Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Laimutei Drebulienei, dalyvaujant:

Institucijos teikiančios išvadą – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Linui Ruseckui,

civilinėje byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir kitų reikalavimų

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilkaviškio rajono apylinkės teisme ieškovė A. V. 2013-11-14 pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teisme, kuriuo prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja, uždrausti vaiką išvežti iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo (t. 1, b. l. 3–4). Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013-11-15 nutartimi prašymą dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo patenkino (t. 1, b. l. 10–12). 2013-11-25 atsakovas K. W. pateikė skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-11-15 nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (t. 1, b. l. 16–21). 2013-12-04 Vilkaviškio rajono apylinkės teisme priimtas ieškovės A. V. ieškinys atsakovui K. W. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo (t. 1, b. l. 52–60). Kauno apygardos teismas 2014-02-11 nutartimi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-11-15 nutartį panaikino ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą grąžino iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, papildomai nurodant išsiaiškinti bylos teismingumui nustatyti reikšmingas aplinkybes (t. 1, b. l. 117–122).

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 20 d. nutartimi (2 t., b. l. 8–10) ieškovės A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo bei priimtą ieškinį pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui K. W. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo paliko nenagrinėtus kaip neteismingus Lietuvos Respublikos teismams.

Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi (t. 2, b.l. 147-156) nutarė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Siekiant tinkamai užtikrinti nepilnamečio vaiko teises bei teisėtus interesus būtina nustatyti tiek nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, tiek išspręsti jo materialinio išlaikymo klausimą, tiek ir nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaikui tvarką bei sąlygas.

Mano, kad nepilnamečio sūnaus A. V. V. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina A. V.. Ji su sūnumi gyvena nuo pat jo gimimo ir nuolatos jį prižiūri ir juo rūpinasi, sūnų labai myli ir siekia, kad kuo geriau būtų užtikrintos jo gyvenimo sąlygos. Tuo tarpu atsakovas iš esmės daugiau žiūri savęs ir savo interesų, jam nesvarbu kas geriausia vaiku, svarbiausia, kad būtų patenkinti jo norai ir jo ambicijos. Mano, kad sprendžiant klausimą dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo visų pirma turėtų būti atsižvelgta į dar pakankamai nedidelį sūnaus amžių, jam šiai metais suėjo dar tik penki metai. Tokio amžiau vaikui daug daugiau reikia motinos globos, kadangi tokio amžiaus vaikų priežiūra rei­kalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims. Mano, kad sūnui augti ir būti su ieškove bus geriau, nei su atsakovu, kuris sūnui negali skirti ir neskiria tiek dėmesio ir laiko kaip ji. Atsakovo darbo pobūdis nėra pastovus, jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, vyksta iš vienos šalies į kitą, dėl ko jis negali sudaryti vaikui tinkamų, pastovių bei saugių gyvenimo sąlygų. Vaikui reikia pastovumo, jis turi žinoti ir jausti kur yra jo gyvenamoji vieta, save susieti su ta gyvenamąją aplinka, įgyti draugus, priprasti prie aplinkos ir t.t. Pastovumas vaikui yra labai svarbus jo psichologiniam vystymuisi ir jo besiformuojančiai asmenybei. Ieškovės ryšys su sūnumi yra ypač glaudus, nes ji su juo būna nuolatos, jį prižiūri ir auklėja. Jos pagrindinis tikslas ir siekis sūnų auginti ir auklėti taip, kad jis užaugtų brandžia ir darniai susiformavusia asmenybe. Sūnus, iki atsakovui jį išsivežant, gyveno kartu su ieškove, sūnus jau yra apsipratęs su šia aplinka, lankė (duomenys neskelbtini), kur taip pat jau turi savo draugus. Vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi.

Nustačius nepilnamečio sūnaus A. V. V. gyvenamąją vietą su motina A. V. turėtų būti išspręstas nepilnamečio sūnaus materialinio išlaikymo klausimas.

Ieškovės pajamos sudaro apie 1000 Lt. per mėnesį darbo užmokestis. Dirbti pradėjo nuo 2013 m. lapkričio 6 d. Jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Sūnų išlaikyti padeda ir ieškovės tėvai pas kuriuos jie ir gyvena.

Tam, kad sūnus užaugtų visaverte asmenybe turi būti patenkinti sūnaus poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Negalima užtikrinti deramo vaiko fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jis nepakankamai maitinamas. Taip pat yra gana svarbūs vaiko poreikiai aprangai. Vaikas turi turėti tokią ap­rangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Būtina, kad vaikas turėtų ap­rangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalai­kio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Kalbant apie vaikų materialinius poreikius, taip pat yra bū­tina užtikrinti jo teisę į poilsį ir laisvalaikį. Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į vaiko am­žių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vai­kui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Bendra išlaidų suma per mėnesį vaikui sudaro 1568 Lt. Tai tik pačios minimaliausios ir būtiniausios išlaidos, kurios būtinos sūnaus minimalių poreikių patenkinimui. Mano, kad atsakovas turi būti socialiai atsakingas ir tinkamai vykdyti savo kaip tėvo pareigą išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Atsakovas visada dirbo ir mano duomenimis jo pajamos vidutiniškai sudarydavo apie 15 000 Lt. per mėnesį pajamas. Jis savo vardu turi nekilnojamojo turto (gyvenamąjį namą) (duomenys neskelbtini), turi transporto priemonę.

Vertinant vaiko poreikiams tenkinti skirtiną išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad vaikui taip pat turi būti užtikrinta teisė į būstą ir tinkamas jo sveikatos būklei gyvenimo sąlygas bei saugią aplinką. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad jeigu leidžia tėvų turtinė padėtis tai turi būti užtikrinta ne tik minimalūs vaiko poreikiai, tačiau ir įprastiniai vaiko poreikiai, kurie yra susiformavę iki išlaikymo priteisimo dienos.

Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad, pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Pažymėtina ir tai, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams

Atsižvelgtina ir į tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Todėl šiuo aspektu vertinant atsakovas privalo proporcingai prisidėti didesne pinigine suma prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad atsakovo turtinė padėtis lyginant su ieškovės turtine padėtimi yra ženkliai geresnė, atsakovas prie vaiko išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi dėl ko iš atsakovo turėtų būti priteistina po 1000 Lt. (vieną tūkstantį litų) dydžio suma, mokama kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki kol sūnus sulauks pilnametystės.

Kadangi prašoma priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma turėtų būti indeksuota kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pastaruoju metu tarp šalių iškyla nesutarimai dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi. Kaip jau minėta bandė spręsti kilusį ginčą taikiai, tačiau to padaryti nepavyko. Dėl ko bendravimo tvarka nustatytina teismo sprendimu.

Atsakovas pastaruoju metu savo kaip tėvo valdžią naudoja netinkamai. 2013 m. spalio 27 d. ieškovę su sūnumi bandė apgaulės būdu išvežti iš Lietuvos, dėl ko teko kreiptis pagalbos į teisėsaugą. Atsakovas turi vieną tikslą vaiką išvežti iš Lietuvos, tokiu būdu sudaryti priverstines sąlygas, kad kartu su juo vyktų iš Lietuvos ir ieškovė. Kadangi šiuo metu sūnus jau yra išvežtas iš Lietuvos ir ieškovei jo buvimo vieta nėra žinoma, mano, kad bendravimas galimas tik ieškovės priežiūroje.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytina, kad atsakovas K. W. su skyrium nuo jo gyvenančiu nepilnamečiu sūnumi A. V. V. turi teisę bendrauti ir dalyvauti sūnaus auklėjime tokia tvarka:

- atsakovas K. W. su sūnumi A. V. V. bendraus motinos A. V. priežiūroje kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. sūnų ir A. V. pasiimant iš A. V. gyvenamosios ir grąžindamas juos į A. V. gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 18 val.;

2014-10-09 gautas atsakovo atstovės advokatės L. G. atsiliepimas į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį palikti nenagrinėtu, kadangi byla nėra teisminga Lietuvos teismams, (duomenys neskelbtini) vyksta byla dėl vaiko, kuris nuolat ir faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, byla pradėta anksčiau nei Lietuvoje (t. 1, b.l. 136-143).

Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos V. B. ir E. S. teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad vaikas A. V. V. lankė (duomenys neskelbtini), kur vaiko adaptacija buvo sėkminga, jis pramoko lietuvių kalbos, susirado draugų. Situacija pradėjo blogėti atsakovui K. W. pradėjus kiekvieną dieną lankyti sūnų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Atsakovas nuteikinėjo vaiką prieš įstaigos darbuotojus bei vaiko motiną, draudė sūnui dalyvauti ugdymo veikloje.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. K. patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovė su atsakovu planavo įsikurti Lietuvoje, vaikas pradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ieškovė susirado pastovų darbą. Vėliau atsakovui pradėjus konfliktuoti su ieškovės tėvais jo pozicija pasikeitė. Prasidėjo nesutarimai dėl atsakovės ir vaiko gyvenamosios vietos, jo bendravimo su giminėmis. Atsakovas bandė išvežti ieškovę su vaiku iš Lietuvos, ko pasėkoje ieškovei teko kreiptis pagalbos į policiją. Vėliau, 2013 m. gruodžio mėnesio pabaigoje atsakovas sūnų išvežė iš Lietuvos. Kur šiuo metu yra atsakovas bei vaikas jai nėra žinoma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teisme ieškovė A. V. 2013-11-14 pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teisme, kuriuo prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja, uždrausti vaiką išvežti iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo (t. 1, b. l. 3–4). Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013-11-15 nutartimi prašymą dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo patenkino (t. 1, b. l. 10–12). 2013-11-25 atsakovas K. W. pateikė skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-11-15 nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (t. 1, b. l. 16–21). 2013-12-04 Vilkaviškio rajono apylinkės teisme priimtas ieškovės A. V. ieškinys atsakovui K. W. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo (t. 1, b. l. 52–60). Kauno apygardos teismas 2014-02-11 nutartimi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-11-15 nutartį panaikino ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą grąžino iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, papildomai nurodant išsiaiškinti bylos teismingumui nustatyti reikšmingas aplinkybes (t. 1, b. l. 117–122).

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 20 d. nutartimi (2 t., b. l. 8–10) ieškovės A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo bei priimtą ieškinį pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui K. W. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo paliko nenagrinėtus kaip neteismingus Lietuvos Respublikos teismams. Teismas sprendė, kad byloje pateikti duomenys nepatvirtino ieškovės nurodytų aplinkybių, jog ieškovė kartu su vaiku ir atsakovu 2013 m. rugsėjo mėn. grįžo gyventi į Lietuvą. Teismas nustatė, kad 2013-10-28 atsakovas kreipėsi į Norvegijos teisingumo ministeriją (t. 1, b. l. 25–27), Rogaland policijos nuovadą (t. 1, b. l. 37–39), pranešdamas apie A. V. dėl dingusiu laikomo A. V. V., prašydamas pagal Hagos konvenciją grąžinti vaiką. LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad 2013-11-22 Vilniaus apygardos teisme buvo gautas atsakovo ieškinys, kuriuo atsakovas prašė įpareigoti atsakovę A. V. grąžinti vaiką į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos šalį – Norvegijos karalystę. Vilniaus apygardos teismo 2014-01-13 nutartimi minėta byla nutraukta, kadangi 2014-01-09 gautas ieškovo K. W. pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo atsakovei 2013 m. gruodžio pabaigoje geruoju įvykdžius ieškovo ieškinio reikalavimą grąžinti vaiką į Norvegijos karalystę. Teismas taip pat nustatė, kad šalių vaiko, o tuo pačiu ir ieškovės, gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje buvo deklaruota tik nuo 2013-10-07 (t. 1, b. l. 6). Iki tol savo gyvenamąją vietą jie buvo registravę Norvegijos karalystėje (t. 1, b. l. 41). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad paskutinius dvejus metus ieškovės, atsakovo ir vaiko gyvenamoji vieta buvo Norvegijoje. Atsakovas 2013-11-04 kreipėsi į Stavangerio teismą, pareikšdamas reikalavimą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko tėvu, atsakovo ieškinys priimtas 2013-11-06, bylai suteiktas Nr. 13-182647TVI (t. 1, b. l. 136–143). Be to, teismas nustatė, kad Stavangerio pirmos instancijos teisme yra 2013-11-04 atsakovo ieškinys dėl vaiko globos nustatymo. Minėto teismo 2013-12-13 nurodymu išsiųsti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui procesiniai dokumentai, kuriuos teismas įteikė A. V..

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nebuvo Lietuvos Respublikoje, o greičiau Norvegijos karalystėje, kur vaiko gyvenamoji vieta registruota nuo 2011-11-01 kartu su tėvais (t. 1, b. l. 25–27), procesai dėl vaiko grąžinimo (globos ar gyv. vietos) pradėti anksčiau nei Lietuvos Respublikoje (teisme nuo 2013-11-04, kitose instancijoje nuo 2013-10-30, o A. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo gautas 2013-11-14), vaikas su atsakovu grįžę gyventi į Norvegijos karalystę, sprendė, kad byla nėra teisminga Lietuvos teismams.

Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi konstatavo, kad teismui atsakovo atstovas 2014-06-05 pateikė duomenis ir rašytinį paaiškinimą (t. 2, b. l. 100–105), nurodydamas, jog atsakovo K. W. ieškinys dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos su vaiko tėvu ir išskirtinės vaiko globos nustatymo buvo priimtas 2013-11-06 Stavangerio teisme, bylos Nr. 13-182647TVI. Tačiau ieškovė 2014-08-06 teismui pateikė Kristiansando apygardos teismo 2014-06-25 nutartį, taip pat jos vertimą į lietuvių kalbą (t. 2, b. l. 141–144). Šio teismo išvada tokia, kad byla Nr. 13-182647TVI-KISA/06 atmetama. Iš Kristiansando teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių visumos matyti, kad A. V. V. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje, kai 2013-11-06 Stavangerio apygardos teisme buvo iškelta byla. Todėl teismas ieškinį atmetė, vadovaudamasis Ginčų įstatymų 4-7(3) str., kuriame nurodyta, jog jeigu joks Norvegijos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti bylą, ji turi būti atmesta. Teismas taip pat nurodė, kad, vadovaujantis Vaikų įstatymo 57 str., pagal 56 str., byla turi būti nagrinėjama vaiko gyvenamosios vietos bylos iškėlimo metu teisme.

Šių aplinkybių pagrindu, Kauno apygardos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo motyvai nutartyje dėl lis pendens taisyklės taikymo santykyje su teisminio proceso dėl vaiko grąžinimo (globos ar gyvenamosios vietos nustatymu) pradėjimu Norvegijos Karalystėje taip pat laikytini neteisėtais ir priėmė sprendimą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Todėl atsakovo pozicija, kad byla nėra teisminga Lietuvos teismams yra nepagrįsta ir atmetama.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Pagal LR CPK 3.174 str. 1 d. kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti su ja, kadangi faktiškai vaikas iki tėvui pradedant piktnaudžiauti savo kaip tėvo teisėmis gyveno kartu su ieškove, ji juo rūpinosi, prižiūrėjo. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas nepilnamečio sūnaus vystymuisi. Tuo tarpu atsakovo emocinis ryšys su sūnumi yra silpnesnis, kadangi jo galimybės jį auklėti ir prižiūrėti, atsižvelgiant į jo darbo pobūdį ir gyvenimo būdą yra sudėtingesnės. Pagal CK 3.169 straipsnio 2 dalį jeigu kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nustatyta, kad ieškovė su sūnumi gyvena nuo pat jo gimimo ir nuolatos jį prižiūri ir juo rūpinasi. Vaikui šiuo metu yra penkeri metai. Tokio amžiau vaikui daug daugiau reikia motinos globos, kadangi tokio amžiaus vaikų priežiūra rei­kalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims. Iš teismui pateiktų duomenų darytina išvada, kad atsakovas dažnai vyksta iš vienos šalies į kitą, dėl ko jis negali sudaryti vaikui tinkamų, pastovių bei saugių gyvenimo sąlygų. Tai patvirtina ir bylos medžiaga (t. 3, vokas, b.l 42). Šia ieškinio poziciją palaiko ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, nepilnamečio vaiko gyvenamoji nustatytina su ieškove (LR CK 3.168, 3.169 straipsniai).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Įstatymo imperatyvia forma nustatyta tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 straipsnis).

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (LR Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, LR CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuris šiuo metu yra 1000,00 litų. Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą po 1000,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui sūnui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad orientacinis kriterijus, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, jog vieno vaiko vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Tačiau šis išlaikymo dydžio kriterijus yra orientacinio pobūdžio ir gali būti tam tikrais atvejais didinamas arba mažinamas įvertinus vaikų poreikius bei jų tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Preziumuojama, kad abu tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti vaikus. Įvertinus byloje esančius duomenis apie ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, jų pajamas, konstatuotina, jog nei vienas iš tėvų atskirai, nei abu kartu jie negali užtikrinti, kad vaikas gautų minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nurodė, jog gauna apie 1000,00 Lt atlyginimą, o atsakovas dirba aukštos kvalifikacijos darbą, kuris yra gerai apmokamas, įvertinus vaiko minimalius poreikius, nenukrypstant nuo principo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaikus, įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaiko sveikatos būklę bei jo poreikius, iš atsakovės nepilnamečio vaiko A. V. V. išlaikymui priteistina po 1035,84 Lt (300 eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio gavimo teisme dienos, t.y. nuo 2013-11-29, iki vaiko pilnametystės.

Nustatytina, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise valdys ieškovė A. V..

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Šio principo turima laikytis visais atvejais, sprendžiant bet kokius ginčus dėl vaikų, kilusius tarp tėvų. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Ieškovė ieškiniu pateikė siūlomą bendravimo su nepilnamečiu sūnum A. V. V., tvarkos variantą, prašo jį nustatyti. Pažymėtina, kad pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato būtent skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad įstatymas sako, jog bendravimo su vaiku tvarka nustatoma tam iš tėvų, kuris nuolat negyvena su vaiku, o nepilnamečio vaiko A. V. V. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra paties atsakovo netinkamo elgesio išdava, teismas sprendžia, kad ši prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka iš esmės atitinka atsakovo, kaip skyrium gyvenančio tėvo teisę dalyvauti vaiko auklėjime bei vaiko interesus.

Pažymėtina, kad normaliam, moraliniam, psichologiniam vaiko brendimui, psichologinio saugumo užtikrinimui, būtinas vaiko ryšys ir su motina, ir su tėvu. Todėl, teismo vertinimu, kuo ankstesniame amžiuje yra užtikrinamas tinkamas ir pakankamas vaiko bendravimas su abiem tėvais, tuo labiau yra tenkinami vaiko interesai ir užtikrinama jo teisė, įtvirtinta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje – vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium.

Nustatytina, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi A. V. V. tokiomis sąlygomis ir tvarka:

atsakovas K. W. gim. 1963-05-06 su sūnumi A. V. V. gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti motinos A. V. priežiūroje kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. sūnų ir A. V. pasiimant iš A. V. gyvenamosios ir grąžindamas juos į A. V. gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 18 val.; (CPK 182 str 1 d. 5 p., 187 str.).

Tačiau reikalavimas uždrausti atsakovui išvežti sūnų A. V. V. iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo, teismo nuomone nepagrįstai suvaržytų atsakovo, kaip vaiko tėvo teises bei pažeistų jo teisėtus interesus, todėl netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 72,00 Lt sumokėtas žyminis mokestis.

Atsakovė sumokėjo 2001,18 Lt advokatui už suteiktas teisines paslaugas.

Valstybė šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas – 56,92 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei 360,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista įstatymu. (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 str. 1 d.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (LR CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovės reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išlaikymo priteisimo yra patenkinti visiškai. Reikalavimas nustatyti bendravimo su vaiku tvarką taip pat yra tenkinamas. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 72,00 Lt sumokėto valstybei žyminio mokesčio.

Iš atsakovo taip pat priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei – 416,92 Lt

Iš esmės patenkinus ieškovės reikalavimus, dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam iš ieškovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti vaiko A. V. V. gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove (motina) A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo K. W. gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. V. V. gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1035,84 Lt (vieną tūkstantį trisdešimt penkis litus ir 84 cnt) / 300 € (tris šimtus eurų) nuo 2013-11-29 iki vaiko pilnametystės.

Paskirti ieškovę A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikui A. V. V. gim. 2008-07-06, asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Nustatyti, sakančia atsakovo K. W. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. V. V. tvarka:

atsakovas K. W., gim. (duomenys neskelbtini) su sūnumi A. V. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti motinos A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priežiūroje kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. sūnų ir A. V. pasiimant iš A. V. gyvenamosios ir grąžindamas juos į A. V. gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 18 val.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo K. W., gim. (duomenys neskelbtini), 2073,18 Lt (du tūkstančius septyniasdešimt tris litus ir 18 cnt.) / 600,43 € (šešis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 43 cnt.) bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo K. W., gim. (duomenys neskelbtini), 416,92 Lt (keturis šimtus šešiolika litų ir 92 cnt.) / 120,75 € (vieną šimtą dvidešimt eurų ir 75 cnt.) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie FM), įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB, banko kodas 73000, įmokos kodas- 5660.

Sprendimą dalyje dėl vaiko A. V. V. gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo bei materialinio išlaikymo jam priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.