Kauno apygardos teismo nutartis

2.6.1.3.6, 2.5.6.

2017 m. liepos 7 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno energija‘ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 979,4 Eur skolą, 5,83 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodė, taip pat paaiškino, kad tiekia šilumos energiją patalpų šildymui bei šilumos energiją vandens pašildymui buitinėms reikmėms atsakovo butui, esančiam (duomenys neskelbtini) kuris jam nuosavybės teise, kaip paveldėtojui, priklauso nuo 2014 m. rugsėjo 19 d., o nuo 1991 m. lapkričio 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 19 d. priklausė palikėjui A. V.. Prašomą priteisti skolą sudaro 971,99 Eur už šilumos energiją buto šildymui už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. ir 7,41 Eur už šilumos energiją, skirtą karšto vandens temperatūrai (cirkuliacijai), palaikyti už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. Delspinigiai prašomi priteisti už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 22 Eur žyminis mokestis, 51,43 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 1,71 Eur už informacijos paiešką viešuose registruose. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, triplike nurodė, taip pat paaiškino, kad neginčija, kad yra skolingas už ataskaitinį laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. Atsakovas taip pat neginčija skolos padengimo metodikos. Atsakovas ginčija šio laikotarpio pradžiai susidariusį skolos dydį. Ieškovė neteisingai skaičiuoja aptariamo laikotarpio pradžiai susidariusią skolą. Ieškovės reikalavimai nepagrįsti, nes Kauno apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-559-475/2011 ieškovės ieškinys dėl 1 625,18 Lt (470, 68 Eur) skolos už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. už patiektą šilumos energiją patalpų šildymui buvo atmestas, tačiau ši suma nebuvo atimta. Remiantis šiuo teismo sprendimu, ieškovė skolą turėjo pradėti skaičiuoti nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. (data, iki kurios ieškovė siekė prisiteisti skolą aptariamu sprendimu), traktuojant, kad nėra neapmokėto skolos likučio. Atsakovas skolą skaičiuoja kaip priskaitytų mokesčių ir sumokėtų mokesčių balansą laikotarpiui nuo minėtame sprendime nustatyto laikotarpio (2010 m. rugsėjo 1 d.) iki šiame ieškinyje nurodyto ginčo laikotarpio pradžios (2013 m. sausio 1 d.). Suskaičiavus, kiek atsakovas yra skolingas, pagal kokias pagrįstas pozicijas, ir kiek yra sumokėjęs ieškovei, bei vadovaujantis atsakovo argumentu dėl paslaugos vandeniui šildyti pagrįstumu, paremtu minėtu teismo sprendimu, daroma išvada, kad atsakovas ieškovei nėra skolingas. Atsakovas nėra supažindintas su ieškovės teikiamų paslaugų skirstymu į tris dalis, t. y. patalpų šildymas, karšto vandens ruošimas ir cirkuliacijos mokestis. Ieškovė visą laiką teikė tik dviejų pozicijų žiniaraščius: šildymui ir vandens pašildymui. Atsakovas mano, kad cirkuliaciją palaiko įrenginiai, todėl tai nėra ieškovės paslauga. Bendrą elektros energijos suvartojimą daugiabutyje atsakovas apmoka pagal jam nuosavybės teise priklausančio buto proporcinį plotą tenkantį skaičiavimą. Ieškovė nenurodo teisinio pagrindo, kad pirmiausiai iš vartotojo gautos įmokos užskaitomos karšto vandens temperatūrai (cirkuliacijai) palaikyti, o tik po to yra dengiami mokesčiai, susidarę už šilumos energiją, skirtą patalpų šildymui. Karštas vanduo atsakovui netiekiamas nuo 2000 m. gegužės 17 d., tai užfiksuota pačios ieškovės 2004 m. kovo 10 d. akte Nr. 169130. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu mokėti delspinigius pagal ieškovės nurodyto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalį. Šis įstatymas reguliuoja tik valstybės ar savivaldybės įmonės teisę reikalauti delspinigius už jų teiktas komunalines paslaugas, o ieškovė yra akcinė bendrovė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 979,4 Eur skolą, 5,83 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (985,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 74,14 Eur bylinėjimosi išlaidas.Teismas nurodė, jog ieškovė kartu su 2017 m. vasario 13 d. paaiškinimais (b. l. 74–75) pateikė buto apyvartos žiniaraštį (b. l. 93–95), kuriame atsispindi mokesčių už šilumos energiją patalpų šildymui priskaičiavimai bei atsakovo atlikti mokėjimai laikotarpiu nuo 2004 m. kovo 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d. (už visą laikotarpį prašė pateikti atsakovas). Laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. (įvertinus 951,42 Lt likutį pradžiai ir atsakovo atliktus mokėjimus) iki 2009 m. lapkričio 1 d. atsakovo įsiskolinimą sudarė 2 868,97 Lt (951,42 Lt + 3 058,24 Lt + 3,82 = 4 013,48 Lt; 4 013,48 Lt – 1 144,51 Lt = 2 868,97 Lt. Šią aplinkybę patvirtina prijungtos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-559-475/2011 medžiaga, t. y. 2009 m. gruodžio 29 d. ieškinys (b. l. 3–4). Atsakovas nuo ieškovės ieškinio prijungtoje civilinėje byloje priėmimo dienos (2010 m. sausio 5 d.) iki ieškinio patikslinimo (2011 m. vasario 1 d.) (b. l. 93) atliko mokėjimus 1 242,79 Lt už šilumos energiją patalpų šildymui, todėl ieškovė juos įskaitė ir sumažino prijungtoje byloje prašomą priteisti įsiskolinimą iki 1 625,18 Lt (nors gaunasi 1 626,18 Lt (2 868,97 Lt – 1 242,79 Lt) (prijungtos c. b. l. 63). Ieškinys buvo atmestas (b. l. 37, prijungtos c. b. l. 76–77), todėl 2012 m. birželio mėnesį buvo atlikta korekcija ir atsakovo įsiskolinimas patikslinto ieškinio suma buvo sumažintas. Esant atmestam ieškiniui, nuo šio laikotarpio skolą būtų galima skaičiuoti nuo „0“, jeigu ieškovė būtų padidinusi reikalavimus iki to laikotarpio, iki kada darė užskaitymus. Ieškovė visus mokėjimus iki 2009 m. lapkričio 1 d. priskyrė senai skolai dengti ir sumažino ieškinio reikalavimą prijungtoje byloje. Šiuo ieškiniu skolą prašoma priteisti nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., tai kur tada nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. Dengiasi mokėjimai, kurių skolai padengti neužtenka, ieškovė minusavo atmesto ieškinio sumą, ir matosi, kad toliau priskaitymų buvo daugiau, nei atlikta mokėjimų, todėl skola vis augo. Nagrinėjamu atveju reiškiant ieškinį, ieškovė skaičiuoja, koks yra įsiskolinimas laikotarpio pradžiai – 3 102,08 Lt (b. l. 94), bei visus toliau esančius mokėjimus priskiria ir senosios skolos (nuo 2011 m. sausio 1 d.) dengimui, ir naujajam laikotarpiui, t. y. ieškovė minusavo tai, ko nepriteisė teismas. Atsakovas laiku nemoka pagal jam daromus „priskaitymus“, dėl to susidaro įsiskolinimas, tokiu būdu atsakovo mokėjimai pirmiausiai paskirstomi ankstesniam įsiskolinimui dengti.Teismas nurodė, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą šilumos kiekis, tenkantis karšto vandens temperatūrai palaikyti, priklauso ne nuo suvartoto karšto vandens kiekio ar jo vartojimo apskritai, o nuo pastato karšto vandens sistemos konstrukcijos, butuose įrengtų vonios šildytuvų konstrukcijos ir galios. Šis šilumos kiekis nustatomas būstui per mėnesį vadovaujantis Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodika, patvirtinta Valstybinės energetikos ir kainų komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-116 (toliau – Metodika), priklausomai nuo karšto vandens tiekimo sistemos tipo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-9162017 54 punktas). Ieškovas buvo atsijungęs nuo centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų, tam neprieštaravo kiti daugiabučio namo gyventojai (b. l. 36), tačiau byloje nustatyta, kad ieškovo bute, kuris yra trečiame aukšte, pagalbinėse patalpose, yra įrengti cirkuliacijos stovai, todėl, nepaisant jų izoliavimo, ieškovui, vadovaujantis Metodikos 8 punktu, iki 2014 m. liepos 15 d. (iki karšto vandens paslauga jam nebuvo teikiama) skaičiuojamas 80 kWh būstui per mėn. mokestis, kai karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti buto pagalbinėse patalpose (vonioje ar tualete), bet nėra vonios šildytuvo. Teismas konstatavo, kad, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams nepasirinkus kito šilumos paskirstymo metodo, nėra teisinio pagrindo cirkuliacijos mokestį apskaičiuoti kitaip nei pagal Komisijos nustatytą Metodiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-9162017 59 punktas).Teismas nurodė, kad atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu mokėti delspinigius pagal ieškovės nurodyto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį. Šis įstatymas reguliuoja tik valstybės ar savivaldybės įmonės teisę reikalauti delspinigius už jų teiktas komunalines paslaugas, o ieškovė yra „akcinė bendrovė“ (toliau – AB). Aplinkybę, kad ieškovės statusas – „AB“, o ne „VĮ“ ar „SĮ“, patvirtina ir išrašas iš Juridinių asmenų registro (b. l. 108–135). Tačiau svarbu yra tai, kad pagal Įstatymo 1 straipsnį šis Įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius. Kauno miesto savivaldybė yra ieškovės steigėja – pagrindinė akcininkė, todėl pagrįstai ieškovė skaičiuoja delspinigius kaip savivaldybės įmonė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netyrė ir nenustatė, kodėl pirmiausia turėtų būti dengiamos cirkuliacijos sąnaudos tik po to buto šildymo sąnaudos. Atsakovas sąžiningai vykdė sutartyje numatytą prievolę apmokėdamas už buto šildymą pažymėdamas apmokėjimo kvite. Teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad atsakovas neteisus, jog 1625,18 Lt suma nebuvo atimta, ji buvo išminusuota – 2012 m. birželio 1 d. padaryta korekcija. Korekcija išrašytose Korekcija išrašytose sąskaitose nebuvo padaryta. Teismas vienašališkai vertino įrodymus, atsakovo pateikiamus skaičiavimus pateiktus pagal ieškovo išrašytas sąskaitas nevertino, dėl ko sprendime padarė neteisingas išvadas.Ieškovo reikalavimai nepagrįsti, kadangi Kauno apylinkės teismas 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-559-475/2011 ieškovo patikslintą ieškinį atsakovui A. V., kuriuo buvo prašoma priteisti 1625,18 Lt (470,68 Eur) skolos už energiją butui šildyti atmetė. Ieškovas nepagrįstai atsakovui skaičiavo 160 kWh normatyvą karšto vandens temperatūrai palaikyti laikotarpiu 2004-2011 m. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą aplikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Nors atsakovas buvo atsijungęs nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos (iki 2014 m. liepos 15 d.), jo nuosavybės teise valdomam objektui esant trečiame gyvenamojo namo aukšte, nėra galimybių visiškai atsisakyti karšto vandens cirkuliacijos, dėl ko atitinkamai buvo skaičiuojamas mokestis už karšto vandens cirkuliaciją.Atsakovo nuosavybės teise valdomo buto pagalbinėse patalpose yra įrengti cirkuliacijos stovai, nepaisant jų izoliavimo, ieškovė, vadovaujantis Metodikos 8 punktu, iki 2014 m. liepos 15 d. (iki šio momento atsakovui nebuvo teikiama karšto vandens tiekimo paslauga) atsakovui skaičiavo 80 kWh normatyvą (per mėn. mokestis), o nuo 2014 liepos mėn. - po 160 kWh per mėn. (pajungtas karštas vanduo.). Kadangi atsakovas savo raštišku prašymu nesikreipė į ieškovę dėl sumokėtų pinigų už gautas paslaugas naudojimo padengiant skolas eiliškumo, ieškovė atsakovo sumokėtomis lėšomis dengė seniausias skolas, jas paskirstydamas pagal 2004 m. vasario 10 d. AB „Kauno energija“ Rinkodaros departamento potvarkį Nr. 01 „Mokesčio už suvartotą šilumą skaičiavimo tvarka“ (vidinės tvarkos taisyklės). Atsakovas nepagrįstai teigia, kad 2012 m. birželio mėnesį korekcija, lygi 2016 m. rugsėjo1d. patikslinto ieškinio sumai, nebuvo atlikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teisę į ginčo butą įgijo 2014 m. rugsėjo 19 d. pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 6326 ( t.1, b.l. 17, čia ir toliau nurodomi elektroninės bylos apyrašo tomai ir lapų numeriai). Kaip matyti iš Gyventojų registro duomenų (prieiga per LITEKO duomenų bazę), ankstesnis buto savininkas buvo A. V., kuris(duomenys neskelbtini). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas ( CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, ieškovė, kuri teigia esanti palikėjo A. V. kreditorė, nes nurodo, kad pastarasis mirdamas liko skolingas už butui (duomenys neskelbtini) patiektą šilumos energiją, turėjo pareikšti reikalavimą iki 2014 m. liepos 21 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tinkamu pareiškimu dėl kreditorių reikalavimų pateikimo paveldėjimo bylose laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino laikoma pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties) ir asmeninis kreditoriaus ar jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011). Tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kad per tris mėnesius po ankstesnio buto savininko A. V. mirties buvo kokiu nors būdu pateiktas reikalavimas dėl skolų už butui tiektą šilumos energiją priteisimo. Kaip jau minėta, atsakovas palikimo priėmimą įregistravo 2014 m. rugsėjo 19 d., ieškinys šioje byloje pareikštas tik 2016 m. lapkričio 10 d., prašymo atnaujinti terminą reikšti reikalavimus mirusiam buto savininkui nepateikta. Todėl spręstina, kad ieškovė nepageidavo prisiteisti skolų už laikotarpį iki A. V. mirties, atitinkamai, reikalavimai apmokėti už butui pateiktą šilumos energiją gali būti reiškiami nuo 2014 m. balandžio 21 d. (savininko mirties dienos) naujam buto savininkui, t.y. atsakovui V. V.. Taip pat pažymėtina, kad atsakovo atsikirtimai į ieškinį iš esmės reiškė tai, kad naujasis buto savininkas nepripažįsta ankstesniojo savininko įsiskolinimo, net jeigu toks ir buvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Snoro lizingas“ ir kt. pareiškimus dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, bylos Nr. 3K-3-523/2012, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).Kaip matyti iš buto apyvartos žiniaraščių, už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d. už buto šildymą buvo priskaičiuota 762,78 Eur, o sumokėta 601,78 Eur ( t.1, b.l. 26). Atsakovo įsiskolinimas yra 161 Eur. Buto apyvartos žiniaraštis už energiją vandens pašildymui rodo, kad vadinamasis cirkuliacijos mokestis už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d. buvo priskaičiuotas iš viso 315,65 Eur, atsakovas sumokėjo 280,97 Eur, todėl jo įsiskolinimas yra 34,68 Eur ( t.1, b.l. 148-149). Tokiu būdu bendra atsakovo skola už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d. yra 195,68 Eur. Dėl vandens pašildymo (cirkuliacijos) mokesčio skaičiavimo ir mokėjimo pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad cirkuliacijos mokestį turi mokėti asmenys, kurių naudojami šildymo prietaisai yra prijungti prie karšto vandens sistemos ir/arba kurie naudojasi karšto vandens tiekėjo teikiamomis paslaugomis ir/arba kurių patalpose yra įrengti cirkuliacijos stovai, šildantys patalpas. Byloje nebuvo ginčo, kad nuo 2000 metų bute (duomenys neskelbtini) šilumos energija karštam vandeniui ruošti nebuvo naudojama, tai matyti ir iš 2014 kovo 20 d. akto, kurį surašė DNSB pirmininkas dalyvaujant buto savininkui A. V. ( t.1, b.l.72). Atsakovo prašymu 2014 m. rugsėjo 24 d. bute buvo sumontuotas gyvatukas, pajungtas karštas vanduo ( t.1, b.l.43). Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo bute, įvertinant, kad butas yra trečiame aukšte, todėl cirkuliacinis vamzdis eina per vonios ir tualeto patalpas, vadinamasis cirkuliacijos mokestis buvo skaičiuojamas už 80 kWh per mėnesį iki 2015 m. liepos mėnesio, o nuo 2015 m. liepos mėnesio buvo skaičiuojama už 160 kWh per mėnesį, todėl atsakovui atsirado pareiga mokėti cirkuliacijos mokestį pagal pateiktas sąskaitas ( žr.14 pastraipą). Atsakovas sutartį dėl šilumos vartojimo sudarė 2016 m. spalio 13 d. ( t.1, b.l. 20-23). Sutarties 2.6 punkte nustatyta, kad buitiniams šilumos vartotojui laiku nesumokėjus sąskaitos, už kiekvieną pavėluotą dieną Šilumos tiekėjas priskaičiuoja 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos ( t.1, b.l. 21). Iš atsakovės pateiktos delspinigių skaičiuoklės ( t.1, b.l. 28) matyti, kad atsakovė delspinigius prašė priteisti už 30 dienų laikotarpį ir tik nuo paskaičiuotos sumos už buto šildymą. Atitinkamai priteistina delspinigių suma už nesumokėtą laiku skolą sudarytų 0,97 Eur (skaičiuojant nuo 161 Eur po 0,02 proc. už 30 dienų). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai išsprendė bylą, nes netaikė CK 5.63 straipsnyje nustatyto termino kreditorių reikalavimams spręsti, todėl priimtas sprendimas pakeistinas sumažinant iš atsakovo priteistas sumas iki 195,68 Eur skolos ir 0,97 Eur delspinigių. Atitinkamai 5 proc. metinės palūkanos skaičiuotinos nuo priteistų sumų. Pakeitus sprendimą perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ( CPK 93 straipsnis). Laikytina, kad ieškovės reikalavimas tenkinamas 20 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 4,74 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų už duomenų iš registrų gavimą ir 10,29 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas turėjo iš viso 300 Eur išlaidų už advokato pagalbą ( t.1, b.l. 42 ir 147). Proporcingai atmestiems reikalavimams, atsakovui iš ieškovės priteistina 240 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Atlikus šių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 224,97 Eur bylinėjimosi išlaidų ( CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą kartu su išlaidomis apeliacinės instancijos teisme sudaro 9,72 Eur. Jos priteistinos iš šalių proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams: iš ieškovės 7,78 Eur, o iš atsakovo nepriteistinos, nes suma yra mažesnė negu minimali nustatyta priteistina valstybei suma ( CPK 96 straipsnio 1 dalis ir 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti 2017 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir jį išdėstyti taip:

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno energija“ (juridinio asmens kodas 235014830) iš atsakovo V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 195,68 Eur (šimto devyniasdešimt penkių eurų ir 68 ct) skolą, 0,97 Eur (97 ct) delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (196,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovui V. V. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno energija“ (juridinio asmens kodas 235014830) 224,97 Eur ( du šimtus dvidešimt keturis eurus ir 97 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno energija“ (juridinio asmens kodas 235014830) 7,78 Eur ( septynis eurus ir 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.