- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-442/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01050-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis, Vytas Milius
- Ieškovas
- akcinės bendrovės Swedbank
- Atsakovas
- L. G., uždarajai akcinei bendrovei „Vaislita“, A. P.
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės Swedbank ir atsakovo L. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-475-510/2011 bei ieškovo akcinės bendrovės Swedbank apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. papildomo sprendimo pagal ieškovo akcinės bendrovės Swedbank ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vaislita“, L. G. ir A. P. dėl skolos priteisimo bei atsakovo A. P. priešieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB Swedbank kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Vaislita“, L. G. ir A. P., prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 33 692,19 EUR skolos; kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant šešių mėnesių EUR LIBOR (Londono tarpbankinę palūkanų normą) ir pridedant 3,2 proc. metų palūkanų dydžio banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą ir kurios kiekvienų metų balandžio 1 d. ir spalio 1 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį, imant REUTERS informacinėje bazėje paskelbtą palūkanų keitimo dienos arba prieš tai ėjusios darbo dienos, jei palūkanų keitimo diena yra ne darbo diena, šešių mėnesių EUR LIBOR (Londono tarpbankinę palūkanų normą) kredito valiutą ir pridedant 3,2 proc. metų palūkanų dydžio Banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą, skaičiuojant nuo negrąžintos 32 000 EUR kredito dalies nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki pilno kredito grąžinimo; 6 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad AB Swedbank ir UAB „Vaislita“ 2007 m. spalio 5 d. sudarė kredito sutartį Nr. 07-111836-OJ, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 32 000 EUR kreditas. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2009 m. spalio 1 d. Kredito gavėjas neužtikrino lėšų buvimo banko sąskaitoje, nuo kurios vykdomi mokėjimų pagal Kredito sutartį nurašymai bei nevykdė paimto kredito dalinių grąžinimų sutartyje numatytais terminais. Tinkamas prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas 2008 m. spalio 1 d. laidavimo sutartimi Nr. 07-111836-LA1, sudaryta tarp AB Swedbank ir atsakovo L. G., 2008 m. spalio 1 d. laidavimo sutartimi Nr. 07-111836-LA2, sudaryta tarp AB Swedbank ir atsakovo A. P. bei įkeitimo lakštu, pagal kurį kredito gavėjas įkeitė lėšas sąskaitoje. Nurodė, kad kredito gavėjo ir laiduotojų solidari skola bankui sudaro 33 692,19 EUR, t. y. 32 000 EUR negrąžinto kredito, 9089 EUR nesumokėtų palūkanų, 733,57 EUR delspinigių už kreditą ir 56,73 EUR delspinigių už palūkanas.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. pateikė atsiliepimą, nurodydamas, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka. 2009 m. birželio mėn. pabaigoje gavo AB Swedbank raštą, kuriame nurodyta, kad atsakovas A. P. 2008 m. spalio 1 d. pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią laidavo už UAB „Vaislita“ prievoles. Nurodė, kad jokių sutarčių su AB Swedbank nesudarinėjo ir nepasirašė. Laidavimo sutartyje esantis parašas nėra A. P.. 2009 m. liepos 29 d. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės prokuratūrą dėl parašo suklastojimo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 str.
Šalies argumentai
Atsakovas A. P. pateikė priešieškinį, prašydamas pripažinti 2008 m. spalio 1 d. laidavimo sutartį Nr. 07-111836-LA2, sudarytą tarp AB Swedbank ir A. P. negaliojančia, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad gavo AB Swedbank raštą, kuriame nurodyta, jog atsakovas A. P. 2008 m. spalio 1 d. pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią laidavo už UAB „Vaislita“ prievoles. Su ieškovu nesudarė ir nepasirašė laidavimo sutarties, parašas yra suklastotas. Nurodė, kad 2008 m. rudenį buvo nuvykęs į AB Swedbank skyrių Šiauliuose ir pasirašė kažkokį dokumentą, tačiau kitus duotus dokumentus pasirašyti atsisakė, nes jie sukėlė atsakovui įtarimų. Susipažinęs su banke esančiais dokumentais suprato, kad pasirašė pusė laidavimo sutarties, t. y. jos bendrąją dalį, tačiau atsisakė pasirašyti kitą sutarties dalį, t. y. specialiąją dalį. Nurodė, kad pats kreipėsi į ekspertus su prašymu ištirti ar ant sutarties esantys parašai yra atsakovo. 2009 m. gruodžio 29 d. gavo išvadą, kad laidavimo sutarties specialiojoje dalyje parašą A. P. vardu pasirašė ne A. P.. AB Swedbank darbuotojai, žinodami, kad atsakovas yra Rusijos Federacijos pilietis, blogai suprantantis lietuviškai, neišvertė paduoto pasirašyti dokumento. Prašo pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia CK 1.90 str., 1.91 str. pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 19 d. sprendimu tenkino ieškovo AB Swedbank ieškinį dalyje dėl skolos priteisimo iš atsakovų UAB „Vaislita“ ir L. G. bei priteisė solidariai iš atsakovų 33 692,19 EUR skolos, kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant šešių mėnesių EUR LIBOR (Londono tarpbankinę palūkanų normą) ir pridedant 3,2 proc. metų palūkanų dydžio banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą ir kurios kiekvienų metų balandžio 1 d. ir spalio 1 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį, imant REUTERS informacinėje bazėje paskelbtą palūkanų keitimo dienos arba prieš tai ėjusios darbo dienos, jei palūkanų keitimo diena yra ne darbo diena, šešių mėnesių EUR LIBOR (Londono tarpbankinę palūkanų normą) kredito valiutą ir pridedant 3,2 proc. metų palūkanų dydžio Banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą, skaičiuojant nuo negrąžintos 32 000 EUR kredito dalies nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki pilno kredito grąžinimo, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš atsakovų UAB „Vaislita“ ir L. G. 3327 Lt žyminio mokesčio, t. y. po 1663,50 Lt, priteisė valstybės naudai iš atsakovų UAB „Vaislita“ ir L. G. po 20,07 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškinio reikalavimus atsakovui A. P. atmetė. Atsakovo A. P. priešieškinį tenkino ir pripažino negaliojančia 2008 m. spalio 1 d. laidavimo sutartį Nr. 07-111836-LA2, sudarytą tarp atsakovo A. P. ir ieškovo AB Swedbank, priteisė iš ieškovo AB Swedbank atsakovo A. P. naudai 7040,43 Lt bylinėjimosi išlaidų, įsiteisėjus sprendimui grąžino atsakovui A. P. 286,22 Lt už ekspertizę.
Teismas nurodė, kad atsakovo UAB „Vaislita“ skola yra 33 692,19 EUR, kurią sudaro 32 000 EUR negrąžintas kreditas, 901,89 EUR nesumokėtos palūkanos, 733,57 EUR nesumokėti delspinigiai už kreditą, 56,73 EUR nesumokėti delspinigiai už palūkanas. Kadangi UAB „Vaislita“ neįvykdė sutartinio įsipareigojimo grąžinti kreditą, todėl iš kredito gavėjo ir laiduotojo L. G. solidariai priteisė negrąžinto kredito sumą kartu su sutartyje numatytomis palūkanomis ir delspinigiais.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančią 2009 m. gruodžio 29 d. specialisto išvadą Nr. 20091229/08, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2010 m. balandžio 9 d. ekspertizės aktą, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2009 m. spalio 27 d. išvadą Nr. 11-2444(09), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2009 m. spalio 2 d. išvadą Nr. 11-2443(09), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2010 m. gegužės 6 d. ekspertizės aktą Nr. 140-(03390)-ISI-3442, konstatavo, jog minėtuose dokumentuose išvados prieštaringos ir neišsamios, dėl ko 2010 m. liepos 16 d. buvo paskirta komisinė mišri rašysenos ekspertizė, kurią buvo pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Nurodė, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras surašė du ekspertizės aktus. Šių aktų išvados leidžia teigti, jog ginčijamos 2008 m. spalio 1 d. laidavimo sutarties Nr. 07-111836-LA2 specialiojoje dalyje pasirašė ne atsakovas A. P., o kitas asmuo. Teismo vertinimu, jeigu atsakovas A. P. būtų pasirašęs specialiojoje sutarties dalyje, mažai tikėtina, jog jis tai būtų padaręs kita rašymo priemone, nei pasirašė sutarties bendrojoje dalyje. Nurodė, kad ekspertizės išvados neprieštarauja paties atsakovo paaiškinimams, jog jis banko Šiaulių filiale pasirašė tik laidavimo sutarties bendrąją dalį, o suabejojęs dėl sutarties turinio, jos specialiąją dalį pasirašyti atsisakė. Atsižvelgdamas į tai, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, vertino, jog atsakovas A. P. įrodė, kad nepasirašė laidavimo sutarties specialiosios dalies. Remdamasis išdėstytais motyvais pripažino 2008 m. spalio 1 d. laidavimo sutartį, sudaryta tarp ieškovo AB Swedbank ir atsakovo A. P., negaliojančia.
Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 2 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovui A. P. iš ieškovo AB Swedbank 1440 Lt išlaidų už advokato pagalbą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas L. G. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad neturėdamas teisinio išsilavinimo ir pakankamai teisinių žinių teisminio nagrinėjimo metu nebuvo supažindintas ir nebuvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos, dėl ko nepareiškė priešieškinio. Atsakovui nebuvo išaiškinta procesinė teisė turėti gynėją, teikti savo argumentus, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams. Kadangi kreditas buvo suteiktas, todėl atsakovas, nesuprasdamas kitų aplinkybių, su ieškiniu sutiko. Teismas vertino, kad atsakovas A. P. negalėjo pasirašyti kita rašymo priemone. Tačiau pasibaigus rašalui, rašymo priemonė gali būti pakeista kita, kas dažnai taip ir nutinka.
Ieškovas AB Swedbank pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai atsakovo A. P. atžvilgiu bei tenkintas atsakovo A. P. priešieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo AB Swedbank ieškinio reikalavimus atsakovo A. P. atžvilgiu tenkinti pilnai, A. P. priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodo, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro aktų išvados leidžia teigti, jog ginčijamos 2008 m. spalio 1 d. laidavimo sutarties Nr. 07-111836-LA2 specialiojoje dalyje pasirašė ne atsakovas A. P., o kitas asmuo. Tokios išvados ekspertizės aktuose nėra. Akte aiškiai nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti, ar laidavimo sutarties pirmame lape pasirašė atsakovas.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nagrinėjęs tik aplinkybes, susijusias su A. P. parašu ant vieno iš trijų laidavimo sutarties lapų neatskleidė bylos esmės. A. P. priešieškinyje neteigė, kad nesudarė laidavimo sutarties, o nurodė, kad laidavimo sutartį pasirašė suklydimo įtakoje ir dėl apgaulės.Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad nesuprato, jog laidavimo sutartimi laiduos visu savo turtu už UAB „Vaislita“. Tačiau šias aplinkybes pats paneigė duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodęs, jog puikiai suprato, kokia tai sutartis. Konstatuotina, kad byloje nėra ginčo dėl laidavimo sutarties turinio ir jos sąlygų. Net ir darant prielaidą, kad A. P. pasirašė tik ant laidavimo sutarties bendrosios dalies dviejų lapų, šiuose sutarties lapuose yra pakankamai informacijos apie esmines laidavimo sąlygas, prieštaravimų tarp laidavimo sutarties specialiosios ir bendrosios dalies sąlygų nėra. Laidavimo sutarties 10.1 p. aiškiai numatyta, kad laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento, o ne nuo pasirašymo ant kiekvieno sutarties lapo. Net ir pripažinus, kad atsakovas A. P. nepasirašė ant vieno iš sutarties lapų, nėra pagrindo laikyti, kad sandoris išvis nebuvo sudarytas.
Atsiliepimas
Ieškovas AB Swedbank pateikė atsiliepimą į atsakovo L. G. apeliacinį skundą. Nurodė, kad nesutinka su atsakovo teiginiais, jog jis nebuvo supažindintas su procesinėmis teisėmis. Byla buvo nagrinėjama nuo 2009 metų, vyko ne vienas posėdis. Visuose posėdžiuose apeliantas dalyvavo ir prieš kiekvieną posėdį buvo supažindinamas su procesinėmis teisėmis. Su apelianto teiginiais, jog ieškinys atsakovo A. P. atžvilgiu buvo atmestas ir jo priešieškinys patenkintas remiantis prieštaringais ir neišsamiais įrodymais, sutinka. Tačiau nesutinka, jog bylą būtina grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsakovas A. P. pateikė atsiliepimą, prašydamas Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, AB Swedbank apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
Bylos nagrinėjimo metu A. P. nuosekliai ir argumentuotai neigė, kad pasirašė laidavimo sutarties specialiąją dalį. Teismo paskirtos komisinės mišrios ekspertizės pagrindu parengto akto tiriamojoje dalyje konstatuota, kad „įvertinus rašysenos ir specialiųjų požymių sutapimus ir skirtumus, nustatyta, kad skirtumai yra esminiai, pastovūs ir sudaro požymių visumą, pakankamą tikėtinai išvadai, kad 2008-10-01 laidavimo sutarties Nr. 07-111836-LA2 specialiosios dalies egzemplioriuose rankraštinius įrašus A. P. parašė ne A. P., o kitas asmuo“. Taip pat konstatuota, kad rankraštiniai įrašai A. P. ir parašai šalia jų padaryti kita rašymo priemone.Ieškovo skundo išvedžiojimai, kad atsakovo A. P. atsakomybei pagal ginčo laidavimo sutartį už UAB „Vaislita“ skolą bankui pakako pasirašyti tik bendrąją sutarties dalį, kad ginčo laidavimo sutartis nenumato reikalavimo, jog pasirašydamas sutartį laiduotojas ranka įrašytų vardą, pavardę ir parašą bei kad ginčo laidavimo sutartyje numatyta sąlyga dėl tvirtinamojo įrašo sudėties nepatenka į CK 1.73 str. 3 d. reglamentaciją, reiškia ne ką kitą, kaip mėginimą sau palankiu ir priešingu teisei būdu aiškinti sutarties sąlygas. Esant ekspertų išvadai, kad rankraštinis įrašas A. P. ginčo laidavimo sutartyje yra parašytas ne paties atsakovo bei A. P. neigiant, kad laidavimo sutarties specialiąją dalį jis pasirašė, reiškia, kad ginčo laidavimo sutartis yra su akivaizdžiais formos trūkumais, kurie iš esmės paneigia šio sandorio juridinę galią ir tuo pačiu teisinius pagrindus dėl atsakovo atsakomybės už UAB „Vaislita“ prievoles.Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Atsakovas aiškiai išdėstė poziciją ir argumentus dėl ieškovo reikalavimo priteisti skolą iš A. P. nepagrįstumo, nurodė aplinkybes dėl ginčo sutarties klastojimo, todėl apelianto argumentai dėl priešieškinio dalyko neatitikties teismo sprendimo išvadai yra nepagrįsti. Ieškinyje turi būti tiksliai suformuluoti ieškinio elementai (dalykas ir faktinis pagrindas), tuo tarpu teisinio pagrindo nurodyti neprivaloma. Teismas pagrįstai ir teisingai kvalifikavo teisinius santykius ir tinkamai pritaikė įstatymąNesutinka su apelianto argumentais, kad nesant ginčo dėl laidavimo sutarties turinio, ginčo laidavimo sandoris galioja nepaisant fakto, kad atsakovas A. P. nėra pasirašęs specialiosios laidavimo sutarties dalies. Bendrojoje dalyje yra aptartos sąlygos, taikytinos kalbant apskritai apie bet kurio laiduotojo įsipareigojimus, tuo tarpu specialiojoje dalyje yra apibrėžiamos esminės, individualios laidavimo sutarties sąlygos. Laiduotojas negali atsakyti bendrai už skolą bet kuriam kreditoriaus pasirinktam skolininkui. Laiduotojas atsako už konkrečią skolą, konkrečiam kreditoriui pagal individualiai apibrėžtas sutarties sąlygas.
Atsiliepimas
Atsakovas L. G. pateikė atsiliepimą į ieškovo AB Swedbank apeliacinį skundą, nurodydamas, jog su juo sutinka. Atsakovas A. P. pats patvirtino, kad pasirašė laidavimo sutarties bendrąją dalį. Aplinkybės, kad atsakovas pasirašė bendrąją dalį, leidžia pagrįstai manyti, kad pasirašė ir specialiąją dalį. Teismas, vertindamas specialistų išvadas, nevertino jų visumos, o sprendimą grindė tik vienintele, pirmosios instancijos teismo nuožiūra pakoreguota ir atsakovui A. P. palankia išvada.
Šalies argumentai
Ieškovas AB Swedbank pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. papildomą sprendimą. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka ir nėra įsiteisėjęs, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovo atžvilgiu ieškinys atmestas ir patenkintas jo priešieškinys. Vadovaujantis CPK 93 str. 5 d., tik išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teismui nepaskirsčius bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismas turėtų teisę jas paskirstyti. Dėl šios priežasties atsakovo A. P. prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo nagrinėjimas turėtų būti atidėtas. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebuvo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Turi būti įvertinta, ar atsakovas prašymą priimti papildomą sprendimą pateikė nepraleidęs CPK 277 str. 2 d. nustatyto 20 dienų termino.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. pateikė atsiliepimą, prašydamas Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nepagrįstas apelianto argumentas, kad A. P. nepateikė prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskaičiavimo ir priteisimo. Pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo pateiktas nepažeidus CPK 277 str. 2 d. nuostatų.
Atsakovas L. G. pateikė atsiliepimą, nurodydamas, jog Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. papildomas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Sutiko su ieškovo AB Swedbank apeliacinio skundo argumentais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimo
Nustatyta, kad tarp ieškovo AB Swedbank ir atsakovo UAB „Vaislita“ 2007 m. spalio 5 d. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 07-111836-OJ, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 32 000 EUR kreditas. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2009 m. spalio 1 d. Tinkamas prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas 2008 m. spalio 1 d. laidavimo sutartimi Nr. 07-111836-LA1, sudaryta tarp AB Swedbank ir atsakovo L. G., 2008 m. spalio 1 d. laidavimo sutartimi Nr. 07-111836-LA2, sudaryta tarp AB Swedbank ir atsakovo A. P. bei įkeitimo lakštu, pagal kurį kredito gavėjas įkeitė lėšas sąskaitoje. Atsakovas UAB „Vaislita“ tinkamai nevykdė prievolių pagal Kredito sutartį, dėl ko bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydamas, jog solidari kredito gavėjo ir laiduotojų skola sudaro 33 692,19 EUR, t. y. 32 000 EUR negrąžinto kredito, 9089 EUR nesumokėtų palūkanų, 733,57 EUR delspinigių už kreditą ir 56,73 EUR delspinigių už palūkanas.
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl priteistos skolos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako. Apeliantas AB Swedbank nesutinka su Kauno apygardos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo tenkintas atsakovo A. P. priešieškinys ir pripažinta negaliojančia 2008 m. spalio 1 d. laidavimo sutartis Nr. 07-111836-LA2, sudaryta tarp atsakovo A. P. ir ieškovo AB Swedbank. Tuo tarpu apeliantas L. G., prašydamas panaikinti skundžiamą sprendimą, teigia, jog jam nebuvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, dėl ko nepareiškė priešieškinio, nebuvo išaiškinta procesinė teisė turėti gynėją, teikti savo argumentus, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams.
Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino 2008 m. spalio 1 d. laidavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo AB Swedbank ir atsakovo A. P., negaliojančia. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs byloje esančius ekspertizės aktus bei specialistų išvadas, atsižvelgęs į paties atsakovo A. P. parodymus, jog jis pasirašė tik laidavimo sutarties bendrąją dalį ir, suabejojęs sutarties turiniu, specialiąją dalį pasirašyti atsisakė.
Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje buvo pateikta ne viena specialisto bei ekspertizės išvada. Kaip matyti iš šių dokumentų, pateiktos išvados buvo prieštaringos: (1) 2009 m. gruodžio 29 specialisto išvadoje nurodyta, kad rankraštinį įrašą „A. P.“, esantį 2008 m. spalio 1 d. laidavimo sutarties specialiojoje dalyje, parašė ir parašą A. P. vardu greta šio įrašo pasirašė ne A. P., o kitas asmuo (t. 1, b.l. 103-106), (2) Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2010 m. balandžio 9 d. ekspertizės akte bei 2010 m. gegužės 6 d. ekspertizės akte nurodyta, kad rankraštinius įrašus „A. P.“ 2008 m. spalio 1 d. laidavimo sutarties specialiojoje dalyje tikriausiai parašė ne A. P., o kitas asmuo; atsakyti ar parašus, esančius 2008 m. spalio 1 d. laidavimo sutarties bendrojoje ir specialiojoje dalyje, pasirašė A. P. ar kitas asmuo, nėra galimybės (t. 1, b.l. 123-130, 160-167), (3) Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009 m. spalio 2 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad laidavimo sutartyje Nr. 07-111836-LA2 specialiojoje ir bendrojoje dalyje laiduotojo vardą, pavardę parašė ir pasirašė A. P. (t. 1, b.l. 157-159), (4) Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009 m. spalio 27 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad įrašas „A. P.“ ir parašas kiekviename laidavimo sutarties Nr. 07-111836-LA2 bendrosios dalies egzemplioriuje yra atliktas kita rašymo priemone, nei toks pat įrašas ir parašas specialiosios dalies egzemplioriuje (t. 1, b.l. 150-152). Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti prieštaravimus, buvo paskyręs komisinę mišrią rašysenos ekspertizę, kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atlikus ekspertizę teismui buvo pateikti du aktai. 2011 m. sausio 27 d. ekspertizės akte nurodyta, jog tikėtina, kad 2008 m. spalio 1 d. laidavimo sutarties Nr. 07-111836-LA2 specialiojoje dalyje rankraštinį įrašą „A. P.“ parašė ne A. P., bet kitas asmuo; nustatyti, ar po rankraštiniu įrašu „A. P.“ pasirašė A. P., ar kitas asmuo, nebuvo galimybės (dėl tiriamųjų parašų trumpumo, sandaros paprastumo, mažo informatyvumo); požymių, kad 2008 m. spalio 1 d. laidavimo sutarties specialiosios dalies rankraštinis įrašas „A. P.“ ir parašas parašyti pakeista (kraipyta) rašysena, nenustatyta (t. 2, b.l. 57-64). 2011 m. balandžio 11 d. ekspertizės akte nurodyta, kad 2008 m. spalio 1 d. laidavimo sutarties Nr. 07-111836-LA2 specialiosios dalies grafoje „Laiduotojas, vardas, pavardė, parašas“ esantis rankraštinis įrašas „A. P.“ ir parašas šalia jo yra parašyti kita rašymo priemone nei bendrosios dalies abiejų lapo pusių apatinėje eilutėje „Laiduotojas“ esantys rankraštiniai įrašai „A. P.“ ir parašai šalia jų (t. 2, b.l. 84-90).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008 ir kt.). Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes.
Nors nagrinėjamu atveju, net ir atlikus ekspertizę, nebuvo galima tiksliai nustatyti, ar ant ginčijamos 2008 m. spalio 1 d. laidavimo sutarties specialiosios dalies esantis parašas yra atsakovo A. P. ar kito asmens, tačiau atsižvelgiant į ekspertų išvadas, kad minėtos laidavimo sutarties specialiojoje dalyje rankraštinis įrašas „A. P.“ tikėtina yra padarytas ne atsakovo, į tai, kad minėtas rankraštinis įrašas ir parašas šalia jo bendrojoje laidavimo sutarties dalyje yra padaryti kita rašymo priemone, nei sutarties specialiojoje dalyje, įvertinus atsakovo A. P. parodymus, kad jis pasirašė tik sutarties bendrąją dalį ir atsisakė pasirašyti specialiojoje sutarties dalyje bei remiantis tikimybės pusiausvyros principu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamą 2008 m. spalio 1 d. laidavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo AB Swedbank ir atsakovo A. P., pripažino negaliojančia.
Nesutiktina su apelianto skundo argumentu, jog net ir darant prielaidą, kad atsakovas pasirašė tik ant laidavimo sutarties bendrosios dalies, šiuose sutarties lapuose yra pakankamai informacijos apie esmines sąlygas, dėl ko nėra pagrindo laikyti, kad laidavimo sandoris išvis nebuvo sudarytas. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas, bendrojoje sutarties dalyje yra aptartos sąlygos, taikytinos bendrai bet kurio laiduotojo įsipareigojimams. Tuo tarpu specialiojoje sutarties dalyje nurodomos esminės, individualios laidavimo sutarties sąlygos, t. y. nurodyta laiduotojo atsakomybė už konkrečią skolą, konkrečiam kreditoriui pagal individualiai apibrėžtas sutarties sąlygas. Todėl tam, kad laidavimo sutartis būtų laikoma sudaryta ir galiojančia, priešingai nei nurodo apeliantas, nepakanka pasirašyti tik jos bendrąją dalį.
Dėl atsakovo L. G. apeliacinio skundo. Apeliantas L. G., prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą, savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad jam nebuvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, dėl ko nepareiškė priešieškinio, nebuvo išaiškinta procesinė teisė turėti gynėją, teikti savo argumentus, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams. Tačiau pažymėtina, kad šios apelianto nurodomos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad byla buvo nagrinėjama nuo 2009 metų. Kaip matyti iš byloje esančių protokolų, prieš kiekvieną posėdį šalims buvo išaiškinamos jų procesinės teisės ir pareigos, numatytos CPK 42 str. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apelianto L. G. apeliacinio skundo.
Dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. papildomo sprendimo
Apeliantas AB Swedbank prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. papildomą sprendimą, kuriuo atsakovui A. P. iš ieškovo buvo priteistos 1440 Lt atstovavimo išlaidos. Vadovaudamasis CPK 93 str. 5 d. teigia, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl atsakovo A. P. prašymas dėl papildomo sprendimo turėjo būti atidėtas. Be to, apelianto teigimu, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebuvo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, taip pat prašo įvertinti, ar prašymas priimti papildomą sprendimą pateiktas nepraleidus termino.
Visų pirma pažymėtina tai, kad prašymų dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikimą bei šių prašymų išsprendimą reglamentuoja CPK 277 str., o ne apelianto nurodoma CPK 93 str. 5 d. CPK 277 str. 1 d. numato atvejus, kuomet teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą. Vienas jų – jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo (CPK 277 str. 1 d. 3 p.). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo (CPK 277 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo sprendimas buvo priimtas 2011 m. spalio 19 d., tuo tarpu prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo gautas 2011 m. lapkričio 7 d. (t. 2, b.l. 160). Iš to seka, kad CPK 277 str. 2 d. nustatytas terminas tokiam prašymui pateikti nebuvo praleistas. Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad 1440 Lt bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantis dokumentas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2010 m. gegužės 7 d. parengiamojo posėdžio metu (t. 1, b.l. 135). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebuvo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo AB Swedbank apeliacinio skundo ir naikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. papildomo sprendimo.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo AB Swedbank ir atsakovo L. G. apeliacinių skundų motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi šiuo procesiniu sprendimu ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo ar papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju bylos rezultatas yra palankus atsakovui A. P., kuris prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš byloje esančio 2011 m. gruodžio 22 d. pinigų priėmimo kvito, bylinėjimosi išlaidos sudarė 2500 Lt (t. 3, b.l. 52).
CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Kaip minėta, atsakovas A. P. už advokato teisinę pagalbą patyrė 2500 Lt išlaidų (t. 3, b.l. 52). Nustatyta, kad atsakovas apeliacinės instancijos teismui buvo pateikęs du atsiliepimus: atsiliepimą į ieškovo AB Swedbank apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimo (t. 3, b.l. 31-33) bei atsiliepimą į ieškovo AB Swedbank apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. papildomo sprendimo (t. 3, b.l. 50-51). Pagal Rekomendacijų 8.11 p. už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,5 koeficientas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateikto atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo, kuriuo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, pobūdį bei galimas laiko sąnaudas tokio atsiliepimo parengimui, sprendžia, jog išlaidos turėtų būti mažintinos.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovui A. P. už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl 2011 m. gruodžio 2 d. papildomo sprendimo surašymą, atsižvelgiant į galiojusį procesinių veiksmų atlikimo metu Vyriausybės patvirtintą MMA bei koeficientus, vadovaujantis teisingumo sąžiningumo ir protingumo principais priteistinos 2000 Lt atstovavimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės Swedbank (į.k. (duomenys neskelbtini)) 2000 Lt (du tūkstančius litų), išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atsakovo A. P. (a/k (duomenys neskelbtini) naudai.