- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- e2-34110-820/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „GELVORA“
- Atsakovas
- S. I.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „GELVORA“ ieškinį atsakovei S. I. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 34,62 EUR skolą, 30,33 EUR sutartines palūkanas, 12,46 EUR delspinigius, 2,19 EUR palūkanų delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2007 m. birželio 6 d. „Swedbank“, AB su atsakove S. I. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-054943-EG, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o skolininkas įsipareigojo grąžintą suteiktą kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Pradinis kreditorius 2014 m. liepos 24 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 14-20-42 ir šios sutarties priedais visas savo reikalavimo teises į skolininkus, iš kurių viena yra atsakovė, perleido UAB „GELVORA“. Atsakovė savo įsipareigojimų nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovui tinkamai neįvykdė. Esant šioms aplinkybėms ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovės 79,60 EUR sumą, 15 proc. dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos (34,62 EUR) sumos nuo bylos išlėkimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Remdamasis nurodytais pagrindais ieškovas prašo patenkinti ieškinį.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatas ieškinys laikomas įteiktu praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovei pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus jos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje paliktas 2017 m. rugpjūčio 30 d. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas dalyje.
Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimai įteikti 2017 m. rugsėjo 30 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą 14 dienų laikotarpį atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Leistini rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2007 m. birželio 6 d. su atsakove S. I. sudarytos EGO kortelės su kredito limitu sutarties Nr. 07-054943-EG (toliau – sutartis) pagrindu pradinis kreditorius suteikė skolininkei 231,70 EUR (800 Lt) dydžio kreditą. Skolininkė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir liko skolinga pradiniam kreditoriui. Pagal 2014 m. liepos 24 d. tarp pirminio kreditoriaus „Swedbank“, AB ir UAB „GELVORA“ sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 14-20-42 ir šios sutarties priedus visas savo reikalavimo teises pradinis kreditorius į skolininkus, iš kurių viena yra atsakovė, perleido ieškovui. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 2 dalimi reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.
Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Duomenų, kad atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus pradiniam kreditoriui ar ieškovui įvykdė tinkamai byloje nėra (CPK 178 str.), todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 34,62 EUR negrąžinto kredito suma (CK 6.38 str., 6.200 str., 6.870 str., 6.873 str.).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 30,33 EUR palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki 2017 m. liepos 12 d., taikant 15 proc. metinę palūkanų normą. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal atsakovės su „Swedbank“, AB, sudarytą sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 15 procento metines palūkanas. Iš teismui pateikto Palūkanų paskaičiavimo akto matyti, kad pradinis kreditorius ieškovui perleido reikalavimą į 14,77 EUR dydžio palūkanas, o ieškovas už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2017 m. liepos 12 d. paskaičiavo 15,56 EUR palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė naudojosi kaip paskola suteiktais pinigais, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 30,33 EUR palūkanas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl taip pat tenkintinas.
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartimi atsakovė įsipareigojo praleidusi mokėjimo terminus mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovė neatsiskaitė su ieškovu, todėl ieškovo teigimu privalo sumokėti jam 14,65 EUR dydžio delspinigius, kuriuos sudaro 12,46 EUR delspinigiai ir 2,19 EUR palūkanų delspinigiai. Pagal CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. teismas gali sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Vadinasi, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, skolininkas, neįvykdęs prievolės negali ginčyti ir netesybų. Tokia nuostata išplaukia iš aukščiau pateiktos netesybų sampratos ir paskirties, nustatytos įstatyme. Tačiau įstatymo leidėjas, suformulavęs tam tikrus draudimus ginčyti netesybų dydį, kartu nustatė tam tikras išlygas, kai sutarties šalis gali ginčyti netesybų dydį, kai netesybos yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-401/2008; 3K-7-409/2010). Tokiems atvejams įstatymo leidėjas įtvirtino teisę mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Tačiau, pagal aukščiau nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teisminę praktiką, teismas, nustatydamas ar pagal nurodytas aukščiau teisės normas yra pagrindo šalių nustatytas netesybas pripažinti neprotingai didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos duomenis, nustatytas aplinkybes dėl šalių sutarties, jos dydžio, neįvykdymo (pažeidimo) laipsnio, dėl to kreditoriaus patirtų nuostolių ir jų dydžio, ir tai atliekant vadovautis teisingumo, sąžiningumo protingumo principais ir siekti šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis. Pažymėtina, kad vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovo prašomos netesybos (0,1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną) yra aiškiai per didelės. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovo paskaičiuoti delspinigiai yra aiškiai per dideli ir neprotingi. Kaip jau minėta LR Vartojimo kredito įstatyme yra įtvirtinta netesybų norma – 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną prievolės neįvykdymo dieną. Nors nurodyta įstatymo nuostata negaliojo sutarties sudarymo metu, tačiau tai nesuteikia teisės kreditoriui piktnaudžiauti savo teise ir praturtėti atsakovės sąskaita. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovas privalo juos įrodyti tačiau ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Dėl to darytina išvada, kad prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, lemia ieškovo lupikavimą, todėl mažintini (CK 6.73 str. 2 d.). Esant šioms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovės priteistina pusė jo prašomų delspinigių sumos – 7,33 EUR (CK 6.71, 6.73 str.). Likusioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas.
Atsakovei pažeidus susitarimą ir praleidus terminą sumokėti įsiskolinimą, ieškovui iš atsakovės priteistini jam sutartimi numatytos 15 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už negrąžintą paskolos sumą (34,62 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiškos teismo sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.37 str. 2 d., 210 str. 1 d.).
Taip pat ieškovui iš atsakovės priteistinos įstatyme numatytos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą – 72,28 EUR nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15 EUR žyminis mokestis. Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos iš atsakovės. Šiuo atveju teismas patenkino 91 % ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 13,65 EUR bylinėjimosi išlaidų (15 EUR x 91 %) (CPK 93 str. 2 d.).
Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija įstatymų nustatytos minimalios sumos, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 92, 93, 142, 153, 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patenkinti ieškinį dalyje.
Priteisti iš atsakovės S. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „GELVORA“ (į. k. 125164834) naudai 34,62 EUR (trisdešimt keturis eurus ir 62 euro centus) negrąžinto kredito, 30,33 EUR (trisdešimt eurų ir 33 euro centus) palūkanų, 7,33 EUR (septynis eurus ir 33 euro centus) delspinigius, 15 % (penkiolikos procentų) dydžio metines procesines palūkanas už negrąžintą paskolos sumą – 34,62 EUR (trisdešimt keturis eurus ir 62 euro centus) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 17 d.) iki visiškos teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 % (penkių procentų) dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 72,28 EUR (septyniasdešimt dviejų eurų ir 28 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2017 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,65 EUR (trylika eurų ir 65 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Išaiškinti atsakovei, jog ji negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.