Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad asmeniškai D. P. nepažįsta, jis pas jį buvo atėjęs priduoti dokumentų pažymai apie nebaigtą statybą gauti. Iš D. P. pinigų neėmė ir jų nematė (t. 14, b. l. 102-106).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose nurodė neprisimenantis, ar D. P. pinigus jam paliko, tačiau jeigu paliko, tai jis juos paėmė (t. 6, b. l. 5), taip pat parodymus, kuriuose tvirtino, kad rastus 200 Lt grąžino D. P. su dokumentais (t. 6, b. l. 41) nurodė, kad šie parodymai neteisingi, jie įtakoti iš pareigūnų pusės buvusio spaudimo pripažinti įtarimą.

Liudytojas D. P. patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku jis kreipėsi dėl pažymos apie nebaigtą statybą išdavimo. Tam, kad pažyma būtų išduota greičiau, į dokumentų segtuvą įdėjo 200 Lt. Šių pinigų niekas neprašė, tačiau juos įdėjo tikėdamasis, kad dokumentai bus sutvarkyti greičiau. Dokumentus paliko, pinigų neatgavo, kai dokumentai jam buvo grąžinti (t. 13, b. l. 5).

BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 134) patvirtino, kad jie teisingi, kad pareigūnas, gavęs segtuvą su dokumentais, kuriuose buvo įdėti 200 Lt, dokumentus vartė, matė įdėtus pinigus, tačiau jam nieko nesakė. 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį D. P. atžvilgiu nutrauktas BK 40 straipsnio pagrindu (t. 5, b. l. 73,74).

Liudytoja N. P. patvirtino, kad visus dokumentus dėl pažymos apie nebaigtą namo statybą tvarkė jos vytas (t. 13, b. l. 6).

Liudytoja R. M. patvirtino, kad atliko ikiteisminį tyrimą dėl A. M. nusikalstamų veikų, apklausė ir surašė jo duodamus parodymus. Parodymus surašė iš jo žodžių, jeigu jis būtų su jais nesutikęs, perkaitęs galėjo prašyti juos patikslinti, A. M. neneigė padaręs nusikalstamas veikas, jo pageidavimu jam buvo skirtas ir gynėjas (t. 15, b. l. 179).

Prašymas patvirtina, kad D. P. 2010 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė Prašymą išduoti pažymą apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto; prašymo kitoje pusėje yra A. M. spaudas, parašas ir įrašas, kad dokumentus gavo; pažymą gavo 2010 m. liepos 9 d. (t. 2, b. l. 119). Pažyma išduota teisėtai (t. 2, b. l. 118).

Kaltinamojo gynėjo argumentai, kad 2010 m. liepos 9 d. Operatyvinių veiksmų protokolas negali būti vertinamas kaip įrodymas BPK 20 straipsnio kontekste, nes nėra galimybės patikrinti jo kilmės, nurodytas turinys neatitinka vaizdo medžiagoje užfiksuotų įvykių ir faktinių aplinkybių. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 straipsnio 1 dalis). 2010 m. liepos 9 d. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas surašytas įstatymo nustatyta tvarka, jo turinys patikrintas ir įvertintas peržiūrėjus vaizdo įrašą, kurio pagrindu jis padarytas, bylos nagrinėjimo metu pamačius jame nufilmuotus asmenis, jie vaizdo įraše atpažįstami, todėl vien tai, kad tam tikri vaizdai matomi vaizdo įraše neįvardinami labai tiksliai, ar tai, kad jame įvardintos visų dalyvaujančių vardai ir pavardės nenustačius, iš kur pareigūnai juos pažinojo, nėra pakankamas pagrindas nepripažinti jo įrodymu. Pradedant operatyvinį tyrimą ir sankcionuojant operatyvinius veiksmus ir priemones Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos, teisėtai sankcionuoti operatyviniai veiksmai realizuoti teisėtai, laikantis nutartyje nustatytų veiksmų apimties, todėl nėra jokio pagrindo jų nelaikyti įrodymais BPK 20 straipsnio kontekste.

Gynėjo argumentai, kad A. M. turėtų būti išteisintas dėl grubių BPK pažeidimų, nes po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nebuvo vykdomos BPK nuostatos, įpareigojančios kuo greičiau atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką, o toliau buvo taikomos procesinės prievartos priemonės, atmestinas kaip nepagrįstas, nes ši aplinkybė neturi įtakos šios kaltinamojo veikos kvalifikavimui ir niekaip neįtakojo šioje proceso stadijoje taikytų priemonių teisėtumo.

Dėl D. J. prašymo pripažinti statinį tinkamu naudoti suklastojimo, jo realizavimo ir piknaudžiavimo tarnyba siekiant asmeninės naudos

Kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad jis dažnai padeda žmonėms surašyti pareiškimus, kadangi žmonės to nežino ir klausia, kaip reikia rašyti. Šiuo atveju jis taip pat padėjo surašyti pareiškimą dėl statinio pripažinimo tinkamu naudotis, nurodydamas ką ir kur įrašyti. Apie tai, kad J. J. neturi įgaliojimo jis nežinojo, šio prašymo jis neregistravo, nes tokia teisė jam nesuteikta, prašymų registravimui paskirtas žmogus šias funkcijas atlieka kabinete Nr. 410. Jo asmeninis spaudas, esantis ant šio prašymo reiškia tik tai, kad jis patikrintino ir pasiliko dokumentus. Neneigia dalyvavęs prašymo pildymo procedūroje, tačiau tuo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neatliko (t. 14, b. l. 102-106).

Kaltinamasis J. J. paaiškino, kad D. J. ir A. M. nepažįsta, prisimena, kad tą dieną atsitiktinai sutiko savo pažįstamą A. G., kuris pasiūlė kartu su juo nueiti pas jo pažįstamą A. M.. Nuėjus, A. G. davė užpildyti kažkokį prašymą, jis užpildė nurodytas grafas pagal tai, kaip jam buvo padiktuota iš dokumentų, po prašymu A. G. liepė pasirašyti, jis pasirašė. Prisimena, kad A. M. dar klausė įgaliojimo, A. G. pasakė, kad jį turi. Prašymą paliko ant stalo (t. 10, b. l. 26,27; t. 12, b. l. 126). J. J. mirė 2013 m. kovo 3 d. (t. 11, b. l. 37). 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi baudžiamasis procesas kaltinamojo J. J. atžvilgiu tęsiamas reabilituojančiais pagrindais (t. 12, b. l. 88,89).

Kaltinamasis A. G. paaiškino, kad patvirtina visus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes visų aplinkybių jau neatsimena (t. 15, b. l. 150,151).

Remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad neneigia galėjęs pasakyti J. J., kad reikia pildyti prašymą, ką pildė J. J. jis nežino, nežino kokia tolesnė šio prašymo eiga (t. 7, b. l. 18-20). Ar turėjo kokį nors D. J. įgaliojimą – neprisimena (t. 7, b. l. 30,31). Kaltinamojo A. G. atžvilgiu baudžiamoji byla 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi išskirta į atskirą bylą (t. 17, b. l. 47-57).

Liudytojas D. J. patvirtino, kad jis turėjo pasistatęs sodo namelį (duomenys neskelbtini) SB ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau jis nebuvo priduotas, todėl jam reikėjo sutvarkyti dokumentus. Kadangi pats nesupranta, kaip tokie dokumentai tvarkomi, paprašė pas sodo kaimyną R. P.. Jis sutiko padėti, todėl jam perdavė visus dokumentus ir jis juos sutvarkė. Prašymo pripažinti statinį tinkamu naudotis jis nerašė, jis gyvena (duomenys neskelbtini), kodėl prašyme įrašyta (duomenys neskelbtini), negali paaiškinti. Šis prašymas visiškai atitinka jo valią (t. 12, b. l. 126-128). 2011 m. liepos 28 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas D. J. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje nutrauktas BK 40 straipsnio pagrindu (t. 5, b. l. 36,37).

Liudytojas R. P. patvirtino, kad jis D. J. prašymu sutiko padėti jam sutvarkyti sodo namelio dokumentus ir to paprašė A. G.. A. G. sutiko, todėl visus dokumentus perdavė jam, jis viską sutvarkė (t. 13, b. l. 31,32).

Liudytoja E. L. patvirtino, kad iki 2012 m. sausio mėnesio pabaigos dirbo (duomenys neskelbtini) inspekcijoje, A. M. pažįsta kaip buvusį kolegą. Jos darbo funkcijos buvo užregistruoti atneštus prašymus. Ant jų ji dėdavo spaudą, įrašydavo gavimo datą ir numerį, įvesdavo į dokumentų valdymo informacinę sistemą ,, (duomenys neskelbtini)“. Ji tikrindavo, kad prašymus atnešęs asmuo būtų tas pats asmuo, kurio vardu surašytas prašymas arba turėtų įgaliojimą. Buvo keli kartai, kai prašymą su dokumentais atnešdavo kuris nors specialistas. Peržiūrėjusi pateiktą D. J. vardu surašytą prašymą nurodė, kad įrašai, esantys lapo dešiniajame viršutiniame kampe spaude, kur įrašyta dokumento gavimo data ir numeris, yra panašūs į jos ranka padarytus įrašus (t. 15, b. l. 178).

2010 m. liepos 12 d. nutartimi leista slapta sekti A. M. nuo 2010 m. liepos 12 d. iki 2010 m. spalio 12 d. (t. 1, b. l. 6). Iš Slapto sekimo protokolo bei operatyvinio veiksmo atlikimo garso ir vaizdo įrašo matyti, kad 2010 m. rugpjūčio 2 d. 11.17 val. į A. M. darbo kabinetą įeina A. G. ir J. J.. A. M. pažiūri atsineštus dokumentus, duoda prašymą, kurį A. G. paduoda pildyti J. J.. A. M. klausia, ar yra įgaliojimas, A. G. patvirtina, kad yra. J. J. prašymą užpildo D. J. vardu, pagal A. G. nurodymą įrašo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini) ir pasirašo. Dokumentus ir prašymą A. M. pasilieka (t. 1, b. l. 22-28; paketas Nr. 7, kompaktinis diskas Nr. DVD-3-24-11).

2010 m. liepos 15 d. nutartimi leista nuo 2010 m. liepos 15 d. iki 2010 m. spalio 15 d. klausytis A. G. pokalbių telefonu (duomenys neskelbtini) (t. 12, b. l. 68). Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai patvirtina, kad pildant prašymą 2010 m. rugpjūčio 2 d. prireikia D. J. asmens kodo, dėl kurio A. G. telefonu susisiekia su R. P. ir šis jį atsiunčia SMS žinute (t. 1, b. l. 29-31).

Nutartis leisti atlikti kratą, kratos protokolas patvirtina, kad 2010 m. rugsėjo 30 d. kratos metu iš A. M. kabineto paimtas 2010 m. rugpjūčio 2 d. D. J. prašymas pripažinti tinkamu naudoti sodo pastatą (t. 2, b. l. 2-5). Daikto apžiūros protokolas ir dokumento originalas patvirtina, kad prašymas surašytas 2010 m. rugpjūčio 2 d. Lapo viršutiniame dešiniajame kampe yra spaudas: (duomenys neskelbtini). Gauta 2010 m. rugpjūčio 2 d. Nr. 1D-13143. Kitoje prašymo pusėje yra spaudas: (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas A. M.. Dokumentus gavau (parašas) (t. 2, b. l. 6-19; t. 9, b. l. 140,142). Šis prašymas (duomenys neskelbtini) dokumentų valdymo informacinėje sistemoje ,, (duomenys neskelbtini)“ užregistruotas 2010 m. rugpjūčio 2 d. vyr. specialistės E. L. 14.40 val.; registracijos įrašyta pastaba, kad dokumentai - pas A. M.; vyr. specialistas A. M. paskirtas vykdytoju (t. 15, b. l. 43-45). Specialisto išvada nustatyta, kad tikėtina, kad D. J. vardu prašymą surašė ir pasirašė J. J. (t. 2, b. l. 147-152).

2010 m. rugpjūčio 13 d. pripažinimo tinkamu naudotis aktu Nr. PTN-20-100813-00715 sodo pastatas (duomenys neskelbtini) SB ,, (duomenys neskelbtini)“ pripažintas tinkamu naudoti (t. 2, b. l. 165; t. 9, b. l. 139,142). Iš (duomenys neskelbtini) išvados matyti, kad aktas išduotas teisėtai, nepažeidžiant statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 ,,Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (t. 2, b. l. 139).

J. J. kaltinamas padaręs BK 300 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytą nusikalstamą veiką 2010 m. rugpjūčio 2 d., todėl sprendžiant dėl jo atsakomybės taikytina 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija.

J. J. kaltinamas, kad nebūdamas įgaliotas D. J., surašė prašymą jo vardu ir pasirašė už jį, įrašė žinomai melagingus duomenis – D. J. gyvenamąją vietą, vėliau jį realizavo, todėl kaltinamajame akte jo veika kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, o prokurorui pakeitus kaltinimą – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Sprendžiant, ar J. J. įrašydamas netikrą D. J. gyvenamąją vietą, suklastojo prašymą statinį pripažinti tinkamu naudoti, pažymėtina, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį 1 ar 3 dalis, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426, 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-608/2010, 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-559/2011). Iš J. J. paaiškinimų, vaizdo ir garso įrašo matyti, kad jis nežinojo, kur gyvena D. J.. Vaizdo ir garso įrašas patvirtina, kad A. M. nurodžius prašyme įrašyti adresą, J. J. nežino ką rašyti. Tuomet A. G. pasitikslina, ar būtina nurodyti dabartinę gyvenamąją vietą, o A. M. patvirtinus, nurodo J. J. įrašyti gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Liudytojo D. J. parodymai patvirtina, kad tai nėra jo gyvenamoji vieta, tačiau nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad J. bei to siekė. Atsižvelgus į tai pripažintina, kad neesant J. J. tiesioginės tyčios įrašyti žinomai melagingą D. J. gyvenamąją vietą į prašymą ir taip jį suklastoti, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už dokumento suklastojimą.

Nustatant, ar J. J., neturėdamas įgaliojimo ir pasirašydamas už D. J., suklastojo dokumentą, svarbūs šie teisiniai aspektai. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Tačiau net ir tais atvejais, kai dokumentas yra panaudojamas viešoje apyvartoje, ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojinga ir nusikalstama. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010, 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-559/2011, 2012 m. balandžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2012, 2016 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-677/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-620-518/2016).

Iš liudytojų D. J. ir R. P. parodymų matyti, kad D. J. siekė sodo pastatą pripažinti tinkamu naudoti, bet dėl amžiaus ir patirties stokos šių dokumentų susitvarkyti negebėjo pats, todėl visus dokumentus perdavė R. P., prašydamas juos sutvarkyti. Tam, kad juos tinkamai sutvarkyti, reikėjo pateikti prašymą pripažinti šį statinį tinkamu naudoti. Kaltinamųjų J. J., A. M., A. G. parodymai, vaizdo ir garso įrašas patvirtina, kad dokumentų tvarkymui tarpininkavo A. G., kuris padavė prašymą užpildyti J. J., o šis, A. M. nurodant kur ir ką įrašyti, o A. G. padiktavus D. J. gyvenamosios vietos adresą, užpildė prašymą, kurio pagrindu procedūra dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti atlikta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir dėl kurios sodo pastato savininkas D. J. niekam neturi jokių pretenzijų, nes šio tikslo jis ir siekė. Specialisto išvada patvirtina, kad šis prašymas surašytas ir pasirašytas J. J..

Pripažintina, kad J. J., pasirašydamas už D. J., neturėjo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išduoto D. J. įgaliojimo, t. y. rašytinio dokumento, asmens (įgaliotojo) duodamo kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis, tačiau D. J., prašydamas sutvarkyti dokumentus dėl statinio pripažinimo naudotis, atiduodamas pastato dokumentus, būtinus pažymos apie statinio pripažinimą tinkamu naudotis įregistravimui, prašymo užpildymui ir pateikimui, faktiškai leido jo vardu tokį prašymą pateikti, tokio prašymo pateikimas ir pagal jį atlikta procedūra atitiko pastato savininko interesus, kadangi jis priėmė sodo pastato pripažinimo tinkamu naudotis aktą, jį pasirašė, nekėlė teisinių ginčų dėl šios procedūros teisėtumo. Nors prašymas buvo panaudotas pripažįstant statinį tinkamu naudoti, tačiau tokiu būdu nebuvo padaryta esminė žala valstybėje nustatytai dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarkai, taip pat normaliai valstybės ir savivaldybės institucijų veiklai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dėl J. J. veiksmų iš esmės nebuvo pažeisti teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai, prašyme pripažinti statinį tinkamu naudoti įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija realios žalos valdymo tvarkai nepadarė, todėl J. J. inkriminuojami veiksmai nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinami kaip nusikalstami baudžiamosios teisės prasme ir negali būti kvalifikuoti kaip dokumento suklastojimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, o juo labiau, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nes byloje nustatyta, kad jokia žala, nei turtinė nei neturtinė, fiziniams asmenims, valstybei ar institucijai nepadaryta.

Įvertinus tai, J. J. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

A. M. kaltinamas padaręs BK 300 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytą nusikalstamą veiką 2010 m. rugpjūčio 2 d., todėl sprendžiant dėl jo atsakomybės taikytina 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija.

A. M. kaltinamajame akte kaltinamas padaręs BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o prokurorui pakeitus kaltinimą – BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką dėl to, kad jis suklastojo D. J. prašymą statinį pripažinti tinkamu naudoti, nes nebūdamas įgaliotas D. J., padiktavo prašymo tekstą J. J., kuriame tyčia nurodė žinomai melagingus duomenis apie D. J. gyvenamąją vietą ir nurodė J. J. prašyme pasirašyti D. J. vardu, taip pat dėl to, kad šį suklastotą dokumentą realizavo užregistruodamas jį kompiuteriniame dokumentų registre bei pradėdamas statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą.

Iš kaltinamojo A. M. parodymų, vaizdo ir garso įrašo matyti, kad pas jį į kabinetą atėjus J. J. ir A. G., A. M. išsiaiškina dėl ko jie atėjo ir duoda prašymo pripažinti statinį tinkamu naudoti formą ir nurodo, kad ją reikia užpildyti. A. G. pasako, kad prašymą pildys J. J. ir jį A. M. paduoda jam. A. M., padavęs prašymą liepia pildyti, paklausia, ar yra įgaliojimas, o A. G. patvirtinus, kad yra, J. J. nurodo, ką ir kurioje grafoje įrašyti iš turimų dokumentų, ką ir padaro J. J.. Kadangi prašymo formoje yra grafa – gyvenamoji vieta, A. M. pasako, kad būtina įrašyti adresą. A. G. paklausia, ar reikia nurodyti gyvenamosios vietos adresą, o A. M. tai patvirtinus, jis J. J. liepia įrašyti adresą – (duomenys neskelbtini). Šių bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/10, 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-608/2010, 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-559/2011). Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad J. J. pradėjus pildyti prašymą dėl statinio pripažinimo tinkamu naudotis, A. M. buvo A. G. patikintas, kad yra D. J. įgaliojimas. Vaizdo ir garso įrašas patvirtina, kad A. M. pasakė, kad reikia įrašyti adresą, tačiau jis nenurodė, koks konkrečiai adresas turi būti įrašytas. Įrodymų, kad A. M. žinojo, kur tiksliai gyvena D. J. ir A. G. nurodžius - (duomenys neskelbtini), jis suvokė, kad šis adresas yra neteisingas ir siekė, kad jis būtų įrašytas į prašymą, nėra. Šie įrodymai pakankami spręsti, kad A. M. tiesioginė tyčia, kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad dalyvauja dokumento klastojime ir norėjo taip veikti, neįrodyta. Pažymėtina ir tai, kad veika pagal BK 300 straipsnio 3 dalį kvalifikuojama tik tuomet, kai dokumento suklastojimu ar suklastoto dokumento panaudojimu arba realizavimu padaroma didelė žala. Padaryta žala gali būti tiek turtinė, tiek neturtinė. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad turtinė žala nepadaryta. Neturtinio pobūdžio žala tai tokia žala, kuri susijusi su asmens ar valstybės neturtiniais interesais, ja yra pakenkiama teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms, tokioms, kaip garbė, orumas, privatus gyvenimas, geras pareigūno vardas, institucijos prestižas. Aukščiau aptartų įrodymų analizė patvirtina, kad nepadaryta ir neturtinė žala, nes šie saugomi interesai ir ginamos teisės nepažeisti.

Sprendžiant, ar A. M. realizavo suklastotą dokumentą, jį užregistruodamas kompiuteriniame dokumentų registre bei pradėdamas statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą, pažymėtina, kad kaltinamasis neigia registravęs šį prašymą. Iš liudytojos E. L. parodymų, (duomenys neskelbtini) informacinėje sistemoje ,,(duomenys neskelbtini)“ esančių duomenų matyti, kad 2010 m. rugpjūčio 2 d. D. J. prašymą užregistravo vyr. specialistė E. L., o rezoliuciją - vykdyti A. M., surašė vedėja D. T.. Šie įrodymai patvirtina kaltinamojo duodamus parodymus apie tai, kad jis kompiuterinėje sistemoje prašymo neregistravo ir pats nepradėjo jo vykdymo procedūros. Vien kitoje prašymo pusėje esantis A. M. spaudas ir parašas, patvirtinantis dokumentų gavimą, nėra pakankamas spręsti, kad tokiu būdu jis realizavo pateiktą prašymą.

Įvertinus tai, A. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

A. M. kaltinamas, kad suklastodamas aukščiau aptartą D. J. prašymą pripažinti statinį tinkamu naudoti ir jį realizuodamas padarė ir nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad A. M. nesuklastojo D. J. vardu surašyto prašymo pripažinti statinį tinkamu naudoti ir jo nerealizavo, todėl jo veiksmai, kai jis padėjo J. J. užpildyti šį prašymą, negali būti pripažinti piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, nes jis teisėtai veikė vykdydamas jam suteiktas tarnybines funkcijas. J. J. D. J. vardu surašant prašymą pripažinti statinį tinkamu naudotis, nebuvo pažeisti teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai, prašyme pripažinti statinį tinkamu naudoti įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija realios žalos valdymo tvarkai nepadarė, šie veiksmai nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinami kaip nusikalstami baudžiamosios teisės prasme ir negali būti kvalifikuoti kaip dokumento suklastojimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nenustatyta, kad A. M. šiais veiksmais būtų siekęs kokios nors asmeninės naudos, todėl vedėjos nurodymu vykdydamas pagal šį prašymą statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą, A. M. nepažeidė savo pareigybės aprašo, Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose numatytų pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6, 9 punktuose numatytų valstybės tarnautojo pareigų – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Įvertinus tai, A. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Sprendžiant, ar J. J. padėjo piktnaudžiauti tarnyba A. M. surašydamas ir pasirašydamas D. J. vardu surašytą prašymą ir jį perduodamas A. M. užregistruoti kompiuteriniame dokumentų registre, pažymėtina, kad aukščiau aptartais argumentais ir byloje surinktų įrodymų analize pripažinta, kad A. M. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, todėl J. J. veiksmai negali būti kvalifikuotini pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį kaip padėjimas piktnaudžiauti tarnyba.

Atsižvelgus į tai, J. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl A. M. veikos priimant kyšį iš A. K. ir A. K. veikos duodant kyšį A. M.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino. Paaiškino, kad jo pažįstamas D. R. paprašė jo padėti sutvarkyti dokumentus, kadangi reikia gauti pažymą apie nebaigtą statybą (duomenys neskelbtini), kuri yra jo mamos A. R. vardu. Jis sutiko jam padėti sutvarkyti šiuos dokumentus, visus reikalingus dokumentus paėmė iš D. R. ir pateikė (duomenys neskelbtini) pagal teritoriją priimti priklausančiam pareigūnui. Paties A. M. nepažinojo, jam aptarnauti buvo paskirta ši teritorija. Norėdamas, kad procesas nebūtų ilgas, jis tarp atneštų dokumentų įdėjo 200 Lt banknotą. Tiksliai neprisimena, ar A. M. sakė, kad trūksta kokių nors dokumentų, bet jeigu kokių nors ir trūko, tai jis atnešė. Jis nepripažįsta, kad 200 Lt davė už neteisėtus veiksmus, tvirtina, kad buvo visi reikalingi dokumentai, tame tarpe ir geodezinė nuotrauka, projektas, pažyma buvo išduota. Procesas nebuvo greitesnis, duotų 200 Lt neatgavo (t. 12, b. l. 125,126).

Kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad jokių pinigų iš A. K. negavo ir neėmė, prašymas neišnagrinėtas greičiau, buvo pateikti visi būtini dokumentai pažymai apie nebaigtą statybą gauti, nes be visų dokumentų nebūtų buvę galima užregistruoti internetiniame (duomenys neskelbtini) puslapyje (t. 14, b. l. 102-106). Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 4,5,23-25), kuriuose jis pripažino radęs segtuve ir paėmęs 200 Lt, nurodė, kad šie parodymai neteisingi, nes jis jautė tyrimą atliekančių pareigūnų spaudimą.

Liudytoja R. M. patvirtino, kad atliko ikiteisminį tyrimą dėl A. M. nusikalstamų veikų, apklausė ir surašė jo duodamus parodymus. Parodymus surašė iš jo žodžių, jeigu jis būtų su jais nesutikęs, perkaitęs galėjo prašyti juos patikslinti, A. M. neneigė padaręs nusikalstamas veikas, jo pageidavimu jam buvo skirtas ir gynėjas (t. 15, b. l. 179).

Slapto sekimo protokolas bei operatyvinio veiksmo atlikimo garso ir vaizdo įrašas patvirtina, kad 2010 m. rugpjūčio 11 d. 16.32 val. į A. M. kabinetą įeina A. K.. Pokalbių dėl dokumentų metu A. M. paima vieną iš dokumentų, prie kurio 200 Lt banknotas, banknotą įdeda atgal į segtuvą, o dokumentą perskaito. A. K. išėjus, A. M. paima segtuvą, iš jo išima 200 Lt ir įsideda į kišenę (t. 1, b. l. 13-15; paketas Nr. 7, kompaktinis diskas Nr. DVD-3-125-11).

2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi leista atlikti kratą A. M. kabinete (t. 2, b. l. 2,3). Kratos protokolas ir daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad kratos metu iš A. M. paimtas segtuvas su 2010 m. rugpjūčio 10 d. A. R. prašymu išduoti pažymą apie nebaigtą statyti statinį (t. 2, b. l. 4-19).

Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini) priklauso E. R. ir A. R.. 2011 m. lapkričio 7 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu suformuotas naujas daiktas ir įregistruotas registre (t. 15, b. l. 20-24). (duomenys neskelbtini) raštas patvirtina, kad 2010 m. rugpjūčio 20 d. buvo gautas A. R. prašymas Nr. 1D-14321 išduoti pažymą apie nebaigtą statyti statinį, pažyma Nr. NSP-20-100913-00332; 2010 m. gruodžio 21 d. buvo gautas A. R. prašymas išduoti pažymą apie statinio statybą, rekonstravimą, kapitalinį remontą be esminių nukrypimų nuo projekto, 2010 m. gruodžio 27 d. pažyma išduota. Pažymų turinys patvirtina, kad dokumentai atitinka įstatymo reikalavimus (t. 15, b. l. 120-122).

Kaltinamojo A. M. gynėjo argumentai, kad A. M. turėtų būti išteisintas dėl grubių BPK pažeidimų, nes po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nebuvo vykdomos BPK nuostatos, įpareigojančios kuo greičiau atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką, o toliau buvo taikomos procesinės prievartos priemonės, atmestinas kaip nepagrįstas, nes ši aplinkybė neturi įtakos šios kaltinamojo veikos kvalifikavimui ir niekaip neįtakojo šioje proceso stadijoje taikytų priemonių teisėtumo.

2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu A. M. priimtas į (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto, A lygio 10 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas (t. 13, b. l. 101). Pagal pareigybės aprašą tarp jam pavestų funkcijų – tikrinti, ar statinio projektavimo sąlygų sąvado ir kitų privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų išdavimo, statinio projekto ekspertizės atlikimo ir patikrinimo savivaldybės nuolatinėje statybos komisijoje, statybos leidimo išdavimo procedūros ir terminai atitinka teisės aktų nuostatas, ar nevykdoma savavališka statyba, ar statybos metu nepažeidžiami statinio projekto sprendimai, įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimai (7.1.1. punktas), taip pat dalyvauti statinius pripažįstant tinkamais naudoti (t. 5, b. l. 77-79). 2011 m. kovo 24 d. įsakymu iš šių pareigų atleistas nuo 2011 m. kovo 31 d. (t. 6, b. l. 74). 2010 m. birželio 29 d. potvarkiu A. M. paskirtas statinių – (duomenys neskelbtini) komisijos pirmininku; A. M. su šiuo potvarkiu supažindintas 2010 m. birželio 29 d. (t. 13, b. l. 102,103). Šie įrodymai patvirtina, kad A. M. 2010 m. rugpjūčio 11 d. buvo valstybės tarnautojas (BK 230 straipsnio 1 dalis).

Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 1, 2 dalys). A. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1, 2 dalyje, kaltinamas padaręs 2010 m. rugpjūčio 11 d. Šios nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcijos BK 225 straipsnio sankcijoje nustatyta teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas (kuri panaikinta), arba laisvės atėmimas. 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcijoje BK 225 straipsnio sankcijoje numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas. Nors šioje sankcijoje yra numatyta griežtesnė terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tačiau numatyta ir švelnesnė nuobaudos rūšis – bauda. Pirmą kartą teisiamam A. M. ši įstatymo redakcija lengvina teisinę padėtį, todėl remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, jo atžvilgiu taikytina BK 225 straipsnio 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija.

A. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, kaltinamas padaręs 2010 m. rugpjūčio 11 d., todėl sprendžiant dėl jo atsakomybės taikytina BK 227 straipsnio 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija.

Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui siekdamas tų pačių rezultatų, arba pažadėjo duoti ar davė didesnės nei 250 MGL dydžio kyšį. Aukščiau nurodyti kyšininkavimo ir papirkimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, jo davimas 2) pažadas jį priimti ar duoti, 3) susitarimas jį priimti ar duoti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Kyšininkavimo ir papirkimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo momento. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad inkriminuojant kyšininkavimą nebūtina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai būtų šio asmens tarnybinių galimybių ribose, t. y. kad toks asmuo, nesąžiningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207/2013).

Byloje nustatyta, kad A. M. 2010 m. rugpjūčio 11 d. buvo (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas, kuris, kaip (duomenys neskelbtini) komisijos pirmininkas, nesąžiningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti sąlygas, kad A. K. prašymas išduoti pažymą apie nebaigtą statybą, būtų patenkintas greičiau. A. K. parodymai apie tai, kad 200 Lt davė A. M. ir jie jam negrąžinti yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. 2010 m. rugpjūčio 11 d. A. M. kabinete padarytas vaizdo įrašas patvirtina šiuos A. K. parodymus ir vertinant juos visete, šie įrodymai pakankami pripažinti, kad A. K. segtuve įdėjo 200 Lt banknotą, siekdamas jį kaip kyšį duoti A. M., o A. M. juos paėmė. Sutiktina su kaltinamojo A. M. gynėjo argumentais, kad vaizdo įraše aiškiai nesimato, kad segtuve yra 200 Lt banknotas, kad A. M. būtent iš A. K. dokumentų juos paima ir įsideda į kišenę, tačiau kaltinamasis A. K. patvirtino, kad 200 Lt buvo prie dokumentų, įdedamas ir išimamas daiktas panašus į šį banknotą. Vaizdo įraše sugretinus vietą, kur padedamas A. K. ir iš kurios vietos A. M. paima segtuvą, iš kurio paima ir į kišenę įsideda į 200 Lt banknotą panašią kupiūrą, matyti, kad ji ta pati, šie veiksmai atlikti netrukus po segtuvo gavimo, per šį laikotarpį į tą vietą A. M. daugiau nieko nepadeda. Įvertinus tai, pripažintina įrodytu, kad A. K. 2010 m. rugpjūčio 11 d. tiesiogiai davė 200 Lt kyšį A. M., o šis, būdamas valstybės tarnautoju, 2010 m. rugpjūčio 11 d. šį kyšį tiesiogiai priėmė iš A. K..

Kvalifikuota BK 225 straipsnio 2 dalyje ir BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė kyšį davusiam ir priėmusiam asmeniui nustatyta už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Kaltinamasis A. K. neigia, kad kyšį davęs už neteisėtą A. M. veikimą. A. M. tvirtina, kad neatliko neteisėtų veiksmų vykdant įgaliojimus. Iš pateiktų kaltinimų matyti, kad neteisėtą A. M. veikimą vykdant įgaliojimus suponuoja ta aplinkybė, kad jis pažymą apie nebaigtą statybą A. R. išdavė nepateikus privalomo pateikti statinio projekto ir statinio geodezinės nuotraukos. Kaltinamieji nurodo, kad šie dokumentai buvo pateikti. Iš 2010 m. rugpjūčio 11 d. daryto vaizdo ir garso įrašo matyti, kad peržiūrėjęs A. K. atneštus dokumentus, A. M. pasako, kad trūksta geodezinės nuotraukos, paaiškina, kad be jos procedūra negalima. A. K. patvirtina, kad geodezinė nuotrauka yra ir ji bus pristatyta. A. M., konstatavęs kokių dokumentų trūksta, kur prašymas užpildytas negerai, prašymą atiduoda A. K. ir šis su juo išeina. (duomenys neskelbtini) raštas patvirtina, kad jau vėliau, 2010 m. rugpjūčio 20 d. buvo gautas A. R. prašymas Nr. 1D-14321 išduoti pažymą apie nebaigtą statyti statinį, pažyma Nr. NSP-20-100913-00332; 2010 m. gruodžio 21 d. buvo gautas A. R. prašymas išduoti pažymą apie statinio statybą, rekonstravimą, kapitalinį remontą be esminių nukrypimų nuo projekto, 2010 m. gruodžio 27 d. pažyma išduota. Pažymų turinys patvirtina, kad dokumentai atitinka įstatymo reikalavimus. Tai patvirtina A. K. parodymus, kad jis prašymą pateikė ne tą pačią dieną ir visi būtini dokumentai prie prašymo išduoti pažymą apie nebaigtą statybą buvo pridėti, o priešingų įrodymų byloje nėra. Nepaneigus kaltinamojo A. K. nurodomų aplinkybių, kad statinio projektas ir geodezinė nuotrauka buvo pateikti, esant nustatytai aplinkybei, kad pažyma išduota teisėtai, nėra pagrindo pripažinti, kad A. K. davė kyšį, o A. M. jį priėmė už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

Atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus pripažintina, kad A. K. veika, kai jis tiesiogiai davė 200 Lt kyšį valstybės tarnautojui už teisėtą veikimą kvalifikuotini pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, o A. M. veika, kai jis 200 Lt dydžio kyšį priėmė iš A. K. už teisėtą veikimą, kvalifikuotini pagal BK 225 straipsnio 1 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

Kaltinamojo gynėjo argumentai, kad 2010 m. liepos 9 d. Operatyvinių veiksmų protokolas negali būti vertinamas kaip įrodymas BPK 20 straipsnio kontekste, nes nėra galimybės patikrinti jo kilmės, nurodytas turinys neatitinka vaizdo medžiagoje užfiksuotų įvykių ir faktinių aplinkybių. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 straipsnio 1 dalis). 2010 m. liepos 9 d. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas surašytas įstatymo nustatyta tvarka, jo turinys patikrintas ir įvertintas peržiūrėjus vaizdo įrašą, kurio pagrindu jis padarytas, bylos nagrinėjimo metu pamačius jame nufilmuotus asmenis, jie vaizdo įraše atpažįstami, todėl vien tai, kad tam tikri vaizdai matomi vaizdo įraše neįvardinami labai tiksliai, ar tai, kad jame įvardintos visų dalyvaujančių vardai ir pavardės nenustačius, iš kur pareigūnai juos pažinojo, nėra pakankamas pagrindas nepripažinti jo įrodymu. Pradedant operatyvinį tyrimą ir sankcionuojant operatyvinius veiksmus ir priemones Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos, teisėtai sankcionuoti operatyviniai veiksmai realizuoti teisėtai, laikantis nutartyje nustatytų veiksmų apimties, todėl nėra jokio pagrindo jų nelaikyti įrodymais BPK 20 straipsnio kontekste.

Dėl N. K. prašymo pripažinti statinį tinkamu naudoti suklastojimo, jo realizavimo ir piknaudžiavimo tarnyba siekiant asmeninės naudos

Kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad pas jį kreipėsi M. G. ir A. G. dėl N. K. sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini) SB ,, (duomenys neskelbtini)“, pripažinimo tinkamu naudotis procedūros. N. K. parašų ir prašymo jis neklastojo, tik rašančiajam padiktavo kokius duomenis įrašyti iš atneštų dokumentų, šio prašymo neregistravo, nes dokumentų registravimo funkcijas vykdė asmenys, dirbę kabinete Nr. 410 (t. 14, b. l. 102-106).

Kaltinamasis A. G. paaiškino, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, visų įvykio aplinkybių neprisimena (t. 15, b. l. 150,151). Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad pažįsta M. G., tačiau neatsimena, kad būtų tvarkęs kokius nors N. K. dokumentus, neigia suklastoję prašymą ar parašą (t. 7, b. l. 10,11, 15,16, 18-20,26,27,30,31). Kaltinamojo A. G. atžvilgiu baudžiamoji byla 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi išskirta į atskirą bylą (t. 17, b. l. 47-57).

Liudytojas R. K. patvirtino, kad norėjo pripažinti tinkamu naudoti (duomenys neskelbtini) SB ,, (duomenys neskelbtini)“ esantį, žmonai N. K. priklausantį, sodo namelį, tačiau nežinojo, kaip reikia tvarkytis dokumentus. Tuomet pas buvusį klasioką R. S. paprašė padėti. Visus turimo sodo namelio dokumentus tvarkyti perdavė asmeniui vardu M., jis ir atvežė visus sutvarkytus dokumentus. Dokumentai buvo tinkamai sutvarkyti, niekam pretenzijų neturi (t. 13, b. l. 31).

Liudytoja N. K. patvirtino, kad jos vardu registruotas sodo namelis (duomenys neskelbtini) SB ,, (duomenys neskelbtini)“. Norėjo sutvarkyti dokumentus dėl jo pripažinimo tinkamu naudotis. Vyras R. K. dokumentus paprašė padėti sutvarkyti buvusį klasioką R. S.. Dokumentai buvo visi sutvarkyti, jie atitiko jos valią, jokių pretenzijų niekam neturi. Patvirtino, kad byloje esantis prašymas sudaryti komisiją ir pripažinti statinį tinkamu naudoti (t. 9, b. l. 142) surašytas ne jos ranka, parašas ne jos (t. 13, b. l. 31).

Liudytojas R. S. patvirtino, kad R. K. yra jo geras draugas, jis skundėsi, kad nežino, kur tvarkyti dokumentus dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti, todėl jis paėmė dokumentus iš R. K. ir paprašė tai sutvarkyti A. G. (t. 12, b. l29).

Liudytojas M. G. patvirtino N. K. vardu pildęs prašymą, duomenis diktavo A. G. ir A. M., užpildytą dokumentą pasirašė A. G.. Patvirtino, kad byloje esantis N. K. vardu surašytas prašymas sudaryti komisiją ir pripažinti statinį tinkamu naudoti (t. 9, b. l. 142) surašytas jo, parašas pasirašytas ne jo (t. 12, b. l. 128,129). 2011 m. liepos 25 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas M. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį nutrauktas BK 40 straipsnyje nustatytu pagrindu (t. 5, b. l. 57-59).

Liudytoja E. L. patvirtino, kad iki 2012 m. sausio mėnesio pabaigos dirbo (duomenys neskelbtini) inspekcijoje, A. M. pažįsta kaip buvusį kolegą. Jos darbo funkcijos buvo užregistruoti atneštus prašymus. Ant jų ji dėdavo spaudą, įrašydavo gavimo datą ir numerį, įvesdavo į dokumentų valdymo informacinę sistemą ,,(duomenys neskelbtini)“. Ji tikrindavo, kad prašymus atnešęs asmuo būtų tas pats asmuo arba turėtų įgaliojimą. Kartais dokumentus pareiškėjai pateikdavo kartu su prašymu, kartais dokumentai būdavo pas specialistus, jei jie buvo juos tikrinę. Peržiūrėjusi pateiktą N. K. vardu surašytą prašymą nurodė, kad įrašai, esantys lapo dešiniajame viršutiniame kampe spaude, kur įrašyta dokumento gavimo data ir numeris, yra panašūs į jos ranka padarytus įrašus (t. 15, b. l. 178).

Iš slapto sekimo protokolo bei operatyvinio veiksmo atlikimo garso ir vaizdo matyti, kad 2010 m. rugsėjo 13 d. 11.10 val. į A. M. kabinetą ateina M. G. ir A. G., prašymą paduoda pildyti M. G., šis užpildo, prašymą pasirašo A. G.. Ant prašymo A. M. deda spaudą, pasirašo ir atiduota A. G., liepia užregistruoti. A. G. su M. G. išeina (t. 1, b. l. 17-20; paketas Nr. 7, kompaktinis diskas Nr. DVD-3-012-11).

Nutartis leisti atlikti kratą, kratos protokolas patvirtintina, kad iš A. M. kabineto paimtas N. K. vardu surašytas prašymas (t. 2, b. l. 4,5). Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad tai 2010 m. rugsėjo 3 d. surašytas prašymas sudaryti komisiją ir pripažinti statinį tinkamu naudoti; lapo dešiniajame viršutiniame kampe spaudas: (duomenys neskelbtini). Gauta. 2010-09-13 Nr. 1D-15828; kitoje lapo pusėje A. M. spaudas su įrašu - dokumentus gavau bei parašas (t. 2, b. l. 6-19; t. 9, b. l. 141,142). Šį prašymą (duomenys neskelbtini) sistemoje ,, (duomenys neskelbtini)“ užregistravo vyr. specialistė E. L. 2010 m. rugsėjo 13 d. 16.53 val., pastabose nurodyta, kad dokumentai - pas A. M.; užduoties vykdymas pavestas vyr. specialistui A. M. (t. 15, b. l. 47-50). Specialisto išvada nustatyta, kad tikėtina, kad N. K. prašyme ,,N. K.“ įrašus įrašė M. G., kas pasirašė – nėra galimybės atsakyti (t. 2, b. l. 147-152).

2010 m. rugsėjo 22 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. PTN-20-100922-00966 gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) SB ,, (duomenys neskelbtini)“ pripažintas tinkamu naudoti (t. 2, b. l. 164; t. 9, b. l. 138,142). Iš (duomenys neskelbtini) išvados matyti, kad aktas išduotas teisėtai (t. 2, b. l. 123).

A. M. kaltinamas padaręs BK 300 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytą nusikalstamą veiką 2010 m. rugsėjo 13 d., todėl sprendžiant dėl jo atsakomybės taikytina 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija.

A. M. kaltinamajame akte kaltinamas padaręs BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o prokurorui pakeitus kaltinimą – BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką dėl to, kad jis suklastojo N. K. prašymą statinį pripažinti tinkamu naudoti, nes nebūdamas įgaliotas N. K., padiktavo prašymo tekstą M. G. ir nurodė prašyme pasirašyti N. K. vardu, taip pat dėl to, kad šį suklastotą dokumentą realizavo užregistruodamas jį kompiuteriniame dokumentų registre bei pradėdamas statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą.

Iš kaltinamojo A. M. parodymų, vaizdo ir garso įrašo matyti, kad prašymą N. K. vardu pildo M. G., o A. M. nurodžius, kad reikia pasirašyti, prašymą pasirašo A. G.. Prašymą pasiima A. G. ir išeina iš A. M. kabineto kartu su M. G.. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Tačiau net ir tais atvejais, kai dokumentas yra panaudojamas viešoje apyvartoje, ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojinga ir nusikalstama. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010, 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-559/2011, 2012 m. balandžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2012, 2016 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-677/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-620-518/2016).

Iš liudytojų N. K., R. K., R. S. ir M. G. parodymų matyti, kad N. K. siekė gyvenamąjį namą pripažinti tinkamu naudoti, bet nežinodama kaip tokius dokumentus tvarkyti, per R. S. pavedė dokumentus sutvarkyti M. G.. Tam, kad juos tinkamai sutvarkyti, reikėjo pateikti prašymą sudaryti komisiją ir pripažinti šį statinį tinkamu naudoti. Prašymą užpildė M. G., o pasirašė A. G., kurio pagrindu procedūra dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti atlikta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir dėl kurios gyvenamojo pastato savininkė N. K. niekam neturi jokių pretenzijų, nes šio tikslo ji ir siekė.

Pripažintina, kad M. G. neturėjo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išduoto N. K. įgaliojimo, t. y. rašytinio dokumento, asmens (įgaliotojo) duodamo kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis, o A. M. sudarė sąlygas šį dokumentą pasirašyti neturint įstatymo nustatyta tvarka išduoto įgaliojimo. Tačiau N. K., prašydama sutvarkyti dokumentus dėl statinio pripažinimo naudotis, atiduodama pastato dokumentus, būtinus pažymos apie statinio pripažinimą tinkamu naudotis įregistravimui, prašymo užpildymui ir pateikimui, faktiškai leido jos vardu tokį prašymą pateikti, tokio prašymo pateikimas ir pagal jį atlikta procedūra atitiko pastato savininkės interesus, kadangi ji priėmė sodo pastato pripažinimo tinkamu naudotis aktą, jį pasirašė, nekėlė teisinių ginčų dėl šios procedūros teisėtumo. Nors prašymas buvo panaudotas pripažįstant statinį tinkamu naudoti, tačiau tokiu būdu nebuvo padaryta esminė žala valstybėje nustatytai dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarkai, taip pat normaliai valstybės ir savivaldybės institucijų veiklai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dėl šių veiksmų iš esmės nebuvo pažeisti teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai, kad prašyme pripažinti statinį tinkamu naudoti įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija realios žalos valdymo tvarkai nepadarė, dėl to inkriminuojami veiksmai nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinami kaip nusikalstami baudžiamosios teisės prasme ir negali būti kvalifikuoti kaip dokumento suklastojimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, o juo labiau pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nes byloje nustatyta, kad jokia žala fiziniams asmenims, valstybei ar institucijai nepadaryta.

Sprendžiant, ar A. M. realizavo suklastotą dokumentą, jį užregistruodamas kompiuteriniame dokumentų registre bei pradėdamas statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą, pažymėtina, kad kaltinamasis neigia registravęs šį prašymą. Iš liudytojos E. L. parodymų, (duomenys neskelbtini) informacinėje sistemoje ,, (duomenys neskelbtini)“ esančių duomenų matyti, kad 2010 m. rugsėjo 12 d. N. K. prašymą užregistravo vyr. specialistė E. L., o rezoliuciją - vykdyti A. M., surašė vedėja G. D.. Šie įrodymai patvirtina kaltinamojo duodamus parodymus apie tai, kad jis kompiuterinėje sistemoje prašymo neregistravo ir pats nepradėjo jo vykdymo procedūros. Vien kitoje prašymo pusėje esantis A. M. spaudas ir parašas, patvirtinantis dokumentų gavimą, nėra pakankamas spręsti, kad tokiu būdu jis realizavo pateiktą prašymą.

Įvertinus tai, A. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

A. M. kaltinamas, kad suklastodamas aukščiau aptartą N. K. prašymą pripažinti statinį tinkamu naudoti ir jį realizuodamas padarė ir nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad N. K. vardu surašant prašymą pripažinti statinį tinkamu naudotis, nebuvo pažeisti teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai, prašyme pripažinti statinį tinkamu naudoti įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija realios žalos valdymo tvarkai nepadarė, šie veiksmai nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinami kaip nusikalstami baudžiamosios teisės prasme ir negali būti kvalifikuoti kaip dokumento suklastojimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nenustatyta, kad A. M. šiais veiksmais būtų siekęs kokios nors asmeninės naudos, todėl vedėjos nurodymu vykdydamas pagal šį prašymą statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą, A. M. nepažeidė savo pareigybės aprašo, Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose numatytų pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6, 9 punktuose numatytų valstybės tarnautojo pareigų – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Įvertinus tai, A. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamoji J. A.-G. kalta neprisipažino. Paaiškino, kad A. G. nepažįsta, jokių asmeninių interesų jam išduoti pažyma neturėjo. 2009 m. liepos 15 d. pas ją kreipėsi A. G. dėl sveikatos patikrinimo ir ji jį apžiūrėjusi asmens privalomo sveikatos tikrinimo kortelėje pasirašė kaip gydytojas neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas, chirurgas, nes kaip šeimos gydytoja galėjo tai daryti pagal kompetencijos nuostatus, bei kaip komisijos pirmininkė davė išvadą, kad šaunamąjį ginklą laikyti ir juo naudotis gali. Nurodė, kad ne jos kompetencijoje patikrinti, ar asmuo yra prisirašęs jų gydymo įstaigoje, deklaraciją asmenys privalo užpildyti registratūroje. Neprisimena, ar ji teiravosi A. G., ar šis gydėsi pas psichiatrus privačiai (t. 14, b. l. 106-108).

Kaltinamasis A. G. paaiškino, kad kreipėsi dėl leidimo ginklui į UAB (duomenys neskelbtini), nes ji buvo arčiausiai jo darbo vietos, jį apžiūrėjo gydytoja J. A.-G. ir išdavė reikalingus dokumentus, ar jis pildė kokias deklaracijas – neprisimena (t. 15, b. l. 150,151).

Liudytoja N. Č. patvirtino, kad dirbo (duomenys neskelbtini) psichologe. Datos neprisimena, tačiau A. G. rengė psichologinio tyrimo išvadą dėl galimybė turėti ginklą medžioklei (t. 13, b. l. 4).

Liudytoja D. J. patvirtino, kad dirba (duomenys neskelbtini) poliklinikoje gydytoja psichiatre. 2006 m. rugsėjo 22 d. A. G. kreipėsi dėl išvados, kadangi norėjo gauti ar prasitęsti leidimą ginklui laikyti. Kadangi anksčiau buvo gydomas pas psichiatrą, jis buvo nusiųstas psichologo vertinimui, pagal psichologo vertinimą žymesnių psichikos sutrikimų nestebima. Įrašus asmens sveikatos istorijoje įrašė, tačiau dėl pažymos A. G. nesikreipė (t. 13, b. l. 4,5).

Specialistė J. S. patvirtino, kad ji surašė 2011 m. liepos 14 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ataskaitą dėl J. A.-G. veiksmų, pagrįstai konstatuotas pažeidimas dėl to, kad gydytoja pasirašė už kitus specialistus, nes tuo metu galiojęs teisinis reguliavimas jai to padaryti neleido. Šio sprendimo (duomenys neskelbtini) klinika neapskundė (t. 15, b. l. 177,178).

Liudytoja L. G. patvirtino, kad 2009 m. liepos mėnesį dirbo (duomenys neskelbtini) klinikoje bendrosios praktikos slaugytoja. Prisimena, kad jos darbo metu buvo tokių asmenų, kurie ateidavo pas juos būdami neprisirašę klinikoje, tuomet tokius asmenis nukreipdavo pas gydytojus, o jiems nurodžius – registruodavo.

Remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinus kaltinamosios J. A.-G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 145-147) patvirtino, kad galėjo taip būti, kad gydytojos nurodymu patikrino, ar A. G. registruotas jų klinikoje, o neesant registruotam, gydytojos nurodymu pildė dokumentus, kuriuos gydytoja pasirašė (t. 15, b. l. 183,184).

2011 m. sausio 17 d. nutartimi leista atlikti kratą A. G. gyvenamojoje vietoje (t. 2, b. l. 59,60). Kratos protokolas ir daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad kratos metu pas A. G. paimti medicininiai dokumentai (t. 2, b. l. 61-67).

2011 m. vasario 21 d. rezoliucija pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį dėl J. A. veiksmų atliekant A. G. sveikatos tikrinimą leidimui ginklui laikyti (nešioti) (t. 1, b. l. 155).

Daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateikta A. G. šaunamojo ginklo įsigijimo byla Nr. 5635 (t. 2, b. l. 169). Iš jos matyti, kad joje įdėta UAB (duomenys neskelbtini) klinikos Asmens privalomo sveikatos tikrinimo kortelė, kurioje už neurologą, oftalmologą, otorinolaringologą, chirurgą bei komisijos pirmininką pasirašė gydytoja J. A.-G.. Kortelėje įdėtas (duomenys neskelbtini) konsultacijų kabineto siuntimas tirti, konsultuoti ir gydyti, kad A. G. konsultacijų kabinete neužregistruotas ir nesilankė; taip pat siuntimas tirti ir konsultuoti, išduotas (duomenys neskelbtini) centro, kad A. G. šiame centre dėl priklausomybės ligų nesigydė. 2009 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 20-11-1L-1638 A. G. išduotas leidimas įsigyti ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą medžioklei (t. 2, b. l. 175-185; t. 9, b. l. 147-150).

UAB (duomenys neskelbtini) klinikos įstatų kopija, įmonės savininkės sprendimas dėl įmonės patvarkymo ir darbo sutartis patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) klinika įregistruota juridinių asmenų registre 2008 m. lapkričio 19 d., jos direktorė – J. A.-G., klinikoje dirba kaip šeimos gydytoja nuo 2008 m. lapkričio 20 d. (t. 3, b. l. 131-140).

2009 m. liepos 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) klinikoje užvesta A. G. Asmens sveikatos istorija. Joje yra įrašas apie tai, kad atvyko 2009 m. liepos 15 d. medicininės pažymos ginklui laikyti ir juo naudotis. Įrašyta išvada, kad ginklu naudotis ir jį laikyti gali. Komisijos pirmininkė gyd. J. A.. Įrašų apie tai, ar tiriamasis per penkerius metus gydėsi privačiai pas gydytojus psichiatrus (narkologus) nėra (t. 9, b. l. 143-146).

Iš Asmens sveikatos istorijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) sveikatos centre A. G. asmens sveikatos istorija pradėta 1999 m. lapkričio 18 d. Įrašai patvirtina, kad 1999 m. lapkričio 18 d. jam diagnozuotas organinis emocinio labilumo sutrikimas; 2006 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi pas gydytoją psichiatrą D. J. dėl leidimo ginklui. Išrašytas siuntimas II lygio psichiatro konsultacijai, šios konsultacijos nėra. 2009 m. balandžio 2 d. konsultuotas medicinos psichologės, atliktas psichologinis vertinimas. 2009 m. balandžio 9 d., įvertinus psichologo vertinimą, žymesnių psichikos sutrikimų nenustatyta. 2010 m. rugsėjo 8 d. įrašas apie tai, kad pacientas iš (duomenys neskelbtini) poliklinikos išvyko į kitą gydymo įstaigą, nes nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. yra prisirašęs (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 151).

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita patvirtina, kad 2009 m. liepos 15 d. A. G. UAB (duomenys neskelbtini) klinikoje šeimos medicinos profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus; 1) paciento A. G. Asmens sveikatos istorijoje yra tik vienas gydytojų konsultacinės komisijos nario parašas, tuo gydytoja J. A. nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos nuostatų 5 punkto reikalavimo, kad gydytojų konsultacinę komisiją sudaro ne mažiau kaip trys nariai, turintys aukštąjį medicininį išsilavinimą ir galiojančią gydytojo licenciją; 2) paciento A. G. Asmens sveikatos istorijoje gydytoja J. A. nenurodė, ar A. G. per pastaruosius penkis metus nesigydė pas gydytojus psichiatrus ir tuo pažeidė Sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 patvirtintos Asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio patikrinimo tvarkos 6 punktą, nustatantį, kad į tikrinamojo asmens sveikatos istoriją turi būti įrašyti tikrinamojo atsakymus į klausimus, nurodyta, ar per pastaruosius penkis metus nesigydė pas gydytojus psichiatrus (psichiatrus-narkologus) anonimiškai ar privačiai, o įrašas apie atsakymą į šiuos klausimus turi būti patvirtintas tiriamojo parašu; 3) UAB (duomenys neskelbtini) klinikoje 2009 m. liepos 15 d. A. G., kuris nebuvo prisirašęs šioje klinikoje, buvo atliktas profilaktinis sveikatos patikrinimas civiliniam ginklui įsigyti pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 patvirtintos Asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio tikrinimo tvarkos 1 punktą, nustatantį, kad asmens, norinčio įsigyti civilinį ginklą, sveikata privalomai tikrinama teritorinėje poliklinikoje arba kitoje poliklinikoje, kurią asmuo pasirinko teisės aktų nustatyta tvarka; 4) 2009 m. liepos 15 d. pacientą A. G. apžiūrėjo tik šeimos gydytoja J. A. ir tuo buvo pažeista Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 patvirtintos Asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio tikrinimo tvarkos 3 punktas, kuriame nurodyta, kad tikrinant sveikatą, privalo apžiūrėti šių specialybių gydytojai: terapeutas (bendrosios praktikos gydytojas), chirurgas, neurologas, oftalmologas, otolaringologas, psichiatras (t. 2, b. l. 111-116).

J. A.-G. kaltinama padariusi BK 300 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytą nusikalstamą veiką 2009 m. liepos 15 d., todėl sprendžiant dėl jos atsakomybės taikytina BK 300 straipsnio 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija.

Kaltinamoji J. A.-G. kaltinamajame akte kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, o prokurorui pakeitus kaltinimą – BK 300 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad A. G. sveikatos istorijoje, nepatikrinusi, ar A. G. gydėsi pas gydytojus psichiatrus, pasirašydama už chirurgą, neurologą, oftalmologą, otorinolaringologą bei tik savo parašu patvirtindama išvadą apie šaunamojo ginklo laikymą ir naudojimą suklastojo šį dokumentą ir jį realizavo atiduodama A. G. pateikti sprendimą dėl šaunamojo ginklo laikymo priimančioms institucijoms.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Atsakomybė pagal minėto straipsnio dalį kyla tada, kai padaroma viena iš alternatyvių veikų: 1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro arba netikro dokumento suklastojimas, 3) suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. BK 300 straipsnio 3 dalyje nustatyta kvalifikuota atsakomybė už šią veiką kyla tuomet, kai padaroma didelė žala. Dokumentas yra laikomas netikru suklastotu tuomet, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu visiško materialaus klastojimo būdu, o tikras suklastotas dokumentas - tuomet, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba kaltininkas savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tuo tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 ir 3 dalyse, padaromos, tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas.