Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. M., Mažeikių rajono 1-jam notarų biurui dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo V. M. nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio datą ir vietą jai buvo pranešta tinkamai (74 b. l.). Byloje yra gautas suinteresuoto asmens V. M. prašymas nagrinėti bylą teismo posėdyje jai nedalyvaujant (78 b. l.).

Pareiškėjo A. M. atstovas advokatas V. J. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais ir nurodė, kad pareiškėjo motina L. M. mirė 2010-08-06, besisvečiuodama pas pareiškėją, gyvenantį Baltarusijos Respublikoje. Pareiškėjas būdamas Baltarusijos Respublikos pilietis, remdamasis savo šalies atitinkamu įstatymu reglamentuojančiu palikimo priėmimo tvarką, kuriame nustatytas šešių mėnesių terminas palikimui priimti nuo jo atsiradimo, buvo įsitikinęs, kad ir Lietuvos Respublikos atitinkamas įstatymas numato šešių mėnesių terminą palikimui priimti. Pareiškėjas tik praėjus Lietuvos Respublikos civiliame kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui palikimui priimti, iš savo sesers suinteresuoto asmens V. M. sužinojo, kad jis yra praleidęs terminą motinos palikimui priimti ir jau per vėlu kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarų biurą, esantį Mažeikių m. Pareiškėjas negalėdamas tuoj pat vykti į Lietuvą, nes tam būtina gauti vizą, skambino telefonu į kažkurį notarų biurą, kur jį informavo, kad yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Pareiškėjas bandė kalbėtis su savo seserimi V. M. dėl motinos palikimo priėmimo, tačiau tarp jų kilo ginčas dėl pinigų. Tarp jų derybos žodžiu vyko apie metus laiko. Suinteresuotas asmuo V. M. yra teisininkė, gerai žino teisės aktus ir moka lietuvių kalbą, kai tuo tarpu pareiškėjas dirba programuotoju ir lietuviškai nekalba, todėl objektyviai nežinojo Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reglamentuojančių paveldėjimo procedūras. Pareiškėjo atstovas atsikirsdamas į suinteresuoto asmens V. M. argumentus, kad pareiškėjas leido savo dukrai vykti į Lietuvos Respubliką kartu su ją ir mergaitė dalyvavo tvarkant paveldėjimo dokumentus pas notarą, nurodė, kad tai tik suinteresuoto asmens bandymas sutrukdyti tenkinti pareiškėjo reikalavimą pratęsti terminą palikimui priimti. Pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis ir turi tokias pat teises į paveldėjimą kaip ir jo sesuo. Prašo pareiškimą tenkinti, priežastis pripažįstant svarbiomis ir pratęsti terminą palikimui priimti. Taip pat, nurodo, kad suinteresuotas asmuo V. M. turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir prašo iš jos priteisti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Šios bylos kontekste pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-01-22 nutartyje Nr. 3K-3-33/2008 yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 5.57 straipsnyje reglamentuojamas termino palikimui priimti pratęsimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXVIII skyriuje nustatytos procesinės bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimo taisyklės, pagal kurias nagrinėjami ir pareiškimai dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Materialinio teisinio reguliavimo terminijos ir procesinio reguliavimo terminijos netapatumas šiuo atveju yra ne turinio, o verbalinės konstrukcijos skirtinumų lygmens, todėl priimant sprendimą dėl prašymo iš esmės vartotina teisinė terminija, apibrėžianti materialinių subjektinių teisių įgyvendinimo būdus – pagal LR CK 5.57 straipsnį terminas palikimui priimti pratęstinas, o ne atnaujintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjo A. M. motina L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2010-08-06 Baltarusijos Respublikoje (7-8, 9-10). Dėl mirusiosios L. M. turto paveldėjimo 2010-09-01 į Mažeikių rajono 1-ąjį notarų biurą kreipėsi mirusios duktė suinteresuotas asmuo V. M. (11 b. l.), kuriai 2011-08-25 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. 1L11-4408 dėl lėšų, esančių „Swedbank“, AB sąskaitose (12 b. l.) bei 2011-08-26 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. 1L11-4446 dėl nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr., esančio, Mažeikių m., paveldėjimo (13, 14-16 b. l.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įpėdinis palikimą turi priimti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnis). Kokios priežastys laikomos svarbiomis, įstatyme nenurodyta. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad terminą priimti palikimą jis praleido dėl objektyvių priežasčių t.y. gyvendamas Baltarusijos Respublikoje ir būdamas šios valstybės pilietis, nežinojo Lietuvos Respublikos teisės aktų reglamentuojančių paveldėjimo procedūras ir vadovavosi Baltarusijos Respublikoje galiojančiais teisės aktais reglamentuojančius analogiškus santykius.

Paveldėjimo atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 5.50 straipsnio 2 dalį (2000 m. liepos 18 d. įstatymo redakcija Nr. VIII-1864, galiojusi iki 2011 m. lapkričio 1 d.) atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. LR CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (LR CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi LR CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011).

Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjo motina L. M. nebuvo sudariusi testamento, taigi pareiškėjas būdamas palikėjos sūnus, yra pirmosios eilės įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą (LR CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis), t.y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (2010-08-06) turėjo atlikti įstatyme – LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje – aptartus palikimo priėmimo veiksmus. Pareiškėjas, prašydamas pratęsti praleistą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti teisę paveldėti.

Teismų praktikoje nurodyta, kad jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (LR CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą, t. y. priimti palikimą kiekvienas įpėdinis turi asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-295/2011, 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. B. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-547/2011 ).

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėjas apie savo motinos L. M. mirtį sužinojo jos mirties dieną – 2010-08-06 ir neskubėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo, kadangi buvo įsitikinęs, kad palikimui priimti esančiam Lietuvos Respublikoje yra nustatytas 6 mėnesių terminas, kaip ir Baltarusijos Respublikoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas teisinės atsakomybės principas numatantis, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. LR CK 1.2 ir 1.6 straipsnių nuostatose yra įtvirtintas reikalavimas kiekvienam asmeniui domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t.y. elgtis protingai, sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 str.), o kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos. Šito nedarydamas asmuo veikia savo rizika.

Pareiškėjas būdama protingas, atidus ir rūpestingas turėjo savo teises ir teisėtus interesus ginti ir įgyvendinti laiku, t.y. nežinodama tikslaus termino palikimui priimti turėjo išsiaiškinti ir domėtis Lietuvos Respublikoje galiojančiomis įstatymų nuostatomis, kad tinkamai galėtų įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus mirus motinai. Pareiškėjo nurodytos priežastys, kad jis gyvena užsienyje ir dėl to negalėjo žinoti Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų, teismo nuomone, nėra svarbi priežastis dėl kurios pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti. Kaip matyti iš atsiliepimo pareiškėjas parašė notarinį sutikimą leidžiantį savo dukrai kartu su teta, t.y. pareiškėjo seserimi, vykti į Lietuvą, Mažeikius, 2010 m. rugpjūčio mėnesį, todėl nebuvo jokių kliūčių, paprašyti sesers, kad ji pasidomėtų apie palikimo priėmimo terminus.

Taip pat pareiškėjo argumentai, kad jis nesikreipė dėl palikimo priėmimo ir per šešis mėnesius nuo jo atsiradimo, nes jo sesuo suinteresuotas asmuo V. M., praėjus keturiems penkiems mėnesiams po motinos mirties, jam pranešusi, kad ji kreipėsi dėl motinos palikimo priėmimo, laikytini kaip įrodantys pareiškėjo pasyvų elgesį, kadangi suinteresuotam asmeniui V. M. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimai buvo išduoti tik praėjus metams (2011-08-25, 2011-08-26) po to, kai kreipėsi pareiškimu į Mažeikių rajono 1-ąjį notarų biurą dėl mirusios motinos L. M. palikimo priėmimo.

Pareiškėjas nurodo, kad jis iš savo sesers sužinojęs apie pradėtus paveldėjimo veiksmu, skambino telefonu į kažkurį notarų biurą, kur jam paaiškino, kad jis praleido terminą palikimui priimti, tačiau pareiškėjas nėra teismui pateikęs jokių rašytinių įrodymų, kad jis nuo palikimo atsiradimo dienos iki suinteresuotam asmeniui V. M. buvo išduoti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimai kreipėsi į notarų biurą, išreikšdamas valią paveldėti mirusios motinos turtą.

Visos šios aplinkybės rodo didelį pareiškėjo nerūpestingumą, nesidomėjimą mirusios motinos turtu. Pareiškėjas, norėdamas tinkamai realizuoti savo teisę priimti palikimą likusį po jo motinos mirties, turėjo imtis visų priemonių, kad laiku ir tinkamai kreiptųsi į notarą ar atliktu kitus veiksmus dėl palikimo priėmimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl aplinkybių, priklausančių nuo paties pareiškėjo valios, t. y. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nesidomėjo Lietuvos Respublikoje galiojančiomis teisės normomis reglamentuojančiomis palikimo priėmimą bei nesikreipė dėl teisinės pagalbos suteikimo, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, nepripažįstamos svarbiomis ir pareiškėjo prašymas netenkintinas, terminas palikimui priimti, nepratęstinas (LR CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsniai, LR CPK 576, 577, 578 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

teismas nutaria:

atmesti pareiškėjo A. M. prašymą pratęsti terminą po jo motinos L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2010 m. rugpjūčio 6 d., mirties atsiradusiam palikimui priimti.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos, skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.