- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- e2A-825-372/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Palangos šilumos tinklai“
- Atsakovas
- V. V.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos šilumos tinklai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-28798-871/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei V. V. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinės bendrovė „Jūros būstas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas“, išvadą teikianti institucija – Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Palangos šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą, prašė iš atsakovės V. V. priteisti: 467,91 Eur skolą; 7,02 Eur delspinigių; 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Ieškovė nurodė, kad pagal 2016 m. gegužės 9 d. reikalavimo perleidimo sutartį iš UAB „Litesko“ perėmė reikalavimo teises į šilumos vartotojų skolas už tiektą šilumą bei karštą vandenį (už laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2016-05-31). Ieškovės teigimu, skolų perdavimo – priėmimo akto pagrindu perimta atsakovės skola sudarė 250,29 Eur. Ieškovė nurodė, kad teikia į atsakovei nuosavybės teise priklausančią negyvenamąją patalpą – poilsio patalpas (esančias adresu (duomenys neskelbtini) šilumos energiją. Pažymėjo, kad atsakovė už suteiktas paslaugas neatsiskaitė ir ieškinio pateikimo dienai ieškovei yra skolinga 467,91 Eur.
3. A. V. V., atsiliepdama į ieškinį, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės pateiktas įsiskolinimo dydis neatitinka tikrovės. Atsakovė pažymėjo, kad šildymo paslauga jai priklausančiame bute neteikiama, kad butas nebuvo prijungtas prie centrinio šildymo sistemos, todėl ir sąskaitos už šildymą negali būti apmokėtos.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo UAB „Mano būstas“, atsiliepdama į ieškinį, prašė teismo bylą nagrinėti savo nuožiūra. Nurodė, kad po atliktos atsakovės būsto apžiūros buvo nustatyta, jog atsakovės buto šildymo prietaisas yra prijungtas nuo buto (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) šildymo stovo; kad toks prijungimas buvo atliktas be jokio suderinimo su namo bendro naudojimo objektų administratoriumi UAB „Jūros būstas“; kad prijungimas buvo atliktas be jokio šildymo prietaiso įrengimo projekto. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, jog buvo nustatyta, kad atsakovės patalpos šyla tik tais atvejais, kai patalpos (esančios adresu (duomenys neskelbtini)) savininkas įjungia cirkuliacinį siurblį.
5. Trečiasis asmuo UAB „Jūros būstas“, atsiliepdama į ieškinį, prašė teismo priimti byloje sprendimą savo nuožiūra. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovei priklausančios patalpos šildymas visiškai priklauso nuo patalpos (esančios adresu (duomenys neskelbtini)) savininko sprendimo įjungti ar ne cirkuliacinį siurblį ir taip leisti šilti atsakovės patalpoje esantiems šildymo prietaisams (radiatoriams).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu nusprendė: ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovės V. V. 139,92 Eur skolos, 2,10 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 142,02 Eur sumos (už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2017-06-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo), 5 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Palangos šilumos tinklai“ naudai; kitą ieškinio dalį atmesti.
7. Teismas nurodė, jog atsakovė įrodė, kad nuo 2015 m. spalio mėnesio jai priklausančioje patalpoje (esančioje adresu (duomenys neskelbtini)) šildymo sezono metu nešildė tinkamai radiatoriai dėl neteisingo šildymo sistemos pajungimo, o temperatūra atsakovei priklausančioje patalpoje dažnai nesiekdavo +18?, t. y. neatitiko Lietuvos higienos normų. Teismas sprendė, jog kadangi byloje įrodyta, kad atsakovei priklausanti patalpa nebuvo tinkamai šildoma ne dėl atsakovės kaltės, yra pagrindas ieškovės ieškinio dalį dėl skolos už 18,26 m² patalpos šildymą atmesti, nes ieškovės ieškinyje nurodytos šilumos paslaugos nebuvo faktiškai suteiktos pilna apimtimi. Teismas vertino, kad ieškovė neužtikrino šilumos bei teikiamų paslaugų kokybės reikalavimų.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė negali reikalauti iš atsakovės mokėti už šilumos energiją, jei ji realiai į atsakovei priklausančią patalpą nebuvo teikta dėl netinkamai pajungtos šildymo sistemos. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog patalpos šildymo valdymas yra priklausomas nuo kitos privačios gretimos patalpos šildymo, o pastato administratorė UAB „Jūros būstas“ negali užtikrinti atsakovės patalpos šildymo prietaiso tolygaus šilimo ir higienos normų reikalavimus atitinkančios temperatūros patalpoje, nors nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys apie atsakovės patalpą – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, vadinasi – atsakovės patalpai privalo būti teikiamas šildymas iš centralizuotų sistemų, o ne priklausyti nuo gretimos patalpos šildymo valdymo.
9. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje yra numatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Teismo vertinimu, atsakovė privalo apmokėti jai tenkančią dalį šilumos, suvartotos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jai priklausančios patalpos. Teismas sprendė, kad atsakovė nevykdė pareigos apmokėti jai tenkančią dalį šilumos, suvartotos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, todėl yra pagrindas šioje dalyje ieškinį tenkinti ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 139,92 Eur įsiskolinimą už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, tiektą laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2017-03-31.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą, ieškovė (apeliantė) UAB „Palangos šilumos tinklai“ prašo teismo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti iš priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinio reikalavimus tenkinti visa apimtimi.
Šalies argumentai
11. Ieškovė (apeliantė) nurodė, kad atsižvelgiant į namo šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, ir į tai, jog namo gyventojai nėra pasirinkę šilumos paskirstymo metodų, name suvartotos šilumos kiekis yra paskirstomas pagal 2005 m. gegužės 5 d. Komisijos nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, pagal kurį šilumos kiekis šildymui pastato bendrasavininkams yra paskirstomas proporcingai pagal kiekvienam vartotojui nuosavybės teise priklausančios patalpos dydį. Ieškovė (apeliantė) pažymėjo, kad visą pastate suvartotą šilumos kiekį paskirsto (išdalija) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį. Nepriteista ieškinio reikalavimo dalis iš esmės daro žalą likusiems pastato gyventojams, nes šilumos tiekėjas bus priverstas nepriteistą ieškinio dalį už pateiktą šilumos energiją paskirstyti likusiems pastato gyventojams, nes šilumos energija į pastatą buvo tiekta, ji privalo būti išdalinta vartotojams, kaip tai numatyta teisės aktuose.
Atsiliepimas
12. Ieškovė (apeliantė) akcentavo, jog šilumos tiekėjo teikiamų paslaugų atsakomybės riba yra atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas – vartotojui pateiktos šilumos kiekio matavimo prietaisas, pagal kurio rodmenis atsiskaitoma su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą. Kai daugiabučiame name yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas ir kai jie neturi butų ar kitų patalpų šilumos įrenginių, tiesiogiai sujungtų su šilumos tiekėjo šilumos perdavimo tinklų įrenginiais, ir jie yra buitiniai šilumos vartotojai, atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas ar jų komplektai įrengiami daugiabučio namo įvado šilumnešio tiekimo ir grąžinimo vamzdynų vietose, kuriuose jie yra sujungti su buitinių šilumos vartotojų bendro naudojimo šilumos įrenginiais, prie kurių prijungti butų ir kitų patalpų šilumos įrenginiai.
13. Ieškovė (apeliantė) pažymėjo, jog viena pagrindinių šilumos tiekėjo pareigų vartotojui – užtikrinti, kad šilumnešis privalo būti tiekiamas iki daugiabučio namo įvado, nepriklausomai nuo to, šildomi ar nešildomi butai ir kitos patalpos. Šildymo sezono laikotarpiu butai ir kitos patalpos daugiabučiame name privalo būti šildomi, atsižvelgiant į teisės akte nustatytas higienos normas. Taigi ieškovės (apeliantės) teikiamų paslaugų riba – atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas. Ieškovė (apeliantė) pažymėjo, jog tinkamai vykdė teisės aktų nustatytas pareigas, o bylos ginčas nėra susijęs su netinkamu jos pareigų vykdymu, todėl už tinkamai suteiktas paslaugas, t. y. už tinkamai, sąžiningai ir nustatytais terminais įvykdytas prievoles turi būti visiškai apmokėta.
Šalies argumentai
14. Ieškovė (apeliantė) nurodė, kad prieš šildymo sezono pradžią bendrojo naudojimo objektų administratorius (valdytojas) pasirašo pastato parengties šildymo sezonui aktą arba nurodo pasirengimo šildymo sezonui trūkumus, kuriuos pastato šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas privalo pašalinti iki šildymo sezono pradžios. Akcentavo, jog nagrinėjamu atveju minėtas aktas buvo pasirašytas ir pateiktas šilumos tiekėjui, trūkumų nebuvo nustatyta, todėl neaišku, kokiu pagrindu pastato administratorius (valdytojas) pasirašė parengties šildymo sezonui aktą (be kurio pradėti šilumos vartojimą pastate yra draudžiama) ir jį pateikė šilumos tiekėjui, jei atsakovei priklausančioje patalpoje esanti šildymo sistema turi trūkumų. Ieškovė (apeliantė) nurodė, kad šios bylos pagrindu atsakovė turėtų kreiptis dėl žalos atlyginimo iš prižiūrėtojo ir / ar administratoriaus.
Atsiliepimas
15. A. V. V., atsiliepdama į apeliacinį skundą, prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad taikyti ieškovės nurodytąjį metodą (apskaičiuojant mokestį už šildymą) atsakovės atžvilgiu yra nekorektiška, kadangi iš teismui pateiktų įrodymų akivaizdžiai matyti, jog jai priklausančios patalpos yra neprijungtos prie centrinio šildymo. Pažymėjo, jog ieškovė negali reikalauti mokėti už šilumos energiją, jei ji realiai nebuvo tiekta dėl netinkamai pajungtos šildymo sistemos. Atsakovės nuomone, šildymas jai priklausančioms patalpoms privalo būti tiekiamas iš centralizuotų sistemų (kaip ir nurodyta nekilnojamojo turto kadastre), o ne priklausyti nuo gretimos patalpos šildymo valdymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas tenkintinas.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
17. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
19. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei V. V. nuo 2010 m. spalio 18 d. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – poilsio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Patalpai nesuteiktas išsamus adresas. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, nekilnojamojo turto registre užfiksuoti nekilnojamojo daikto (poilsio patalpos) duomenys apie patalpos šildymą – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Minėtų patalpų šildymo paslaugų kliento kodas – PP-19912.
20. Remiantis byloje esančiais rašytiniais duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė nuosavybės teisę į patalpą įgijo 2010 m. spalio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Patalpa buvo suformuota 2002 metais, padalijus objektą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
21. 2016 m. gegužės 9 d. tarp UAB „Litesko“ ir UAB „Palangos šilumos tinklai“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią ieškovė perėmė reikalavimo teises į šilumos vartotojų skolas už tiektą šilumą bei karštą vandenį (už laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2016-05-31). 2016 m. liepos 25 d. skolų priėmimo – perdavimo akto pagrindu ieškovė perėmė atsakovės V. V. skolą (250,29 Eur) už šilumos energiją, tiektą į atsakovei nuosavybės teise priklausančią patalpą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė V. V. buvo informuota kartu su 2016 m. liepos 31 d. sąskaita.
22. Nuo 2016 m. birželio 1 d. šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklos vykdymą Palangos mieste perėmė vykdyti ieškovė UAB „Palangos šilumos tinklai“, kuri, kaip nustatyta iš byloje esančių sąskaitų, už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. suteikė atsakovei paslaugų už 219,06 Eur. Kadangi ieškovei už suteiktas paslaugas nebuvo apmokėta, ji pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės susidariusį įsiskolinimą – iš viso 467,91 Eur.
Dėl ginčo esmės
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartinių santykių, kai ieškovė (šilumos energijos tiekėja) pareiškė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės (vartotojos) skolą už suteiktas paslaugas.
24. Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) bei jį detalizuojantys įgyvendinamieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008).
25. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Energijos tiekimo įmonė privalo parduoti abonentui sutartyje numatytą energijos kiekį laikydamasi šalių suderinto energijos tiekimo režimo. Patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (CK 6.385 straipsnio 1 dalis).
26. Šilumos ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šilumos ir karšto vandens tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos. Šilumos pirkimo-pardavimo vieta ir tiekimo-vartojimo riba nustatomos šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais (Šilumos ūkio įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis).
27. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nurodė, jog atsižvelgiant į namo šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, į tai, jog namo gyventojai nėra pasirinkę šilumos paskirstymo metodų, name suvartotos šilumos kiekis yra paskirstomas pagal 2005 m. gegužės 5 d. Komisijos nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, pagal kurį šilumos kiekis šildymui pastato bendrasavininkiams yra paskirstomas proporcingai pagal kiekvienam vartotojui nuosavybės teise priklausančios patalpos ploto dydį. Ieškovė (apeliantė) pažymėjo, jog visą pastate suvartotą šilumos kiekį paskirsto (išdalija) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį. Į bylą ieškovės (apeliantės) pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė (apeliantė) užtikrino šilumos energijos tiekimą; už suvartotos šilumos kiekį (paskirstytą taikant ieškovės (apeliantės) nurodytą metodą), atsakovei buvo išrašytos sąskaitos, kurių atsakovė neapmokėjo. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tą aplinkybę, kad patalpa, kuriai buvo tiekiama šilumos energija, atsakovės buvo įsigyta 2010 m. spalio 18 d. Patalpa buvo įsigyta su jau esančia šildymo sistema; atsakovė nuo įsigijimo momento jokios šildymo sistemos pertvarkos neatliko. Pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą informaciją – patalpos šildymas yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Nurodytų teisės normų bei nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovė, kaip energijos tiekimo įmonė, savo įsipareigojimus patiekti vartotojui per prijungtą energijos tiekimo tinklą atitinkamos rūšies energiją įvykdė, o vartotojas (atsakovė), kaip patalpos, kuriai šildymas yra tiekiamas iš centralizuotų sistemų, prievolės atsiskaityti už pateiktą energiją nepaisė. Tad konstatuotina, jog atsakovė, kaip patalpos savininkė ir šilumos energijos vartotoja, savo prievolės sumokėti už pateiktą šilumos energiją neįvykdė.
28. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs atsakovės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei išsakytus paaiškinimus, konstatavo, jog atsakovė įrodė, kad nuo 2015 m. spalio mėnesio jos patalpos šildymo sezono metu buvo šildomos netinkamai, temperatūra atsakovės patalpoje dažnai neatitiko Lietuvos higienos normų. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, jog ieškovė negali reikalauti iš atsakovės mokėti už šilumos energiją, kadangi šilumos paslaugos nebuvo faktiškai suteiktos pilna apimtimi, ir ieškovė neužtikrino šilumos bei teikiamų paslaugų kokybės reikalavimų.
29. Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas privalo užtikrinti šilumos ir (ar) karšto vandens kokybę, nustatytą sutartimis ir atitinkančią teisės aktų reikalavimus, iki tiekimo-vartojimo ribos (Šilumos ūkio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kaip pažymėjo ieškovė (apeliantė), šilumos tiekėjo teikiamų paslaugų atsakomybės riba yra atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas – vartotojui pateiktos šilumos kiekio matavimo prietaisas, pagal kurio rodmenis atsiskaitoma su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą, t. y. kai daugiabučiame name yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas ir kai jie neturi butų ar kitų patalpų šilumos įrenginių, tiesiogiai sujungtų su šilumos tiekėjo šilumos perdavimo tinklų įrenginiais, ir jie yra buitiniai šilumos vartotojai, atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas ar jų komplektai įrengiami daugiabučio namo įvado šilumnešio tiekimo ir grąžinimo vamzdynų vietose, kuriose jie yra sujungti su buitinių šilumos vartotojų bendro naudojimo šilumos įrenginiais, prie kurių prijungti butų ir kitų patalpų šilumos įrenginiai.
30. Prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) (Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius kontroliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą ir pasirengimą naujam šildymo sezonui pagal jiems priskirtą kompetenciją energetikos ministro tvirtinamose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 3 dalis).
31. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) reglamentuojami šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykiai, teisės, pareigos ir atsakomybė, susijusi su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu. Taisyklių 8 punkte apibrėžta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas – daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Tarp pastato savininko arba valdytojo ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo yra sudaroma pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartis (Taisyklių 8 punktas). Byloje nustatyta, kad pastato, kuriame yra atsakovei priklausančios patalpos, bendrojo naudojimo objektų administratorius yra UAB „Jūros būstas“, o pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas UAB „Mano būstas“.
32. Taisyklių 137 punkte numatyta, kad prižiūrėtojas teisės aktuose nustatyta tvarka atsako už: 1) Taisyklėse, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartyje bei šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartyje ir teisės aktuose nustatyta tvarka jam prižiūrėti pavestų šilumos įrenginių būklę ir priežiūrą; 2) Taisyklėse, teisės aktuose, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartyje nustatytą butų ir kitų patalpų kokybišką šildymą, jeigu pastato šildymo ir karšto vandens sistema atitinka privalomuosius reikalavimus ir yra techninės galimybės tą reguliuoti; 3) vartotojo patirtą žalą dėl prižiūrėtojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo; 4) tinkamą privalomų darbų dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos parengties naujam šildymo sezonui atlikimą. Taisyklių 143 punkte numatyta, kad pastato valdytojas teisės aktais nustatyta tvarka atsako už: 1) pastato šilumos įrenginių bei išorės atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) būklę ir priežiūrą; 2) vartotojo patirtą žalą dėl valdytojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo.
33. Įvertinęs civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes bei minėtų teisės aktų nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė (apeliantė) šiuo atveju tinkamai vykdė teisės aktų nustatytas pareigas, todėl už tinkamai suteiktas paslaugas, t. y. už tinkamai, sąžiningai ir nustatytais terminais įvykdytas prievoles, turi būti visiškai apmokėta. Kaip minėta, šilumos ir karšto vandens tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ieškovės (apeliantės) teikta paslauga iki tiekimo-vartojimo ribos buvo nekokybiška, netinkama ar turėjo trūkumų. Priešingai – į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovei priklausanti patalpa buvo šildoma netinkamai dėl pastato šildymo sistemos trūkumų, už kurių priežiūrą teisės aktai numato atsakomybę atitinkamiems subjektams.
34. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byloje priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Ieškovės UAB „Palangos šilumos tinklai“ apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės UAB „Palangos šilumos tinklai“ ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 467,91 Eur skolos, 7,02 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 474,93 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017-06-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės „Palangos šilumos tinklai“ (į. k. 152697886) naudai.