Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorui Vidui Kilinskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2012 m. spalio 16 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį, jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė;

2. 2013 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė subendrinta su 2012 m. spalio 16 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

3. 2013 m. lapkričio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam paskirta septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą - dveji metai ir septyni mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir nustatyta subendrinta bausmė – treji metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - treji metai ir penki mėnesiai laisvės atėmimo;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. S. 2024 m. rugpjūčio 14 d. apie 19 val. 10 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įvykusio žodinio konflikto metu su sese S. S., tyčia, koja spyrė į veido sritį ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis R. S. kaltu neprisipažino. Parodė, jog yra kaltinamas, kad S. įspyrė į veido sritį, bet jis pats to neprisimina, nes to nebuvo, taip nesielgė. Tą dieną dirbo pas kaimyną, norėjo su kitu kaimynu išgerti, bet jo nebuvo namuose. Tad tą dieną gėrė vienas namuose, nurodė, kad S. S. namuose nebuvo. Prisigėrė ir užmigo, vėliau atsibudo, nes išgirdo triukšmą, atsikėlęs pamatė greitosios pagalbos automobilį ir policiją. Išėjęs į lauką paklausė, ar pas juos atvyko pareigūnai ir greitoji, nes pas juos dažnai atvyksta pareigūnai arba greitoji pagalba. Jam nurodė, kad policija atvyko ne pas jį, sakė, jog šioje gatvėje įvyko konfliktas, kažkas susimušė. Tada jam liepė palaukti, klausė, ar pažįstą asmenį, kuris buvo greitojoje. Nurodė, kad nepažįsta. Vėliau greitojoje buvęs asmuo nurodė, kad jis ją sumušė. Policijos pareigūnai jo paklausė, ar jis girtas, nurodė, jog girtas, patikrino girtumą, uždarė į automobilį ir po to paleido. Daugiau jokio įvykio nebuvo. Kai grįžo namo į (duomenys neskelbtini), nieko namuose nebuvo, vartojo alkoholį, neprisimena, kokį alkoholį vartojo, gal alų, apie 8 butelius alaus, tūrio 1 l, apie 7 laipsnių. Išgėręs alų nuėjo miegoti. Be jo namuose gyvena sesė, name yra trys kambariai ir virtuvė. Kai grįžo namo nežinojo, kur jo sesuo. Kai grįžo namo, laikas buvo kažkur 15 val., kada užmigo, neatsimena, galbūt poros valandų bėgyje, pabudo kažkur po 18 val., kai išgirdo triukšmą kieme. Matė, kad sesės akis melsva, mėlynė, jokio raudonumo nebuvo. Iki to momento sesę matė savaitę prieš, nes ji būna arba namuose arba pas draugą. Būtent tą dieną sesę matė tik prie pareigūnų, o ankščiau nebuvo sutikęs tą dieną. Girtumas buvo virš 2 promilių. Nurodė, kad kaimynas į svečius nebuvo atėjęs. K. S. jam pažįstamas, jo nebuvo tą dieną, jie nebaliavojo. Sesė sakė, kad nori susitaikyti. Jie yra asocialūs jau 20 m., alkoholizmas vyksta pas juos namie kiekvieną dieną. Teigė, kad jis nėra melagis, smurto nebuvo. Nurodė, jog negali prisipažinti dėl to, ko nebuvo, tikrai neatsimena, kad taip būtų buvę. Sesuo kiekvieną dieną skirtingai kalba. Jie su sese nebuvo po šio įvykio iš vis susipykę, jie visada bendrauja. Jie tada buvo girti. Nurodė, kad dirba per pažįstamus, pašalpų negauna, dirba tiek kiek žmonės prašo pagalbos.

Nors kaltinamasis R. S. kaltu neprisipažino, jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės nustatytos ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 141 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

Nagrinėjamu atveju, R. S. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas dėl to, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įvykusio žodinio konflikto metu su sese S. S., tyčia, koja spyrė jai į veido sritį ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo neigė viso proceso metu. Jis nurodė, kad nespyrė S. S. į veido sritį, pats to neprisimina, nes to nebuvo, taip nesielgė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad tą dieną, tai yra, 2024 m. rugpjūčio 14 d. gėrė vienas namuose, nurodė, kad S. S. namuose nebuvo. Prisigėrė ir užmigo, vėliau atsibudo, nes išgirdo triukšmą, o atsikėlęs pamatė greitosios pagalbos automobilį ir policiją kieme. Išėjęs į lauką paklausė, ar pas juos atvyko pareigūnai ir greitoji, nes pas jį dažnai atvyksta pareigūnai arba greitoji pagalba. Jam nurodė, kad policija atvyko ne pas jį, sakė, jog šioje gatvėje įvyko konfliktas, kažkas susimušė. Daugiau jokio įvykio nebuvo. Be jo namuose gyvena sesė, o kai grįžo namo nežinojo, kur jo sesuo. Matė, kad sesės akis melsva, mėlynė, jokio raudonumo nebuvo. Iki to momento sesę matė savaitę prieš, nes ji būna arba namuose arba pas draugą. Būtent tą dieną sesę matė tik prie pareigūnų, o ankščiau nebuvo sutikęs tą dieną.

Šių kaltinamojo R. S. parodymų nepatvirtina kiti baudžiamojoje surinkti ir ištirti teisminio nagrinėjimo metu įrodymai. Kaltinamojo kaltę, įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką visų pirma patvirtina nukentėjusiosios S. S. parodymai, kad jie trise – ji, brolis ir kaimynas sėdėjo kambaryje, ji sėdėjo ant lovos, brolis ant kėdės, o kur kaimynas sėdėjo neatsimena. Pats konfliktas įvyko labai greitai. Brolis jai dėjo iš kojos į smakrą, spyrė, neatsimena, kiek kartų, teigė, kad viskas labai greitai įvyko. Po to pradėjo mėtyti iš pomidorų į ją, kaimynas tada pabėgo, o brolis ant jos rėkė, kad tvarkytų stalą, brolis po to nuėjo į kambarį, ji nubėgo į krūmus. Tuo metu jautė fizinį skausmą veido srityje, smakre. Buvo mėlynė ant smakro, mėlynės po akimi neturėjo. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojo K. S. parodymai, kad tą dieną nusipirko butelį ir atėjo pas S. S. išgerti. Vėliau grįžo R., jie visi šventė. Jie, tai yra, nukentėjusioji ir kaltinamasis, vėliau susipyko. S. jam sakė, kodėl maisto neatnešė, pradėjo mosikuoti kumščiais ir R. uždavė su delnu S.. Po to visi atsistojo ir išsiskirstė, jis pats išėjo namo. R. su delnu uždavė S. pora kartų, kuria ranka pataikė neatsimena. S. pataikė į skruostus, ir kai prasidėjo konfliktas jis iš karto išėjo. Po to daugiau nieko negirdėjo. Teigė, kad pas jį į namus nei S., nei R. tą dieną nebuvo atėję. Jis tą dieną buvo išgėręs, gėrė degtinę.

Nors kaltinamasis savo kaltę, kaip jau minėta, neigė, tačiau liudytojas K. S., buvęs įvykio vietoje kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiąją, matė fizinį smurtą nukentėjusiosios S. S. atžvilgiu. Pažymėtina, kad kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai vertinami kritiškai, įvertinant baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, kadangi jų nepatvirtina nukentėjusiosios, liudytojo, policijos pareigūnų kūno kamerų ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp nukentėjusiosios S. S. ir kaltinamojo R. S. yra susiklostę konfliktiški santykiai, kylantis dėl vartojamo alkoholio. Šią aplinkybę patvirtino nukentėjusioji S. S. teisiamojo posėdžio metu nurodydama, jog bijo savo brolio, kai jis būna išgėręs, tačiau kai būna blaivus, jai būna geras, prižiūri namus, nuperka maisto. Pažymėtina, jog pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog namuose dažnai girtauja, dažnai vartoja alkoholį. Pabrėžtina, jog kaltinamasis R. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog ankščiau yra teistas už smurtinius nusikaltimus, taip pat yra teistas ir dėl smurto prieš seserį S. S.. Be to, teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašus girdėti, jog bendrojo pagalbos centro darbuotojai nurodo, jog žino, kad šiuo adresu, tai yra (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktai tarp sesers ir brolio. Pažymėtina, jog perklausant bendrojo pagalbos centro garso įrašą, kuriame girdėti, kaip nukentėjusioji kviečia pagalbą girdėti, kaip moteris bendrojo pagalbos centro darbuotojai nurodo „kiek jis mane čia dar daužys“.

Vertinant kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus nustatytina, jog jie prieštarauja kitiems baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. S. nurodė, jog vienas gėrė namuose, juose užmigo ir atsikėlė nuo triukšmo, buvusio kieme. Nurodė, jog išėjo į lauką paklausti, kas nutiko, nes matė atvykusius pareigūnus bei greitąją pagalbą. Pabrėžtina, jog baudžiamojoje byloje esantys policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai paneigia šią aplinkybę. Policijos kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, jog policijos pareigūnai kaltinamąjį sutinka lauke gatvėje, einantį link įvykio vietos, jau apklausę nukentėjusiąją. Pažymėtina, jog vaizdo įrašuose užfiksuota, jog kaltinamasis pareigūnams nurodo, jog net nebuvo namuose, gėrė kitur su draugais. Pabrėžtina, kad nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai patvirtina, kad kaltinamasis buvo namuose, kartu vartojo alkoholį su jais. Pažymėtina, jog nukentėjusioji S. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog po įvykusio konflikto ir smurto prieš ją, brolis išėjo iš namų ir nuėjo pas kaimyną. Nukentėjusiosios ir liudytojo parodymus patvirtina, įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota įvykio vieta, kurioje matyti pabirusios šukės, išmėtyti daiktai. Nukentėjusioji atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, jog tai brolis smurtaudamas prieš ją viską išdaužė, su buteliu trenkė jai per galvą. Teismas kaltinamojo nurodytas aplinkybes, jog vienas buvo namuose, juose gėrė, sesers namie nebuvo, vėliau jis užmigo ir atsikėlęs išėjo į lauką, nes buvo atvykę policijos pareigūnai ir greitoji pagalba, vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Tai, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą veiką patvirtina teisiamojo posėdžio metu peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti pirminiai S. S. parodymai. Ji atvykusiems pareigūnams aiškina, kad neseniai įvyko konfliktas su broliu, ji pabėgo iš namų. Moteris nurodo, kad alkoholį vartojo su broliu, nurodo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Girdėti, kaip moteris sako, kad brolis sėdėjo kalėjime, nežino, kas būtų buvę jei nebūtų pabėgus. Ankščiau ją irgi buvo sumušęs. Nurodo, kad brolis mušė su rankomis ir su kojomis, buvo parkritusi. Brolis išdaužė viską, kas buvo ant stalo, nurodo, kad jai labai skauda. Vaizdo įraše matyti moteris, jos žandas patinęs, ji nurodė, kad ji pati sėdėjo ant lovos, brolis sėdėjo šalia ant kedės ir sėdint pradėjo ją mušti. Moteris nurodė, kad brolis jai davė iš butelio į galvą. Šie S. S. parodymai sutampa su jos nurodytomis įvykio aplinkybėmis BPC darbuotojai, t. y. BPC skambučio apžiūros protokole užfiksuota bei teisiamojo posėdžio metu išklausius garso įrašą užfiksuota, jog nukentėjusioji S. S. operatorei nurodo, kad brolis R. S. prieš ją smurtavo, ji pabėgo iš namų. Garso įraše užfiksuota, jog nukentėjusioji verkia, ne vieną kartą pakartoja, kad jai labai skauda veido sritį, nurodo, kad bėga kraujas. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šiais nukentėjusiosios tuoj po įvykio duotais paaiškinimais, kadangi atvykusiems pareigūnams ir BPC darbuotojai ji ganėtinai nuosekliai nurodė jos atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus, jų seką, o šiuos jos paaiškinimus patvirtina kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys. Tuo tarpu kaltinamojo R. S. parodymus, kad jis nesmurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Be to, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuoti S. S. padaryti sužalojimai – kraujuojanti žaizda, patinimas, smurtą patyrusio asmens būsena – šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs (1 t., 14-17). S. S. patirti sužalojimai nurodyti tarnybiniame pranešime sutampa su sužalojimais, kurie buvo nustatyti ir aprašyti Asmens apžiūros protokole (1 t., b. l. 42-47). Policijos registruojamų įvykių registro informacija apie įvykį ROIK 012400506627 nustatyta, jog 2024 m rugpjūčio 14 d. 19.19 val. pranešėja pranešė, jog prieš 10 min. sumušė brolis, mušė rankomis ir kojomis. Moteris pabėgo iš namų. Grasino jei iškvies pareigūnus, vėl sumuš. Moteriai ištino žandas, bėga kraujas iš lūpos (1 t., b. l. 30). Valstybinės teismo medicinos tarnybos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1848/2024 (02) nustatyta, kad S. S. nustatytas veido minkštųjų audinių sumušimas apatinio žandikaulio kairės pusės srityje padarytas kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo išsivystyti nuo vienintelio smūgio ranka ir atitinka užduotyje nurodytą laiką ir aplinkybes. Pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra duomenų apie žaizdą lūpoje. Sužalojimas nebūdingas griuvimui. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 59-60). Šie paminėti byloje surinkti objektyvūs duomenys patvirtina, kad kaltinamasis R. S. 2024 m. rugpjūčio 14 d. apie 19 val. 10 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įvykusio žodinio konflikto metu su sese S. S., smurtavo nukentėjusiosios S. S. - koja spyrė į veido sritį ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taigi byloje surinkti parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, kad vartojant alkoholį namuose su kaimynu K. S. ir broliu R. S., pastarasis ėmė prieš ją smurtauti, spyrė jai į smakrą. Nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu išliko nuoseklūs ir nekintantys, nuo jos pirmojo skambučio bendruoju pagalbos telefonu iki apklausos teisiamajame posėdyje, teismo vertinimu, nėra pagrindo jais netikėti. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios S. S. parodymais dėl analizuojamo įvykio ir vertina juos kaip objektyvius ir patikimus, nes nukentėjusioji nuo pat bylos tyrimo pradžios gana nuosekliai nurodė visų jos atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes (kas, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis ją sužalojo, kokiais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas), jos parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, be to nukentėjusiosios parodymai, duoti teisme, atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus praėjus sąlyginai nedaug laiko po įvykio. Nors nukentėjusioji S. S. nurodė, kad kaltinamasis jai spyrė į smakrą, o liudytojas K. S. nurodė, kad kaltinamasis seseriai trenkė kelis kartus per veidą su delnu, sprendžia, kad vis dėl to smurto faktą patvirtina liudytojo parodymai, o nukentėjusiajai padaryti sužalojimai užfiksuoti medicininiuose dokumentuose, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo bei asmens apžiūros protokole taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1848/2024 (02). Medicininiai dokumentai akivaizdžiai patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padarytas sužalojimas apatinio žandikaulio kairės pusės srityje. Šios aplinkybės patvirtina nukentėjusiosios parodymų patikimumą ir atskleidžia, kad kaltinamasis savo veiksmais padarė nukentėjusiajai sužalojimą.

Kaip jau minėta, nukentėjusiajai nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas – nežymus sveikatos sutrikdymas – konstatuotas byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. G 1848/2024 (02). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusio specialisto kompetencija. Be kita ko, byloje esantys rašytiniai įrodymai –įvykio vietos apžiūros protokole, tarnybiniuose pranešimuose ir policijos pareigūnų kūno kamerų įrašuose, kitų objektų apžiūros protokoluose, neginčitinai patvirtina kaltinamojo neteisėtus veiksmus. Abejonių, kad kaltinamasis veiką įvykdė neblaivus, nekilo, t. y. jam buvo nustatytas 2,54 promilių neblaivumas. Kad įvykio dieną kaltinamasis buvo neblaivus, vartojo alkoholį patvirtino taip pat ir pats kaltinamasis bei nukentėjusioji ir liudytojas, neblaivumo patikrinimo procedūra taip pat užfiksuot ir policijos pareigūnų kūno kamerų įrašuose. Darytina išvada, kad kaltinime nurodyta aplinkybė, jog veiką įvykdė kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pasitvirtino ir pagrįstai inkriminuota.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esančių įrodymų viseto pagrindu nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 14 d. apie 19 val. 10 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įvykusio žodinio konflikto metu su sese S. S., tyčia, koja spyrė į veido sritį ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi, būdamas suaugęs ir pakaltinamas, turėjo suprasti ir suprato, jog jo spyris į veido sritį, sukels pasekmes – mažų mažiausiai nukentėjusioji patirs fizinį skausmą arba bus padarytas kūno sužalojimas ir to norėjo. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis R. S. būtų turėjęs pagrindą manyti, jog tokių padarinių neatsiras ar siekė jų išvengti. Ši veika sukėlė padarinius – S. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtina byloje esanti specialisto išvada, taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo R. S. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis inkriminuojamos veikos padarymo metu gyveno kartu su savo seserimi – nukentėjusiąja S. S., buvo jos šeimos narys. Šie jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka visus objektyviuosius bei subjektyviuosius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis 3 dalis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamųjų asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis 3 dalis). BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybę laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis R. S. anksčiau Lietuvos Respublikoje teistas (1 t., b. l. 103-107). Per paskutinį penkerių metų laikotarpį baustas administracine tvarka, paskirta bauda nesumokėta (1 t., b. l. 100-102). Respublikiniam priklausomybės ligų centre Kauno filiale per penkerių metų laikotarpį nesilankė / nesigydė (1 t., b. l. 119). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydytas 2007-2018 metų laikotarpyje 4 kartus. Kauno ligoninės Psichiatrijos klinika Marių sektorius – Diagnozės F10.5 (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, psichozinis sutrikimas) ir F10.2 (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (gretutinė) (1 t., b. l. 120-122). 2024 m. lapkričio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1473/2024 nurodyta, kad R. S. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 127), todėl pagrindo abejoti jo pakaltinamumu nėra.

Kaltinamasis nepripažįsta padaręs nusikaltimą, šiuo metu nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, ankščiau teistas taip pat už smurtinius nusikaltimus. Į tai, kad kaltinamasis, nusikalstamą veiką padarė pavartojęs alkoholio, įvertinus ir nusikaltimo (nežymus sveikatos sutrikdymo) pobūdį, liudija apie tai, kad žalingas alkoholio vartojimas turi įtakos jo teisei priešingam elgesiui, jis ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, piktybinį polinkį daryti neteisėtas veikas, nekontroliuodamas savo veiksmų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas, skirdamas bausmes R. S., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (veikiant tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę – R. S. teistas, priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas, psichiatrinio gydymo įskaitoje registruotas, praeityje per penkerių metų laikotarpį baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo, jog R. S. iš esmės yra linkęs į nusikalstamų veikų darymą.

Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią atsakomybę aplinkybę, kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, kaltinamajam R. S. neišreiškus sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę spręstina, kad R. S. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus bei draudimą (BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalis). Teismo nuomone, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarinius (sveikatos sutrikdymas S. S. nežymus), į kaltinamojo asmenybę, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę vieną sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į humaniškumo principą, įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, įvertinus kitas BK 61 straipsnyje nurodytas sąlygas, kaltinamajam skiriamos bausmės dydis atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia bausmės teisingumo principo. Šioje byloje bausmės rūšis, jos dydis neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka nukentėjusiųjų ir kaltininko teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos R. S. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei bus daroma teigiama įtaka jo asmenybei.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu ir 6 dalimi kaltinamajam R. S. su laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros skirti įpareigojimus: per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.

BK 72² straipsnyje nurodyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Kadangi R. S. nusikalstama veika kėsinosi į asmens sveikatą darytina išvada, kad yra pagrindas kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybę, jog nuteistajam skiriama laisvės apribojimo bausmė, taip pat į tai, kad konkreti smurtinį elgesį keičiančios programos trukmė gali svyruoti nuo programos turinio, programos įgyvendinimo metodų (nuotoliniai susitikimai, realūs susitikimai ir pan.) sprendžia, jog nuteistasis aptariamą įpareigojimą turi įvykdyti per 6 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

IV. Dėl civilinių ieškinių

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs žalą asmeniui, privalo ją atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y., fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamosios veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamosios veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Nukentėjusioji S. S. civilinio ieškinio nepareiškė.

Kauno teritorinės ligonių kasos įgaliota atstovė R. B.-R. pateikė civilinį ieškinį dėl 114,49 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 75-76). Ieškinys pareikštas dėl išlaidų, susijusių su S. S. gydymu. Kaip nurodyta ieškinyje, nukentėjusiajai S. S. 2024 m. rugpjūčio 14 d. buvo suteikta ambulatorinė skubiosios medicinos gydytojo paslauga bei atlikta kompiuterinė tomografija dėl kitų galvos sričių paviršinio sužalojimo, sumušimo. Už paciento gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų sumokėjo 114,49 Eur (šimto keturiolikos eurų 14 ct) sumą. Civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo civiliniam ieškovui.

V. Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l.153-155), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 154-158), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas. Proceso išlaidų nenustatyta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti - kompaktinės plokštelės, kurioje yra vaizdo įrašas iš įvykio vietos bei BPC garso įrašai, saugomos baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 85, 89) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio, bausmę vykdančios institucijoje gavimo dienos.

Išaiškinti R. S., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruoti policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti - kompaktines plokšteles, kurioje yra vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų kūno kamerų, bendrojo pagalbos centro garso įrašas, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.