Kauno apylinkės teismo nutartis

institucijos, surašiusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. D. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2019 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 63-ANR_N-169-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. L. 2019 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 63-ANR_N-169-2019 R. D. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 168 straipsnio 1 dalį, 168 straipsnio 3 d. ir jai paskirta 70,00 Eur bauda su turto konfiskavimu, už tai, kad ji 2018 m. lapkričio 26 d. apie 8.19 val., atliekant kontrolinį pirkimą, UAB „Alaus puta“ viešojo maitinimo vietoje, turinčioje licenciją prekybai alkoholiniais gėrimais, adresu Gedimino g. 66, Kaišiadorys, policijos rėmėjui A. U., kuriam tuo metu buvo 18 m., pardavė alkoholinių gėrimų – vieną 0,5 l talpos skardinę alaus „Carlsberg“ 5,0 procentų alkoholio tūrio, nepareikalavusi pas A. U. amžių patvirtinančio dokumento bei neįspėjo A. U., kad nusipirktą alkoholį jis turi vartoti vietoje, dėl ko A. U. nusipirktą alkoholį išsinešė iš viešojo maitinimo vietos, t. y. R. D. pardavė alkoholinius gėrimus asmeniui, nesulaukusiam 20 m. amžiaus, neužtikrino, kad nupirktas alkoholis bus vartojamas vietoje ir leido jį išsinešti iš viešojo maitinimo vietos Alkoholio kontrolės įstatyme draudžiamu laiku. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, 4 dalies 3 punktą, 5 dalį.

Pareiškėja R. D. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų negauta, byla išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant.

Institucijos, surašiusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų negauta, byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. U. paaiškino, kad viskas buvo 2018 m. lapkričio 26 d. 8.19 val. Į UAB „ Alaus puta“, adresu Gedimino g. 66 Kaišiadorys, jį atvežė pareigūnai, jie padavė ir pinigus. Nuėjęs į parduotuvę, išsirinko alų, padavė žymėtą banknotą ir paprašė čekio. Tada jis alų išsinešė, prisistatė pareigūnai ir turbūt surašė protokolą. 0,5 l alaus pardavėja jam supylė į plastikinę vienkartinę tarą, ji nebuvo uždengta. Pardavėja jo neįspėjo, kad vartotų alų vietoje. Tuo metu jam buvo 18 m., pardavėja amžiaus nesiteiravo, asmens dokumento neprašė. Nepastebėjo užrašo dėl alkoholio vartojimo vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

Pareiškėja teigia, kad nutarimas neteisėtas, nes nusižengimai išprovokuoti policijos pareigūnų, kurie pasitelkė policijos rėmėją. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka ir laiko siekiu išvengti gresiančios administracinės atsakomybės, nes jie paneigi byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Policijos pareigūnui, užtikrinant jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, suteikta teisė policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka atlikti apyvartoje neteisėtai esančių akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat apyvartoje teisėtai esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinius pirkimus (Policijos įstatymo 24 straipsnio 8 punktas.). Apyvartoje neteisėtai esančių akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat apyvartoje teisėtai esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinių pirkimų tvarkos apraše (patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. birželio 16 d. d. įsakymo Nr. 5-V-567) nustatyta, kad kontroliniai pirkimai atliekami siekiant atskleisti administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas, susijusias su: neteisėtu stiprių alkoholinių gėrimų, naminių alkoholinių gėrimų, brogos, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) gaminimu, įsigijimu, laikymu, gabenimu; akcizais apmokestinamų prekių (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją) įsigijimu, laikymu, gabenimu, naudojimu ar realizavimu pažeidžiant nustatytą tvarką; Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatytais tabako, tabako gaminių ar susijusių gaminių vartojimo, jų turėjimo ribojimo ar prekybos tabako gaminiais tvarkos pažeidimu; neteisėtu vertimusi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla; apgaulingu apskaitos tvarkymu, kasos aparatų naudojimo, eksploatacijos, kasos operacijų, kasos aparato kvito už parduotas prekes išdavimo ar kasos aparatus aptarnaujančių įmonių darbuotojų padarytais elektroninių kasos aparatų naudojimo taisyklių pažeidimais; mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimu ar pirkėjų ir klientų apgaudinėjimu; energinių gėrimų ar civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos tvarkos pažeidimu; neteisėtu vertimusi vaistais (vaistiniais preparatais); tarpininkavimo norintiems įdarbinti paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimu; prekių (krovinio) gabenimu be dokumentų; neteisėta juridinio asmens veikla ar svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimu. Kontrolinius pirkimus galima atlikti tik esant įgalioto asmens pasirašytam pavedimui atlikti kontrolinį pirkimą. Kontroliniam pirkimui atlikti gali būti pasitelkiami policijos rėmėjai. Atlikus kontrolinį pirkimą ir jeigu buvo nustatytas administracinis nusižengimas, surašoma kontrolinio pirkimo ataskaita (4, 5, 8, 13 punktai).

Nagrinėjamu atveju, byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininkas priėmė pavedimą atlikti kontrolinį pirkimą iki 2018 m. lapkričio 27 d. UAB „Alaus puta“, adresu Gedimino g. 66, Kaišiadorys. Kontrolinį pirkimą pavesta atlikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui J. L., tam skirta 5 Eur suma, kontroliniame pirkime pavesta dalyvauti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiesiems tyrėjams E. U. ir G. J. bei policijos rėmėjui A. U.. 2018 m. 2018 m. lapkričio 26 d. surašyta kontrolinio pirkimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad UAB „Alaus puta“ pardavėja R. D. pardavė policijos rėmėjui A. U. apie 8.19 val. 0,5 l alaus „Carlsberg“, kurį supylė į plastikinę stiklinę. Taigi, byloje nustatyta, kad kontrolinis pirkimas buvo atliktas teisėtai, vadovaujantis aukščiau paminėtu aprašu, todėl tokie policijos pareigūnų veiksmai negali būti laikomi provokacija padaryti administracinius nusižengimus.

Byloje esančia medžiaga taip pat nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 26 d. A. U. pateikė paaiškinimą, kad 2018 m, lapkričio 26 d. 8.19 val. apie 8.19 val. atėjo į parduotuvę „Gėrimai“, kur nusipirko 0,5 l alaus, išpilto į vienkartinę stiklinę ir kurią jis išsinešė, pardavėja neklausė, kiek jam metų. 2018 m. lapkričio 26 d. R. D. pateikė paaiškinimą, kad 2018 m. lapkričio 26 d. apie 8.19 val. atėjęs vaikinas pirko alaus, ji jį išpylė į vienkartinį bokalą, pas vaikiną asmens dokumento neprašė, nes manė, kad jis tinkamo amžiaus, alų išsinešė.

Taigi, kaip matyti iš išdėstyto, R. D. nuobauda buvo paskirta už tai, kad ji pardavė alkoholinius gėrimus asmeniui, nesulaukusiam 20 m. amžiaus bei neužtikrino, kad nupirktas alkoholis bus vartojamas vietoje ir leido jį išsinešti iš viešojo maitinimo vietos.

ANK 168 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbančių darbuotojų padarytas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki trisdešimt eurų.

AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais – šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo konstatavimui būtina nustatyti ne tik objektyvaus, bet ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios atskleidžia atsakomybėn patraukto asmens santykį su pažeidimu: kokius konkrečiai veiksmus turėjo atlikti asmuo, konkrečiu atveju – pardavėja R. D., ar ji tuos veiksmus atliko, ar ji suprato ir galėjo suprasti, kad alkoholis perkamas išsinešti. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė konkrečių priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas reikalavimas nuo 20 val. iki 8 val. parduoti alkoholinius gėrimus tik vartoti vietoje būtų realiai įvykdytas (Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-323-238/2018).

Pareiškėja teigia, kad alkoholį ji išpilstė į plastikinę tarą – bokalą bei įspėjo, kad alkoholis turi būti vartojamas vietoje. Kad alus buvo išpilstytas, o ne parduotas originalioje taroje, teismo posėdžio metu patvirtino ir kontroliniame pirkime dalyvavęs policijos rėmėjas A. U., šios aplinkybės užfiksuotos ir kontrolinio pirkimo ataskaitoje bei policijos pareigūno tarnybiniame pranešime. Taigi, R. D., parduodamą alų, supylė jį į tarą, skirtą gėrimų vartojimui vietoje, dėl ko alkoholį perkantis asmuo, teismo manymu, turėjo aiškiai suvokti, jog parduodamas alkoholis turi būti vartojamas vietoje.

Pareiškėja taip pat teigia, kad ji pirkėją informavo, kad alų jis turi vartoti vietoje, tačiau šią aplinkybę paneigė tiek teismo posėdžio metu apklaustas A. U., tiek pačios R. D. paaiškinimai, duoti iš karto po kontrolinio pirkimo policijos pareigūnui, kur ji nurodė, kad ji nesakė pirkėjui, jog jis negali išsinešti alkoholio iš patalpos. Kita vertus, pareiškėja taipogi teigia, kad bare gerai pirkėjams matomose vietose yra iškabinti išsamūs ir aiškūs informaciniai pranešimai, kuriais pirkėjai informuojami apie pareigą iš baro įsigytą alkoholį vartoti tik vietoje. Teismas pažymi, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą dėl analogiško pažeidimo pareiškėjos atžvilgiu (Kauno apylinkės teismo 2018 m, lapkričio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-350-946/2018) jau buvo nustatyta, jog ant viešojo maitinimo įstaigos durų, aiškiai matomoje vietoje - įeinat į viešojo maitinimo įstaigą ir iš jos išeinant - yra pritvirtintas pirkėjams skirtas informacinis pranešimas, kuriame informuojama apie Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas dėl alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje, be to, parduotuvėje yra įrengta patalpa, skirta vartoti alkoholinius gėrimus vietoje – pastatytas stalelis su kėdėmis. Šioje byloje institucija, teikdama atsiliepimą į pareiškėjos skundą, priešingų aplinkybių teismui nenurodė, kaip ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. U..

Taigi, iš visų šių nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad R. D., būdama pardavėja, atliko visus reikalingus veiksmus (išpylė alų į plastikinį bokalą, patalpose yra raštiški įspėjimai dėl alkoholio vartojimo vietoje, sudarytos sąlygos alkoholį vartoti vietoje), o fiziškai stabdyti alkoholinį gėrimą išsinešantį pirkėją ji neturėjo teisės, nes įstatymai nesuteikia teisės pardavėjai imtis prievartos veiksmų prieš nusipirktus alkoholinius gėrimus išsinešantį pirkėją. Atsižvelgiant į išdėstytą, daryti išvados, jog pareiškėja pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 1 dalyje, nėra jokio pagrindo, todėl šioje dalyje nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

ANK 168 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad alkoholinių gėrimų pardavimas mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose jaunesniems negu dvidešimt metų asmenims užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.

AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, o to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo tapatybę liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus.

Byloje nustatyta, kad A. U. kontrolinio pirkimo metu buvo 18 m. Pareiškėja neneigia, kad ji nepaprašė pirkėjo A. U. pateikti asmens dokumentą, kad įsitikintų, jog jis yra tokio amžiaus, nuo kurio leidžiama pirkti alkoholinius gėrimus, teigia, kad A. U. jai atrodė daug vyresnis nei 22 m. Pareiškėjos argumentai, kad pirkėjas A. U. jai atrodė vyresnis nei 22 m., ir nekilo abejonių, kad jam nėra 20 m., nėra pagrįsti jokiais įrodymais, todėl laikytina subjektyvia pareiškėjos nuomone. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad R. D. nesilaikė AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinto draudimo parduoti alkoholį jaunesniems nei 20 metų amžiaus asmenims ir šio įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto privalomo reikalavimo, prieš parduodant alkoholį patikrinti visų jaunesnių nei 25 metų amžiaus pirkėjų dokumentus, todėl pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 168 straipsnio 3 dalį, paskirta 70 Eur nuobauda neviršija sankcijoje numatytos baudos vidurkio ir nelaikytina per griežta.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad ši nutarimo dalis teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra jokio pagrindo ir laikytina, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2019 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 63-ANR_N-169-2019 R. D. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 3 dalyje ir jai paskirta nuobauda – 70 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

Pareiškėjos R. D. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2019 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 63-ANR_N-169-2019, dalį, kuria R. D. pripažinta kalta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 168 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jai paskirta 32 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti.

Kitą skundo dalį atmesti ir laikyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2019 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 63-ANR_N-169-2019 R. D. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 3 dalyje ir jai paskirta nuobauda – 70 Eur bauda su daikto konfiskavimu – 0,5 l talpos alaus, perpilto į 1 l talpos plastikinį butelį.

Administracinio nusižengimo bylą (ROIK 18095303634), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.