Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (ieškovo) I. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo (ieškovo) I. R. pareiškimą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Vevira“ (dabartinis teisinis statusas – bankrutavusi) ir V. P. dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Trečiasis asmuo D. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, nustatančių prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminus, bei naujai paaiškėjusias aplinkybes kaip vieną iš proceso atnaujinimo pagrindų.

Ieškovas I. R. pateikė teismui ieškinį, prašydamas pripažinti 2010 m. kovo 31 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp V. P. ir B UAB „Vevira“ dėl reikalavimo teisės į ieškovą sumokėti 20 931,74 Lt V. P., niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Ieškovas nurodė, kad 2010 m. balandžio 21 d. Šiaulių apygardos teismas iškėlė UAB „Vevira“ bankroto bylą, o 2010 m gegužės mėn. ieškovas gavo pranešimą apie minėtą reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria remdamasis atsakovas V. P. reikalavo grąžinti skolą. Ieškovas teigė, kad jis ir jo sutuoktinė nėra skolingi atsakovams, priešingai - atsakovas B UAB „Vevira“ neatsiskaitė už ieškovo advokatų kontoros suteiktas teisines paslaugas. Be to, atsakovas V. P. niekaip nebuvo susijęs su atsakovo UAB „Vevira“ veikla, todėl pastarasis negalėjo būti jam skolingas.

Atsakovai V. P. ir B UAB „Vevira“ pateikė atsiliepimus į ieškinį, prašydami jį atmesti. Nurodė, kad UAB „Vevira“ 2006 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 490 sumokėjo į ieškovo advokatų kontoros „Rhetor R&R“ sąskaitą 20 931,74 Lt, siekiant įsigyti advokatų kontoros „Rhetor R&R“ turimą reikalavimo teisę į B UAB „Revi“. Tačiau ieškovui atsisakius sudaryti reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pastarasis tapo UAB „Vevira“ skolininku. Be to, 2007 m. balandžio 18 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi advokatų kontora „Rhetor R&R“ pardavė 20 931,74 Lt dydžio finansinį reikalavimą B UAB „Revi“ bankroto byloje kitam asmeniui – R. S., kuris tapo naujuoju B UAB „Revi“ kreditoriumi, sumokėjęs ieškovui 20 931,74 Lt.

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai - pripažino niekine ir negaliojančia 2010 m. kovo 31 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kuria atsakovas UAB „Vevira“ perleido kitam atsakovui V. P. reikalavimo teisę į 20 931,74 Lt dydžio skolą ieškovui I. R. nuo šios sutarties sudarymo momento.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad UAB „Vevira“ 2006 m. vasario 10 d. pervedė į advokatų kontoros „Rhetor R&R“ sąskaitą 20 931,74 Lt. Ieškovas UAB „Vevira“ įsiskolinimo fakto advokatų kontorai neįrodė. Todėl teismas nusprendė, kad UAB „Vevira“ negavo iš ieškovo to, ką ketino gauti, pagrindas šias lėšas įskaityti neįrodytas, todėl UAB „Vevira“ reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo metu turėjo reikalavimo teisę 20 931,74 Lt sumai. Be to, UAB „Vevira“ teisė atgauti į advokatų kontoros „Rhetor R&R“ sąskaitą pervestus 20 931,74 Lt yra konstatuota įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3861-612/2006 (kurį Vilniaus apygardos teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-365/2007 paliko nepakeistą). Procesinio pobūdžio kliūtys, dėl kurių skola neišieškota priverstine tvarka vykdant minėtą Vilniaus miesto 2 apylinkės sprendimą, neįrodo, jog atsakovai negalėjo sudaryti reikalavimo teisės perleidimo sutarties. Ieškovo argumentai, kad ginčijamas skolos perleidimo sandoris buvo sudarytas po bankroto bylos UAB „Vevire“ iškėlimo neįrodytas (CPK 178 str.). Bylos išnagrinėjimui neturi reikšmės argumentas, kad UAB „Vevire“ bei skolos perėmėjas V. P. nebuvo susiję. Kadangi reikalavimą perleidus cesijos sutartimi, jos šalims teisės ir pareigos atsiranda nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.181 str.), teismas laikė nepagrįstu ieškovo argumentą, kad reikalavimo perleidimo momentas yra pranešimo įteikimas skolininkui.

Ieškovas I. R. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje. Kaip proceso atnaujinimo pagrindą nurodė naujai paaiškėjusias aplinkybes (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Teigė, kad ieškovui susipažinus su ikiteisminio tyrimo, atliekamo Vilniaus miesto 3 policijos komisariato nusikaltimų tyrimo skyriuje, byla Nr. 10-1-01270-10, paaiškėjo, kad V. P. 2010 m. gruodžio 29 d. apklaustas šioje ikiteisminio tyrimo byloje kaip liudytojas, nurodė, jog reikalavimo dėl 20 931,74 Lt perleidimo sutartį 2010 m. kovo 31 d. sudarė UAB „Vevira“, atstovaujama direktoriaus R. S., ir UAB „Vygerda“, atstovaujama V. P.. Taip pat nurodė, kad šioje ikiteisminio tyrimo byloje yra nustatytas 2010 m. kovo 31 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Vevira“ ir V. P., klastojimo faktas. Ieškovas teigė, kad V. P. apklausos protokolo nuorašą gavo po apeliacinio skundo byloje išnagrinėjimo.

Atsakovas B UAB „Vevira“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo pateikta liudytojo apklausos protokolo kopija nepatvirtinta ikiteisminį tyrimą prižiūrinčio prokuroro, todėl ji negali būti įrodymu šioje byloje.

Atsakovas V. P. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo palikti nenagrinėtu arba atmesti. Atsakovas prašė taikyti įstatyme numatytą 3 mėnesių senatį. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo inicijuotas paties ieškovo dar 2010 metais. Liudytojo V. P. apklausa atlikta 2010 m. gruodžio 29 d. dar nagrinėjant civilinę bylą, kurią ieškovas prašo atnaujinti. Vadinasi, ieškovas dar šios bylos nagrinėjimo metu žinojo apie ikiteisminio tyrimo medžiagą, tačiau teismui jos neteikė ir tik pralaimėjęs bylą bei siekdamas išvengti prievolės atsiskaityti su atsakovu, pateikė liudytojo apklausos protokolą, piktnaudžiaudamas procesu. Nurodė, kad ieškovo pareiškime išdėstytos aplinkybės yra nepagrįstos ir prieštaringos. Be to, liudytojo apklausos kopija nėra tinkamas įrodymas byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo bei priteisė iš ieškovo atsakovui V. P. 1 800 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas netenkino ieškovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad ieškovas nespėjo gauti įrodymų, patvirtinančių kada jam paaiškėjo naujos aplinkybės, bei ieškovo nedalyvavimą teismo posėdyje pripažino nesvarbiu, nes iki teismo posėdžio datos ieškovui elektroniniu paštu buvo išsiųstas pranešimas apie tai, kad iš Vilniaus miesto 3 policijos komisariato yra gauti duomenys, kuriuos ieškovas pageidavo išreikalauti, o atsakovų atsiliepimų kopijos ieškovui buvo išsiųstos paštu ir elektroniniu paštu. Teismas nurodė, kad viena iš sąlygų procesui atnaujinti yra 3 mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su atitinkamu prašymu (CPK 368 str. 1 d.). Įstatymo leidėjas nustatė, kad skaičiuojant šio termino pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias. Ieškovas prašyme nurodė, kad naujos aplinkybės jam paaiškėjo tik po apeliacinio skundo išnagrinėjimo, kai buvo gautas V. P. apklausos protokolas. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas buvo priimtas 2011 m. spalio 3 d., o ant ieškovo teismui pateikto liudytojo apklausos protokolo kopijos nurodyta žyma „gauta 2010-10-18“, kas akivaizdžiai neatitinka liudytojo apklausos datos. Į teismo prašymą nurodyti konkrečiai kada ieškovui paaiškėjo naujos aplinkybės, ieškovas raštu atsakė, kad V. P. apklausos protokolo nuorašas buvo išduotas, ant jo prierašu buvo nurodoma išdavimo diena. Vilniaus miesto 3 policijos komisariato nusikaltimų tyrimo skyrius 2011 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 10-14-S-20054 nurodė, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 10-1-01270-10 nėra baigtas; I. R. su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino bei prašomų dokumentų kopijas gavo 2010 m. gegužės 17 d.; 2010 m. kovo 31 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Vevira“ ir V. P., klastojimo faktas nėra nustatytas. Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, nusprendė, kad ieškovas apie jo nurodytas naujas esmines bylos aplinkybes turėjo realią galimybę sužinoti 2010 m. gegužės 17 d., kuomet susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl pripažino, kad ieškovas yra praleidęs prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti įstatymo leidėjo nustatytą 3 mėnesių terminą (CPK 368 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad ieškovas turi teisinį išsilavinimą ir vertėsi advokato praktika, todėl objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą ir laiku pasirūpinti savo galimai pažeistų teisių gynyba. Teismas nustatė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino vykstant šios civilinės bylos nagrinėjimui, kurioje jis buvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, ieškovas galėjo ir turėjo žinoti dar šios bylos nagrinėjimo metu apie jo nurodytas aplinkybes. Be to, ieškovo pareiškime nurodytos aplinkybės nėra nei naujos, nei esminės, nes liudytojas V. P. teisme paaiškino, kad jis pats asmeniškai 2010 m. kovo 31 d. sudarė ir pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Vevira“; Vilniaus miesto 3 policijos komisariato nusikaltimų tyrimo skyrius nurodė, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-01270-10 minėtos reikalavimo perleidimo sutarties klastojimo faktas nėra nustatytas; B UAB „Vevira“ bankroto administratoriaus UAB „Atveika“ įgaliota atstovė teisme patvirtino, kad bankroto administratoriui buvo pateiktas reikalavimo perleidimo sutarties originalas ir kitokios sutarties nėra. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes nusprendė, kad ieškovo prašymas negali būti tenkinamas vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas I. R. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti teismo sprendimo vykdymą. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

teismas suvaržė ieškovo teisę atsikirsti į atsakovų argumentus, pasirengti bylos nagrinėjimui bei surinkti papildomus įrodymus. Šią išvadą patvirtina tai, kad teismas nustatė per trumpą 20 dienų terminą prašymo nagrinėjimui pasirengti; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, kuria nuspręsta išreikalauti ieškovo prašomus įrodymus iš policijos, ieškovui įteikta tik 2011 m. lapkričio 25 d.; teismas nagrinėjo bylą, negavęs iš policijos minėta nutartimi prašytų įrodymų. Be to, teismo nurodytas faktas, kad policijos atsakymas ir atsiliepimai ieškovui buvo išsiųsti elektroniniu paštu, neatitinka tikrovės. Ieškovas šiuos dokumentus gavo paštu tik po teismo posėdžio datos;teismas vadovavosi tik prielaidomis apie tai, kad ieškovas apie liudytojo apklausos protokolą žinojo ankščiau nei 2011 m. spalio 18 d., nes policijos pažymoje nurodyta, kad ieškovas pateikė prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo byla ir gavo „prašomus dokumentus“, kas reiškia, kad ieškovas gavo tik procesinį sprendimą, o apie protokolą jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Protokolo gavimo data yra nurodyta ant paties protokolo nuorašo;teismas netinkamai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus apie atsakovo kaip liudytojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje, nes atsakovo teismui ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra priešingi. Be to, policijos pažymoje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas dar vykdomas ir faktas dėl reikalavimo perleidimo sutarties klastojimo dar nenustatytas. Pats V. P. ikiteisminio tyrimo metu paliudijo, kad ne jis, o jo įmonė sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį su UAB „Vevira“. Ikiteisminiame tyrime taip pat aiškinamasi dėl abejotinos aplinkybės, kad UAB „Vevira“ 2010 m. balandžio 2 d. buvo skolinga V. P. 41 000 Lt. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis sudaryta 2010 m. kovo 31 d. Pranešimas apie šios sutarties sudarymą surašytas 2010 m. balandžio 9 d., o ieškovui išsiųstas 2011 m. gegužės 17 d. V. P. kreipėsi dėl bankroto bylos UAB „Vevira“ iškėlimo, nes pastaroji buvo skolinga 41 000 Lt, tuo tarpu Reikalavimo teisės perleidimo sutartyje nurodyta, kad atsiskaitymas už šios sutarties sudarymą vykdomas įskaitant atitinkamą dalį minėtos 41 000 Lt skolos. Pats atsakovas protokole nurodė, kad jį perkaitė ir kad jis yra tinkamai surašytas. Visos šios aplinkybės patvirtina Reikalavimo teisės perleidimo sutarties suklastojimą;teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovui V. P. 1 800 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes ši byla vyksta dėl atsakovo kaltės. Be to, atsakovas nepasirašė atsiliepimo.

Atsakovas V. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti bei skirti ieškovui 20 000 Lt baudą, pusę jos priteisiant atsakovui. Nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodomą protokolo gavimo datą. Ieškovas visus prieštaravimus atsakovams galėjo pareikšti žodiniame posėdyje. Kadangi minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo atskirasis skundas neparemtas jokiais įrodymais ar faktais, ieškovui turi būti paskirta 20 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.). Ieškovas apie ikiteisminį tyrimą, kurį pats inicijavo, žinojo bylos nagrinėjimo metu, todėl turėjo pareigą visus ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis pateikti teismui. Iš policijos atsakymo akivaizdu, kad ieškovas dar 2011 m. gegužės 17 d. gavo 2010 m. gruodžio 29 d. protokolą. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu liudytojo apklausos protokolas surašytas nedalyvaujant ikiteisminio tyrimo teisėjui, šis protokolas negali būti laikomas įrodymu byloje. Be to, protokolas nėra patvirtintas tyrėjo ar prokuroro. Atsakovas negavo ieškovo atskirojo skundo priedų. Atsakovui pagrįstai, neviršijant Teisingumo ministro įsakymu nustatytų dydžių, buvo priteistos dėl advokato pagalbos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. vasario 10 d. buvo gautas ieškovo I. R. prašymas priimti naujus įrodymus bei atidėti atskirojo skundo nagrinėjimą iki 2012 m. kovo 31 d. ar dar vėlesnei datai arba šios bylos nagrinėjimą sustabdyti. Ieškovas nurodo, kad 2012 m. sausio 31 d. naujai paaiškėjo, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01270-10 bus tęsiamas iki 2012 m. kovo 31 d. Kadangi šio tyrimo metu bus nustatytos aplinkybės, kurios sudarys pagrindą tenkinti ieškovo atskirąjį skundą, šios bylos nagrinėjimas atidėtinas. Kadangi teismui pateiktame naujame įrodyme – Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012 m. sausio 31 d. nutarime nurodomi duomenys, apie kuriuos kaltininkai sužinoję, gali slėpti nusikaltimą, nutarimą ieškovas pateikė tik teismui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas (jei terminas neatnaujinamas) yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-183/2010).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti procesą dėl to, kad pareiškėjas I. R. praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Iš pareiškimo dėl proceso atnaujinimo faktinio pagrindo matyti, kad pareiškėjas kaip proceso atnaujinimo pagrindą nurodo naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 2 p.), tai yra pareiškėjas jau po Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo šioje byloje priėmimo iš Vilniaus miesto 3 policijos komisariato nusikaltimų tyrimo skyriuje vykdyto ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01270-10 medžiagos gavo liudytojo V. P. 2010 m. gruodžio 29 d. apklausos protokolą, iš kurio matyti, jog 2010 m. kovo 31 d. reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp V. P. ir B UAB „Vevira“, yra suklastota. Pareiškėjas kaip įrodymą, jog minėta aplinkybė paaiškėjo tik po apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo pateikė apklausos protokolo kopiją, kurioje pats pareiškėjas įrašė ranka žymą „gauta 2010 10 18“ (b.l. 9-10). Kadangi šioje žymoje nurodyta data yra daugiau nei 2 mėnesiais ankstesnė nei paties apklausos protokolo data, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šia žyma nesivadovavo kaip įrodymu, patvirtinančiu tikrąją protokolo gavimo datą. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų datą, kada pareiškėjas sužinojo apie protokolą, pareiškėjas nepateikė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui (CPK 12 ir 178 str.). Tuo tarpu į bylą buvo pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2011 m. lapkričio 22 d. atsakymas į teismo klausimus, iš kurių buvo matyti, jog pareiškėjas su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino bei prašomų dokumentų kopijas gavo 2011 m. gegužės 17 d. (b.l. 42). Iš šio policijos komisariato atsakymo matyti, kad pareiškėjui buvo leista susipažinti ne su konkrečiu dokumentu, o su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurios dalimi yra ir liudytojo V. P. 2010 m. gruodžio 29 d. apklausos protokolas. Vadinasi, pareiškėjas, dar iki Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo šioje byloje priėmimo, 2011 m. gegužės 17 d. susipažindamas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, galėjo susipažinti ir su liudytojo V. P. 2010 m. gruodžio 29 d. apklausos protokolu. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus bei jų įrodytinumo lygį, dėl ko pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas pateikęs teismui 2011 m. spalio 20 d. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, kuomet apie aplinkybes, kuriomis remiasi kaip CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, sužinojo 2011 m. gegužės 17 d., praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėnesių terminą šiam pareiškimui paduoti (bei jo atnaujinti neprašė). Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, jog teismas nepagrįstai pareiškimo dėl proceso atnaujinimo 3 mėnesių termino pradžią skaičiavo nuo 2011 m. gegužės 17 d., atmeta kaip neįrodytus ir prieštaraujančius byloje esančiais įrodymais nustatytoms faktinėms aplinkybėms (CPK 176 str., 183 str., 185 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje teismas 2 vietose padarė rašymo apsirikimus, per klaidą vietoj tikrosios policijos pažymoje nurodytos „2011-05-17“ susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga datos nurodydamas „2010-05-17“. Kadangi šie rašymo apsirikimai nekeičia skundžiamos nutarties esmės, teisėjų kolegija juos ištaiso savo iniciatyva (CPK 276 str. 2 d., 302 str., 338 str.).

Kadangi kaip aukščiau nutartyje minėta CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, teisėjų kolegija nenagrinėja pareiškėjo atskirojo skundo argumentų dėl proceso atnaujinimo pagrindo, įtvirtinto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagrįstumo, nes jie neįtakoja pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo. Dėl tos pačios priežasties teisėjų kolegija atskirai nepasisako ir dėl tų pareiškėjo atskirojo skundo argumentų pagrįstumo, kuriais pareiškėjas įrodinėja savo procesinių teisių suvaržymą, dėl to, kad negalėjo tinkamai atsikirsti į atsakovų argumentus dėl proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į šią teisinę nuostatą, ieškovo atskirojo argumentai, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas iš ieškovo atsakovui V. P. priteisė 1 800 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, atmetami kaip prieštaraujantys CPK įtvirtintai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkai. Be to, CPK 111 straipsnis, kuriame apibrėžta dalyvaujančių byloje asmenų procesinio dokumento forma ir turinys, numato galimybę byloje dalyvaujančio asmens advokatui pasirašyti atstovaujamojo vardu procesinį dokumentą (CPK 111 str. 5 d.). Todėl atmetami kaip nepagrįsti ieškovo atskirojo skundo argumentai, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteistinos dėl to, kad atsiliepimą pasirašė atsakovo advokatas. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos sudėtingumą, atsakovo advokato paruošto procesinio dokumento turinį bei 2011 m. lapkričio 23 d. vykusio teismo posėdžio trukmę nusprendžia, kad atsakovo pirmojoje instancijoje patirtų išlaidų dydis (1 800 Lt) yra protingas bei neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta ieškovo atskirojo skundo argumentus dėl nepagrįsto bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš ieškovo atsakovui priteisimo.

Pareiškėjas pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą atidėti atskirojo skundo nagrinėjimą arba šią civilinę bylą sustabdyti, motyvuodamas naujai paaiškėjusia aplinkybe, jog Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012 m. sausio 31 d. nutarimu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. gruodžio 13 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-01270-10 ir tyrimas atnaujintas. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog vyksta ikiteisminis tyrimas, nepatenka į įstatymo leidėjo įtvirtintą baigtinį sąrašą atvejų, kuomet nagrinėjama byla turi būti privalomai stabdoma (CPK 163 str.). Tuo tarpu kaip šiame ikiteisminiame tyrime naujai paaiškėjusios aplinkybės įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tai yra turės įtakos teismo nustatytai pareiškimo dėl proceso atnaujinimo paduoti termino skaičiavimo pradžiai, pareiškėjas nepateikė. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė šios bylos fakultatyviojo sustabdymo pagrindo ar bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindo (CPK 12 str., 162² str., 164 str., 178 str.). Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar jį sustabdyti netenkina.

Be to, teisėjų kolegija iš pareiškėjo prašymo dėl atskirojo skundo nagrinėjimo atidėjimo/sustabdymo turinio nustatė, kad pareiškėjas kaip CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą nurodo jau ne ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvusį liudytojo apklausos protokolą, o paties ikiteisminio tyrimo atnaujinimo faktą. Kadangi atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, taip pat atskirajame skunde negali būti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių nenagrinėja kaip negalinčių sudaryti apeliacijos objekto (CPK 306 str. 2 d., 312 str., 338 str.).

Apeliacine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo (ieškovo) I. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties, pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str.). Todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo, įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo atmestas (CPK 339 str.). Taigi, civilinė byla pagal pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo jau yra baigta nagrinėti. Tuo tarpu pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo vykdymą iki bus baigta nagrinėti civilinė byla dėl proceso atnaujinimo. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl sprendimo vykdymo sustabdymo atmetamas kaip negalintis sukurti jokių teisinių pasekmių jau išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo (CPK 372 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 5 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šiuo atveju pareiškėjas atskirąjį skundą pateikė per įstatymo nustatytus terminus, jo turinys iš esmės atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CPK 306 str., 335 str., 337 str.). Be to, nors ieškovo atskirojo skundo pagrindą sudarė deklaratyvus argumentai, jų negalima pripažinti akivaizdžiai nelogiškais ir nepagrįstais, prieštaraujančiais nusistovėjusiai teismų praktikai ar teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija netenkina atsakovo prašymo dėl 20 000 lt baudos ieškovui paskyrimo už piktnaudžiavimą procesine teise pareikšti atskirąjį skundą (CPK 12, 95 str. ir 178 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 276 straipsniu, 302 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti ieškovo I. R. prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo/sustabdymo.

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ištaisyti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje padarytus rašymo apsirikimus: vietoj „[...] I. R., pateikęs prašymą, su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino 2010-05-17 [...]“ įrašyti: „[...] I. R., pateikęs prašymą, su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino 2011-05-17 [...]“ ir vietoj „[...] I. R. apie jo nurodytas naujas esmines bylos aplinkybes turėjo realią galimybę sužinoti 2010 m. gegužės 17 d. [...]“ įrašyti „[...] I. R. apie jo nurodytas naujas esmines bylos aplinkybes turėjo realią galimybę sužinoti 2011 m. gegužės 17 d. [...]“.

Netenkinti atsakovo V. P. prašymo skirti ieškovui I. R. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.