Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, byloje teikiančios išvadą-Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (Jurbarko rajone) atstovei Eglutei Tamulienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui A. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, institucija, byloje teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui A. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, institucija, byloje teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Institucija, byloje pateikusi išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, kad mažamečio N. M. gyvenamosios vietos nustatymas su motina I. S. atitinka mažamečio vaiko interesus ir pritaria, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Sutinka, kad iš atsakovo sūnaus išlaikymui būtų priteista kas mėnesį po 180 Eur, nes tokią sumą prašo priteisti ieškovė ir nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką. Mano, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti ir atitinkantys vaiko interesus (b. l. 16-18).

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė nustatyti sūnaus N. M. gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. spalio 1 d., nes nuo šio laiko su atsakovu kartu negyvena ir jis prie vaiko išlaikymo neprisideda. Maistui per mėnesį reikia apie 200 Eur, avalynei, rūbams, higienos reikmėms dar apie 100 Eur. Atsakovas kartais aplanko sūnų savaitgaliais, vieną kartą sumokėjo už darželį. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) nuomoja dviejų kambarių butą, buto išlaikymui per mėnesį sumoka 60-70 Eur. Daugiau vaikų neturi, jos pajamas per mėnesį sudaro 160-180 Eur pašalpa, taip pat dirba atsitiktinius darbus.

Institucijos, byloje teikiančios išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (Jurbarko rajone) atstovė Eglutė Tamulienė teismo posėdžio metu patikslino, kad N. M. nėra vienintelis šalių vaikas. L. M., gim. (duomenys neskelbtini) yra I. S. ir A. M. dukra, šiuo metu ji gyvena globos įstaigoje, tėvų valdžia teismo sprendimu apribota, iš šalių mergaitės išlaikymui yra priteistas išlaikymas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Bylos duomenimis nustatyta, kad N. M. gim. (duomenys neskelbtini) tėvais gimimo įraše nurodyti I. S. ir A. M. (b. l. 5); atsakovės pajamas per mėnesį sudaro socialinė pašalpa ir išmoka vaikui, iš viso 167, 22 Eur (b. l. 6); Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ieškovei suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, teisinės pagalbos išlaidas sudaro 182 Eur (b. l. 4, 15); Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, iš kurios matyti, kad šalys iki 2018 m. lapkričio mėnesio gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Iki 2018 m. birželio 31 d. šeima buvo įrašyta į rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo, socialinių įgūdžių stokos. Šiuo metu ieškovė su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini) nuomojamame bute. Ieškovei ir atsakovui Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1558-714/2016 neterminuotai apribota tėvų valdžia dukros L. M., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) registrų išrašų duomenimis šalys registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.165 straipsnio 1 dalis). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). CK 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinta, kad vaiko tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tėvų susitarimu, o esant ginčui, teismo sprendimu. Teismas spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą atsižvelgia į vaiko interesus, tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Taip pat nustatytini teisiškai reikšmingi faktai, tokie kaip vaiko prisirišimo laipsnis, brolių, seserų tarpusavio santykiai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, dalyvavimą vaiko auklėjime, santykiai su vaiku, taip pat galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad mažametis N. M. nuo pat gimimo gyvena kartu su savo motina. Iki 2018 m. lapkričio mėnesio šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Šiuo metu atsakovas A. M. gyvena atskirai, tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama, kenktų berniuko interesams. Institucija, byloje teikianti išvadą dėl to neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečio N. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina I. S. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.168 straipsnis, 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui priteisimo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, kai tėvai nesusitaria dėl vaiko išlaikymo, jo dydis ir forma nustatoma teismo sprendimu. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimalia mėnesine alga, kurios dydis laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikia apie 300 Eur. Atsakovės pajamos per mėnesį 167 Eur, ji taip pat dirba privačius darbus ir gauna papildomų lėšų. Atsakovas šiuo metu oficialiai niekur nedirba, keletą dienų savaitėje dirba lentpjūvėje, tačiau ateityje stengsis susirasti darbą, kad gauti pastovias pajamas. Sutinka sūnaus išlaikymui mokėti po 180 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad pajamų, susijusių su darbo santykiais, neturėjimas ar nepakankamas jų turėjimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Vaiko tėvų turtinė padėtis yra panaši, jie transporto priemonių neturi, nekilnojamojo turto registruoto šalių vardu taip pat nėra, spręstina, kad abu tėvai prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti po lygiai, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovei papildomai tenka ir kasdieniniai rūpesčiai susiję su vaiko priežiūra prie kurios atsakovas neprisideda.

Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, šalių turtinę padėtį, įvertinus vaiko amžių (jam 3 metai), ir esamo amžiaus vaiko būtinus poreikius iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. spalio 1 d., kaip to prašo ieškovė, iki vaiko pilnametystės (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis).

Ieškovė skirtina nepilnamečiui vaikui mokamų piniginių išmokų tvarkytoja (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams. (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

Teisme nustatyta, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nėra, atsakovas ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai neprieštaravo. Institucija, byloje teikianti išvadą, pritarė ieškovės pasiūlytai bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkai, todėl šis prašymas tenkintinas ir nustatytina, kad atsakovas su sūnumi N. M. gali bendrauti pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant į sūnaus poreikius ir interesus, užtikrinant jo saugumą, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.

Išaiškintina šalims, kad bendravimo tvarkos teismo sprendimu nustatymas neužkerta kelio jiems, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus, tėvo ir sūnaus pasimatymų trukmę ir laiką keisti abipusiu susitarimu.

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, jo poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Taip pat gali būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.169 straipsnio 3 dalis), nustatoma bendravimo su vaiku tvarka (CK 3.175 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei šioje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama teisinė pagalba, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 182 Eur (b. l. 4, 15), ji buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai. Ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo, nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas po 180 Eur kas mėnesį (t. y. už metus 2 160 Eu), valstybei iš atsakovo už išlaikymo priteisimą turėtų būti priteistas 64 Eur dydžio žyminis mokestis ir 100 Eur žyminis mokestis už neturtinio pobūdžio reikalavimą (vaiko gyvenamosios vietos nustatymą). Taip pat iš atsakovo valstybės naudai turėtų būti priteista 182 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau atsižvelgiant į šios bylos pobūdį, šalių turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas su visais ieškinio reikalavimais sutiko, vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais minėtos išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 85 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio N. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su jo motina I. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui N. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt Eur) nuo 2018 m. spalio 1 d. iki jo pilnametystės, pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, piniginių lėšų uzufruktore (tvarkytoja) paskiriant I. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi N. M., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią atsakovas turi teisę netrukdomai bendrauti pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant į sūnaus poreikius ir interesus, užtikrinant jo saugumą, jeigu tai neprieštaraus vaiko interesams.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.