksta ir kiekvienas laikotarpis turi būti kvalifikuojamas kaip atskira trunkamoji nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2014). Trunkamojo nusikaltimo senaties eiga prasideda, kai pasibaigia nusikalstama veika.

Vengimas išlaikyti vaiką yra pavojinga nusikalstama veika ne tik dėl to, kad nevykdomi teismo paskirti įpareigojimai, tačiau pirmiausia dėl to, kad ją padarius kyla grėsmė normaliam, visaverčiam vaiko aprūpinimui. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Priteisto išlaikymo nemokėjimas ilgesnį laikotarpį gali būti pateisinamas tik esant itin svarbioms priežastims, kaip nedarbas, liga, ilgalaikė nelaimė ir pan., tačiau kartu pažymėtina, kad išlaikymą vaikui teikiantis asmuo privalo dėti pastangas, kad tokią pareigą įvykdytų nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-134-511/2021).

Nagrinėjamu atveju, viena pagrindinių įrodinėtinų aplinkybių yra šio nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis, t. y. kaltė.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltė pasireiškia kaltininko tiesiogine tyčia – asmuo, žinodamas (suvokdamas), kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo, t. y. supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-489/2020).

Kaltinamasis A. B. kaltę dėl šios veikos visiškai pripažino, paaiškindamas, kad kaltinime nurodytais laikotarpiai išlaikymo nepilnamečiam sūnui neteikė. Kaltinamasis parodė, kad buvo laikotarpių, kada išlaikymas buvo mokamas, dirbo ir neoficialiai. Nesinorėjo dirbti už minimumą, kai dar nuskaičiuoja pusę sumos, taigi nesidarbino, nenorėdamas gauti minimalų atlygį, nors galimybes dirbti turėjo. Neginčija aplinkybių dėl kaltinime nurodytos įsiskolinimo sumos dėl vaiko išlaikymo. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimo aplinkybes patvirtina ir nuoseklūs nukentėjusiąja pripažintos M. P., liudytojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat rašytiniai byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Kaltinamasis nurodė, kad tam tikrais laikotarpiais jis nesidarbino nenorėdamas gauti minimalaus darbo užmokesčio, nuo kurio yra daromi ir antstolio nuskaitymai, nors galimybę įsidarbinti jis turėjo. Kaip minėta, kaltinamasis nurodė dirbęs ir neoficialiai, taigi nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie pablogėjusią kaltinamojo finansinę būklę, dėl ko nebūtų turėjęs galimybės mokėti išlaikymą. Taigi kaltinamasis, žinodamas apie teismo sprendimą, kuriuo jis įpareigotas mokėti išlaikymą sūnui, šią pareigą kaltinime nurodytais laikotarpiais sąmoningai vengė vykdyti, taigi suprato savo elgesio pavojingumą ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 164 straipsnį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis A. B. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 35, 37), vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 39). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė; į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (2 t., b. l. 31, 34).

Kaltinamojo lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus A. B. laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę, įvertinus veikos pobūdį, aplinkybes, nustatant mažesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant bausmės vykdymo metu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

V. Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmui materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį.

M. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš A. B. jos naudai 14 326,26 Eur turtinės žalos. Ieškinyje nurodo, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame A. B. įtariamas tuo, kad jis pagal 2009 m. liepos 23 d. teismo įsakymą būdamas įpareigotas mokėti išlaikymą M. B. po 500 litų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. rugpjūčio 22 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo nemokėjo, nors turėjo galimybę įvykdyti teismo sprendimą pilnai, tačiau jo nevykdė, būdamas darbingas sąmoningai vengė pareigos įsidarbinti, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, dėl ko iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. susidarė 14 326 Eur įsiskolinimas M. B. išlaikymui (1 t., b. l. 72). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. P. civilinį ieškinį palaikė, paaiškino, kad nuo 2022 m. lapkričio mėnesio pabaigos kaltinamasis pradėjo mokėti po 200 eurų kas mėnesį, likusi neatlyginta suma yra apie 13 000 eurų.

Nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji prašo priteisti jai padarytą turtinę žalą, kurią sudaro kaltinamojo jų vaikui nesumokėta išlaikymo suma (susidaręs įsiskolinimas per kaltinime nurodytą laikotarpį). Išlaikymą sūnui kaltinamasis buvo įpareigotas mokėti 2009 m. liepos 23 d. teismo įsakymu, todėl susidariusi skola dėl šio išlaikymo nesumokėjimo negali būti antrą kartą priteista baudžiamojoje byloje. Tuo tarpu, klausimas dėl skolos yra spręstinas minėto įsakymo vykdymo metu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiosios ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinamas.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo skirta, ji neskirtina ir šioje proceso stadijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdalius ir paskirti A. B. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nukentėjusiosios M. P. civilinio ieškinio dėl 14 326,26 Eur turtinės žalos atlyginimo netenkinti.

Kaltinamajam kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.