Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus atstovėms D. M. ir V. A.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Statra“ atstovams direktoriui R. L. ir advokatui Vytautui Geležiniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Statra“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Statra“ iškelta bankroto byla pagal ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Elektrotinklas“ ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – ir VSDFV) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovės UAB ,,Statra“ bankroto bylą dėl įmonės nemokumo. Nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas VSDF biudžetui yra 28 774,91 Eur, pagal 2016 m. gruodžio 31 d. balansą įmonės turtas iš viso sudarė 965 302 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 835 933 Eur, nekilnojamojo turto registro duomenimis įmonė registruoto turto neturi, VĮ „Regitra“ duomenimis įmonės transporto priemonės yra areštuotos. Ieškovė UAB ,,Elektrotinklas“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovės bankroto bylą dėl jos nemokumo. Nurodė, kad 2016 m. vasario 15 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovei iš atsakovės priteista 100 804 Eur žalos atlyginimo, tačiau atsakovė iki šiol teismo sprendimo neįvykdė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi iškėlė atsakovės UAB ,,Statra“ bankroto bylą. Teismas nustatė, kad UAB ,,Statra“ 2017 m. rugsėjo 30 d. balanse įmonės viso turto vertė nurodoma 1 987 966 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 5 655 Eur, trumpalaikis turtas – 1 881 507 Eur. Iš nurodomo ilgalaikio turto materialaus turto vertė yra 4 495 Eur (likutinė įmonės transporto priemonių vertė). Ir nors atsakovės vadovas nurodė, kad šių transporto priemonių vertė yra 2-3 kartus didesnė, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių objektyvių rašytinių įrodymų. 2017 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis įmonės trumpalaikį turtą sudaro 1 881 966 Eur, iš kurio 1 875 973 Eur yra pirkėjų skolos, 4 107 Eur – atsargos, 9 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai, 1 418 Eur – kitos per vienerius metus gautinos sumos. Įmonės debitoriniai įsiskolinimai, kurių mokėjimo terminai suėję, sudaro 1 874 485,97 Eur. Teismas nurodė, kad debitorių skolos turi būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Pasak teismo, atsakovės vadovas nenurodė jokių argumentų dėl galimybės šias skolas išsiieškoti. Teismas nustatė, kad atsakovės debitorei UAB ,,ELT valdymas“, kurios įsiskolinimas yra 504 594,78 Eur, iškelta bankroto byla, bankroto byloje atsakovė su kreditoriniu reikalavimu nėra įtraukta. Atsakovės debitorės UAB ,,Piliuona“ įsiskolinimas atsakovei sudaro 1 291 875,64 Eur, jo mokėjimo terminas suėjo 2011 m. lapkričio 30 d. Dėl šios skolos priteisimo iš UAB ,,Piliuona“ atsakovė kreipėsi į teismą, tačiau vėliau atsisakė ieškinio ir Vilniaus apygardos teismas bylą nutraukė. Kasacinis teismas šią nutartį panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti, posėdis numatytas 2017 m. gruodžio 20 d. Taigi šis įsiskolinimas atsakovei nėra priteistas, neaiškus įsiskolinimo pagrįstumo klausimas, taip pat neaišku, ar priteisus šią skolą, ji būtų išieškota. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas šių debitorinių skolų neįskaitė į atsakovės turto vertę. Teismas taip pat sprendė, jog atsakovė neįrodė atsargų ir išankstinių apmokėjimų vertės (4 107 Eur). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovės turto vertė sudaro 111 993 Eur.Iš pelno (nuostolių) ataskaitos už 2016 metus teismas nustatė, kad įmonė patyrė 310 069 Eur dydžio nuostolius, iš 2017 m. birželio 30 d. parengtos ataskaitos – 54 952 Eur dydžio nuostolius, iš 2017 m. rugsėjo 30 d. parengtos ataskaitos – 73 380 Eur dydžio nuostolius. Taigi, pasak teismo, įmonės nuostoliai nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. (per 3 mėnesius) išaugo 18 428 Eur. Todėl nors įmonės pardavimo pajamos sudaro 55 528 Eur, tačiau įmonė nepatiria grynojo pelno, o veikia nuostolingai. Iš atsakovės vadovo pateikto kreditorių sąrašo teismas nustatė, kad įmonės pradelsti įsiskolinimai sudaro 353 196,98 Eur. Tai reiškia, kad įmonės pradelsti įsiskolinimai viršija visą į įmonės balansą įrašyto realaus turto vertę (111 993 Eur), t. y. įmonė yra nemoki ĮBĮ prasme. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad įmonės įsiskolinimai kreditoriams yra susidarę nuo 2012 m., atsakovės įsiskolinimas ieškovei VSDFV nuo ieškinio pateikimo dienos padidėjo nuo 28 774,91 Eur iki 35 936,59 Eur. Pasak teismo, tai reiškia, kad įmonė nesugeba vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovė turi 18 597,39 Eur dydžio pradelstų įsipareigojimų darbuotojams, kas taip pat sudaro pagrindą iškelti atsakovei bankroto bylą.Nors atsakovės vadovas nurodė, kad įmonė vykdo veiklą ir artimiausiu metu planuoja gauti 79 000 Eur pajamas bei pateikė rangos darbų sutartį ir lokalinę sąmatą 79 339,30 Eur sumai, teismas sprendė, kad šie dokumentai nepagrindžia įmonės galimybių vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, laiku mokėti einamuosius mokėjimus, atsiskaityti su darbuotojais, kaip ir nepatvirtina, kad lokalinėje sąmatoje nurodoma suma yra sumokėta atsakovei. Teismas taip pat pažymėjo, kad įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi atsakovei buvo nutraukta restruktūrizavimo byla tuo pagrindu, kad įmonė nevykdė restruktūrizavimo plano. Nustatęs, kad įmonė yra nemoki ir negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, teismas sprendė, kad yra pagrindas iškelti jai bankroto bylą ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1-2 punktuose numatytais pagrindais.

Atskirajame skunde atsakovė UAB ,,Statra“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atsisakyti atsakovei iškelti bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas netinkamai nustatė atsakovės turto vertę. Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad atsakovės gautinos sumos negali būti vertinamos kaip atsakovės turtas. Nėra jokių kliūčių atsakovei prisiteisti iš UAB ,,Piliuona“ 1 291 875,46 Eur sumą ir ją išieškoti, atsakovės atžvilgiu turėtų būti priimtas palankus sprendimas, todėl teismas nepagrįstai šią sumą eliminavo iš atsakovės turto. Nesąžiningo kreditoriaus vengimas atsiskaityti su atsakove negali būti vertinamas skolą ketinančios atgauti įmonės nenaudai. Vien tik aplinkybė, kad atsakovės finansinis reikalavimas nėra patvirtintas atsakovės debitorės BUAB ,,ELT valdymas“ bankroto byloje, nereiškia, kad ši suma negali būti įtraukiama į atsakovės turto masę. Šis reikalavimas nėra patvirtintas tik dėl to, kad nesąžiningas asmuo UAB ,,Elektrotinklas“ ginčija atsakovės finansinį reikalavimą. Nors BUAB ,,ELT valdymas“ yra bankrutuojanti, tačiau ji turi gautinų sumų, kurios siekia daugiau nei 0,5 mln. eurų, taip pat kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Atsakovės balansinis turtas (1 987 966 Eur) daugiau kaip šešis kartus viršija jos pradelstus įsipareigojimus (353 196,98 Eur), tai reiškia, kad atsakovė yra moki įmonė. Jei teismui kilo papildomų klausimų dėl įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, jis turėjo juos išsireikalauti arba skirti žodinį bylos nagrinėjimą, tačiau to nepadarė. Atsakovė imasi aktyvių veiksmų, kad padengtų esamas skolas kreditoriams – visiškai atsiskaitė su dalimi įmonės kreditorių, taip pat padengė dalį skolos darbuotojams. Be to, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kad įmonė gavo naujų užsakymų. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad atsakovės pateikta rangos sutartis nepatvirtina, jog įmonė vykdo veiklą. Įmonėje dirba 14 darbuotojų, todėl ji negali vienu metu priimti daugiau užsakymų nei būtų pajėgi vykdyti. Įmonės patiriamas nuostolis nesudaro pagrindo spręsti, kad įmonė yra nemoki. Teismas bankroto bylą iškėlė nepaisydamas viešojo intereso išsaugoti veikiančią įmonę. Teismas privalėjo įvertinti, kad įmonė vykdo veiklą, siekia atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl viešasis interesas yra išsaugoti įmonę, o ne iškelti jai bankroto bylą. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB ,,Elektrotinklas“ prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas tinkamai įvertino atsakovės realaus turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį. Atsakovės vadovas nenurodė jokių argumentų dėl galimybės išieškoti skolas iš UAB ,,Piliuona“ ir BUAB ,,ELT valdymas“, nors teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsakovės vadovui nustatė terminą pateikti duomenis apie realias galimybes atsakovei atgauti skolas iš nurodytų debitorių. Tokių įrodymų atsakovė nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu. Vien atsakovės kreipimasis į teismą dėl skolos priteisimo iš UAB ,,Piliuona“ nereiškia, kad ieškinys bus patenkintas, nes UAB ,,Piliuona“ laikosi pozicijos, kad jos atžvilgiu pareikštas reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas. Be to, UAB ,,Piliuona“ jau tris metus VĮ Registrų centrui neteikia duomenų apie savo finansinę padėtį, 2013 m. siekė, kad jai būtų iškelta restruktūrizavimo byla, tai reiškia, kad jei atsakovės reikalavimas ir būtų pripažintas pagrįstu, šio įsiskolinimo išieškojimo iš UAB ,,Piliuona“ galimybės būtų neaiškios. Atsakovės finansinis reikalavimas BUAB ,,ELT valdymas“ bankroto byloje nėra ir, tikėtina, nebus patvirtintas. Be to, net jei reikalavimas bus patvirtintas, skolos išieškojimas iš bankrutuojančios įmonės yra labiau teorinis. Galimybės atgauti skolas iš kitų debitorių - UAB ,,Edgara“ (60 500 Eur) ir UAB ,,KRK Baltic“ (13 410,92 Eur) taip pat yra labai abejotinos. UAB ,,Edgara“ pardavimo pajamos per 2015 m. neviršijo 10 000 Eur, be to, nors mokėjimo terminas UAB ,,Edgara“ yra suėjęs 2017 m. sausio 21 d., tačiau atsakovė nesiėmė jokių veiksmų skolai atgauti. Tuo tarpu debitorei UAB ,,KRK Baltic“ yra iškelta restruktūrizavimo byla, ši įmonė vien VSDFV yra skolinga 51 663,89 Eur. Tai reiškia, kad skolų atgavimas iš šių debitorių yra nerealus. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų atsiskaičiusi su savo kreditoriais ar darbuotojais. Priešingai, atsakovė nuo 2012 m. nesugeba padengti net nedidelių skolų kreditoriams. Be to, 2017 m. kovo 23 d. nutartimi atsakovei buvo nutraukta restruktūrizavimo byla, kas reiškia, kad net dirbdama palengvintomis sąlygomis atsakovė nesugebėjo likviduoti turimų skolų. Atsakovės argumentai, kad ji derasi su VSDFV ir VMI dėl įsiskolinimų mokėjimų atidėjimo yra melagingi. Atsakovė nevykdo jokios veiklos, todėl galimybė padengti pradelstus mokėjimus neegzistuoja. Atsakovė į bylą pateikė tik apie vieną vykdomą sutartį, t. y. 2017 m. liepos 12 d. rangos sutartį su UAB ,,Energoblokas“ ir priedą prie sutarties. Šie dokumentai kelia abejonių dėl jų autentiškumo, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovės vadovas R. L. buvo ne kartą teistas už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą. Rangos sutarties paskutinis puslapis skiriasi nuo kitų puslapių, kas leidžia spręsti, kad ši sutartis suklastota. Kita vertus, net jei atsakovė iš tiesų yra sudariusi tokią sutartį, jos įvykdymas neišgelbėtų atsakovės nuo nemokumo, nes kreditoriniai reikalavimai yra žymiai didesni nei šioje sutartyje nurodyta vertė. Be atsakovės pateiktos abejotinos rangos sutarties kopijos su UAB ,,Energoblokas“, jokių įrodymų apie atsakovės vykdomą ūkinę komercinę veiklą nėra pateikta. Atsakovė turėjo galimybę pateikti teismui visus įrodymus, susijusius su įmonės finansine būkle, o jų neteikdama prisiėmė riziką, kad įmonė būtų pripažinta nemokia pagal byloje surinktus įrodymus. Teismas buvo aktyvus ir ne kartą įpareigojo atsakovės vadovą pateikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, tačiau atsakovės vadovas tokių įpareigojimų nevykdė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose nustatytas ribas.Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi iškėlė apeliantei bankroto bylą dėl nemokumo. Įmonės bankroto bylos iškėlimo pagrindai numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį nemokumas, kaip pagrindas iškelti bankroto bylą, yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė jos turto vertę, nevertindamas bendrovės gautinų sumų kaip realaus turto, todėl nepagrįstai konstatavo įmonės nemokumo būseną ir iškėlė jai bankroto bylą. Su tokiais atskirojo skundo argumentais sutikti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.Nustatant, ar yra pagrindas įmonę pripažinti nemokia, turi būti įvertinama reali bendrovės finansinė padėtis (ar finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytas turtas yra realus, kokio dydžio yra pradelsti įsipareigojimai, ar bendrovė tebevykdo veiklą ir pan.). Kadangi bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis), tai ir nagrinėjamu atveju mokumo pagrindimo įrodinėjimo našta tenka apeliantei.Pagal apeliantės 2017 m. rugsėjo 30 d. balansą įmonė turi turto iš viso už 1 987 966 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 5 655 Eur, trumpalaikis turtas – 1 881 507 Eur. Įmonės ilgalaikį materialų turtą sudaro tik 4 automobiliai, kurių nurodoma vertė – 4 495 Eur. Apeliantės trumpalaikį turtą sudaro 1 881 966 Eur, iš kurio 1 875 973 Eur yra debitoriniai įsiskolinimai. Įmonė turi du didelius kreditorinius reikalavimus: 504 594,78 Eur reikalavimą UAB „ELT valdymas“ ir 1 291 875,64 Eur reikalavimą UAB „Piliuona“. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-489-781/2018 UAB „ELT valdymas“ iškelta bankroto byla, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi palikta nepakeista. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad UAB „ELT valdymas“ reali turto vertė sudaro 774 754 Eur, tuo tarpu pradelstų įsipareigojimų suma siekia 560 868 Eur. Apeliantė nėra įtraukta į šios įmonės kreditorių sąrašą ir dėl jos kreditorinio reikalavimo vyksta teisminis ginčas. UAB „Piliuona“ įsiskolinimas apeliantei sudaro 1 291 875,64 EUR, jo mokėjimo terminas suėjęs dar 2011 m. lapkričio 31 d., tačiau iki šiol dėl šio įsiskolinimo priteisimo vyksta teisminis ginčas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino šių debitorinių įsiskolinimų kaip realaus įmonės turto.Nors apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė susitarimus dėl skolų išdėstymo su įmonės kreditoriais UAB „Tomasolis“ (43 745,54 Eur sumai), UAB „Inžinerinių projektų valdymas“ (184 186 Eur sumai) bei UAB „Ulpas“ (15 086,47 Eur sumai), o apeliantės atstovas R. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad įmonė jau yra padengusi apie 8 000 Eur įsiskolinimą jos darbuotojams, tačiau įmonės pradelsti įsipareigojimai (353 196,98 Eur - 43 745,54 Eur - 184 186 Eur - 15 086,47 Eur -8 000 Eur = 102 178,97 Eur) vis tiek viršija pusę apeliantės realaus turto vertės (1 987 966 Eur - 504 594,78 Eur - 1 291 875,64 Eur = 191 495,58 Eur).Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-314-221/2017 UAB „Statra“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau 2017 m. kovo 23 d. nutartimi ji buvo nutraukta, konstatavus, jog įmonė nevykdo restruktūrizavimo planu prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi Kauno apygardos 2017 m. kovo 23 d. nutartis palikta nepakeista). Taigi, nors restruktūrizavimo laikotarpiu apeliantei buvo sustabdytas delspinigių skaičiavimas įmonės kreditoriams, ji turėjo mokestines lengvatas, tačiau per restruktūrizavimo laikotarpį jos skolos VSDFV ir VMI tik didėjo.Pagal VSDFV Alytaus skyriaus pateiktus duomenis šiuo metu visi apeliantės darbuotojai yra atleisti iš darbo, kadangi įmonė nemoka VSDFV įmokų. Apeliantės prašymas išdėstyti įsiskolinimą VSDFV buvo atmestas. Įmonei neturint darbuotojų, ji negali realiai vykdyti ūkinės komercinės veiklos ir neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad apeliantė neturi pakankamai turto ir gautinų pajamų, kad galėtų padengti ar reikšmingai sumažinti turimus įsiskolinimus, kurie nėra dengiami nuo 2012 metų.Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad apeliantė yra nemoki įmonė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme ir jai pagrįstai iškelta bankroto byla.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie apeliantės finansinę būklę, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias apeliantės nemokumą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad apeliantei keltina bankroto byla (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.