Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-12-20 · Civilinė byla Nr. e2-39718-595/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-20
Bylos Nr.
e2-39718-595/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32949-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vita Valeckaitė
Ieškovas
A. R.
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-39718-595/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32949-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.; 116.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,sekretoriaujant Linai Pečiūrienei,dalyvaujant ieškovui A. R.,atsakovui antstoliui M. D.,trečio asmens atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui antstoliui M. D. dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims antstoliui D. B., AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo jo naudai iš atsakovo priteisti 13 972,14 eurų žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas atsakovui buvo pateikęs vykdymui du vykdomuosius įrašus dėl 13972,14 eurų bei 4334,74 eurų skolos išieškojimo iš V. B.. Pradėjus vykdymą atsakovas areštavo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir vadovaujantis CPK 667 str. pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. 2010-11-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nustatė, jog skolininkui priklauso 1/4 dalis buto. 2017 metais jam tapo žinoma, kad 2013 metais skolininkui priklausanti buto dalis buvo priteista jo vaikams už alimentus. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas nevykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, tai yra pažeidė CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatus - nesiėmė visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir nepadėjo ginti jo teisių bei įstatymų saugomų interesų, ko pasekoje turtas buvo prarastas ir išieškojimas tapo neįmanomas. Neteisėti antstolio veiksmai yra skolininko turto savalaikis nerelizavimas. Žalą sudaro neišieškota skola. Priežastinis ryšys- nelikimas skolininko turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Atsakovo areštas turtui buvo pirmas, todėl jis turėjo pareigą parduoti turtą, tačiau to nepadarė.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareikštu reikalavimu ir prašo ieškinį atmesti (e.b.l. 17-21). Atsiliepime nurodoma, kad jis vadovavosi teisės normomis, tinkamai atliko savo pareigas vykdant išieškojimą iš skolininko V. B. ieškovo naudai. Pats ieškovas savo pasyviais veiksmais apsunkino sprendimo vykdymą. Taip pat nurodo, kad neaišku, kaip ieškovas apskaičiuoja 13 972,14 eurų prašomos priteisti žalos sumą. Prašo taikyti ieškovo reikalavimui 3 metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį šiuo pagrindu atmesti.

Atsiliepime į ieškinį trečias asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje nurodė, kad ieškinys antstolio atžvilgiu neįrodytas, o ieškinio senaties terminas praleistas, todėl jis atmestinas (e.b.l. 124-128). Draudiko nuomone, ieškovas savo ieškiniu neįrodo visų būtinųjų atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl byloje negali atsirasti jokių prievolių nei antstoliui, nei draudikui. Nurodo, kad ginčo įvykiui yra pasibaigusi draudiminė apsauga, todėl, net ir priteisus žalą iš antstolio, draudikui neatsiras prievolės ją atlyginti.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais argumentais. Ieškovas nurodė, kad 2011 metų birželio mėnesį buvo išvykęs į Latviją dirbti. 2014 metais grįžęs į Lietuvą sužinojo apie teismo sprendimą, kuriuo skolininko turtas buvo priskirtas jo vaikams už išlaikymą. Vykdymo procese antstolio veiksmų neskundė. Domėjosi vykdomosios bylos eiga, bendraudamas su antstolio padėjėju.

Atsiliepimas

Atsakova teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodytais argumentais.

Trečio asmens atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2006-12-29 Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarė G. Š. išdavė ieškovui Vykdomąjį įrašą Nr. GŠ-10325, dėl 13972,14 Eur (48243 Lt) skolos iš V. B. išieškojimo (e.b.l. 22).

2008-10-13 ieškovas antstoliui M. D. pateikė vykdyti aukščiau nurodytą Vykdomąjį įrašą dėl 13972,14 Eur skolos išieškojimo iš V. B. (e.b.l. 24).

Atsakovas 2008-10-14 patvarkymu vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0028/08/02045 (e.b.l. 25).

2008-10-14 patvarkymu antstolis skolininkui V. B. išsiuntė raginimą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas (e.b.l. 26). Minėtas patvarkymas nebuvo įteiktas skolininkui, todėl apie jį buvo paskelbta viešai.

Vykdant priverstinį skolos išieškojimą, 2009-02-27 atsakovas priėmė patvarkymus areštuoti skolininkui priklausančias lėšas skolininko banko sąskaitose ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą (e.b.l. 27-31).

Vykdydamas priverstinį skolos išieškojimą ir nustatęs, kad skolininko sutuoktinei priklauso butas, 2010-01-08 turto arešto aktu atsakovas areštavo skolininko sutuoktinei V. I. priklausantį 77,88 kv. m. bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (e.b.l.32-34). 2010-01-26 raštu dėl skolininko turto dalies nustatymo vykdymo proceso šalims bei skolininko sutuoktinei pasiūlė per dešimt dienų pareikšti ieškinį teisme, kad būtų nustatyta, skolininko turto dalis, esanti bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje (e.b.l. 35-36).

2010-11-02 Vilniaus mieto 1 apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7406- 466/2010 nustatyta, kad skolininkui V. B. nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis 77,88 kv. m. bendro ploto 4 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) bei nustatyta naudojimosi butu tvarka (e.b.l. 38-39).

2010-12-17 patvarkymu antstolis paskyrė ekspertizę areštuotam turtui - 1/4 daliai 4 kambarių buto, bendro 77,88 kv. m. ploto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti ir ekspertizę pavedė atlikti UAB „DYO“ (e.b.l. 40). Patvarkyme nurodyta, kad vykdymo proceso šalys ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę gali pareikšti nušalinimą ekspertui (e.b.l. 40) Minėtas patvarkymas skolininkui nebuvo įteiktas, pranešime nurodyta, kad skolininkas nurodytu adresu negyvena (e.b.l. 41).

2011-02-07 antstolio kontoroje gautas antstolio D. B. prašymas dėl sutikimo realizuoti areštuotą turtą Nr. 0035/10/00229, kuriuo antstoliui M. D. siūloma prisijungti prie išieškojimo ir prašoma leisti pardavinėti B. V. priklausantį nekilnojamąjį turtą (e.b.l. 42).

2011-02-14 atsakovas antstoliui D. B. suteikė leidimą realizuoti skolininko V. B. nekilnojamąjį turtą bei patvarkymu dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. 0028/08/02045 prisijungė prie antstolio D. B. vykdomo išieškojimo iš skolininko turto, areštuodamas 52830 Lt skolininkui priklausančių lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis- antstolį D. B. (e.b.l. 43-45).

2011-03- 14 ieškovas antstolio kontorai pateikė vykdymui 2011-02-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-3933-129/2011 dėl 4334,74 Eur skolos išieškojimo iš V. B. A. R. naudai, pagal kurį užvesta vykdomoji byla Nr. 0028/11/00306 (e.b.l. 48-51).

2012-04-06 antstolio kontoroje buvo gautas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo raštas dėl duomenų pateikimo Nr. 2-2487-862/12, kuriuo informuojama, kad teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. I. ieškinį atsakovui V. B. dėl išlaikymo formos pakeitimo, kuriame nurodyta, kad 2012-03-29 priimdamas ieškinį teismas nutarė išreikalauti iš antstolio M. D. informaciją apie vykdomosiose bylose vykdomo išieškojimo eigą, kur skolininkas yra V. B. (e.b.l. 46). Antstolis M. D. 2012-04-23 raštu informavo teismą apie vykdomą išieškojimą, nurodydamas, kad duotas sutikimas antstoliui D. B. realizuoti V. B. nekilnojamąjį turtą (e.b.l. 47).

2013-01-29 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu Nr. 2-4074-862/2013 nusprendė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1089-55/2011 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 ir 4 punktuose numatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams K. B., K. B. periodinėmis išmokomis formą ir iš atsakovo V. B. priteisė K. B. 1/8 dalį (20 125 Lt vidutinės rinkos vertės) buto(duomenys neskelbtini) (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), taip įskaitant išlaikymo įsiskolinimą iki 2010 12 01 d. bei išlaikymą už laikotarpį nuo 2010 12 01 d. iki 2013 06 30 d., o K. B. 1/8 dalį (20 125 Lt vidutinės rinkos vertės) buto (duomenys neskelbtini) (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), taip įskaitydamas išlaikymo įsiskolinimą iki 2010 12 01 bei išlaikymą už laikotarpį nuo 2010 12 01 iki 2013 06 30.

Ieškinys pareikštas dėl žalos, padarytos antstolio neteisėtu neveikimu, atlyginimo.

Antstolių atsakomybę reglamentuojančio Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Dėl to ginčo sprendimui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad, sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai.

Būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Todėl tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus ir taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 str. įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012).

Ieškovas neteisėtais antstolio veiksmais vertina antstolio neteisėtą neveikimą, kuomet jis laiku nerelizavo skolininkui priklausančio turto (1/4 buto dalies), kuris vėliau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-29 sprendimu buvo perduotas skolininko vaikams už išlaikymo įsiskolinimą, nurodydamas, kad nelikus skolininkui priklausančio buto dalies, neliko turto į kurį galima nukreipti išieškojimą. Nurodo, kad atsakovo areštas turtui buvo pirmas, todėl jis turėjo pareigą parduoti turtą, tačiau to neįvykdė.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad tik 2017 metais atsitiktinai sužinojo apie 2013-01-29 teismo sprendimą, kuriuo skolininkui priklausančio buto dalis buvo priteista jo nepilnamečiams vaikams už alimentus. Su šia ieškovo pozicija teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi iš 2013-01-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-4074-862/2013, nustatyta, kad ieškovas į bylą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas sprendimo motyvuose nurodė, kad tik Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį ir būdamas kreditoriumi dėl ieškinio neprieštaravo, todėl teismas darė išvadą, kad likę kreditoriai pasyviu elgesiu taip pat neprieštarauja dėl išlaikymo formos pakeitimo, nemano, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas, būdamas išieškotoju, nesiėmė aktyvių veiksmų savo interesams apginti bei neprieštaravo, kad būtų V. B. priklausanti nekilnojamojo turto dalis, į kurią buvo nukreiptas išieškojimas, būtų priskirta jo nepilnamečiams vaikams, pakeičiant priteisto išlaikymo formą. CPK 754 str. nustatyta, kad pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą. Pažymėtina, kad ieškovo skolininko nepilnamečiai vaikai turėjo pirmumą kitų kreditorių atžvilgiu, o išlaikymo forma buvo pakeista už paskaičiuotą išlaikymo įsiskolinimą, kuris buvo susidaręs laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2013-06-30.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis nustatęs, kad skolininkas V. B. turi turto jį areštavo bei siūlė išieškotojui kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo. Nustačius skolininko turto dalį antstolis priėmė patvarkymą dėl turto vertės ekspertizės paskyrimo, kurį siuntė skolininkui, tačiau skolininkui patvarkymas įteiktas nebuvo.

Pagal CPK 759 str. prisijungimą prie kito antstolio vykdomo išieškojimo iš to paties skolininko turto ir lėšų gali inicijuoti tiek išieškotojas, tiek antstolis savo iniciatyva.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad varžytynėse parduodamo turto kaina nenustatinėjama šalių susitarimu, ją nustato antstolis, todėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas yra esminė varžytynių teisėtumo sąlyga. Atsižvelgiant į tai antstolis pagrįstai paskyrė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad patvarkymas dėl ekspertizės paskyrimo nebuvo įteiktas skolininkui, kuris turėjo teisę ne tik nušalinti paskirtą ekspertą, bet ir skųsti antstolio patvarkymą. Teismo vertinimu, antstolis, priimdamas sprendimą prisijungti prie antstolio D. B. vykdomo išieškojimo ir leisdamas jam realizuoti skolininko turtą, siekė užtikrinti greitesnį skolos išieškojimą, kas iš esmės atitiko išieškotojo interesus. Todėl šiuo pagrindu negalima konstatuoti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

CPK 640 straipsnis nustato išieškotojo pareigas vykdymo procese, kur nurodoma, kad išieškotojas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga (LR CPK 640 str. 2 p.). Teismo vertinimu ieškovas, kaip išieškotojas, domėdamasis vykdymo procesu ir nesutikdamas, kad turtą iš varžytinių realizuotų kitas antstolis, turėjo teisę skųsti tokį antstolio patvarkuymą, tačiau skundų vykdymo procese nebuvo pateikta.

Išnagrinėjus šalių pateiktus įrodymus, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovas vykdydamas priverstinį skolos išieškojimą, pagal ieškovo pateiktus vykdomuosius dokumentus, būtų pažeidęs jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ko pasekoje būtų pagrindas konstatuoti, kad jis atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovas neįrodė antstolio veiksmų neteisėtumo vykdomojoje byloje, antstolis, vykdydamas išieškojimą, jokių pažeidimų nepadarė (CPK 185 str.), o tik pripažinus neteisėtus veiksmus yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.247 str. įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kadangi nuostoliai yra žalos piniginė išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio konkrečiu atveju egzistavimo, turi įvertinti atsiradusios žalos prigimtį. Kasacinio teismo praktikoje antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos pobūdis aiškinamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos vykdymo procese aplinkybes.

Šioje civilinėje byloje prašomą priteisti 13972,14 Eur turtinės žalos atlyginimą ieškovas kildina iš pateikto vykdomojo dokumento išieškotinos skolos, motyvuodamas, kad nelikus skolininko turto ši suma nebus išieškoma.

Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais, kad ieškovas neįrodė jo prašomos priteisti žalos dydžio.

2013-01-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime Nr. 2-4074-862/2013, nustatyta, kad atsakovui V. B. priklausiusios 1/4 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies vertė yra 40250,00 Lt, atitinkamai 11657,21 Eur. LR CPK 718 str. nustato, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra 80 procentų nustatytos turto kainos. Taigi pardavus turtą iš pirmųjų varžytynių už pradinę turto pardavimo kainą būtų gauta 9325,77 Eur suma. Pažymėtina ir tai, kad, jeigu turtas būtų buvęs parduotas laikotarpiu nuo 2010-11-02, kai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nutartimi Nr. 2-7406-466/2010, atidalino turtą, iki 2013- 01-29, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu Nr. 2-4074-862/2013, pakeitė išlaikymo formą, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime Nr. 2-4074-862/2013 nurodyta, kad Lietuvos antstolių rūmų duomenimis vieningame vykdomųjų bylų sąvade nurodytos bylos dėl išieškojimo iš V. B. viso 56119,83 Eur, sumai. Išieškotos lėšos skirstomos LR CPK 753 str. nustatyta tvarka: pirmiausia dengiamos vykdomosios bylos administravimo išlaidoms, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti (būtinos vykdymo išlaidos), antra eile dengiama vykdomosios bylos administravimo papildomoms išlaidoms, patiriamoms atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, trečia eile dengiamos kitoms su vykdymu susijusios išlaidos, vėliausiai dengiama skola išieškotojams ir atlygis antstoliui, apskaičiuotas proporcingai išieškotos skolos dydžiui. Vadovaujantis šia nuostata ir pardavus turtą iš varžytynių lėšos būtų skirstomos visiems prisijungusiems antstoliams Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir LR CPK nustatyta tvarka, t.y. visiems antstoliams būtų padengtos būtinos, papildomos ir kitos vykdymo išlaidos, ir tik po to būtų dengiama skola išieškotojams ir atlygis antstoliui pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 55 p. nustatytą tvarką, kai bendras antstolio atlygis antstoliams nustatomas atsižvelgiant į bendrą likusią išieškoti išieškotiną sumą turtą realizujančio, prie išieškojimo prisijungusių antstolių vykdomose vykdomosiose bylose ir lėšų sumą, likusią iš už realizuotą turtą gautų lėšų atskaičius neapmokėtas būtinas ir papildomas vykdymo išlaidas vykdomosiose bylose. Todėl iš varžytinių gauta suma, atskaičius visas vykdymo išlaidas būtų dalinama visiems išieškotojams. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad pardavus skolininko turtą iš varžytinių būtų buvusi padengta visa ieškovo pagal vieną vykdomąjį dokumentą išieškoma skolos suma.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad antstolis, vykdydamas ieškovo pateiktą vykdomąjį dokumentą, neįvykdė jam įstatymų nustatytų pareigų, ar jas vykdė netinkamai, ko pasekoje būtų pagrindas jo civilinei atsakomybei kilti.

Teismui atmetus ieškinį dėl jo nepagrįstumo, dėl ieškinio senaties taikymo teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos LR CPK 259-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė