Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu (II t., b. l. 28‑37) pareiškėjų skundą tenkino: panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. 2.3-1232-79 „Dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir teisės į jį rodiklių patikslinimo Trakų rajone S. K.“, taip pat panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-03 įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-3244 „Dėl S. K. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų rajone, kadastro duomenų patikslinimo“. Be to, teismas priteisė pareiškėjams iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2 770 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamas ginčas kilęs dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai atsakovas 2007 m. vasario 6 d. įsakymu leido pakoreguoti ir patvirtinti pakoreguotas 7,00 ha ploto žemės sklypo Nr. 2-1, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, o 2011 m. spalio 3 d. įsakymu dar kartą patikslino S. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų rajone, ribas.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (toliau – ir Žemės reformos įstatymas), Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika, Aprašas, Kadastro nuostatai ir kiti su jais susiję teisės aktai.

Žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką (Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, redakcija, galiojusi nuo 2006 m. spalio 31 d. iki 2007 m. gegužės 29 d.)

Pagal Metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. balandžio 26 d. iki 2008 m. rugpjūčio 15 d.) 16 punktą, atlikus parengiamuosius darbus, projekto autorius informuoja žemėtvarkos skyrių, o šis praneša piliečiui ir kitiems kviestiniams asmenims registruotu laišku arba pasirašytinai apie žemės sklypo paženklinimą vietovėje ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ženklinimo, nurodydamas, kad piliečiui ir kitiems kviestiniams neatvykus, žemės sklypas bus ženklinamas jiems nedalyvaujant. Paženklinant natūra grąžinamo žemės sklypo ribas, kviečiami dalyvauti: asmuo, kuriam grąžinama žemė natūra; asmenys, kuriems numatyta grąžinti natūra gretimus žemės sklypus; asmenys, naudojantys šį žemės sklypą. Jeigu pilietis, kuriam žemės sklypas grąžinamas natūra, pranešime nustatytu laiku neatvyksta į nurodytą vietą, projekto autorius paženklina žemės sklypą jam nedalyvaujant ir parengia sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektą tik tuo atveju, jei ženklinamas žemės sklypas yra suformuotas nustatyta tvarka parengtame ir patvirtintame žemėtvarkos projekte ir jei žemėtvarkos projekto rengimo metu pretendentas sutiko su suprojektuoto sklypo ribomis pasirašydamas žiniaraštyje arba yra paženklinti visi su grąžinamu žemės sklypu besiribojantys žemės sklypai. Jei žemė pretendentams grąžinama natūra bendrosios nuosavybės teise, šios metodikos nustatyta tvarka žemės sklypas ženklinamas ir sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektai rengiami, jeigu bent vienas iš šio punkto nustatyta tvarka kviestų pretendentų, kuriems grąžinama žemė, dalyvavo ženklinant sklypus ir sutiko su paženklintomis žemės sklypo ribomis, pasirašydamas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte.

Pagal Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. rugsėjo 17 d. iki 2007 m. rugsėjo 12 d.) 13 punktą, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje, sklypų vietos ir ribos gali būti keičiamos atsižvelgiant į asmeninio ūkio žemės sklypų naudotojų ir kitų piliečių susirinkimo išvadas be suderinimo su konkrečiais asmeninio ūkio žemės sklypų naudotojais, jeigu: 13.1. prie vienkiemių jų savininkams suformuojami grąžinami natūra ne mažesni kaip 3 hektarų žemės ūkio naudmenų sklypai; 13.2. apskrities viršininko įsakymu sumažinamas asmeniniam ūkiui naudojamas žemės sklypas piliečiams, kurie susigrąžina nuosavybėn daugiau kaip 3 hektarus žemės ūkio naudmenų toje kadastro vietovėje, kur yra jų naudojama asmeninio ūkio žemė. Asmenys savo nesutikimą ir pretenzijas dėl suprojektuotų žemės sklypų vietos bei ribų per 15 darbo dienų nuo projekto derinimo su jais raštu pateikia žemėtvarkos skyriams, kurie privalo per 15 darbo dienų nuo pretenzijų pateikimo jas išnagrinėti. Jeigu nustatoma, kad asmenų pretenzijos pagrįstos, žemėtvarkos skyrius įpareigoja žemės reformos žemėtvarkos projekto autorių jį patikslinti (14 punktas). Atlikus privalomas procedūras, nustatytąja tvarka parengti žemės reformos žemėtvarkos projektai teikiami tvirtinti apskrities viršininkui (17 punktas).

Pagal Kadastro nuostatų 32.1.1 punktą, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims.

Ištyręs rašytinius įrodymus teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 2.3-1232-79 1 punktu leido pakoreguoti S. K. (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų seniūnijoje, Trakų rajone nuosavybės teise valdomo 7,00 ha ploto žemės ūkio paskirties (žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) sklypo Nr. 2-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas; to paties įsakymo 2 punktu patvirtino pakoreguotas 7,00 ha ploto (4,69 ha žemės ūkio naudmenų, 1,10 ha miško, 0,06 ha kelių, 0,30 ha užstatytos teritorijos, 0,35 ha vandenų, 0,50 ha kitos žemės plotas) žemės sklypo Nr. 2-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, pagal pridedamus priedus 1, 2 (nominali žemės sklypo vertė – 7 905 Lt); o 3 punktu nustatė žemės sklypui Nr. 2-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), servitutus (t. 1, b. l. 10–14, 112–115).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad pagal administracinio teismo kompetenciją, kurią nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), vertinant administracinio akto teisėtumą turi būti atsižvelgta į ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, jog administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Todėl šiuo atveju teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, privalo vertinti tik administravimo subjekto veiksmų teisėtumą tvirtinant kadastro duomenų patikslinimą ir nevertinti ginčo dėl žemės sklypo ribų, nes ginčas dėl žemės sklypo ribų nagrinėjamas remiantis Civilinio kodekso 4.45 straipsnio nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinė byla Nr. 3K-3-189/2011)

Atsižvelgęs į pareiškėjų argumentus, teismas nustatinėjo aplinkybę, ar koreguojant ir patikslinant S. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas buvo tinkamai pranešta gretimų žemės sklypų savininkams (šiuo atveju – pareiškėjams).

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad pareiškėjai 2010 m. sausio 20 d. kvietimais Nr. 343 ir Nr. 344 buvo informuoti, kad 2010 m. vasario 2 d. nuo 12 val. (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų seniūnijoje, Trakų rajono savivaldybėje, bus atliekami S. K. žemės sklypo kadastriniai matavimai, tačiau iš bylos medžiagos matyti, nurodytu laiku kadastriniai matavimai nebuvo atliekami. Nepaisant to, 2010 m. vasario 2 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 437 5 punkte UAB „Tiksli forma“ matininkas-ekspertas A. L. pažymėjo, jog gretimų sklypų savininkai kviesti registruotu laišku atvyko, bet nepasirašė, nes nesutiko su nustatytomis ribomis (t. 1, b. l. 20–21). Iš teismui pateikto I. S. individualios įmonės žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto teismas nustatė, kad kviestiniai asmenys, nustatant ginčo žemės sklypo ribas, nedalyvavo ir šiame akte nepasirašė (t. 1, b. l. 118 kita pusė). Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2012 m. sausio 31 d. protokole Nr. 46PRT-8 nurodyta, kad posėdyje dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų rajone, kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje bei kadastro duomenų derinimo dalyvavo UAB „Tiksli forma“ matininkas A. L., projekto autorė I. S. ir S. K. (t. 1, b. l. 104). Pareiškėjai į minėtą posėdį neatvyko ir jame nedalyvavo. Nors nurodyta, kad kvietimai jiems buvo išsiųsti, tačiau byloje nėra apskritai jokių duomenų, kad pareiškėjams būtų tinkamai pranešta apie vykdomus S. K. žemės sklypo kadastrinių matavimų darbus ir siųsti pranešimai pareiškėjams buvo įteikti. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir atsižvelgdamas į ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pripažino pagrįstu pareiškėjų argumentą dėl netinkamo jų informavimo apie atliekamus kadastrinius matavimus, nors, koreguojant žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotas žemės sklypo ribas, yra būtinas gretimų sklypų savininkų dalyvavimas. Nustatęs, kad bylos medžiaga patvirtina, jog, atliekant S. K. žemės sklypo ribų kadastrinius matavimus, gretimų sklypų savininkai nedalyvavo, teismas priėjo prie išvadų, kad buvo pažeistos Kadastro nuostatų 32.1.1 punkte nustatytos procedūros, užtikrinančios suinteresuotų asmenų dalyvavimą nustatant jiems nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo ir gretimo žemės sklypo ribą.

Teismas vertino, kad nepranešimas pareiškėjams apie atliekamus kadastrinius matavimus gretimame žemės sklype, priklausančiame S. K., nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą (LVAT administracinėje byloje Nr. AS146-423/08). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (LVAT administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011; 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-397/2013).

Be kita ko, pareiškėjai savo skundo reikalavimus grindžia tuo, kad, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, kad ankščiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos.

Ginčui aktualioje Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį leistino matavimo tikslumo, nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintoje metodikoje, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama.

Pagal Kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gegužės 9 d. iki 2011 m. spalio 19 d.) 21 punktą žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Pagal tos pačios redakcijos Kadastro nuostatų 65 punktą, kuriame reglamentuojama kadastrinių matavimų suderinimo žemėtvarkos skyriuje tvarka, tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ir apie tai informuoja užsakovą. Tuomet žemėtvarkos skyrius patikrina, ar: 65.1. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra visi reikiami dokumentai, nurodyti šių Nuostatų 64 punkte; 65.2. dokumentai, nurodyti šių Nuostatų 64.1–64.5 ir 64.9 punktuose, parengti pagal teisės aktų reikalavimus; 65.3. žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas. Toks teisinis reguliavimas lemia, kad po to, kai žemės sklypų ribos buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius (preliminarius matavimus), vėliau atliekant kadastrinius matavimus, šios ribos turi išlikti nepakitusios, o gali būti tikslinamos tik leistinose ribose.

Teismas konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai liudija, o Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. sausio 6 d. raštas Nr. 1SS-(10.5)-43 patvirtina, kad UAB „Tiksli forma“ matininkas A. L. atstatė riboženklį, nesivadovaudamas Kadastro nuostatais, o Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius priėmė netinkamą sprendimą suderinti UAB „Tiksli forma“ matininko A. L. parengtą žemės sklypo planą ir 2011 m. spalio 3 d. įsakymu patikslinti šio žemės sklypo kadastro duomenis (t. 1, b. l. 34–37). Atsižvelgęs į pirmiau minėtas teisės normas, teismas konstatavo, kad tuo atveju, jei žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje, tokio žemės sklypo ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus apskritai negali būti keičiamos ir bet kuriuo atveju žemės sklypo, kuris jau buvo paženklintas vietovėje, ribų keitimas prieštarauja Žemės reformos 21 straipsnio 3 daliai. Įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, kad skundžiami 2007 m. vasario 6 d. ir 2011 m. spalio 3 d. įsakymai, kuriais buvo pakoreguotos bei patikslintos S. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, buvo priimti pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. pažeidžiant šiame įstatyme nustatytą imperatyvų draudimą kadastrinių matavimų metu keisti vietovėje paženklintas privačios žemės sklypų ribas ir Kadastro nuostatų 65 punkto reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad reikalavimas atliekant kadastrinius matavimus nekeisti nustatytų žemės sklypų ribų buvo ir yra įtvirtintas visose ginčo santykius reglamentavusiuose ir šiuo metu reglamentuojančiuose teisės aktuose. Teismas konstatavo, kad S. K. žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, taip pat Metodikoje ir Kadastro nuostatų 21, 32.1.1 ir 65 punktuose nustatytos tvarkos.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teismas nusprendė, kad priimant ginčijamus administracinius aktus buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Dėl to ginčijami įsakymai yra neteisėti ir naikinti vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Be to, jie savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Remdamasis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą patenkino.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vadovavosi ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, kurios patvirtintos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 p. nurodoma, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012-12-19 nutarimu Nr. 543 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013-01-01 patvirtino 1 000 Lt MMA).

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali priteistina suma už skundo parengimą – 3 MMA (1 000 Lt x 3 = 3 000 Lt). Suma, kurią pareiškėjai sumokėjo advokatei L. M. už skundo parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 p. maksimalios priteistinos sumos ir nėra neproporcingai didelė, todėl pareiškėjams priteistina visa už skundo parengimą prašoma suma, t. y. 2 520 Lt. Remiantis Rekomendacijų 9 p., atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Vertinama, kad atstovavimas teismo posėdyje truko 60 minučių, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktais, laikytina, kad už atstovavimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme pareiškėjams galėtų būti priteista ne didesnė nei 150 Lt (1 000 Lt MMA x 0,15 x 1 val.) išlaidų suma (pagal Rekomendacijų 8.18 p. už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,15 MMA).

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjams iš atsakovo 100 Lt žyminio mokesčio, kuris buvo sumokėtas 2012 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2043 (t. 1, b. l. 53), taip pat 2 770 Lt atstovavimo išlaidų (2 520 Lt už skundo teismui parengimą ir 150 Lt už dalyvavimą teismo posėdyje).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylos aplinkybių visapusiškai, išsamiai ir objektyviai, neįsigilino į bylos esmę, dėl to priėmė ydingą sprendimą, kuris prieštarauja tesiės normoms ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai.Teismas, panaikindamas Įsakymą Nr. 2.3-1232-79, nenurodė, koks teisės aktas, priimant šį administracinį aktą, buvo pažeistas. Nors teismas savo sprendime mini Aprašo 13 punkto reikalavimų pažeidimą, tačiau šis punktas ginčo atveju netaikytinas. Jis taikomas tuomet, kai žemės sklypai projektuojami asmeniniam ūkiui, o S. K. žemės sklypas buvo suteiktas vadovaujantis Atkūrimo įstatymu, t. y. žemės sklypas buvo grąžintas natūra.Teismas nepagrįstai vadovavosi Metodikos 16 punktu, kuris reglamentuoja kas yra kviečiamas dalyvauti į natūra grąžinamo žemės sklypo ribų paženklinimą.

4. Teismas neteisingai konstatavo, jog nėra duomenų, kad pareiškėjams buvo pranešta apie atliekamus S. K. žemės sklypo matavimus. Priešingai, pareiškėjai 2010 m. sausio 20 d. kvietimais Nr. 343 ir Nr. 344, 2010 m. gegužės 13 d. pranešimu Nr. 19, 2010 m. rugsėjo 22 d. pranešimais Nr. 18 ir Nr. 19 ir 2010 m. spalio 25 d. pranešimu buvo tinkamai ir laiku informuoti apie atliekamus matavimus. Šią aplinkybę patvirtino ir patys pareiškėjai.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį, priešingai nė teigia atsakovas, pagrindė tesiės normomis.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad klausimas dėl pareiškėjų skundo padavimo termino nagrinėjamoje byloje buvo išnagrinėtas iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjai 2012 m. gruodžio 20 d. skundą, kaip pateiktą praleidus skundo padavimo terminą, ir netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, 2013 m. sausio 30 d. nutartimi pareiškėjų atskirąjį skundą tenkino konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą praleidę skundo padavimo terminą, yra nepagrįsta, ir perdavė pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjų skundą priėmė nagrinėti. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendime termino paduoti skundą klausimu nebeturėjo būti nagrinėjamas.