Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. G. apeliacinį skundą dėl 2017 m. balandžio 19 d. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. atsakovui D. V., tretiesiems asmenims L. J., A. L., institucijai teikiančiai išvadą Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, dėl vaiko gyvenamosios nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. G. prašė teismo nustatyti nepilnametės dukros K. V. gyvenamąją vietą su motina (ieškove); priteisti iš atsakovo D. V. nepilnametės dukros išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos į dukros motinos (ieškovės) D. G. banko sąskaitą, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis 4130 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, skaičiuojamus iki ieškovės kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad (duomenys neskelbtini)gimus dukrai K. V., atsakovas tėvystę pripažino, tačiau nuo 2016 m. sausio 1 d. atsakovas išlaikymo dukrai beveik neteikė. Iš viso per trejus paskutinius metus atsakovas dukros išlaikymui skyrė 1270 Eur, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą dukrai. Nepilnametė šalių dukra visą laiką gyvena su ieškove, ji emociškai žymiai stipriau susijusi su motina, todėl prašo nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Biržų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nustatė nepilnametės dukros K. V., gyvenamąją vietą su motina D. G., priteisė iš atsakovo D. V. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai K. V. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kitos dienos po šio teismo sprendimo priėmimo (2017 m. balandžio 20 d.) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos į dukros motinos (ieškovės) D. G. banko sąskaitą; priteisė iš atsakovo D. V., 2380 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą dukrai K. V., už trejų metų laikotarpį nuo 2013 m. spalio 20 d. iki 2016 m. spalio 20 d., jo mokėjimą (sprendimo įvykdymą) išdėstant dvejiems metams, kas mėnesį mokant po 99 Eur, o paskutinį mėnesį – 103 Eur; paskyrė ieškovę D. G. nepilnametės dukros K. V. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.Teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimas nustatyti gyvenamąją vietą su dukra, pagrįstas. Jis labiausiai atitinka dukros interesus, atsakovui sutikus ir Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikus teigiamą išvadą.Pirmosios instancijos teismas ,įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra prastesnė nei ieškovės – uždirba mažiau, turi pareigą išlaikyti dar du savo nepilnamečius vaikus, todėl ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies, priteisė 100 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ne nuo ieškinio pateikimo dienos, nes atsakovas teikė laikiną, teismo nutartimi priteistą išlaikymą po 100 Eur, o nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės.Nurodė, kad ši suma gali užtikrinti būtinus vaiko poreikius ir nepažeisti kitų dviejų nepilnamečių vaikų, kuriuos turi ir privalo išlaikyti atsakovas, interesų. Reikalavimo priteisti dalį išlaikymo turtu netenkino, nustatęs, kad atsakovas turi pajamų, kad vieno vaiko išlaikymo užtikrinimas nekilnojamuoju turtu pažeistų kitų atsakovo išlaikomų vaikų interesus.Teismas, nustatęs, kad atsakovas nuo 2013 m. išlaikymą nepilnametei dukrai teikė nereguliariai, per trejus paskutinius metus atsakovas dukros išlaikymui skyrė 1220 Eur, priteisus išlaikymą po 100 Eur, už trejų metų laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos nuo 2013 m. spalio 20 d. iki 2016 m. spalio 20 d., iš atsakovo priteisė 2380 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą, jo mokėjimą (sprendimo įvykdymą) atsakovo prašymu, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes – atsakovo prievolę išlaikyti kitus vaikus, išdėstė dvejiems metams, kas mėnesį mokant po 99 Eur, o paskutinį mėnesį – 103 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

A. D. G. prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą dalyje, kurioje iš atsakovo D. V. priteistas jo nepilnametei dukrai K. V. išlaikymas po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo D. V., nepilnametės dukros K. V. išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės; prašo pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo D. V. priteistas 2380 Eur išlaikymo įsiskolinimas dukrai K. V. už trejų metų laikotarpį nuo 2013-10-20 iki 2016-10-20 jo mokėjimą (sprendimo įvykdymą) išdėstant dvejiems metams, kas mėnesį mokant po 99 Eur, o paskutinį mėnesį – 103 Eur. Prašo šioje dalyje priimti naują sprendimą priteisti iš atsakovo D. V. nepilnametės dukros K. V. 4130 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis įsiskolinimą už 3 paskutinius metus. Kitoje dalyje sprendimą prašo palikti nepakeistą. Pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų dydį prašo perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmoje instancijoje.Apeliantės nuomone pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimą reglamentuojančias teisės normas, nesivadovavo prioritetiniu nepilnamečių gynimo principu.Tai, kad apeliantas turi dar du nepilnamečius vaikus, negali būti teisiniu pagrindu sumažinti iš atsakovo dukrai priteistino išlaikymo sumą, nes jis prisiėmė per didelę socialinę riziką ir neįvertino savo galimybių išlaikyti tris vaikus.Teismas sprendime nevertino atsakovo galimybių susirasti geriau apmokamo darbo ir teikti reikalingą išlaikymą. Sprendime užfiksuota, kad iki 2015 m. atsakovas dirbo Norvegijoje, kur jo darbo užmokestis buvo 2000 Eur, tačiau priimant galutinį sprendimą, šios aplinkybės nebuvo įvertintos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti dukros turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti tinkamo dydžio išlaikymo. Nėra įrodymų, kad dėl stuburo problemų, jis yra nedarbingas ir kad tai trukdo susirasti geriau apmokamą darbą.Teismas nepagrįstai, remdamasis tuo, kad atsakovas uždirba tik 318 Eur, mažino šalių dukrai priteistino išlaikymo dydį. Dukra turi specialių poreikių, jai diagnozuota bronchinė astma bei blogas dantų sąkandis, todėl ieškovė patiria papildomų išlaidų. Jos tvirtinimu 100 Eur išlaikymo suma neužtikrina net minimalių vaiko poreikių. Bylos nagrinėjimo metu ir iš sprendimo turinio ieškovė susidarė nuomonę, kad teismas gynė ne vaiko, o atsakovo interesus. Nepilnametei dukrai per mėnesį reikalinga išlaikymo suma yra 430 Eur, todėl nesąžininga, kad ieškovei tenka prisidėti 330 Eur suma, o atsakovui – 100 Eur suma.Teismas nevertino atsakovo nesąžiningumo, nes jam dirbant Norvegijoje ir gaunant pakankamai dideles pajamas, jis ieškovei nereguliariai teikė 50 ar 100 Eur išlaikymą. Atsakovas Norvegijoje dirbo apie 10 metų, todėl ieškovei kyla abejonės dėl atsakovo tikrosios turtinės padėties. Dirbdamas Lietuvoje atsakovas pas ūkininką dirba ir savaitgaliais, tačiau didesnio atlyginimo negauna, kas taip pat kelia abejones dėl gaunamų pajamų.Ieškovė nesutinka, kad išlaikymas yra priteistas ne nuo ieškinio pateikimo, bet nuo sprendimo priėmimo dienos. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovas vykdė, be to, įstatymas numato, kad išlaikymas yra priteisiamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.Atsakovui neturint galimybių teikti išlaikymą po 190 Eur, ieškovė prašė priteisti išlaikymą iš atsakovo mišriuoju būdu – po 100 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis, bei atsakovui priklausančiu asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu (0,1600 ha žemės sklypu, 2 k. gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini)).Atsakovo turimo sklypo su priklausiniais vertė yra 5027 Eur, išlaikymo po 90 Eur iki dukrai sueis 18 metų, už 47 mėnesius susidaro 4230 Eur. Atsakovas dukrai yra skolingas išlaikymo įsiskolinimą, todėl nepilnametei galėjo būti priteistas visas atsakovo turimas turtas.Pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas išlaikymo mišriuoju būdu, nurodė, kad atsakovas turi pajamų ir, kad toks išlaikymo būdas pažeistų kitų vaikų interesus, bet šios aplinkybės neargumentavo. Atsakovas turi turto, kuriame negyvena, jo pajamų nepakanka pilnai prisidėti prie nepilnametės dukros poreikių tenkinimo, todėl yra pagrindas svarstyti dėl išlaikymo mišriuoju būdu priteisimo. Atsakovas teismo posėdyje prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo neginčijo, tik prašė jo mokėjimą išdėstyti dvejiems metams. Teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašomą priteisti sumą, kai pats atsakovas su ja sutiko. Išlaikymas priteistas nevertinat atsakovo turtinės padėties tuo metu, kai jis neteikė išlaikymo. Atsakovas iki 2015 m. kovo mėnesio dirbo Norvegijoje, todėl buvo pajėgus užtikrinti nepilnametės dukros poreikius.Apeliantė taip pat nesutinka, kad išlaikymo įsiskolinimas buvo išdėstytas dviejų metų laikotarpiui, nes tai pažeidžia jos interesus. Teismas, išdėstydamas sprendimo vykdymą, vertino tik atsakovo mažas pajamas, nevertino atsakovo nesąžiningumo.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. V. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą 2017 m. balandžio 19 d. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimą.Atsakovo nuomone, iš apeliacinio skundo turinio galima spėti, kad ieškovė bet kokiu būdu bando praturtėti atsakovo sąskaita. Tėvai, o ne vienas tėtis, privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą rūpintis vaiku. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.Pirmosios instancijos teismas nuodugniai išnagrinėjo faktines ir teisines aplinkybes, jas išdėstė. Teismas siekė interesų pusiausvyros, atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas išlaiko dar du nepilnamečius vaikus.Apeliantės nesugebėjimą rūpintis vaiku ir tinkamai planuoti išlaidas rodo ir tai, kad ji samdėsi advokatę už 1000 Eur, nors Biržuose advokatai analogiškuose bylose atstovauja už 200 Eur, tai rodo apeliantės išlaidumą. Apeliantės teiginiai apie atsakovo turtinę padėtį, sveikatą nesusiję su nagrinėjama byla, nesutampa su teismo išvadomis.Trečiasis asmuo A. L. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą 2017 m. balandžio 19 d. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimą.Nurodo, kad priteisiant išlaikymą, kai teisė jį gauti turi du ar daugiau vaikų, vadovaujamasi lygybės principu. Išlaikymo dydis visiems vaikams turi būti pakankamas tenkinti minimalius visų vaikų poreikius. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, nei leidžia tėvų turtinė padėtis.Apeliacinis skundas yra deklaratyvaus pobūdžio, paremtas subjektyvia apeliantės nuomone, išvadomis, siekiant pasipinigauti ir praturtėti kito sąskaita.Trečiasis asmuo L. J. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą 2017 m. balandžio 19 d. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimą analogiškais kaip ir trečiojo asmens A. L. atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš esmės atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslinamas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta ((duomenys neskelbtini) str.), todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų ((duomenys neskelbtini) str.).Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo nepilnametės dukters K. V. išlaikymui priteisė per mažą, po 100 Eur išlaikymą.Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, turimus išlaikytinius, sveikatos būklę, priteisė iš atsakovo 100 Eur išlaikymą jo nepilnametei dukrai. Su tokiu išlaikymo dydžiu atsakovas sutiko. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, didesnės išlaikymo sumos priteisti nėra pakankamo pagrindo, nes atsakovas išlaiko dar du nepilnamečius vaikus – sūnui A. moka 55 Eur, dukrai L. - 100 Eur priteisto išlaikymo. Aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygaus visiems vaikams išlaikymo priteisimo principo, nenustatyta (CK 3.198 str.). Atsakovo gaunamos pajamos yra apie 318,11 Eur į mėnesį. Atsakovas turi 0,1600 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kurių vertė 5027 Eur, kito registruoto vertingo turto neturi. Priteisus ieškovės prašomą išlaikymą po 190 Eur, t.y. didžiąją dalį atsakovo gaunamų pajamų kaip išlaikymą vienam nepilnamečiui vaikui, būtų pažeisti atsakovo, kitų atsakovo išlaikomų vaikų interesai bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai (CK 1.5 str.). Ieškovė pati reikšdama reikalavimą priteisti dalį išlaikymo turtu, dalį periodinėmis išmokomis, pripažįsta, kad atsakovas šiai dienai jos prašomo dydžio išlaikymo nepajėgus teikti.Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Šiuo metu ieškovės materialinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, ji neturi kitų išlaikytinių, gauna didesnes pajamas, neturi sveikatos problemų, todėl prie dukros išlaikymo gali prisidėti didesne dalimi. Ieškovės pateiktame vaiko poreikiams patenkinti reikalingų lėšų apskaičiavimą, nurodė, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikia skirti 426,46 Eur. Teismo posėdžio metu nurodė, kad skiria pusę savo atlyginimo t.y. apie 200 Eur išlaikymą dukrai, pridėjus iš atsakovo priteistą išlaikymą 100 Eur, šalių nepilnametei dukrai tektų apie 300 eurų išlaikymo. Ši suma, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gyvena nedideliame miestelyje, į tai, kad kai kurios išlaidos patiriamos ne kasmet (baldai, patalynė, dviratis), gali užtikrinti būtinus minimalius vaiko poreikius, todėl dar labiau didinti išlaikymo sumą šiai dienai nėra pagrindo. Tai bus galima daryti, jeigu iš esmės pasikeistų vaiko poreikiai bei tėvo galimybės teikti didesnį išlaikymą, skirtą ne vien būtinų poreikių patenkinimui. Ieškovė teigia, kad teismas nepagrįstai dalies išlaikymo nepriteisė atsakovo turimu turtu. Išlaikymas turtu yra išimtinė išlaikymo teikimo forma, nes paprastai išlaikymui reikalingos lėšos būtinos kasdieniams einamiesiems išlaikomo nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Pripažinus, kad ieškovo gaunamos pajamos yra pakankamos išlaikymo prievolės vykdymui, nėra pagrindo dalies išlaikymo priteisti kita forma – turtu. Be to, vaikui nepagrįstai būtų perkeliamos turto išlaikymo prievolės, šiuo metu namas nėra tinkamas gyventi (namas yra senas, nėra vandentiekio), norint jame gyventi reikalingos investicijos, jo remontui. Ieškovė planuoja turtą nuomoti ar parduoti, pripažindama tuo, kad vaiko poreikių priteistas turtas netenkins. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad priteistus dalį išlaikymo turtu neatitiktų dukros bei kitų jo vaikų interesų.Ieškovė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo nesąžiningą elgesį, nes jos nuomone atsakovas gauna didesnes pajamas, turi santaupų. Atsakovas yra 9 klasių išsilavinimo, nors ir darbingo amžiaus, tačiau turi sveikatos problemų (diagnozuota tarpslankstelinio disko diskozė), turi nuolatinį darbą, pajamas, todėl teigti, kad jis nededa pastangų susirasti geriau apmokamą darbą pagal savo amžių, išsilavinimą, sveikatos būklę ar profesines galimybes, negalima. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas gauna ar gavo didesnį atlyginimą, nei nurodytas. Atsakovo darbas yra sezoninis, atlyginimas jam mokamas visus metus, todėl tikėtina, kad nurodytas uždarbis atitinka jo realiai gaunamas pajamas. Įrodymų apie atsakovo nuslėptas pajamas byloje nėra (CPK 178 str.).Apeliantei kyla abejonės dėl atsakovo tikrosios turtinės padėties, nes jis 10 metų dirbo Norvegijoje, kurioje gavo dideles pajamas apie (2000 Eur), į Lietuvą grįžo 2015 m. kovo mėnesį. Dirbdamas Norvegijoje atsakovas gaudavo didesnes pajamas, tačiau pagal dabartinę turtinę padėtį jo pajamos sumažėjo ir teismas išlaikymą priteisia įvertindamas dabartinę jo turtinę padėtį. Kai dirbo Norvegijoje jis tikrai turėjo galimybę teikti didesnį išlaikymą dukrai, tačiau ieškovės nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo, remiantis byloje pateiktais įrodymais, nustatytos šalių turtinės padėties. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovo 4130 Eur išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo už trejus metus (150x36-1270 Eur). Kadangi atsakovas sutiko su prašoma išlaikymo suma, tik prašė ją išdėstyti, apeliantės nuomone, teismas neturėjo pagrindo jos sumažinti.Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 str.).Atsakovas nuo 2013 m. spalio 20 d. iki 2016 m. spalio 20 d. šalių dukrai išlaikymą teikė nereguliariai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš viso per nurodytą laikotarpį atsakovas dukros išlaikymui yra skyręs 1220 Eur. Iš pateiktų sąskaitos išrašų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas yra skyręs 1270 Eur, tokią sumą nurodė ir ieškovė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir jis gali būti priteisiamas pagal CK 3.200 straipsnį. Teismas pripažįsta, kad atsakovui teikiant išlaikymą nepilnametei dukrai epizodiškai, susidarė įsiskolinimas už vaiko išlaikymą (LR CPK 178 str., 185 str.).Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas priteisė 2380 Eur išlaikymo įsiskolinimą (100 Eurx36-1220 Eur). Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį ir turimus išlaikytinius, priteisė mažesnį išlaikymo įsiskolinimą, nei prašė ieškovė, bei tais pačiais motyvais atsakovo prašymu išdėstė sprendimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad skolininko turtinė padėtis iš tiesų nėra gera ir tai trukdo jam pilna apimtimi įvykdyti skolinius įsipareigojimus, t.y. iš karto sumokėti visą išlaikymo įsiskolinimo sumą. Tačiau remiantis šia aplinkybe negalima pažeisti dukros teisių ir interesų. Byloje nenustatyta, kad atsakovas piktybiškai siekia išvengti prievolės, nes išlaikymą, nors ir nereguliarų, kažkiek teikė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovas pakankamai ilgą laiką tinkamai nevykdė dukros išlaikymo pareigos, priteistas išlaikymo įsiskolinimas net už tris metus, todėl įsiskolinimo išieškojimo išdėstymas neatitinka šiomis aplinkybėmis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Priteista suma yra skirta vaiko išlaikymui, ji turi būti išieškoma nebeatidėliojant, nes išlaikymo išieškojimo išdėstymas neatitinka augančios ir bręstančios dukros interesų. Nagrinėjant bylą atsakovas pripažino, kad aplinkybės, kurios yra svarbios nustatant išlaikymo dydį (tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, vaikui išlaikyti būtinos išlaidos, vaiko poreikiai), iki ieškinio padavimo ir ieškinio padavimo dieną nebuvo skirtingos. Kaip minėta atsakovas ilgą laiką dirbo Norvegijoje ir gavo daugiau pajamų. Bet tuo metu vaiko poreikiai buvo mažesni, t. y. byloje nustatyta, kad iki ieškinio padavimo vaiko poreikius tenkino mažesnė suma, dėl ko pati ieškovė nereikalavo didesnio išlaikymo, nurodė, kaip buvo aprūpinama tuo metu dukra. Apeliantė taip pat nesutinka, kad teismas išlaikymą priteisė nuo ne nuo ieškinio padavimo, bet nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.), t.y. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad nepaisant to, kad buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, išlaikymas, kaip numato įstatymas, turi būti priteistas nuo ieškinio pateikimo dienos, nes priteistas teismo laikinas išlaikymas yra įskaičiuojamas į bendrą išlaikymo skolos sumą, todėl sprendimo rezoliucinė dalis tikslinama, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo dienos. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, kuriais remiamasi apeliaciniame skunde, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nepasisakydamas dėl skunde išdėstytų aplinkybių, visiškai nesusijusių su skundžiama nutartimi (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).Šalys nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 str.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta „priteisti iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą jo nepilnametei dukrai K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kitos dienos po šio teismo sprendimo priėmimo (2017 m. balandžio 20 d.)“, nurodant „priteisti iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą jo nepilnametei dukrai K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016 m. spalio 20 d.)“.

Sprendimo dalį dėl 2380 Eur išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo( sprendimo įvykdymo) išdėstymo dvejiems metams, kas mėnesį mokant po 99 Eur, o paskutinį mėnesį 103 Eur, panaikinti.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.