Šiaulių apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, V. B. gynėjui advokatui Vigintui Stričkai,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2003-04-08 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 278 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams;

2) 2011-09-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi už nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 179 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2013-10-10, 2014-10-23, 2015-04-30, 2015-12-01, 2016-05-20 nutartimis priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pratęstas;

3) 2016-04-29 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis; 2018-01-10 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2018-07-24 nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė pratęsta; 2019-02-13 nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės taikymas nutrauktas;

kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. B. mušdamas sukėlė fizinį skausmą žmogui: 2023 m. gegužės 22 d., apie 22 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), būdamas A. M. gyvenamojo namo kieme, kilus ginčui dėl asmeninių paskatų, tyčia, plastikine lazda sudavė ne mažiau nei penkis smūgius į galvos sritį nukentėjusiajai S. R. bei rankomis suėmęs jai už kaklo jį spaudė, tokiais veiksmais nukentėjusiajai S. R. sukėlė fizinį skausmą.

2. Liudytojas K. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis prižiūrėjo A. B., kuri šiuo metu yra mirusi. Ji buvo visiškai neįgali, nesėdėjo nei lovoje, nei vežimėlyje. Ji jam paskambino verkdama ir prašė padėti. Jis atėjo, ji jau buvo pasikvietusi V.. Kaip suprato, pas ją baliavojo S. su M., kažkas įvyko ar susipyko, jai prigrasino, kad išneš, pakas, ji išsigando, verkė. V. jam pasiūlė eiti išsiaiškinti, kodėl grasina. Jie nuėjome iki to namuko. S. ir M. buvo namuke. V. priėjo pasiaiškinti, M. išėjo, jie liko dviese. Jis tuo metu buvo lauke. Tiksliai, kas ten įvyko, žino tik jie du. Nei M. nematė, nes išėjo, nei aš, nes buvo kieme. Ar V. sudavė, negali pasakyti, nes nematė. Jokių daiktų nesinešė. Apsirengę buvo paprastai, veidai nebuvo uždengti. Buvo žieminė kepurė, nes šalta. Su V. apie įvykį nekalbėjo. Kartu su V. parėjo, jis nesakė, kad užtvojo ar dar kažką, jis sužinojo vėliau. V. su S. dviese pasiliko viduje. Lazdos nebuvo, ten buvo numesta žaislinė lazda, tikriausiai jos vaikų. Matė tą lazdą kieme. Nematė, ar V. ją pasiėmė, bet matė ją, kad voliojasi kieme.

3. Liudytojas M. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad galėjo būti gegužės mėnuo, kai atėjo su „beisbolke“ ir sudavė S. R. į galvą. Jis pabėgo iš įvykio vietos ir iškvietė pareigūnus. Akivaizdžių sužalojimų ant S. R. nesimatė. Buvo atvykę medikai. Medikus iškvietė pareigūnai. Įvykio metu S. R. buvo blaivi. Atėjo du asmenys. Jie turėjo lazdą. Jis ją rado šalia įvykio ir perdavė pareigūnams. Atėjusius asmenis atpažino, tai buvo V. ir kitas. Jie buvo su kaukėmis. Atpažino iš balso. Paties įvykio, kaip buvo suduoti smūgiai S. R., nematė. Po įvykio S. buvo šoke. Apie jos atžvilgiu atliktus veiksmus nieko nepasakojo.

4. Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo vasara, jis ravėjo daržą ir išgirdo, kaip S. pradėjo šaukti, šunys puolė ją ginti, atėjo į pastoginę ir pamatė, kaip ją daužo beisbolo lazda. Klausė už ką, sakė, kad prisimelavo, prašė jos nedaužyti. Jis tik išgirdo triukšmą ir tada atėjo pažiūrėti. Atpažino V., pavardės nežino, antro asmens nepažino. Buvo plastmasinė beisbolo lazda. S. paskui sakė, kad jai davė į galvą, per kojas. Visas konfliktas vyko 20-30 minučių. Kas iškvietė policiją, nežino. Ar S. mušė abu atėję asmenys, nežino, tikriausiai V., nes jis laikė beisbolo lazdą. Po įvykio S. skundėsi, kad skauda galvą, kojas, nieko nevalgė. M. G. įvykio metu dar nebuvo grįžęs iš darbo.

5. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusio S. R. parodė, kad 2023 m. gegužės 22 d. buvo A. M. namuose, kuriuose dabar laikinai gyvena, nes ją priėmė, adresu: (duomenys neskelbtini). Kartu su ja buvo jos sugyventinis M. G. bei namų savininkas A. M.. Apie 22.45 val. išgirdo, kaip namų savininkas pasakė M. G., kad šis išeitų į lauką, nes atėjo vėl tie patys du asmenys ir M. išeidamas jai pasakė traukis, kad jos nematytų ir išėjo. Netrukus į namo vidų įžengė asmuo, kuris vilkėjo tamsios spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, tamsios spalvos sportinėmis kelnėmis, ant veido buvo užsidėjęs juodos spalvos kaukę, matėsi tik lūpos ir akys, o rankoje laikė daiktą, panašų į plastikinę lazdą, kurios ilgis apie 50 cm., ir jis ją suėmęs už sprando išvedė į lauką sakydamas „dabar tai tau bus“. Ką jis tuo norėjo pasakyti nežino, tiesiog pagalvojo, kad nori ją sumušti. Jam išvedus ją į lauką pastebėjo, kaip kiek toliau stovi dar vienas asmuo, vilkintis dryžuotais tamsios spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, tamsios spalvos sportinėmis kelnėmis bei ant veido užsidėjęs lygiai tokią pačią kaukę kaip ir kitas asmuo, o savo sugyventinio tuo metu niekur nematė, namo šeimininkas taip pat išėjęs į lauką nebuvo. Paskui tas pats asmuo, kuris ją išvedė į lauką, pargriovė ją ant žemės vidiniame namo kieme prie sukrautos malkų krūvos, kaip įtarė plastikine lazda, pradėjo ją mušti suduodamas į plaukuotos galvos sritį ne mažiau 5 kartų, o po smūgių rankomis suėmė jai už kaklo bei jį spaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tuo trapu atokiau stovėjęs asmuo ramino kitą sakydamas, kad „baik, baik nereikia“. Po šių veiksmų jis ją paleido, nes kitas asmuo jam sakė „gana, užtenka, einam“ ir jiedu išeidami pasiėmė kieme buvusi dviratį, kuris priklauso namo šeimininko sūnui. Kiek matė, paėję jie dviratį metė į tvorą, taip ją sugadindami, ir po visko pasišalino (duomenys neskelbtini) miesto link. Jie šalinosi palengva ir eidami tarpusavyje šnekučiavosi, juokėsi, kol galiausiai dingo iš jos matymo lauko, todėl ji iš karto nubėgo į gyvenamojo namo vidų. Netrukus į namus grįžo jos sugyventinis M. G., kuris ją pakvietė eiti kartu link (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokymo centro, nes pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus, o ji jam pasisakė, kad buvo sumušta. Praėjus kelioms minutėms į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, todėl kartu su sugyventiniu grįžo, o užpuolikai jau buvo pasišalinę. Jai patirta fizinį skausmą galėtų įvardinti 5 balais pagal skausmo skalę nuo 1 iki 10, iškart po įvykio buvo labai susijaudinusi, ją ištiko šokas, verkė. Kiek pamena, policijos pareigūnai iškvietė greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) darbuotojus, kurie ją apžiūrėjo ir papildomai apžiūrai išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos priėmimo skyrių, kur jai buvo diagnozuotas galvos sumušimas. Davę raminamųjų vaistų medikai ją išleido į namus gydytis ambulatoriškai. Pati įtarė, kad užpuolikai buvo K. G. ir V. B., nes jiedu 2023 m. gegužės 22 d., apie 13.00 val., jau buvo atėję pas ją į laikiną gyvenamąją vietą, t. y. (duomenys neskelbtini), klausinėjo, kur yra jos sugyventinis M.. Ji jiems atsakė, kad išvykęs į darbus, ir tuomet jie pradėjo šūkauti, elgtis agresyviai. Nors jie įvykio metu buvo su kaukėmis, ji juos atpažino iš balso, nes puikiai juos pažįsta, ne kartą yra susitikę ir jų su niekuo kitu nesumaišytų. Ją mušė V. B., nes jį atpažino iš balso, o K. G., kad ir buvo su juo, tačiau jai nieko blogo nedarė, jos nemušė, jis visą laiką stovėjo tolėliau ir bandė raminti V. B.. Taip pat, kiek pamena, V. B. po jos sumušimo išeidamas rankoje laikė nusikaltimo įrankį, minėtą plastikinę lazdą, ją išsinešė kartu su savimi, niekur neišmetė. Ji po šio įvykio labai baiminosi, nes V. B. žino, kur ji laikinai gyvena. Bijojo, kad neateitų dar kartą jos sumušti, jautė nerimą. Jos žiniomis, jis vartoja narkotines medžiagas, todėl galbūt ir yra toks agresyvus, konfliktiškas. Prašo policijos pareigūnų pripažinti ją nukentėjusiąja, civilinio ieškinio dabar nereikš, nes jai turtinė žala nepadaryta, padaryta tik fizinė ir moralinė žala, tačiau sužalojimai ant kūno nežymūs, o jei reikės dėl to pirkti kokius nors vaistus, pareikš civilinį ieškinį tyrimo eigoje (1 t., b. l. 60-63).

8. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose S. R. kūne objektyvių sužalojimo žymių neužfiksuota. Galvos plaukuotosios dalies paviršinio sužalojimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis. Smūgio (-ių) sudavimo fakto nustatymas yra teisėsaugos institucijų kompetencija. Nustačius šį faktą, gali būti spręstina fizinio skausmo sukėlimo galimybė S. R. (1 t., b. l. 96-99).

12. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. R. savo iniciatyva pateikė daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: plastmasinę lazdą (1 t., b. l. 45).

14. Iš paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo akto matyti, kad plastmasinė lazda perduota saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 53).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

16. Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, kad V. B. sudavė plastikine lazda ne mažiau nei penkis smūgius į galvos sritį nukentėjusiajai S. R. bei rankomis suėmęs jai už kaklo jį spaudė, tokiais veiksmais nukentėjusiajai S. R. sukėlė fizinį skausmą. Tokią išvadą leidžia daryti liudytojų M. G., A. M., K. G. teisme duoti parodymai, nukentėjusiosios S. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, GMP iškvietimo kortelės duomenys bei kiti surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama V. B. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos aplinkybėms atskleisti. V. B. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

17. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015).

18. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. gruodžio 8 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 nurodyta, kad iki nusikalstamos veikos padarymo V. B. nustatytas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas, paranoidinė šizofrenija. Taip pat gretutiniai psichikos sutrikimai – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas. V. B. baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu nustatomas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas, (duomenys neskelbtini), dėl kurios jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Taip pat gretutiniai psichikos sutrikimai – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholi, žalingas vartojimas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas. Šiuo metu V. B. nustatomas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas, (duomenys neskelbtini), dėl kurios jis negali suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Taip pat gretutiniai psichikos sutrikimai – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas. V. B. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Dėl psichikos sutrikimo V. B. negali teisingai įvertinti reikšmingas bylai aplinkybes, negali duoti tikslių paaiškinimų, jo dalyvavimas atliekant kitus proceso veiksmus bei dalyvavimas teismo posėdžiuose yra netikslingas (2 t., b. l. 109-115).

19. Teisiamojo posėdžio metu ekspertė S. B. patvirtino byloje pateiktą išvadą. Paaiškino, kad yra žinoma, jog V. B. daugiau nei 20 metų serga lėtiniu psichikos sutrikimu, yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), kuri yra konkretuota priklausomybe į alkoholio vartojimą ir epizodinį narkotinių medžiagų vartojimą. Tiriamajam diagnozuota ir epilepsija, kuri komplekse komplikuoja lėtinį psichikos sutrikimą. Tiriamasis dėl lėtinės ligos pablogėjimo, paūmėjimo, eilę kartų gydytas psichiatrijos ligoninėse, kuomet buvo stebėta aktyvi psichopatologija, neadekvatus elgesys, suicidinės tendencijos. Ekspertinio tyrimo metu buvo konstatuota, kad šiuo metu psichikos sutrikimų aktyvios psichopatologijos nėra. Psichologinio tyrimo duomenimis nustatytas nedidelis pavojingumas ir tuo pagrindu tiriamajam konstatuota, kad tikslinga būtų skirti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį psichiatro stebėjimą pagal jo gyvenamąją vietą. Ar tiriamasis vertino savo neteisėtus veiksmus tyrimo metu, tai faktinius duomenis pateikė, tačiau dėl paties psichikos sutrikimo ir jo svyravimų tiriamasis nepajėgus suprasti savo veiksmų esmės. Tvirtina savo išvadą, kad V. B. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų ir už juos atsakyti.

20. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas G. B. nurodė, kad atliko tiriamojo V. B. psichologinį vertinimą, kadangi tai nebuvo kompleksinė psichologinė-psichiatrijos ekspertizė, o tik psichiatrinė ekspertizė, kurioje sprendžiamas medicininis kriterijus. Jo užduotis buvo tik įvertinti mąstymo pakitimus, emocinę būseną, atsižvelgiant į istorinius klinikinius rizikos valdymo duomenis, vertinti smurto riziką. Tuo metu, kai buvo atliekama ekspertizė, jo psichologinio įvertinimo duomenų pagrindu konstatavo, kad kažkokių labai aktyvių pakitimų nestebėta, ekspertizės metu nevertino, kokia galėjo būti jo būklė nusikalstamos veikos padarymo metu, nes čia vertina teismo psichiatras. Jis, įvertinęs surinktus duomenis, konstatavo, kad jo mąstymas nėra aktyviai pakitęs, tiriamasis buvo pakankamai stabilios būklės. Būtent būklės stabilumas lėmė, kad smurto rizika vertinta kaip nesanti didelė, todėl pakanka jam ambulatorinio gydymo. Kiek V. B. kritiškai vertina savo elgesį, tai pokalbio metu jis pateikė savo tam tikrą versiją, kaip jis įsivaizduoja tą situaciją, tačiau vis tiek yra tam tikri mąstymo pakitimai. Jis pateikė, kad tai atliko kaip gerą rolę, užstojo draugę dėl negrąžintų drabužių, tačiau dėl nusikalstamų veiksmų nėra pakankamo mąstymo, todėl jis ir yra sergantis asmuo. Todėl jam reikalingas gydymas ambulatorinėmis sąlygomis, kad ateityje išvengti šių veikų. Viskas priklauso nuo to, kaip asmuo interpretuoja, suvokia tą situaciją, tačiau tas suvokimas nėra pakankamas, tai yra ligos rezultatas.

21. Bylos medžiaga nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu V. B. serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, (duomenys neskelbtini), dėl kurios jis negalėjo ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Taip pat nustatyti gretutiniai psichikos sutrikimai – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholi, žalingas vartojimas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas. Dėl šios priežasties V. B. yra pripažintinas nepakaltinamu (BK 17 straipsnis). Todėl atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką, negali. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, siekiant užtikrinti, kad V. B. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, jam skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

23. V. B. taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – taikytinos iki nutarties įsiteisėjimo, o nutarčiai įsiteisėjus – panaikintinos.

24. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: plastikinė lazda, saugoma Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (duomenys neskelbtini), konfiskuotina ir sunaikintina, kadangi yra nusikalstamos veikos įrankis (BK 72, BPK 94 straipsniai); CD kompaktiniai diskai paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. B. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

V. B. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

V. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutarčiai įsiteisėjus:

- plastikinę lazdą, saugomą Policijos Departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (duomenys neskelbtini), konfiskuoti ir sunaikinti;

- CD kompaktinius diskus palikti saugoti prie bylos.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.