Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-04 · Civilinė byla Nr. 2A-2601-392/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-09-27Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-09-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-04
Bylos Nr.
2A-2601-392/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-08338-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Danutė Kutrienė, Virginijus Kairevičius
Atsakovas
E. B.
Ieškovas
UAB „Swedbank lizingas“
Trečiasis asmuo
BUAB „Skarotoji eglutė“
Kategorijos
  • 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2601-392/2013Proceso Nr. 2-01-3-08338-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 36.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2013 m. rugsėjo 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1330-779/2013 pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui E. B. dėl skolos, nuostolių ir papildomų išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Skarotoji eglutė“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo E. B. 1.489,48 Lt nesumokėtų mokėjimų, 28.256,38 Lt nuostolių iš turto pardavimo, 2.360,13 Lt papildomų išlaidų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su UAB „Skarotoji eglutė“ sudarė dvi lizingo sutartis 2006-11-20 Nr. LT041620 ir 2006-12-20 Nr. LT041596, kuriomis ieškovas įsipareigojo iš kliento nurodytų pardavėjų nupirkti sutartyse nurodytą turtą ir perduoti jį naudoti ir valdyti klientui su sąlyga, kad klientas sutartyse numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau klientas pagal lizingo sutarčių įmokų grafikus nuolat vėluodavo mokėti įmokas, todėl susidarė įsiskolinimas. Ieškovas su atsakovu taip pat sudarė dvi laidavimo sutartis 2006-11-20 Nr. LT041620/L ir 2006-12-20 Nr. LT041596/L, kuriomis atsakovas įsipareigojo įvykdyti kliento neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal minėtas lizingo sutartis. 2009-04-15 pranešimu Nr. 01-30-3792/1 ieškovas vienašališkai nutraukė lizingo sutartis, kadangi klientas per įspėjime nustatytą terminą skolos nesumokėjo. 2009-04-16 pranešimu Nr. 1621 ieškovas pareikalavo atsakovo iki 2009-04-30 įvykdyti kliento neįvykdytas prievoles pagal lizingo sutartis, tačiau atsakovas šių savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis neįvykdė. Nutraukus lizingo sutartis, liko nepadengtas įsiskolinimas – 1.489,48 Lt. Be to, nors klientas grąžino ieškovui lizingo sutarčių pagrindu valdytą ir naudotą turtą, šį turtą pardavęs tretiesiems asmenims ieškovas patyrė nuostolį, kuris sudaro 28.256,38 Lt. Taip pat ieškovas patyrė 2.360,13 Lt papildomų išlaidų. Ieškovas pažymėjo, kad su atsakovu sudarytos laidavimo sutartys galioja iki tinkamo trečiojo asmens prievolių pagal lizingo sutartis įvykdymo (t. I, b.l. 1-3, 146-148, t. II, b.l. 101-110).

Atsakovas E. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas buvo informuotas apie lizingo sutarčių nutraukimą, kad jam buvo pareikštas reikalavimas sumokėti skolą, kad jam buvo pranešta apie skolos išieškojimo procedūras pagal lizingo sutartis, kad atsakovas buvo informuotas apie turto pardavimą. Ieškovas nepaisė atsakovo kaip laiduotojo teisės gauti duomenis apie prievolės įvykdymą, žinoti skolą ir gauti ją pagrindžiančius dokumentus. Ieškovas, ieškinyje nurodydamas atsakovo kaip laiduotojo vykdytinos prievolės apimtis / skolą, pirmiausia turėjo pagrįsti pagrindinio skolininko UAB „Skarotoji eglutė“ ieškovui vykdytinos prievolės pagal lizingo sutartis mastą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad UAB „Skarotoji eglutė“ bankroto byloje pareikštas finansinis reikalavimas yra patvirtintas ir ta skolos apimtimi, kuria yra reiškiamas ieškinys atsakovui pagal laidavimo sutartis, kad prašoma priteisti skola neviršija UAB „Skarotoji eglutė“ bankroto byloje patvirtinto finansinio reikalavimo apimties. Ieškovo reikalaujama priteisti iš atsakovo skola, taip pat ir UAB „Skarotoji eglutė“ bankroto byloje patvirtintas finansinis reikalavimas nėra detalizuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas įskaitė lėšas už lizingo objektų pardavimą, todėl preziumuojama, kad UAB „Skarotoji eglutė“ prievolė įvykdyta tinkamai. Kita vertus, nėra duomenų, kad ieškovas būtų sumažinęs finansinį reikalavimą BUAB „Skarotoji eglutė“ bankroto byloje, todėl ieškovas, priešingai nei atsakovas, turi būti laikomas pažeidusiu prievolę. Atsakovas taip pat nurodė, kad pagal lizingo sutartis perimtas turtas ieškovo buvo parduotas už pernelyg žemą kainą, o ieškovas nepateikė su turto pardavimu susijusios medžiagos. Ieškovas veikė savo rizika, todėl turi prisiimti iš to kylančius padarinius. Atsakovas pažymėjo, kad tarp ginčo šalių sudarytos laidavimo sutartys buvo neterminuotos ir laikytinos pasibaigusiomis, nes ieškovas per dvejus metus nuo sutarčių sudarymo dienos nepareiškė ieškinio atsakovui (t. I, b.l. 61-64, t. II, b.l. 88-89).

Trečiasis asmuo BUAB „Skarotoji eglutė“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo kreditorinis reikalavimas BUAB „Skarotoji eglutė“ bankroto byloje yra patvirtintas bendrai 149.936,79 Lt sumai. Ieškovas turėtų pateikti teismui duomenis dėl neišieškotos skolos dydžio ir jos sudėties, nurodant skolinių įsipareigojimų susidarymo pagrindus. Atsakovo kaip laiduotojo atsakomybės mastas, ieškovui reiškiant reikalavimą dėl skolos priteisimo, turi būti aiškiai pagrįstas byloje surinktų įrodymų pagrindu. Ieškovo nurodyti ir teismui pateikti pranešimai dėl įsipareigojimo grąžinti skolą savo turiniu ir esme neatitinka faktinės situacijos ieškinio pateikimo dienai. Svarbu nustatyti ne tik ieškovo reikalavimo dydį, bet ir jo atsiradimo pagrindus, laikotarpius, už kuriuos yra paskaičiuoti įsiskolinimai (t. I, b.l. 86-87).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ iš atsakovo E. B. 1.489,48 Lt nesumokėtų mokėjimų, 28.256,38 Lt nuostolių iš turto pardavimo, 2.360,13 Lt papildomų išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (32.105,99 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-06-19) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 963 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. II, b.l.112-117).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad ieškovas įrodė visų prašomų priteisti sumų pagrįstumą. Ieškovas pateikė 2012-06-07 pažymą apie įsiskolinimą, kurioje nurodytos UAB „Skarotoji eglutė“ neapmokėtos sumos laikotarpiu nuo 2008-11-30 iki 2009-02-28 pagal lizingo sutarčių Nr. LT041596 ir Nr. LT041620 mokėjimų grafikus. Ieškovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad mokėjimai pagal lizingo sutartis susideda iš dviejų dalių: iš turto išpirkimo įmokos ir lizingo palūkanų. Nesumokėti mokėjimai yra už laikotarpį nuo įmokų nesumokėjimo pagal grafiką iki pat sutarčių nutraukimo momento. Kadangi ginčo turtas atsiimtas, klientui tenka sumokėti tik nurodytas palūkanų įmokas, kurių bendra suma pagal abi lizingo sutartis – 1.489,48 Lt. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog UAB „Skarotoji eglutė“ iš esmės pažeidė lizingo sutartis, kurių pagrindu ieškovas reiškia reikalavimus atsakovui. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas, nutraukęs lizingo sutartis, pareikalavo iš UAB „Skarotoji eglutė“ grąžinti pagal šias sutartis valdomą turtą iki 2009-04-24. Bendrovė turtą grąžino ieškovui atitinkamai 2009-06-05 ir 2009-06-10. Šį turtą ieškovas pardavė aukciono būdu per tarpininkus. Iš ieškovo pateiktos 2012-06-07 pažymos dėl nuostolio iš turto pardavimo paskaičiavimo matyti, kad ieškovas, pardavęs turtą, patyrė 28.256,38 Lt nuostolių, kurie susidarė iš likutinės (neišpirktos) turto vertės (be PVM) atėmus turto pardavimo kainą (be PVM). Teismas nesutiko su atsakovo nuomone, kad pagal lizingo sutartis perimtas turtas buvo parduotas už pernelyg žemą kainą. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas perėmęs turtą atliko šio turto rinkos kainos įvertinimą ir 2009-07-02 bei 2009-07-21 pateikė pasiūlymus UAB „Skarotoji eglutė“ ir atsakovui įsigyti šį turtą už apskaičiuotą jo likutinę vertę, kartu pranešdamas, jog klientas privalo kompensuoti ieškovui nuostolius, susidariusius realizavus turtą. Tokiu būdu tiek UAB „Skarotoji eglutė“, tiek ir atsakovui buvo sudarytos visos galimybės išpirkti perimtą turtą, taip pat surasti pirkėjus šiam turtui, siekiant gauti kuo didesnę kainą už šį turtą. Teismas nesutiko ir su atsakovo argumentu, jog ieškovas realizavo turtą ekonomiškai nepalankiu metu, kuomet turėjo galimybę gauti pajamas iš šio turto naudojimo (nuomos). Ieškovo veikla susijusi su finansinių paslaugų teikimu, todėl ieškovas, dėl lizingo gavėjo neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų perimdamas bei realizuodamas turtą, siekė sumažinti savo patiriamus nuostolius. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčo turtas buvo parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą. Teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, kadangi byloje nenustatyta ieškovo kaip kreditoriaus kaltė dėl to, jog UAB „Skarotoji eglutė“ neįvykdė savo sutartinių prievolių pagal lizingo sutartis, taip pat nenustatyta, jog ieškovas tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo. Ieškovas nurodė, kad naudojosi tarpininkų paslaugomis siekiant surasti bei perimti iš UAB „Skarotoji eglutė“ turtą pagal nutrauktas lizingo sutartis, taip pat realizuojant perimtą turtą, saugant šį turtą iki jo pardavimo. Šioms paslaugoms apmokėti ieškovas patyrė išlaidų, kurias grindžia pateikta 2012-06-11 UAB „Skarotoji eglutė“ papildomų išlaidų suvestine, tarpininkų UAB „Baltijos realizacijos centras“ bei UAB „Technikos realizacijos centras“ išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis, mokėjimų nurodymais. Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovo pareikštų reikalavimų atsakovui kaip laiduotojui mastas nėra nustatytas ir užfiksuotas skolininko BUAB „Skarotoji eglutė“ bankroto byloje. Byloje yra pateikti duomenys, jog BUAB „Skarotoji eglutė“ bankroto byloje teismo nutartimi patvirtintas 149.936,79 Lt dydžio ieškovo kreditorinis reikalavimas. Kreditorinis reikalavimas detalizuotas ieškovo 2010-07-22 pareiškime, pateiktame BUAB „Skarotoji eglutė“ bankroto administratoriui. Byloje taip pat yra pateikti įrodymai, iš kurių matyti bendras BUAB „Skarotoji eglutė“ įsiskolinimas ieškovui, nuostolis gautas iš parduoto turto, turėtos papildomos išlaidos. Minėti įrodymai patvirtina, kad ieškovo pareikšti reikalavimai atsakovui pagal lizingo sutartis patenka į BUAB „Skarotoji eglutė“ bankroto byloje patvirtintą ieškovo bendrą kreditorinį reikalavimą pagal visas su ieškovu sudarytas sutartis. Teismas nenustatė, kad ieškovas atsakovui kaip laiduotojui taikytų didesnį prievolės mastą nei bankroto byloje užfiksuotas pagrindinio skolininko BUAB „Skarotoji eglutė“ įsipareigojimų kreditoriui mastas. Teismas taip pat nesutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovui įskaičius lėšas už lizingo objektų pardavimą taikoma CK 6.123 straipsnio 2 dalies prezumpcija, jog prievolė įvykdyta tinkamai. UAB „Skarotoji eglutė“ iš esmės pažeidė su ieškovu sudarytas lizingo sutartis, nes nustatytais terminais nesumokėjo įmokų. Tai, kad ieškovas, nutraukęs šias sutartis, pasinaudojo sutartyse bei įstatyme numatyta lizingo davėjo teise atsiimti turtą ir išsiieškoti nuostolius, nereiškia, kad lizingo gavėjas ir laiduotojas yra tinkamai įvykdę savo sutartines prievoles. Ieškovas įrodė, kad prievolės pagal minėtas sutartis yra neįvykdytos, bei įrodė dėl prievolių neįvykdymo susidariusių nuostolių dydį. Tuo tarpu atsakovo teiginį, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie pagrindinės prievolės nevykdymą, jis laiku ir tinkama forma negavo reikalavimo iš ieškovo įvykdyti prievolę už skolininką, paneigia byloje pateikti įrodymai, t. y. ieškovas pirmą kartą pagal laidavimo sutartis atsakovui pateikė reikalavimą 2009-04-16 pranešimu Nr. 1621. Pakartotinis ieškovo reikalavimas atsakovui buvo pateiktas 2011-09-28 pranešimu Nr. SL-SR-15842. Be to, remiantis juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas yra lizingo gavėjo BUAB „Skarotoji eglutė“ vienintelis akcininkas ir vadovas. Taigi atsakovas turėjo žinoti apie trečiojo asmens, už kurį laidavo, neįvykdytas prievoles pagal lizingo sutartis bei ieškovo pastarajam pateiktą 2009-01-19 pretenziją, taip pat apie ieškovo pranešimą dėl vienašališko sutarčių nutraukimo. Teismas nurodė, kad atsakovui nėra pagrindo remtis CK 6.89 straipsnio 1 dalies nuostata, kadangi lizingo sutarčių tiek 1 punktas, tiek ir 11 punktas nustato laidavimo galiojimą, t. y. šiuo atveju laidavimas galioja tol, kol lizingo gavėjas arba laiduotojas įvykdys visas prievoles lizingo davėjui pagal lizingo sutartis. Minėta įstatymo nuostata taikoma tik kai tarp šalių nėra kitokio susitarimo. Be to, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo. Todėl atsakovo argumentus dėl pasibaigusio laidavimo teismas atmetė kaip nepagrįstus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas E. B. teismo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (t. II, b.l. 121-123). Atsakovas nurodė, kad teismo išvada priteisti iš jo ieškovo naudai 1.489,48 Lt nesumokėtų mokėjimų, 28.256,38 Lt nuostolio iš turto pardavimo, 2.360,13 Lt papildomų išlaidų, neišskaidžius mokėtinų sumų pagal lizingo sutartis ir jas užtikrinusius laidavimo sandorius ir nenurodžius, kokia apimtimi ir kokiais įrodymais yra grindžiama atsakovo kaip laiduotojo atsakomybė, yra neteisinga ir nepagrįsta. Atsakovo argumentai teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti, nenurodant, kodėl ieškovo pateikti įrodymai yra svaresni, ir dėl kurios priežasties atsakovo argumentai šiuos įrodymus vertinti kritiškai teismo nebuvo išgirsti. Ieškovas savo reikalavimo teisę atsakovui grindžia itin formaliais įrodymais dėl skolos dydžio ir jos apskaičiavimo – 2009-01-19 UAB ,,Skarotoji eglutė“ (ne laiduotojui) adresuotu Pranešimu Nr. 01-20-16784 dėl susidariusio pradelsto įsiskolinimo bendrai 81.728,04 Lt sumai, apskaičiuoto pagal lizingo sutartis (viso 15 vnt); 2009-04-15 Pranešimu Nr. 01-30-3792/1, kuriuo UAB ,,Skarotoji eglutė“ buvo pareikalauta sumokėti pradelstą įsiskolinimą bendrai 133.481,91 Lt sumai; Kauno apygardos teismo 2010-09-22 nutartimi dėl ieškovo 149.936,79 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB ,,Skarotoji eglutė“ bankroto byloje; o taip pat 2009-04-16 Pranešimu Nr. 1621 atsakovui, kuriuo buvo pareikalauta sumokėti pradelstas įmokas 78.366,50 Lt sumai, ir 2011-09-28 Reikalavimu Nr. SL-SR-15842 atsakovui, kuriuo buvo prašoma padengti įsiskolinimą 32.795,55 Lt sumai. Atsakovas 2011-10-05 raštu paprašė ieškovo pateikti 32.795,55 Lt skolos detalizaciją ir ją pagrįsti dokumentais, nes 2011-09-28 Reikalavime Nr. SL-SR-15842 apskritai nebuvo nurodyta nei pagal kokius lizingo sandorius, nei kokiu pagrindu ir apimtimi yra apskaičiuotas reikalaujamas sumokėti įsiskolinimas. Tačiau laiduotojo teisės gauti duomenis apie prievolės įvykdymą, žinoti skolą ir gauti ją pagrindžiančius dokumentus ieškovas nepaisė ir į šį raštą nepateikė jokio atsakymo. Tokių duomenų ieškovas nepateikė ir teismui. Tuo tarpu teismas visus šiuos atsakovo argumentus dėl skolos dydžio, jos sudėties ir laiduotojo atsakomybės masto atmetė, jų net gi nesvarstęs. Atsakovo teigimu, ieškovo pateiktose prašomas priteisti sumas detalizuojančiose lentelėse nurodytos sumos nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Kaip antai 2012-06-07 Pažymoje nurodytą 28.256,38 Lt nuostolį, kaip teigia ieškovas, sudaro skirtumas tarp lizingo dalyko likutinės ir šio turto faktinio pardavimo vertės. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių lizingo dalyko pagal lizingo sutartį Nr LT041596 apskaičiuotą 36.791,95 Lt likutinę/neišpirktą vertę bei pagal lizingo sutartį Nr. LT041620 apskaičiuotą 26.668,92 Lt likutinę/neišpirktą vertę. Nesant įrodymų dėl neišpirktos turto vertės, kyla pagrįsta abejonė, ar ieškinyje ir 2012-06-07 Pažymoje nurodytas 28.256,38 Lt nuostolis iš tiesų yra skirtumas tarp lizingo dalyko likutinės ir faktinės lizingo dalyko pardavimo kainos. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2012-06-11 Papildomų išlaidų suvestinėje dėl 2.360,13 Lt nėra pateikti įrodymai, jog šias išlaidas ieškovas realiai yra patyręs ir kad šios išlaidos yra priežastiniame ryšyje su ginčo lizingo dalyku. Ieškovas pateiktoje 2012-06-11 Papildomų išlaidų suvestinėje nurodytas sumas grindžia trečiųjų asmenų išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis, tačiau įrodymų, kad šias sumas ieškovas yra apmokėjęs, į bylą nėra pateikta. Esant aukščiau nurodytiems pažeidimams bei prieštaravimams, teismas, konstatavęs, kad BUAB ,,Skarotoji eglutė“ bankroto byloje yra patvirtintas ieškovo finansinis reikalavimas 149.936,79 Lt sumai, priėjo nepagrįstos išvados, jog ,,ieškovo pareikšti reikalavimai atsakovui pagal ginčo sutartis patenka į BUAB ,,Skarotoji eglutė“ bankroto byloje patvirtintą ieškovo bendrą kreditorinį reikalavimą pagal visas su ieškovu sudarytas sutartis“. Toks teismo motyvas formaliai atleido ieškovą nuo pareigos įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui. Teismas nepagrįstai bendrame įrodymų visete BUAB ,,Skarotoji eglutė“ bankroto byloje Kauno apygardos teismo 2010-09-22 nutarčiai dėl ieškovo 149.936,79 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo suteikė didesnę įrodomąją galią ir neįvertino fakto, kad bylos nagrinėjimo dienai ši skola yra pasikeitusi/sumažėjusi, o įrodymų, pagrindžiančių faktinį nuostolį pagal ginčo sandorius, į bylą nepateikta. Teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, jog byloje nėra nustatyta, kokia yra pagrindinio skolininko BUAB ,,Skarotoji eglutė“, už kurio prievoles yra laidavęs atsakovas, skola ieškovui pagal lizingo sandorius Nr. LT041620 ir Nr. LT041596, nors tai privalomai įrodinėtina aplinkybė. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą laiduotojui dėl solidarios prievolės vykdymo, pirmiausia turėjo pagrįsti pagrindinio skolininko BUAB ,,Skarotoji eglutė“ ieškovui vykdytinos prievolės pagal lizingo sutarčių Nr. LT041620 ir Nr. LT041596 sąlygas mastą, nes laiduotojas negali laiduoti didesne apimtimi, negu skolininkas skolingas. Atsakovas taip pat nurodė, kad ginčo lizingo sutartys nutrauktos nuo 2009-03-03 dienos 2009-03-04 ieškovo pranešimu Nr. 01-30-3792. Tuo tarpu ieškinys pareikštas 2012-06-12 dieną, t.y. praėjus daugiau nei 6 metams po prievolės, kuri buvo užtikrinta atsakovo laidavimu, pasibaigimo. Teismo išvada, kad ginčo atveju laidavimas yra neterminuotas, o šalys yra sutarusios, jog ,,laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo“, yra nepagrįsta. Teismas netinkamai aiškino laidavimo sutarties nuostatas, pažeidė ne tik sutarčių aiškinimo taisykles, bet ir netinkamai taikė įstatymą, vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, kurie šiam ginčui nėra aktualūs. Laidavimo sutartimis ieškovas su atsakovu nebuvo sutarę, kad ,,laidavimas galioja iki visiško prievolės pagal lizingo sutartį įvykdymo“. Laidavimo sutartyse laidavimo pabaiga yra siejama su lizingo sutarčių pabaiga, o ne su prievolės pasibaigimu. Laidavimo sutarties 21 punkto sąlyga yra aiški ir savo turiniu suprantama, todėl pagrindo ją aiškinti taip, kaip aiškino bylą nagrinėjęs teismas, nėra.

Atsiliepimas

Atsiliepimu ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ teismo prašo atsakovo E. B. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-19 sprendimą palikti nepakeistą (t. II, b.l. 136-142). Ieškovo teigimu, kadangi prievolės pagal lizingo sutartis nėra įvykdytos tinkamai, t. y. nei atsakovas, nei UAB „Skarotoji eglutė“ nėra atlyginę ieškovo patirtų nuostolių, kurie atsirado dėl pastarųjų kaltės, sąlygojusios priešlaikinį lizingo sutarčių nutraukimą, ir nėra padengtos skolos, ieškovas turi pagrįstą ir teisėtą reikalavimo teisę to reikalauti iš atsakovo. Ieškovas nesutiko su atsakovo pozicija, kad teismas priėmė sprendimą, neišskaidęs mokėtinų sumų pagal lizingo sutartis ir jas užtikrinusius laidavimo sandorius ir nenurodžius, kokia apimtimi ir kokiais įrodymais yra grindžiama atsakovo kaip laiduotojo atsakomybė. Teismo sprendime nurodyta, kad ieškovas pateikė į bylą 2012-06-07 pažymą apie įsiskolinimą, kurioje nurodytos UAB „Skarotoji eglutė“ nesumokėtos sumos (mokėjimai) atitinkamai pagal kiekvieną lizingo sutartį atskirai. Taip pat ieškovas 2012-02-28 baigiamojoje kalboje detaliai aptarė nesumokėtų mokėjimų atsiradimo aplinkybes ir nesumokėtų mokėjimų paskaičiavimo tvarką. UAB „Skarotoji eglutė“ nebemokėjo įmokų nuo 2008 m. lapkričio mėn., t. y. nebeapmokėjo 2008-11-30 ieškovo pateiktų einamųjų mokėjimo sąskaitų pagal lizingo sutarčių įmokų grafikus, todėl ieškovas išsiuntė klientui 2009-01-19 pretenziją Nr. 01-20-16784, kuria informavo apie esantį 49 dienų 81.728,04 Lt įsiskolinimą bei nustatė 14 dienų terminą įsiskolinimui padengti. Kadangi įsiskolinimas iki pretenzijoje nurodyto termino nebuvo padengtas, ieškovas 2009-03-04 pranešimu Nr. 01-30-3792 nutraukė lizingo sutartis, esant 93 dienų 133.481,91 Lt dydžio įsiskolinimui. Laikotarpiu nuo 2008-11-30 iki lizingo sutarčių nutraukimo (2009-03-04) klientui pagal lizingo sutarčių mokėjimų grafiką buvo pateikta po 4 einamojo mokėjimo sąskaitos dėl kiekvienos atskirai lizingo sutarties. Pagal lizingo sutartį Nr. LT041596 klientas nebeapmokėjo 2008-11-30 sąskaitos Nr. 8522739291, susidedančios iš palūkanų įmokų ir turto išpirkimo įmokų (2012-06-07 pažymos 5 stulpelis, sąskaitos suma 1.300,42 Lt). Kadangi ginčo turtas buvo atsiimtas, klientui tenka sumokėti palūkanų įmokas, kurios yra nurodytos 2012-06-07 pažymos 6 stulpelyje „Neapmokėta suma“, kurios sudaro 255,35 Lt. Taip pat nebeapmokėta ir 2008-12-30 sąskaita Nr. 8526138911, susidedanti iš palūkanų įmokų ir turto išpirkimo įmokų, lygi 1.299,24 Lt. Kadangi ginčo turtas atsiimtas, klientui tenka sumokėti palūkanų įmokas, sudarančias 249,20 Lt. Neapmokėta ir 2009-01-30 sąskaita Nr. 8530257998, susidedanti iš palūkanų įmokų ir turto išpirkimo įmokų, lygi 1.298,06 Lt. Kadangi ginčo turtas atsiimtas, klientui tenka sumokėti palūkanų įmokas, sudarančias 243,03 Lt. Taip pat neapmokėta ir 2009-02-28 sąskaita Nr. 8533798726, susidedanti iš palūkanų įmokų ir turto išpirkimo įmokų, lygi 1.196,81 Lt. Kadangi ginčo turtas atsiimtas, klientui tenka sumokėti palūkanų įmokas, sudarančias 136,76 Lt. Analogiškas skaičiavimas buvo atliekamas ir su kita ginčo lizingo sutartimi Nr. LT041620. Taigi, ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nesumokėtų mokėjimų dydį bei pagrįstumą, tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ieškovo reikalaujama nesumokėtų mokėjimų suma būtų sumokėta. Ieškovas taip pat nesutiko su atsakovo nuomone, kad reikalaujami nuostoliai iš turto pardavimo nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Teismo sprendime nurodyta, kad ieškovas pagrindė nuostolio iš turto pardavimo atsiradimą 2012-06-07 pažyma dėl nuostolio iš turto pardavimo apskaičiavimo. Taip pat nuostolis yra pagrįstas sutartimis, sudarytomis su trečiaisiais asmenimis, įsigijusiais ginčo turtą po lizingo sutarčių vienašališko nutraukimo. Lizingo sutarčių dalykų likutinė (neišpirkta) vertė paskaičiuota pagal lizingo sutarčių įmokų grafikus 2008-11-30 (nemokėtų mokėjimų dienai). Lizingo sutarties Nr. LT041596 turto likutinė (neišpirkta) vertė pagal minėtos lizingo sutarties įmokų grafiką 2008-11-30 buvo 43.414,50 Lt su PVM, 36.791,95 Lt be PVM, kaip ir nurodyta 2012-06-07 pažymoje. Lizingo sutarties Nr. LT041620 turto likutinė (neišpirkta) vertė pagal minėtos lizingo sutarties įmokų grafiką 2008-11-30 buvo 31.469,33 Lt su PVM, 26.668,92 Lt be PVM, kaip ir nurodyta 2012-06-07 pažymoje. Kadangi šioje byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo turtas galėjo būti parduotas brangiau negu jį pardavė ieškovas, todėl ieškovo patirti nuostoliai dėl turto pardavimo turi būti visiškai atlyginti. Ieškovas nesutiko ir su atsakovo argumentu, kad nepagrindė papildomų išlaidų atsiradimo. Ieškovas pateikė 2012-06-11 papildomų išlaidų suvestinę, PVM sąskaitas-faktūras apie papildomų išlaidų buvimą, taip pat mokėjimo nurodymus, kuriais buvo apmokėtos PVM sąskaitos-faktūros. Taigi, ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių papildomų išlaidų pagrįstumą. Ieškovas pažymėjo, kad UAB „Skarotoji eglutė“ bankroto byloje jis yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą 149.936,79 Lt sumai, į kurį patenka ir ieškovo ieškinio reikalavimas atsakovui. Kauno apygardos teismas 2010-09-22 nutartimi ieškovo kreditorinį reikalavimą patvirtino, nutartis yra įsiteisėjusi, tačiau šis reikalavimas iki šiol nepatenkintas. Todėl ieškovas turi teisę šioje byloje keliamus reikalavimus reikšti tiek UAB „Skarotoji eglutė“, tiek atsakovui kaip laiduotojui. Atsakovas laidavimo sutartimis įsipareigojo įvykdyti UAB „Skarotoji eglutė“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis ir atsakyti ieškovui tokia pačia apimtimi kaip ir UAB „Skarotoji eglutė“. Pagrindinis skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovui, būnant UAB „Skarotoji eglutė“ akcininku bei vadovu, visada buvo žinoma apie įmonės skolas. Ieškovas pažymėjo, kad pagal laidavimo sutarčių 21 punktą laidavimo sutartis pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia laidavimu užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį. CK 6.123 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Tuo tarpu prievolės pagal lizingo sutartis nėra įvykdytos tinkamai, todėl ir laidavimas galios tol, kol ieškovui bus įvykdytos visos prievolės pagal lizingo sutartis. Argumentų, pagrindžiančių, jog šalių ketinimai dėl laidavimo sutarčių turinio buvo kitokie, atsakovas nepateikė.

Trečiasis asmuo BUAB „Skarotoji eglutė“ atsiliepimo į atsakovo E. B. apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ir trečiojo asmens UAB „Skarotoji eglutė“ 2006-11-20 ir 2006-12-20 buvo sudarytos dvi lizingo sutartys Nr. LT041620 ir LT041596, kurių pagrindu ieškovas įsipareigojo nupirkti mikroautobusą Hyundai H-1 ir krovininį automobilį Fiat Ducato 2.3 JTD bei perduoti juos naudoti ir valdyti trečiajam asmeniui, o trečiasis asmuo, savo ruožtu, įsipareigojo mokėti turto išpirkimo ir palūkanų įmokas pagal šalių suderintą įmokų grafiką (t. I, b.l. 5-10, 16-21). Trečiojo asmens prievolių pagal nurodytas lizingo sutartis tinkamo vykdymo užtikrinimui ieškovas su atsakovu E. B. 2006-11-20 ir 2006-12-20 sudarė dvi laidavimo sutartis Nr. LT041620/L ir LT041596/L (t. I, b.l. 11-12, 22-23). Ieškovas nurodytomis lizingo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tuo tarpu trečiasis asmuo jam tenkančių įsipareigojimų nevykdė – nemokėjo turto išpirkimo ir palūkanų įmokų pagal šalių suderintą įmokų grafiką, taip iš esmės pažeidė lizingo sutartis, dėl to ieškovas jas vienašališkai nutraukė nuo 2009-03-03 (t. I, b.l. 27-31). 2011-09-28 reikalavimu Nr. SL-SR-15842 ieškovas pareikalavo atsakovo atlyginti turėtus nuostolius iš turto, kuris buvo susigrąžintas po lizingo sutarčių nutraukimo, pardavimo, taip pat su turto atsiėmimu ir pardavimu susijusias papildomas išlaidas bei sumokėti iki lizingo sutarčių nutraukimo susidariusį įsiskolinimą (t. I, b.l. 33-34). Atsakovas nurodyto reikalavimo neįvykdė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą (t. I, b.l. 1-3). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį atsakovui tenkino visiškai – priteisė ieškovui iš atsakovo 1.489,48 Lt nesumokėtų mokėjimų, 28.256,38 Lt nuostolių iš turto pardavimo, 2.360,13 Lt papildomų išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (32.105,99 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-06-19) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 963 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. II, b.l. 112-117). Atsakovas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, prašo apeliacinės instancijos teismo šį sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti (t. II, b.l. 121-123).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl šio sprendimo naikinti ar keisti, remiantis atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

Laidavimo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad laiduotojo prievolės akcesoriškumas reiškia šios prievolės apimties priklausomumą nuo užtikrintos prievolės apimties, o solidarumas – kreditoriaus pasirinkimo teisę – kam ir kaip pareikšti reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-12-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Tapačios nuostatos įtvirtintos ir ginčo šalių sudarytose laidavimo sutartyse – šiomis sutartimis atsakovas įsipareigojo ieškovui įvykdyti trečiojo asmens, už kurį laidavo, neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas pagal lizingo sutartis (laidavimo sutarčių 1 punktas); trečiajam asmeniui neįvykdžius prievolės pagal lizingo sutartis, trečiasis asmuo ir atsakovas atsako ieškovui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (laidavimo sutarčių 3 punktas); atsakovas už trečiojo asmens įsipareigojimus pagal lizingo sutartis atsako ieškovui visu savo turtu, tomis pačiomis sąlygomis ir apimtimi kaip ir trečiasis asmuo (laidavimo sutarčių 4 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo 2006-11-20 ir 2006-12-20 lizingo sutartimis Nr. LT041620 ir LT041596 prisiimtų įsipareigojimų ieškovui neįvykdė, taip iš esmės pažeidė šias sutartis, dėl ko ieškovo iniciatyva jos buvo nutrauktos. Bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2010-03-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1480-390/2010 trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla, kurioje buvo patvirtintas 149.936,79 Lt dydžio ieškovo finansinis reikalavimas (t. I, b.l. 132-133, 143-145). Iš 2010-07-22 ieškovo pareiškimo trečiojo asmens bankroto administratoriui matyti, kad nurodytas finansinis reikalavimas apima ir ieškovo reiškiamus reikalavimus atsakovui šioje byloje pagal 2006-11-20 ir 2006-12-20 lizingo sutartis Nr. LT041620 ir LT041596 (t. I, b.l. 129-131). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad ieškovas atsakovui kaip laiduotojui taikytų didesnį prievolės mastą nei bankroto byloje užfiksuotas pagrindinio skolininko UAB „Skarotoji eglutė“ įsipareigojimų ieškovui mastas. Kauno apygardos teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1480-390/2010 yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Duomenų, kad ieškovo finansinis reikalavimas trečiojo asmens bankroto byloje būtų bent iš dalies patenkintas, nagrinėjamoje byloje nėra.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovas, kaip laiduotojas ir solidariąją prievolę turintis bendraskolis, turi pareigą po 2006-11-20 ir 2006-12-20 lizingo sutarčių Nr. LT041620 ir LT041596 nutraukimo atlyginti ieškovui 1.489,48 Lt trečiojo asmens nesumokėtų mokėjimų pagal šias sutartis, 28.256,38 Lt nuostolių iš turto, kuris buvo susigrąžintas nutraukus sutartis, padavimo bei 2.360,13 Lt su turto atsiėmimu ir pardavimu susijusių papildomų išlaidų.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo tenkinti ieškovo aukščiau nurodytų reikalavimų, neišskaidžius mokėtinų sumų pagal konkrečias lizingo sutartis ir jas užtikrinusias laidavimo sutartis, bei nenurodžius, kokia apimtimi ir kokiais įrodymais yra grindžiama atsakovo kaip laiduotojo atsakomybė.

Atsakovo kaip laiduotojo atsakomybės pagrindai yra aptarti aukščiau. Atsakovas sudarytomis laidavimo sutartimis įsipareigojo ieškovui atsakyti tokia pačia apimtimi ir tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir trečiasis asmuo, jeigu nebus įvykdytos arba bus netinkamai vykdomos aukščiau nurodytos lizingo sutartys (CK 6.81 straipsnio 1 dalis, laidavimo sutarčių 3-4 punktai). Ieškovas turi teisę reikalauti atsakovo atkurti tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu trečiasis asmuo būtų tinkamai įvykdęs šias lizingo sutartis (CK 6.574 straipsnis). Atitinkamai ieškovas pateikė teismui 2012-06-07 ir 2012-09-11 pažymas apie įsiskolinimą, kuriose yra detalizuoti trečiojo asmens 1.489,48 Lt dydžio nesumokėti mokėjimai (palūkanų įmokos) pagal nurodytas lizingo sutartis (t. I, b.l. 36, t. II, b.l. 26-27). Šiose pažymose pateikti duomenys sutampa su lizingo sutarčių įmokų grafikuose nurodytais duomenimis (t. I, b.l. 6, 17). Tuo tarpu atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad šie mokėjimai buvo sumokėti ar kad jie yra neteisingi bei nepaneigė savo pareigos juos sumokėti. Ieškovas taip pat pateikė teismui 2012-06-07 ir 2012-09-11 pažymas dėl nuostolio iš turto pardavimo paskaičiavimo (t. I, b.l. 36, t. II, b.l. 30-31). Šiose pažymose detalizuota, kokia buvo likutinė (neišpirkta) turto vertė nurodytų lizingo sutarčių nutraukimo momentu, taip pat kokia buvo šio turto faktinio pardavimo kaina po turto atsiėmimo nutraukus lizingo sutartis ir kaip buvo apskaičiuotas 28.256,38 Lt nuostolis iš turto pardavimo. Ieškovas pateikė teismui ir turto pardavimą patvirtinančius dokumentus (t. I, b.l. 37-40). Tuo tarpu atsakovas nepateikė teismui jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų, kurie leistų suabejoti ieškovo nurodomų patirtų nuostolių apskaičiavimo teisingumu ir dydžiu. Pažymose nurodyta turto likutinė (neišpirkta) vertė, kaip teisingai nurodė ieškovas, atitinka lizingo sutarčių įmokų grafikuose nurodytą vertę 2008-11-30 dienai (nemokėtų mokėjimų dienai). Atsakovas šios vertės teisingumo nepaneigė. Galiausiai ieškovas pateikė teismui 2012-06-11 su turto atsiėmimu ir pardavimu susijusių papildomų išlaidų suvestinę, kurioje detalizuojamos ieškovo patirtos 2.360,13 Lt išlaidos pagal nurodytas lizingo sutartis (t. I, b.l. 41), taip pat, priešingai nei teigia atsakovas, šių išlaidų faktinį patyrimą pagrindžiančius dokumentus (t. I, b.l. 42-46, 125-127, t. II, 46-47). Teisėjų kolegija pažymi, kad visuose aukščiau aptartuose įrodymuose yra aiškiai detalizuotos ieškovo reikalaujamos priteisti sumos pagal kiekvieną bylai aktualią lizingo sutartį, kurios atsakovo nebuvo paneigtos.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, remdamasis aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo po lizingo sutarčių nutraukimo atlyginti 1.489,48 Lt trečiojo asmens nesumokėtų mokėjimų, 28.256,38 Lt nuostolių iš turto, kuris buvo susigrąžintas po lizingo sutarčių nutraukimo, pardavimo bei 2.360,13 Lt su turto atsiėmimu ir pardavimu susijusių papildomų išlaidų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas, būdamas trečiojo asmens vadovu ir akcininku (t. I, b.l. 108-115), turėjo galimybę pateikti teismui konkrečius argumentus, skaičiavimus ir įrodymus dėl ieškovo prašomų priteisti sumų pagrįstumo ar teisingumo, tačiau apsiribojo tik savo nuomonės ir samprotavimų pateikimu, kurie nėra pakankami nesutikti su ieškovo pateiktais įrodymais.

Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas ir atsakovas laidavimo sutartimis susitarė, jog šios sutartys galios iki tinkamo trečiojo asmens prievolių, kylančių iš lizingo sutarčių, įvykdymo. Tai, priešingai nei teigia atsakovas, aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta laidavimo sutarčių 21 punkte, kuriame teigiama, kad laidavimo sutarčių galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia jomis užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartis, kuri gali baigtis tik tinkamai įvykdyta. Todėl atsakovo kaip laiduotojo prisiimta prievolė pagal laidavimo sutartis galioja tol, kol bus tinkamai įvykdytos visos trečiojo asmens prievolės pagal lizingo sutartis, nepaisant to, kad šios sutartys ieškovo buvo nutrauktos prieš terminą. Dėl to nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais dėl laidavimo pabaigos.

Apibendrinus visą tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų, jiems pritardama, teisėjų kolegija nekartoja.

Kiti atsakovo apeliaciniame skunde ir ieškovo atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Virginijus KairevičiusTeisėjai Danutė KutrienėVilija Mikuckienė