Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo K. W. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2006-482/2013 pagal A. V. ieškinį atsakovui K. W. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir sąlygų nustatymo, išvadą duodanti institucija – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui K. W. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir sąlygų nustatymo.

Atsakovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarką. Prašymą grindė tuo, kad ieškovė neleidžia atsakovui bendrauti su vaiku, slepia informaciją apie vaiko būklę, sveikatą, vystymąsi, buvimo vietą ir pan.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Neatsižvelgta, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikius laikinąją apsaugos priemonę ir šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, ieškovė pradėjo piktnaudžiauti tėvų teisėmis, drausdama vaikui bendrauti su tėvu. Tėvų pareigos bendraujant su vaiku yra lygios ir atsakovas, kaip savo nepilnamečio sūnaus tėvas, turėtų bendrauti su vaiku ne tik tada, kai tai leidžia ieškovė, bet dažniau, kaip to pageidauja atsakovas, kuris ginčija Lietuvos teismų jurisdikciją spręsti šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Pats šalių nepilnametis vaikas yra išreiškęs norą, kad tėvas jį lankytų dažniau. Dėl to vaiko interesus labiau atitiks dažnesnis tėvo bendravimas su vaiku. Byloje nėra duomenų, kad dažnesnis atsakovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku darytų jam neigiamą įtaką. Atsižvelgiant į tai, atsakovo siūloma laikina bendravimo su vaiku tvarka labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus bei užtikrina maksimalų vaiko bendravimą su abiem tėvais.

Prašo panaikinti nutartį ir patenkinti atsakovo prašymą.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikinosios vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymo ­– taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CK 3.65 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagrindinis tikslas – būtinybė apsaugoti turtinius ir asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus. CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas prašymą dėl laikinosios jo ir sūnaus bendravimo tvarkos nustatymo grindė aplinkybe, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismui 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir nustačius šalių sūnaus laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove, ji atsakovui neleidžianti bendrauti su vaiku. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nėra pareiškęs reikalavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia tuo, kad jo siūloma laikina bendravimo su vaiku tvarka labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus bei užtikrina maksimalų vaiko bendravimą su abiem tėvais.

Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas, tenkindamas K. W. prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos pagal K. W. ieškinį atsakovei A. V. dėl neteisėtai laikomo vaiko grąžinimo į Norvegijos karalystę nutraukimo, 2014 m. sausio 13 d. nutartyje konstatavo, kad šalių sūnus nuo 2013 m. gruodžio 19 d. perduotas atsakovui ir šiuo metu su juo gyvena Norvegijos karalystėje. Paminėta Vilniaus apygardos teismo nutartis nėra įsiteisėjusi, nes ją apskundė A. V., tačiau iš A. V. atskirojo skundo turinio matyti, kad ji neneigia aplinkybės, jog šiuo metu vaikas yra su tėvu Norvegijos karalystėje.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad po 2013 m. gruodžio 6 d. nutarties priėmimo pasikeitus faktinei situacijai, t. y. atsakovui išsivežus šalių sūnų gyventi į Norvegiją, laikinosios apsaugos priemonės – laikinosios vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymo – taikymas nebėra tikslingas, o atsakovo atskirojo skundo argumentų vertinimas nebetenka teisinės prasmės, nes šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių naujų teisinių pasekmių.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį.