- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-07
- Bylos Nr.
- P-492-30-15
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03262-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- S. K., J. K.
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. A. ir R. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A146-172/2014 pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. A. ir R. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. K. ir J. K. dėl įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai R. A. ir R. A. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–9), prašydami: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. 2.3-1232-79 „Dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir teisės į jį rodiklių patikslinimo Trakų rajone S. K.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 2.3-1232-79); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba) Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius) vedėjo 2011 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-3244 „Dėl S. K. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“.
Pareiškėjai paaiškino, kad Įsakymu Nr. 2.3-1232-79 pakoregavus S. K. žemės sklypo ribas, galimai buvo įsiterpta į pareiškėjų žemės sklypo ribas, nes S. K. žemės sklypo plotas padidėjo šiaurės rytinėje sklypo dalyje. Teigė, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Tiksli forma“ 2010 m. sausio 20 d. raštu jiems buvo pranešta apie 2010 m. vasario 2 d. nuo 12 val. numatytus S. K. žemės sklypo kadastrinius matavimus (duomenys neskelbtini). Nurodytu laiku pareiškėjai kartu su J. K. atvyko į jiems priklausantį žemės sklypą, tačiau kadastriniai matavimai nebuvo atliekami. Jokių kitų pranešimų apie planuojamus kitu laiku atlikti S. K. žemės sklypo kadastrinius matavimus pareiškėjai negavo ir matavimuose nedalyvavo. Pareiškėjai 2010 m. gegužės 13 d. gavo UAB „Tiksli forma“ raštą, kuriame buvo prašoma iki 2010 m. birželio 16 d. pateikti raštu pastabas dėl S. K. žemės sklypo kadastrinių matavimų ir surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto. Pareiškėjai nesutiko su nustatyta bendra jų ir S. K. žemės sklypo riba ir pateikė UAB „Tiksli forma“ Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentą – laikinąjį žemės sklypo planą, kuriame matosi pareiškėjų žemės sklypo ribos. Akcentavo nesudarytą jiems galimybę dalyvauti žemės sklypų ribų nustatymo procese. Pareiškėjai ginčijo atliktų kadastrinių matavimų teisėtumą
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą (I t., b. l. 85–92) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad S. K. nuosavybės teisės į 7,50 ha žemės (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos Žemės ūkio ministerijos 1992 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 38-136-8472. S. K. 2011 m. birželio 1 d. pateikė Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriui prašymą suderinti ir patikslinti šio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų duomenis. Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Kadastro nuostatų 65 punktu, patikrino pateiktas žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas ir tikrinimo metu nustatė, jog parengtas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų planas atitinka teritorijų planavimo dokumentus, t. y. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (toliau – ir (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projektas) autorės I. S. parengtus 2007 m. sausio 22 d. ir 2007 m. vasario 6 d. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) planus. Vertindami kitus kadastrinių matavimų byloje esančius dokumentus, Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus specialistai trūkumų nenustatė, todėl šio skyriaus vedėjas 2011 m. spalio 3 d. priėmė įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-3244 patikslino S. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), plotą – 7200 kv. m (iki kadastrinių matavimų žemės sklypo plotas buvo 7000 kv. m), nominalią vertę, pagrindinę tikslinę žemės paskirtį, būdą ir pobūdį bei servitutus. Minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą (toliau – ir Aktas) parengė UAB „Tiksli forma“ matininkas A. L.. Akto 5 punkte nurodė, kad atliekant kadastrinius matavimus gretimų žemės sklypų savininkai dalyvavo, tačiau nesutiko su nustatytomis žemės sklypo ribomis. Sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų neatitikimo ir persidengimo 2012 m. sausio 31 d. Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriuje vyko posėdis, kuriame dalyvavo UAB „Tiksli forma“ matininkas, projekto autorė ir S. K.. Pareiškėjai į posėdį neatvyko ir jame nedalyvavo, nors jiems kvietimai buvo išsiųsti. Matininkas posėdyje paaiškino, kad matuojant žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas buvo vadovautasi galiojančiais šio sklypo dokumentais: 2007 m. sausio 22 d. abrisu ir 2007 m. sausio 22 d. planu (M1: 10 000), taip pat vietovėje rastais senų riboženklių kapčiais (riboženkliai buvo naikinami savavališkai). S. K. posėdyje teigė, kad matavimai atlikti teisingai. Nepavykus išspręsti ginčo administracine tvarka, pareiškėjams buvo išsiųsta šio posėdžio protokolo kopija ir pasiūlyta kreiptis į teismą. Matininkas A. L., atlikdamas S. K. žemės sklypo kadastrinius matavimus, Kadastro nuostatų 32 punkte įtvirtintos tvarkos laikėsi. Tai patvirtina matininko 2010 m. sausio 20 d. kvietimai, 2010 m. gegužės 13 d., 2010 m. rugsėjo 22 d. ir 2010 m. spalio 25 d. pranešimai pareiškėjams. Remdamasis šiais argumentais, atsakovas teigė, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai atlikti tinkamai, todėl naikinti Įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-3244 nėra pagrindo. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai nenurodė teisės akto, kuris būtų pažeistas Įsakymu Nr. 2.3-1232-79, ar nebūtų jo laikytasi.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. K. prašė skundą tenkinti. Atsiliepime (I t., b. l. 81–83) paaiškino, kad, gavęs kvietimą dalyvauti 2010 m. vasario 2 d., 12 val., paženklinant bendrą jo bei pareiškėjų žemės sklypo ir S. K. žemės sklypo ribą, nurodytu laiku kartu su pareiškėjais atvyko, tačiau tą dieną kadastrinių matavimų darbai nebuvo vykdomi. Pažymėjo, kad nesutinka su nustatyta bendra S. K. ir jo bei pareiškėjų žemės sklypų riba, nes ši riba buvo ženkliai pakeista, padidinant S. K. žemės sklypo plotą jo bei pareiškėjų žemės sklypo sąskaita. Teigė, kad apie atliekamus S. K. žemės sklypo ribų koregavimo darbus turėjo būti pranešta jam ir pareiškėjams.
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. prašė atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 4–6) nurodė, kad nesutinka su tuo, jog Įsakymu Nr. 2.3-1232-79 pakoregavus jos žemės sklypą galimai buvo įsiterpta į pareiškėjų žemės sklypą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai skunde kelia klausimą dėl galimo įsiterpimo į jų žemės sklypą. Aplinkybė, jog pareiškėjams nebuvo suteikta galimybė dalyvauti 2006 m. atliekant žemės sklypo ribų tikslinimo darbus, savaime nepaneigia ginčo įsakyme nurodytų duomenų ir nustatytų jos žemės sklypo pakoreguotų ribų, o pareiškėjų nurodyti pažeidimai neturėjo įtakos jos žemės sklypo ribų koregavimo tikslumui, pagrįstumui bei atitikimui teisės aktų reikalavimams. S. K. nuomone, UAB „Tiksli forma“ matininkas teisingai atliko jos žemės sklypo matavimus. 2010 m. vasario 2 d. atliekant jos žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo kviesti gretimo žemės sklypo savininkai – pareiškėjai ir J. K.. Vadovaujantis Kadastro nuostatų 32.1.1 punktu, jos žemės sklypo riba taškuose Nr. 1 ir Nr. 2 riboženkliais nebuvo ženklinama, nes buvo paženklinta ankščiau, t. y. žemės reformos vykdymo metu. Atstumas tarp riboženklių, nustatytas GPS priemonėmis sudarė 77,97 m , o žemės reformos metu buvo nustatytas – 80 m. Šis neatitikimas susidarė dėl didelio aukščio skirtumų tarp taškų Nr. 1 ir Nr. 2, kuris sudaro apie 15 metrų). Riboženklis Nr. 3 paženklintas 2009 metais atliekant žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus. Riboženklis Nr. 38 buvo paženklintas atsižvelgiant į jos žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pareiškėjų žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) faktinį naudojimą, nes tarp riboženklių Nr. 2 ir Nr. 38 beveik ant ribos pastatyta žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams priklausanti medinė tvora su vartais ir pasodinta beržų eilė. Atstumas tarp riboženklių nustatytas GPS priemonėmis tarp taškų Nr. 2, Nr. 38 ir Nr.3 sudaro77,97 m , o žemės reformos metu atstumas tarp minėtų taškų sudarė 79 m. Šis neatitikimas susidarė dėl didelio aukščio skirtumų tarp taškų Nr. 2 ir Nr. 3, kuris sudaro apie 13 metrų). Pareiškėjai nesutiko su nustatytomis ribomis, nors žemės reformos planai buvo ruošiami ilgą laiką (nuo 1997 m.), o žemės reformos planuose nurodomi atstumai nuolat keitėsi, tuo pačiu keitėsi ir riboženklių padėtis vietovėje. S. K. teigė, kad jai priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti vadovaujantis paskutiniu 2007 m. sausio 22 d. patvirtintu žemės reformos planu, kurį paruošė projekto autorė. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, geodezininkas A. L. turėjo vadovautis išlikusiais riboženkliais ir paskutiniu galiojančiu (patvirtintu) žemės sklypo planu, kuris yra ištrauka iš žemės reformos projekto, neatsižvelgdamas į tai, kokie buvo žemės sklypo planai ir dokumentai paruošti iki tol.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino: panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. 2.3-1232-79 „Dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir teisės į jį rodiklių patikslinimo Trakų rajone S. K.“, taip pat panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-03 įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-3244 „Dėl S. K. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“. Be to, teismas priteisė pareiškėjams iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2 770 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme.
Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 2.3-1232-79 1 punktu leido pakoreguoti S. K. (duomenys neskelbtini), Trakų rajone nuosavybės teise valdomo 7,00 ha ploto žemės ūkio paskirties (žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) sklypo Nr. 2-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas; to paties įsakymo 2 punktu patvirtino pakoreguotas 7,00 ha ploto (4,69 ha žemės ūkio naudmenų, 1,10 ha miško, 0,06 ha kelių, 0,30 ha užstatytos teritorijos, 0,35 ha vandenų, 0,50 ha kitos žemės plotas) žemės sklypo Nr. 2-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, pagal pridedamus priedus 1, 2 (nominali žemės sklypo vertė – 7 905 Lt); o 3 punktu nustatė žemės sklypui Nr. 2-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), servitutus. 2011 m. birželio 13 d. S. K. Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjui pateikė prašymą suderinti ir patikslinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kadastrinių matavimų duomenis (t. 1, b. l. 162). Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus specialistai patikrino pateiktas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų bylas ir nustatė, kad parengtas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų planas atitinka teritorijų planavimo dokumentus, t. y. (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projekto autorės parengtus 2007 m. sausio 22 d. ir 2007 m. vasario 6 d. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) planus. Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-3244 patikslino S. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini): plotą – 72 020 kv. m (iki kadastrinių matavimų žemės sklypo plotas buvo 70 000 kv. m); nominalią vertę – 5 856 Lt; pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį bei servitutus.
Teismas nustatė, kad pareiškėjams nebuvo tinkamai pranešta apie vykdomus S. K. žemės sklypo kadastrinių matavimų darbus, todėl sprendė jog buvo pažeistos Kadastro nuostatų 32.1.1 punkte nustatytos procedūros, užtikrinančios suinteresuotų asmenų dalyvavimą nustatant jiems nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo ir gretimo žemės sklypo ribą. Teismas vertino, kad nepranešimas pareiškėjams apie atliekamus kadastrinius matavimus gretimame žemės sklype, priklausančiame S. K., nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą.
Teismas konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai liudija, o Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. sausio 6 d. raštas Nr. 1SS-(10.5)-43 patvirtina, kad UAB „Tiksli forma“ matininkas A. L. atstatė riboženklį, nesivadovaudamas Kadastro nuostatais, o Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius priėmė netinkamą sprendimą suderinti UAB „Tiksli forma“ matininko A. L. parengtą žemės sklypo planą ir 2011 m. spalio 3 d. įsakymu patikslinti šio žemės sklypo kadastro duomenis. Atsižvelgęs į pirmiau minėtas teisės normas, teismas konstatavo, kad tuo atveju, jei žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje, tokio žemės sklypo ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus apskritai negali būti keičiamos ir bet kuriuo atveju žemės sklypo, kuris jau buvo paženklintas vietovėje, ribų keitimas prieštarauja Žemės reformos 21 straipsnio 3 daliai. Įvertinus šias aplinkybes, spręsta, kad skundžiami 2007 m. vasario 6 d. ir 2011 m. spalio 3 d. įsakymai, kuriais buvo pakoreguotos bei patikslintos S. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, buvo priimti pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. pažeidžiant šiame įstatyme nustatytą imperatyvų draudimą kadastrinių matavimų metu keisti vietovėje paženklintas privačios žemės sklypų ribas ir Kadastro nuostatų 65 punkto reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad reikalavimas atliekant kadastrinius matavimus nekeisti nustatytų žemės sklypų ribų buvo ir yra įtvirtintas visose ginčo santykius reglamentavusiuose ir šiuo metu reglamentuojančiuose teisės aktuose. Teismas konstatavo, kad S. K. žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, taip pat Metodikoje ir Kadastro nuostatų 21, 32.1.1 ir 65 punktuose nustatytos tvarkos. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teismas nusprendė, kad priimant ginčijamus administracinius aktus buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Dėl to ginčijami įsakymai pripažinti neteisėtais ir panaikinti vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Be to, jie savo turiniu pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
III.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde (II t., b. l. 43 48) prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
Atsakovas apeliacinį skundą grindė šiais argumentais: 1. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylos aplinkybių visapusiškai, išsamiai ir objektyviai, neįsigilino į bylos esmę, dėl to priėmė ydingą sprendimą, kuris prieštarauja teisės normoms ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai. 2. Teismas, panaikindamas Įsakymą Nr. 2.3-1232-79, nenurodė, koks teisės aktas, priimant šį administracinį aktą, buvo pažeistas. Nors teismas savo sprendime mini Aprašo 13 punkto reikalavimų pažeidimą, tačiau šis punktas ginčo atveju netaikytinas. Jis taikomas tuomet, kai žemės sklypai projektuojami asmeniniam ūkiui, o S. K. žemės sklypas buvo suteiktas vadovaujantis Atkūrimo įstatymu, t. y. žemės sklypas buvo grąžintas natūra. 3. Teismas nepagrįstai vadovavosi Metodikos 16 punktu, kuris reglamentuoja kas yra kviečiamas dalyvauti į natūra grąžinamo žemės sklypo ribų paženklinimą. 4. Teismas neteisingai konstatavo, jog nėra duomenų, kad pareiškėjams buvo pranešta apie atliekamus S. K. žemės sklypo matavimus. Priešingai, pareiškėjai 2010 m. sausio 20 d. kvietimais Nr. 343 ir Nr. 344, 2010 m. gegužės 13 d. pranešimu Nr. 19, 2010 m. rugsėjo 22 d. pranešimais Nr. 18 ir Nr. 19 ir 2010 m. spalio 25 d. pranešimu buvo tinkamai ir laiku informuoti apie atliekamus matavimus. Šią aplinkybę patvirtino ir patys pareiškėjai. 5. Teismas sprendime nepasisakė dėl ABTĮ 33 straipsnio taikymo, tuo pažeisdamas ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį. Apelianto nuomone, pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl skundžiamų aktų panaikinimo praleidę ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą skundo padavimo terminą. Todėl teismas turėjo atmesti pareiškėjų skundą tuo pagrindu, kad jis paduotas praleidus terminus.
Atsiliepimas
Pareiškėjai R. A. ir R. A. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 57–61), kuriame prašė atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį, priešingai nei teigia atsakovas, pagrindė teisės normomis. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad klausimas dėl pareiškėjų skundo padavimo termino nagrinėjamoje byloje buvo išnagrinėtas iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjai 2012 m. gruodžio 20 d. skundą, kaip pateiktą praleidus skundo padavimo terminą, ir netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, 2013 m. sausio 30 d. nutartimi pareiškėjų atskirąjį skundą tenkino konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą praleidę skundo padavimo terminą, yra nepagrįsta, ir perdavė pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjų skundą priėmė nagrinėti. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendime termino paduoti skundą klausimu nebeturėjo būti nagrinėjamas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 54–56), kuriame prašė jį tenkinti. Atsiliepime pritariama atsakovo apeliacinio skundo argumentams ir prašymams.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjų R. A. ir R. A. skundą atmetė.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymėjo, kad iš Įsakymo Nr. 2.3-1232-79 turinio matyti, kad juo buvo koreguojami žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rodikliai (nurodyti žemės ūkio naudmenų, kelių, užstatytas ir kt. plotai). Iš Įsakymo Nr. 2.3-1232-79 turinio ir jo 2-ojo priedo matyti, kad juo buvo tikslintos ir šio sklypo ribos, tačiau nėra įrodymų, kad buvo įsiterpta į pareiškėjams priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2007 m. sausio 9 d. sudaryto kadastrinių duomenų žemėlapio (I t., b. l. 51) nustatyta, kad tarp S. K. žemės sklypo ir pareiškėjų žemės sklypo dalies, kuri yra gretimybė su S. K. žemės sklypu, yra atitinkamas tarpas. Iš Įsakymo Nr. 2.3-1232-79 2-ojo priedo (sklypo ribų patikslinimo plano) nustatyta, kad S. K. žemės sklypo riba ginčui aktualioje vietoje pasislinkusi iki linijos, kuri žymi pareiškėjų ir trečiojo suinteresuoto asmens J. K. sklypo ribą, tačiau jos nekerta (I t., b. l. 13). Atkreiptas dėmesys į tai, kad Įsakymo Nr. 2.3-1232-79 įžanginėje dalyje yra pažymėta, jog šis administracinis aktas priimtas atsižvelgiant į VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2007 m. sausio 11 d. raštą. Šiuo raštu (jo priedas pirmiau minėtas 2007 m. sausio 9 d. sudarytas kadastrinių duomenų žemėlapis) (I t., b. l. 102-103) Registrų centras informavo Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėją (rašto kopijos išsiųstos A. A. K. ir G. K.) apie tai, kad tvarkant Kadastro skaitmeninį žemėlapį buvo nustatytas žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), suformuotų atliekant preliminarius matavimus, ribų persidengimas (apie 100 m.), ir prašė tarpininkauti patikslinant šių žemės sklypų planus. Iš įvykių eigos matyti, kad (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projekto autorė pirmiau minėtais 2007 m. sausio 22 d. atliktais veiksmais ir parengtais dokumentais (S. K. sklypo ribų paženklinimo ir parodymo vietoje lauko brėžinio (abriso), žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo vietoje akto bei sklypo plano sudarymu) rinko duomenis, reikalingus VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2007 m. sausio 11 d. rašte nurodytų planų parengimui. Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2007 m. vasario 9 d. raštu Nr.SO-96-(1.19) atsakydamas į VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2007 m. sausio 11 d. raštą nurodė Vilniaus apskrities viršininko įsakymus, tarp jų pareiškėjų skundžiamą įsakymą Nr. 2.3-1232-79, kuriais buvo patvirtintos žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos. Iš minėtos bylos medžiagos matyti, kad Įsakymu Nr. 2.3-1232-79 S. K. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rodiklių koregavimas buvo susijęs su aplinkybe, kad pagal VĮ Registrų centro Vilniaus filialo duomenis buvo tikslinami gretimo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat su juo besiribojančio sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planai, tačiau byloje nėra įrodymų, kad priimant Įsakymą Nr. 2.3-1232-79 ir juo patvirtinat S. K. sklypo planą buvo įsiterpta į pareiškėjų ir trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Konstatuota, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad kviesti asmenys nedalyvavo nustatant ginčo žemės sklypo ribas, kuri siejama su 2007 m. sausio 22 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu (I t., b. l. 118), nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšminga, nes šie veiksmai buvo atliekami žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos parodymui ir paženklinimui, t. y. priešingoje pusėje, nei pareiškėjų ir trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Esant minėtoms aplinkybėms, nesant byloje įrodymų, kurie suteiktų pakankamą pagrindą pagrįstoms išvadoms, jog Įsakymu Nr. 2.3-1232-79 atliktas rodiklių patikslinimas pažeidžia pareiškėjų nuosavybės teisę į jiems priklausantį žemės sklypą, vertinta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikintas šis įsakymas, negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, todėl ji panaikinta. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atliekant žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, t. y. susijusios su savininko teise dalyvauti atliekant kadastrinius matavimus. Nustatė, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjams apie 2010 m. vasario 2 d. 12.00 val. numatytus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus buvo pranešta 2010 m. sausio 10 d. išsiųstais registruotais laiškais (I t., b. l. 163), t. y. Kadastro nuostatų 32.1.1.2 punkte numatytu būdu ir nepažeidžiant nustatyto termino. Konstatuota, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodytu laiku kadastriniai matavimai nevyko nepagrįsta jokiais įrodymais. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad 2010 m. vasario 2 d. buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kurį pasirašė sklypo savininkė. Nors pareiškėjai teigia, kad 2010 m. vasario 2 d. tokie darbai nevyko, tačiau byloje nėra duomenų, kad po 2010 m. vasario 2 d. kaip nors į tai reagavo (kreipėsi raštu į UAB „Tiksli forma“ su paklausimu ar pretenzija). Teisėjų kolegija sprendė, jog pagal pateiktus į bylą įrodymus nėra pagrindo išvadoms, kad 2010 m. vasario 2 d. kadastrinio matavimai nebuvo atlikti. Pažymėta, jog pareiškėjai neneigia, kad jie gavo iš UAB „Tiksli forma“ sklypo ribų paženklinimo – parodymų akto ir žemės sklypo plano kopijas Kadastro nuostatų 32.1.1.3 punkte nustatyta tvarka, todėl turėjo galimybę pareikšti pastabas ir jas pareiškė. Spręsta, jog pagal pateiktus į bylą įrodymus nėra pagrindo išvadoms, kad Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-3244 patvirtinant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, buvo pažeisti pareiškėjų interesai ir įsiterpta į jų žemės sklypą. Sklypo plane tarp posūkio taškų Nr. 2 ir Nr. 38 esant riba tarp ginčui aktualių sklypų yra 64,64 m., t. y. atitinkamai trumpesnė nei buvo nurodyta 2007 metų sausio 22 d. plane pagal preliminarius matavimus. Tai nereiškia įsiterpimo į pareiškėjų sklypą, ar kitokio pareiškėjų teisių pažeidimo. Įsakyme Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-3244 nurodytas ploto skirtumas, kuris susidarė atlikus kadastrinius matavimus, taip pat savaime nereiškia įsitepimo į pareiškėjų žemės sklypą, nes preliminarių matavimai nėra tokie tikslūs kaip kadastriniai matavimai, kurie atliekami tikslesnėmis priemonėmis, ir teisės aktai leidžia atitinkamą paklaidą (Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, Kadastro nuostatų 21 punktas). Byloje yra duomenys, kad 7,00 ha žemės sklypo leistina paklaida ± 0, 2117 ha. Ginčo atveju buvo nustatyta leistina + 0,2020 ha paklaida ir Įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-3244 patvirtintas patikslintas žemės plotas – 72020 kv. m. Šį trečiojo suinteresuoto asmens sklypo ploto pokytį pagal pateiktus į bylą įrodymus teismas nematė pagrindo vertinti kaip pareiškėjų nuosavybės teisių ar jų teisėtų interesų pažeidimą. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas Įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-3244 panaikino nepagrįstai.
V.
Pareiškėjai 2014 m. lapkričio 13 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A146-172/2014; panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Pareiškėjai laiko nepagrįsta teismo išvadą, kad nagrinėjamo ginčo kontekste nereikšminga, jog tikslinant S. K. priklausančio ginčo žemės sklypo ribas kviesti asmenys nedalyvavo. Ši išvada, pareiškėjų teigimu, padaryta netinkamai taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punktą, kuriame numatyta, kad nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai; žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (toliau vadinama – kviestiniai asmenys). Tvirtina, kad teismai apskritai ignoravo aplinkybę, jog S. K. žemės sklypo ribos buvo nustatytos (patikslintos). Minėtos ribos pasikeitė taip, kad po tokio patikslinimo atsirado nauja bendra pareiškėjams ir J. K. priklausančio sklypo ir S. K. žemės sklypo riba. Pareiškėjams akivaizdu, kad apie S. K. žemės sklypo ribų tikslinimą turėjo būti pranešta visiems gretimų žemės sklypų savininkams, tačiau kviestiniai asmenys tikslinant ribas nedalyvavo, pareiškėjams apie tai nebuvo pranešta, todėl jie neteko galimybės pareikšti nesutikimą su klaidingai atliktais S. K. sklypo ribų koregavimo darbais, kurių pasėkoje buvo įsiterpta į pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį sklypą. Remiasi LVAT praktika, suformuota administracinėse bylose Nr. A444-2675/2012, A858-1066/2010, A438-659/2014.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 1 dalį prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A146-172/2014, kurioje pareiškėjai siekia atnaujinti procesą, buvo užbaigta 2014 m. rugsėjo 30 d. galutine ir neskundžiama nutartimi. Pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktas 2014 m. lapkričio 13 d., t. y. nepraleidus įstatyme įtvirtinto trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo termino nepraleido.
Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A146-172/2014 ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, t. y. jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.
Pažymėtina, kad šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: pirma, nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas jas taikant; antra, nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502 – 165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-119/2011).
Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, kas reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602–71/2012).
Pareiškėjai aplinkybe, kuria grindžia prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A146-172/2014, nurodo jų manymu neteisingą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punkto, kuriame numatyta, kad nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai; žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (toliau vadinama – kviestiniai asmenys), aiškinimą ir taikymą. Pareiškėjų teigimu, administracinė bylą Nr. A146-172/2014 nagrinėjusi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamoje byloje aplinkybė, kad kviesti asmenys nedalyvavo nustatant ginčo žemės sklypo ribas nėra reikšminga ir tvirtina, kad nedalyvaudami tikslinant S. K. žemės sklypo ribas pareiškėjai neteko galimybės pareikšti nesutikimą su klaidingai atliktais S. K. sklypo ribų koregavimo darbais, kadangi matavimų metu buvo pažeistos pareiškėjų teisės – įsitepta į jų žemės sklypą .
Teisėjų kolegija šių pareiškėjų argumentų nepripažįsta pagrįstais ir vertina, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta teisės norma iš esmės yra procedūrinio pobūdžio taisyklė, kurios galimas pažeidimas, kaip nustatė administracinę bylą Nr. A146-172/2014 nagrinėjusi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, šiuo atveju neturėjo įtakos pareiškėjų ginčytų administracinių sprendimų pagrįstumui ir teisėtumui.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendime nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad priimant Įsakymą Nr. 2.3-1232-79 ir juo patvirtinant S. K. sklypo planą buvo įsiterpta į pareiškėjų ir trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad kviesti asmenys nedalyvavo nustatant ginčo žemės sklypo ribas, kuri siejama su 2007 m. sausio 22 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu (I t., b. l. 118), nagrinėjamo ginčo kontekste nelaikyta reikšminga, nes šie veiksmai buvo atliekami žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos parodymui ir paženklinimui, t. y. priešingoje pusėje, nei pareiškėjų ir trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad sklypo plane tarp posūkio taškų Nr. 2 ir Nr. 38 esant riba tarp ginčui aktualių sklypų yra 64,64 m., t. y. atitinkamai trumpesnė nei buvo nurodyta 2007 metų sausio 22 d. plane pagal preliminarius matavimus ir vertino, kad tai nereiškia įsiterpimo į pareiškėjų sklypą, ar kitokio pareiškėjų teisių pažeidimo. Sprendime pažymima, kad Įsakyme Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-3244 nurodytas ploto skirtumas, kuris susidarė atlikus kadastrinius matavimus, taip pat savaime nereiškia įsitepimo į pareiškėjų žemės sklypą, nes preliminarių matavimai nėra tokie tikslūs kaip kadastriniai matavimai, kurie atliekami tikslesnėmis priemonėmis, ir teisės aktai leidžia atitinkamą paklaidą (Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, Kadastro nuostatų 21 punktas). Byloje yra duomenys, kad 7,00 ha žemės sklypo leistina paklaida ± 0, 2117 ha. Ginčo atveju buvo nustatyta leistina + 0,2020 ha paklaida ir Įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-3244 patvirtintas patikslintas žemės plotas – 72020 kv. m. Šio trečiojo suinteresuoto asmens sklypo ploto pokyčio teismas pagal pateiktus į bylą įrodymus nevertino kaip pareiškėjų nuosavybės teisių ar jų teisėtų interesų pažeidimo. Be to, teisėjų kolegija nustatė, kad apie numatytus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus pareiškėjams buvo pranešta 2010 m. sausio 10 d. išsiųstais registruotais laiškais, t. y. Kadastro nuostatų 32.1.1.2 punkte numatytu būdu ir nepažeidžiant nustatyto termino. Spręsta, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodytu laiku kadastriniai matavimai nevyko nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjai teigia, kad 2010 m. vasario 2 d. tokie darbai nevyko, tačiau byloje nėra duomenų, kad po 2010 m. vasario 2 d. kaip nors į tai reagavo (kreipėsi raštu į UAB „Tiksli forma“ su paklausimu ar pretenzija). Nurodė, kad pareiškėjai neneigia gavę iš UAB „Tiksli forma“ sklypo ribų paženklinimo – parodymų akto ir žemės sklypo plano kopijas Kadastro nuostatų 32.1.1.3 punkte nustatyta tvarka, todėl turėjo galimybę pareikšti pastabas ir jas pareiškė.
Minėti teismo sprendimo motyvai patvirtina, kad teismas administracinėje byloje Nr. A146-172/2014 iš esmės vertino atliktų kadastrinių matavimų teisėtumą ir remdamasis anksčiau pacituotais argumentais sprendė, kad pareiškėjų teisės nebuvo pažeistos. Be to, teismas vertino, kad pareiškėjams buvo tinkamai pranešta apie kadastrinių matavimų atlikimo laiką ir vietą. Nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu nėra ta aplinkybė, kurios pagrindu gali būti atnaujintas procesas. Pareiškėjų prašyme nurodyti motyvai iš esmės yra siekis, kad būtų dar kartą ištirti ir įvertinti įrodymai ir priimtas prašymą padavusiam proceso dalyviui palankus sprendimas, tačiau, kaip jau minėta, įstatyme tokia galimybė (pagrindas) atnaujinti procesą administracinėje byloje nenumatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog aplinkybė, kad pareiškėjai nedalyvavo S. K. žemės sklypo ribų nustatyme, atsižvelgiant į tai, kad patį tokių ribų nustatymą teismas pripažino teisėtu, pati savaime nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtais ginčijamus sprendimus, todėl pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu dėl neteisingo Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punkto aiškinimo ir taikymo, vertintinas kaip nepagrįstas.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjų R. A. ir R. A. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, todėl procesą administracinėje byloje Nr. A146-172/2014 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų R. A. ir R. A. prašymą atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A146-172/2014 pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. A. ir R. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. K. ir J. K. dėl įsakymų panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.