- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- e2-150-488/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02890-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ineta Baliukaitytė
- Ieškovas
- S. R.
- Atsakovas
- M. Ž.
- Advokatai
- Irmantas Tumas, Inga Radinienė
Procesinio dokumento kategorija: 2.6.10.5.2.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1
2024 m. lapkričio 14 d.
dalyvaujant ieškovei S. R., jos atstovui advokatui Irmantui Tumui, atsakovo atstovei advokatei I. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui M. Ž. dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo M. Ž. 1500 Eur turtinės žalos atlyginimą.
2. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0533 ha ploto žemės sklypas su statiniais (sodo nameliu ir kiemo aikštele), esantis (duomenys neskelbtini). Sodo namelio rūsyje yra pirtis. Namelis yra pastatytas 1984 metais. Gretimas 0,05536 ha ploto žemės sklypas su statiniais (gyvenamuoju namu ir kt. inžineriniais statiniais), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui M. Ž.. 2018 - 2019 m. atsakovas atliko savo gyvenamojo namo rekonstrukciją. Atsakovas, atlikdamas gyvenamojo namo rekonstrukciją, pažeidė jos, kaip kaimyninio sklypo savininkės, interesus, jai padarydamas turtinę žalą. 1) 2018 m. balandžio mėn. atsakovas M. Ž. mažuoju krautuvu „Bobcat“ savo sklype stumdydamas žemes neatsargiai sugadino jos drenažo vamzdį, dėl to ieškovės rūsys buvo užtvindytas vandeniu. 2018 m. balandžio 21 d. vandens lygis rūsyje siekė 53 cm. Jos turtas buvo apdraustas, bet ji, atsakovo prašoma, apie tai draudikui nepranešė. Atsakovas padėjo išpumpuoti vandenį. Nuo rūsio užliejimo nukentėjo kamino plytos, priešpirtyje atšoko tapetai, nuo drėgmės papilkėjo sienų lentelės, atšoko dalis tinko. Sienos yra iškaltos lentelėmis 1989 m., ištapetuotos - 1992 m. Atsakovas padarytos žalos neatlygino. Jai padaryta 250 Eur žala: tapetai ir jų klijavimas kainuotų 150,00 eurų, tinkas ir tinkavimas — 100,00 eurų; 2) Atsakovas su kranais keldamas blokus bei medieną savo gyvenamojo namo rekonstrukcijai sugadino ieškovės sodo namelio 20 kv.m.stogo šiferio dangos ploto. Tuo padarė jai 300 Eur turtinę žalą: 240,00 eurų kainavo šiferis ir 60,00 eurų - darbai, bei transportas. Stogo danga yra sutvarkyta. Sugadintas šiferis buvo uždėtas ant stogo statant namelį; 3)Atsakovas ieškovės sodo namelio savavališkai nuėmė lietvamzdžius ir jų tvirtinimus, kurie buvo uždėti 1987 m. Tuo atsakovas padarė ieškovei 130 Eur turtinę žalą. Ieškovė įsigijo naujus lietvamzdžius, kurių kaina pagal įsigijimo dokumentus 130 Eur; 4) Atsakovas, dirbdamas krautuvu „Bobcat“, nepataisomai sugadino komposto dėžę - sugadino vieną šiferio lapą, padarydamas 20 Eur turtinę žalą. Dėžė pastatyta tuo pačiu metu kaip ir nameli; 5) Atsakovas išardė aptvėrimą, žymintį sklypo ribas, kurį 2018-2019 metais padariusi ieškovė - penkių metrų ilgio lentų tvorelę. Tuo padaryta ieškovei 50 Eur turtinė žala. Ieškovė ją pašalino savo lėšomis; 6)Atsakovas, pildamas didelės srovės vandenį ant ieškovės pagalbinio pastato sienos, ją apgadino, padarydamas ieškovei 350 Eur turtinė žalą. Tie kainuotų dažai ir dažytojų darbas. Siena paskutinį kartą buvo perdažyta 2010 m. Sienos sugadinimo pasekmės nėra pašalintos; 7)Atsakovas išardė cementinį pamatėlį prie sodo namo priestato, padarydamas ieškovei 350 Eur turtinę žala. Tiek kainuotų reikalingo 2 kv. m cemento ir darbas, bei medžiagų pristatymas. Pamatėlis buvo įrengtas apie 1987 m. Pamatėlis dar neatstatytas; 8) Atsakovas paėmė suremontuoti ieškovės antikvarinį virtuvės šviestuvą, tačiau jo negražino. Tuo ieškovei padarė 50 Eur žalą. Atsakovas atsisakė ieškovei atlyginti jos nurodomą žalą , todėl ji kreipėsi į teismą.CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-493/2010; kt.).Ieškovė nurodė, kad ji neturi galimybės leistinais įrodymais tiksliai pagrįsti prašomos priteisti žalos sumą. Tačiau mano, atsakovas M. Ž. vien todėl neturėtų išvengti civilinės atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas advokatas Irmantas Tumas ieškinio reikalavimą palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Ieškinyje nurodytais pagrindais.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ji atmesti ir taikyti ieškinio senatį , priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovas atsiliepime teigia, kad 1) ieškovės rūsio apliejimas yra natūralus gamtos reiškinio - upės vandens lygio pokyčio pasekmė, kuris būdingas vietovei šalia Lėvens upės, kurioje yra ieškovės žemės sklypas. Atsakovas ieškovės drenažo vamzdžių nesugadino, savo veiksmais ar neveikimu neprisidėjo ir neįtakojo ieškovės rūsio patalpos apliejimo. Atsakovo veiksmai, kuriais atsakovas savo žemės sklype, (duomenys neskelbtini) mažuoju krautuvu Bobcat nustūmė juodžemį 60-70 cm, tikslu susitvarkyti sklypą arba tai, kad atsakovas sutvarkė ieškovės lietaus nutekėjimo sistemą, kuri buvo nukreipta į atsakovo žemės sklypą, pakeitė užsikišusius ir sutrūnijusius vamzdžius naujais, išplovė šulinius, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis sugadino drenažo vamzdžius. Visus veiksmus atsakovas atliko tik savo žemės sklype, kaip minėta, žemės kasinėjimo darbai nebuvo atliekami giliau nei 60-70 cm. Sodo drenažo sistemos atsakovas nepažeidė ir negalėjo pažeisti, nes ši sistema yra įrengta po sodo nameliuose įrengtais rūsiais, t.y. 1,832,00 m. gylyje. Atsakovas siekdamas kaimyniškų santykių, vedamas geranoriškumo ir pagalbos kaimynei padėjo išsemti iš sodo pastato rūsio vandenį bei savo lėšomis ir darbu paklojo lietaus kanalizacijos vamzdį, sutvarkė visą ieškovės lietaus nubėgimo sistemą nuo ieškovės sodo namelio ir garažo pastato stogo (statinys blokuotas), lietaus vandens surinkimo vamzdį nuvedė į savo žemės sklype esantį lietaus vandens surinkimo šulinį. Atsakovo M. Žurausko veiksmai yra teisėti. Byloje nėra įrodymų, jog tarp atsakovo veiksmų ir galimai ieškovei kilusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų apie ieškovės rūsio apsėmimą vandeniu, galimas to priežastis (išskyrus suvokiamas gamtines priežastis), atsakingus už tai asmenis, padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei žala padaryta 2018 m. balandžio mėnesį, atsakovas prašo teismo taikyti ieškinio senaties terminą; 2)Atsakovas teigia, kad ieškovės garažo pastato stogo dangos šiferio lakštai buvo nepritvirtinti, blogai pritvirtinti (išlindę vinys), lūžinėjo, buvo išmėtyti po sklypą. Atsakovas niekaip nėra atsakingas už ieškovės sodo namelio sodo šiferio dangos sugadinimą, nes šiferio danga trupėjo, lūžinėjo neatlaikiusi gamtos poveikio, nusidėvėjimo. Atsakovas nekėlė blokų bei rąstų savo gyvenamojo namo rekonstrukcijai, kadangi statybai buvo naudojami blokeliai, mediena. Visos statybinės medžiagos buvo sandėliuojamos kitoje atsakovo žemės sklypo pusėje. Atsakovas neatliko jokių veiksmų, kuriais galėjo būti apgadinta ieškovės stogo danga, beje, ieškovė tokių įrodymų į bylą nėra pateikusi; 3) atsakovas teigia, kad lietvamzdžius (tvirtinimai nebuvo nuimti) nuėmė ir vėl sudėjo į pradinę padėtį turėdamas aiškiai išreikštą ieškovės sutikimą ir iš anksto ieškovės atsiklausęs. Lietvamzdžiai buvo nuimti atsakovo tvoros polių statybos metu (tam kad išgręžti tvoros kuolų polius, kurie buvo iš karto betonuojami), kadangi kitaip šių darbų negalima buvo atlikti, nes ieškovės stogas buvo užėjęs į atsakovo žemės sklypo ribas. Lietvamzdžių nuėmimo darbai buvo suderinti su ieškove. Ieškovei žala konkrečiais atsakovo veiksmais nebuvo padaryta. Svarbu tai, kad lietvamzdžiai tuojau pat buvo sudėti į pradinę padėtį ant tų pačių įtvirtinimų. Tuomet kai buvo vykdomi aprašyti darbai ieškovė pati dalyvavo, juos stebėjo ir jokių pretenzijų nereiškė nei vykdant darbus, nei po jų įvykdymo; 4) Ieškovės komposto dėžė - tai suremtos keturios tarpusavyje nesutvirtintos cetrio plokštės, apjuostos viela. Tokia komposto dėžė ir šiuo metu tarnauja ieškovei; 5) Ieškovės ribos tarp sklypų atžymėjimas, kurį ieškovė įvardina tvora, buvo pastatytas iš statybinių atliekų, buities prietaisų atliekų (šaldytuvo grotelės ir pan.) atsakovo žemės sklype. Todėl jis buvo pašalintas, atsakovui savo žemės sklype surinkus šiukšles, statybines atliekas ir jas utilizavus. Ieškovės ir atsakovo bendrą sklypo ribą skiria atsakovo pastatyta 1,7 m. skardinė tvora, tad šiuo metu ieškovė atliekų į ieškovo sklypą jau nebegali nešti. Ieškovės sklype, ieškovės ir atsakovo bendroje riboje, tvoros nebuvo, taigi, atsakovas ieškovės tvoros neišgriovė; 6). Atsakovas nurodo, kad ieškovė prašė nuplauti pagalbinio pastato sieną, nes ji buvo nešvari, nuo dulkių, lietaus poveikio, aptaškyta purvu. Atsakovui nuplovus sieną vandeniu, naudojant paprastą vandens šlangą, bet nenaudojant didelės srovės, ieškovė paprašė dar ją ir nudažyti, atsisakius nudažyti, iškėlė reikalavimą teismui. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir žalos ieškovei nepadarė; 7) Ieškovės garažo pastato atgrinda nutrupėjo savaime. Ieškovės prašymu ir jos sutikimu, šią atgrindą atsakovas sutvarkė išklodamas dolomito akmenukais. Ieškovei paprašius, suderinus nuogrindos dolomito akmenukais įrengimą, o atsakovui tai atlikus savo sąskaita, ieškovės reikalavimas laikytinas nepagrįstu; 8)Atsakovas tvirtina, kad ieškovės šviestuvo nepasiėmė, jo neturi ir negali paaiškinti, kokio šviestuvo ieškovė reikalauja. Atsakovas ieškovei žalos nepadarė. Priešingai, geranoriškai atliko ieškovės naudai eilę darbų. Ieškovė savo reikalavimų neįrodė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad žala jai padaryta 2018 m. - 2019 m., kuomet atsakovas atliko gyvenamojo namo rekonstrukciją, o žala dėl drenažo vamzdžio - 2018 m. balandžio mėnesį, tokiu būdu nuo padarytos ir ieškovės suprastos, žalos yra praėjęs trejų metų ieškinio senaties terminas, nes ieškovė į teismą kreipėsi 2023 m. liepos mėnesį. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.
6. Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė advokatė Inga Radinienė palaiko atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytą poziciją jame išdėstytais pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
7. Byloje nustatyta neginčijama faktinė aplinkybė, kad ieškovei S. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0533 ha ploto žemės sklypas su statiniais (sodo . nameliu ir kiemo aikštele), esantis (duomenys neskelbtini). Sodo namelio rūsyje yra pirtis. Namelis pastatytas 1984 metais (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas).
8. Byloje nustatyta neginčijama faktinė aplinkybė, kad atsakovui M. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso gretimas 0,05536 ha ploto žemės sklypas su statiniais (gyvenamuoju namu ir kt. inžineriniais statiniais), esantis (duomenys neskelbtini).
9. Ieškovė nurodė faktinę aplinkybę, kad 2018 - 2019 m. atsakovas atliko savo gyvenamojo namo rekonstrukciją. Šios aplinkybės atsakovas neginčijo .
10. 2019 m. gegužės 3 d. atsakovui M. Ž. buvo išduota pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto.
11. Ieškovė ieškinyje teigė, kad atlikdamas atskirus statybos, veiksmus, susijusius su gyvenamojo namo rekonstrukcija, jai atsakovas padarė 1500 Eur turtinę žalą, kuria ji suskirstė į atskirus epizodus: 250 Eur turtinė žala dėl namelio rūsio užliejimo vandeniu, 300 Eur turtinė žala dėl stogo dangos sugadinimo, 130 Eur turtinė žala dėl lietvamzdžių nuėmimo, 20 Eur turtinė žala dėl komposto dėžės sugadinimo, 50 Eur turtinė žala dėl sodo ribų atitvėrimo ( tvoros ) išardymo, 350 Eur turtinė žala dėl pagalbinio pastato sienos apgadinimo, 350 Eur žala dėl cementinio pamatėlio išardymo, 50 Eur turtinė žala dėl virtuvės šviestuvo negražinimo.
12. Atsakovas nesutinka su visais nurodomais žalos padarymo epizodais, neįrodžius jo deliktinės atsakomybės sąlygų, ir prašo taikyti trijų metų ieškinio senatų ieškiniams dėl žalos atlyginimo, nes ieškovė nurodė, kad žala jai buvo padaryta atsakovo namo rekonstrukcijos metu 2018-2019 metais, o ieškovė ieškinį teismui pateikė 2023m. liepos 31d..
13. Ieškovė į atsakovo prašymą taikyti trijų metų ieškinio senatį raštu neatsikirto. Ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė.
14. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
15. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, deliktinės atsakomybės procesas pasibaigia.
16. Ieškinys atsakovui dėl žalos atlyginimo grindžiamas neteisėtu turto sugadinimu (deliktu). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš išvardintų būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma. Civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK178 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas , aptardamas atskirus ieškovės nurodomus turtinės žalos padarymo epizodus konstatuoja, kad ieškovė daugumoje nurodomų patirtos turtinės žalos epizodų neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.
18. 250 Eur turtinė žala dėl namelio rūsio užliejimo vandeniu. Ieškovė nurodė, kad žala padaryta 2018 m. balandžio mėnesį. Neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp atsakovo vykdytų žemės stumdymo darbų ir ieškovės rūsio užliejimo. Liudytojas sodo kaimynas R. V. parodė, kad visų aplinkinių ieškovės kaimynų rūsio patalpos yra apliejamos, kai potvynio metu upės vanduo pakyla, grįžtantis vanduo aplieja sodo namelių rūsius. Jis paaiškino, kad drenažo vamzdžiai yra 1,83-2 metrų gylyje, drenažo vamzdžiai eina per sklypo vidurį, tad šių vamzdžių atsakovas pažeisti negalėjo. Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovės rūsio apliejimas įvyko dėl gamtinių sąlygų, o ne dėl atsakovo veiksmu. Atsakovo veiksmai savo sklypo ribose stumdant žemes nelaikytini neteisėtais. Todėl tarp atsakovo veiksmų ir ieškovei atsiradusios turtinės žalos priežastinio ryšio nėra Ieškovė jokias įrodymais nepagrindė šiame epizode prašomo priteisti žalos dydžio. Be to šiai reikalavimo daliai taikytina trijų metų ieškinio senatis.
19. 300 Eur turtinė žala dėl stogo dangos sugadinimo. Ieškovė nurodė, kad žala padaryta atsakovui vykdant statybos darbus. Namo rekonstrukcijos darbai vyko 2018-2019 metais. Neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai dėl stogo dangos sugadinimo, priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos, bei žalos dydis. Ieškovė pati nurodė, kad namo stogas nuo namo pastatymo keistas. Namas statytas 1984 metais. Liudytojai R. V., A. K. parodė, kad ieškovės garažo pastato stogo dangos šiferio lakštai buvo nepritvirtinti, blogai pritvirtinti (išlindę vinys), lūžinėjo, buvo išmėtyti po sklypą. Todėl teismas konstatuoja, kad stogo danga iro dėl natūralaus nusidėvėjimo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymu, kad ją pažeidė atsakovas savo veiksmais. Nei i vienas ieškovės kviestas liudytojas nenurodė faktinės aplinkybės, jog jis matė, kaip atsakovas, vykdydamas statybos darbus, darbus pažeidė ieškovės namo stogo danga. Teismas sprendimą gali pagrįsti tik įrodymais, o ne prielaidomis. Ieškovė nurodydama žalos dydį ir konstatuodama, kad stogas naujai yra uždengtas, nepateikė jokių sąmatų, medžiagų pirkimo ar mokėjimo už darbą dokumentų Todėl laikytina , kad ieškovė šio žalos epizodo neįrodė. Be to šiai reikalavimo daliai taikytina trijų metų ieškinio senatis.
20. 130 Eur turtinė žala dėl lietvamzdžių nuėmimo. Ieškovė savo pateiktuose užrašuose nurodė, kad 2021-07-19 rado nuo stogo nuplėštus lietvamzdžius, nes ji sekmadienį nebuvo, o pas M. vykdytas kiemo tvarkymas. Ji nurodė, kad nauji lietvamzdžiai buvo pirkti ir uždėti. Žalos dydį ji nustatė pagal mokėjimo dokumentus. Liudytoja G. K. patvirtino, kad jos vyras, ieškovės sūnėnas uždengė stogą ir pridėjo lietvamzdžius. Jis lietvamzdžius nupirko. Tačiau paliudyti teisme jis atsisako. Atsakovas M. Ž. nurodė, kad lietvamzdžius (tvirtinimai nebuvo nuimti) nuėmė ir vėl sudėjo į pradinę padėtį turėdamas aiškiai išreikštą ieškovės sutikimą ir iš anksto ieškovės atsiklausęs. Lietvamzdžiai buvo nuimti atsakovo tvoros polių statybos metu (tam kad išgręžti tvoros kuolų polius, kurie buvo iš karto betonuojami), kadangi kitaip šių darbų negalima buvo atlikti, nes ieškovės stogas buvo užėjęs į atsakovo žemės sklypo ribas. Lietvamzdžių nuėmimo darbai buvo suderinti su ieškove. Ieškovei žala konkrečiais atsakovo veiksmais nebuvo padaryta. Svarbu tai, kad lietvamzdžiai tuojau pat buvo sudėti į pradinę padėtį ant tų pačių įtvirtinimų. Tuomet kai buvo vykdomi aprašyti darbai ieškovė pati dalyvavo, juos stebėjo ir jokių pretenzijų nereiškė nei vykdant darbus, nei po jų įvykdymo. Liudytojai R. V., M. K., A. K. parodė, kad jie padėjo nuimti ir vėl sudėti lietvamzdžius, lietvamzdžiai buvo nuimti, išplauti ir atgal sukabinti be pažeidimų. Tačiau liudytojai pažymėjo, kad lietvamzdžius grąžinti į pirmykštę padėti buvo sudėtinga dėl jų nusidėvėjimo, bet jie stengėsi. Todėl teismas konstatuoja, kad šiame epizode ieškovei žala turėtų būti atlyginta, nes atsakovas lietvamzdžius nuiminėjo savo iniciatyva gavęs iš ieškovės leidimą. Tai buvo atsakovui būtina norint atlikti tvoros tvėrimo savo sklype darbus Todėl teismas konstatuoja, kad šioje situacijoje atsakovas prisiėmė sau visą riziką dėl kokybiško lietvamzdžių gražinimo į pirmykštę padėtį. Todėl nesugebėjus to padaryti kaip pageidauja ieškovė, privalo atlyginti jos nurodomą žalą. Šioje reikalavimo dalyje trijų metų ieškinio senatis nėra praleista, nes ieškovė rašytiniu įrodymu pagrindė žalos atsiradimo datą - 2021-07-19.
21. 20 Eur turtinė žala dėl komposto dėžės sugadinimo. Namo rekonstrukcijos darbai vyko 2018-2019 metais. Ieškovė nurodė, kad žala padaryta atsakovui vykdant statybos darbus. Neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai dėl komposto dėžės sugadinimo, priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos, bei žalos dydis. Liudytojas R. V. parodė, jog „cetrio plokštės nuo amžiaus susidėvėjo ir sulūžo nuo spaudimo“. Liudytojas A. K. taip pat patvirtino, jog komposto dėžė yra suremta iš cetrio plokščių ir apjuosta viela. Tad byloje nėra jokių įrodymų, kad M. Ž. sugadino ieškovės komposto dėžę. Be to šiai reikalavimo daliai taikytina trijų metų ieškinio senatis.
22. 50 Eur turtinė žala dėl sodo ribų atitvėrimo ( tvoros) išardymo. Ieškovė nurodė, kad žala padaryta atsakovui vykdant statybos darbus. Namo rekonstrukcijos darbai vyko 2018-2019 metais. Neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai dėl ribų atitvėrimo išardymo, priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos, bei žalos dydis. Atitvėrimas buvo pastatytas atsakovo sklype, todėl atsakovo veiksmai tvarkant savo žemė sklypą laikytini teisėtais. Liudytoja S. J. parodė, kad 2020 metais ieškovė atsakovo žemės sklype sudėjo „viską ką turėjo", leidimo svetimame žemės sklype dėti, sandėliuoti statybines ir buities atliekas jai atsakovas nedavė. Ieškovės ir atsakovo bendrą sklypo ribą skiria atsakovo pastatyta 1,7 m. skardinė tvora, tad šiuo metu ieškovė atliekų į ieškovo sklypą jau nebegali nešti. Ieškovės sklype, ieškovės ir atsakovo bendroje riboje, tvoros nebuvo, taigi, atsakovas ieškovės tvoros neišgriovė.
23. 350 Eur turtinė žala dėl pagalbinio pastato sienos apgadinimo, Ieškovė nurodė, kad žala padaryta atsakovui vykdant statybos darbus. Namo rekonstrukcijos darbai vyko 2018-2019 metais. Neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai dėl pastato sienos sugadinimo, nes pati ieškovė prašė atsakovo sieną nuplauti. Ieškovė nurodė, kad siena buvo dažyta 2010 metais. Todėl teismas konstatuoja, kad dažai galėjo nusilupti nuo jos natūralaus nusidėvėjimo. Ieškovė, prašydama atsakovo siena nuplauti, pati prisiėmė riziką dėl galimų pasekmių. Todėl atsakovas nėra už jas atsakingas, neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos, bei žalos dydis. Be to šiai reikalavimo daliai taikytina trijų metų ieškinio senatis.
24. 350 Eur žala dėl cementinio pamatėlio išardymo. Ieškovė nurodė, kad cementinė atgrinda buvo įrengta apie 1987 metus. Ieškovė nurodė, kad žala jai buvo padaryta atsakovui vykdant rekonstrukcijos darbus. Namo rekonstrukcijos darbai vyko 2018-2019 metais. Neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai dėl pamatėlio išardymo, priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos, bei žalos dydis. Ieškovės garažo pastato atgrinda nutrupėjo dėl natūralaus nusidėvėjimo. Ieškovės prašymu ir jos sutikimu, atsakovas ją sutvarkė išklodamas dolomito akmenukais. Ieškovei paprašius, suderinus nuogrindos dolomito akmenukais įrengimą, o atsakovui tai atlikus savo sąskaita, ieškovės reikalavimas laikytinas nepagrįstu. Be to šiai reikalavimo daliai taikytina trijų metų ieškinio senatis.
25. 50 Eur turtinė žala dėl virtuvės šviestuvo negražinimo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių butų galima spręsti apie virtuvės šviestuvo egzistavimą ir vertę. Atsakovas tvirtina, kad ieškovės šviestuvo nepasiėmė, jo neturi ir negali paaiškinti, kokio šviestuvo ieškovė reikalauja. Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovė šios savo reikalavimo dalies neįrodė.
26. ieškovės liudytojai I. G., D. V. G. K. patvirtino, jos matė ieškovė nurodomos žalos atvejus, tačiau kas tai padarė pačios nematė. Apie tai, kad žala padarė atsakovas joms pasakojo ieškovė. Ieškovė sodą prižiūrėdavo. Teismas sprendime analizavo ir aptarė tik tų liudytojų parodymus, kurie yra pirminiai, informatyvūs ir reikšmingi bylai. Teismas byloje nenustatė jokio pagrindo, dėl ko jis galėtų netikėti atsakovo liudytojų parodymais ar liudytojų asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi faktų. Jie yra pirminiai, todėl teismas juos vertina kaip bylos įrodymus.
27. Teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė ir leistinomis įrodinėjimo priemonės nepagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, t.y. priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovei kilusios žalos visuose epizoduose, išskyrus turtinės žalos dėl lietvamzdžių nuėmimo epizode.
28. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, reglamentuojamas CK6.247 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Toks priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado.
29. Pagal CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais Ieškovė ne tik nepatyrė žalos, bet objektyviai nepagrindė savo reikalaujamos žalos sumos, t.y. nepateikė žalos fakto ir dydžio įrodymų, - paskaičiavimų, .kvitų, sąmatų.
30. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
31. Dėl ieškinio senaties termino taikymo. Ieškinys dėl padarytos žalos atlyginimo turi būti pareikštas per sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
32. Pagal įstatyme įtvirtintą sampratą, ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Dėl ieškinio senaties instituto esmės teismų praktikoje pasisakyta, kad ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus
33. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis); jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
34. Kadangi ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti .
35. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, jog jo teisė pažeista. Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką - patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan.
36. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad žala jai padaryta 2018 m. - 2019 m., kuomet atsakovas atliko gyvenamojo namo rekonstrukciją, žala dėl drenažo vamzdžio - 2018 m. balandžio mėnesį, tokiu būdu nuo padarytos ir ieškovės suprastos, žalos yra praėjęs trejų metų ieškinio senaties terminas, nes ieškovė į teismą kreipėsi 2023 m. liepos mėnesį. Todėl atsakovo prašymu teismas šioje ieškinio dalyje taiko ieškinio senatį ir jį dalyje atmeta. Tačiau epizode dėl lietvamzdžiu, ieškovės užrašuose užfiksuota, kad ji jai padaryta žalą dėl lietvamzdžių nuėmimo pastebėjo tik 2021-07-19. Todėl ieškinio senatis šiame turtinės žalos epizode netaikytina ir ieškinys toje dalyje tenkinamas.
37. 37.Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei buvo teikiama valstybinė teisinė pagalba, kurią teikiant advokatui valstybė sumokėjo 635,49 Eur; atsakovas patyrė 2794,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas , jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. (CPK 93 str.1d.,2d.)
39. Ieškinį patenkinus iš dalies (8,67proc.), valstybės teisinei pagalbai apmokėti iš atsakovo priteistina 55,10 Eur, o atsakovui iš ieškovės priteistina 91,33 proc. jo turėtų atstovavimo išlaidų, t.y. 2552,25 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt turtinės žalos atlyginimą.
Priteisti iš ieškovės S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai bylinėjimosi išlaidas : 2552,25 Eur ( Du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt du eurus 25 ct.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo M. Ž. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55,10 ( penkiasdešimt penkių eurų 10 ct ) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, juridinio asmens kodas 125817744, naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AS „Citadele bank“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtyje nurodant – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.