Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.2.; 2.6.2.4.3.; 2.6.4.4.2.; 2.6.2.8.; 2.6.5.2.1.; 3.2.6.1.; (S)

2016 m. liepos 20 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Donatai Matuzevičienei, dalyvaujant ieškovei S. N., jos atstovei advokatei Lilijai Semaško, atsakovo D. N. atstovui advokatui Artūrui Cibulskui, viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. N. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, pareikštą atsakovui D. N., išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracija Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų K. N. ir H. N. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 163 EUR kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės; pripažinti atsakovui asmenine nuosavybe priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; padalinti santuokos metu įgytą turtą; priteisti iš atsakovo ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė 2016-05-30 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo patikslino ieškinio reikalavimus, prašydama šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 162,50 EUR, o nuo 2016-01-01 po 175 EUR kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovo 1258 EUR dydžio išlaikymo įsiskolinimą; priteisti iš atsakovo 2715 EUR dydžio kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus; priteisti atsakovui transporto priemonę TOYOTA YARIS VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1000 EUR kompensaciją; nustatyti ieškovei su vaikais uzufruktą ½ daliai atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), iki nepilnamečio H. N. pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog iš dalies sutinka su ieškinio reikalavimais. Atsakovas nesutiko, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš atsakovo turi būti priteisiamas nuo 2015-06-01, kadangi išlaikymą nepilnamečiams vaikams atsakovas teikė ir iki ieškinio padavimo, teikia ir dabar. Atsakovas visą laiką vienas apmokėdavo visus komunalinius mokesčius už butą, internetą, kabelinę televiziją, dukros mobilųjį telefoną, atsakovui taip pat tekdavo visos išlaidos susijusios su automobiliu, kuriuo naudodavosi šeima. Už likusius pinigus atsakovas pirkdavo maistą visai šeimai bei įvairius bendrai naudojamus dalykus. Atsakovas nuo 2016 metų sausio mėnesio pinigų į ieškovės sąskaitą neperveda, kadangi pinigus skiria savo nuožiūra vaikų poreikiams. Teismo posėdyje nurodė, jog sutinka, kad ieškovei būtų nustatytas uzufruktas suteikiantis teisę jai gyventi ½ dalyje atsakovo buto, todėl nesutinka ieškovei kompensuoti dalies lėšų, kurios buvo bendrai investuotos į atsakovo buto renovaciją ir remontą, nes ieškovė gyvendama bute naudosis jo pagerinimais.

Išvadą duodanti institucija pateiktoje išvadoje nurodė, jog abu tėvai tinkamai rūpinasi vaikais, jiems namuose sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, žaisti, ilsėtis.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu santuoką sudarė 2003-07-18 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1578, (b.l. 6). Santuokos metu šalys susilaukė vaikų K. N., gimusios (duomenys neskelbtini), ir H. N., gimusio (duomenys neskelbtini).

Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškinio reikalavimuose ieškovė išreiškė reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas nepakankamai rūpinosi šeimos gerove, buvo pasyvus vaikų auklėjime. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė priešingas aplinkybes. Atsakovas nurodė, jog jis prižiūrėjo nepilnamečius vaikus, jais rūpinosi ir išlaikė. Ieškovė 2016-05-30 pateikė patikslintą ieškinį, kuriame patikslino reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, prašydama santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi tarp šalių neliko ginčo dalyje dėl santuokos nutraukimo, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog santuoka iširo išimtinai dėl vieno sutuoktinio kaltės, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Ieškovei prašant, po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nepilnametė K. N., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo dukra, o nepilnametis H. N., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo sūnus (b.l. 13, 14). Ieškovė prašo nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Tarp šalių nėra ginčo, kad nepilnamečiai šalių vaikai gyventų su ieškove. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai įgyvendintų motinos valdžią, todėl nepilnamečių šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove (CK 3.169 straipsnio 1 dalis).

CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga tenka tiek vaiko motinai, tiek vaiko tėvui, nesvarbu, su kuriuo iš jų nepilnamečiai vaikai gyvena. Todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas privalo vykdyti savo pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalys išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje gali nustatyti viso išlaikymo vertę; šiuo atveju vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną MMA. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ši CK norma netaikytina, nes reguliuoja kitus – išlaikymo iki gyvos galvos – teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje L. B. v. G. B., bylos Nr. 3K-3-209-916/2016).

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo 2015-12-09 iki 2015-12-31 po 162,50 EUR kas mėnesį, nuo 2016-01-01 iki vaikų pilnametystės – po 175 EUR per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas sutinka teikti 162,5 EUR dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui. Atsiliepime į ieškinį atsakovas pažymėjo, jog yra laisvai samdomas darbuotojas, įregistravęs individualią veiklą. Atsakovas savo ateitį sieja su programavimu, todėl tikisi, kad susiras gerai apmokamą darbą ir materialiai aprūpinti savo vaikus. Kaip matyti, tarp šalių yra iškilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio. Ieškovė savo reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo grindžia tuo, jog kiekvienam vaikui kas mėnesį reikalinga 350 EUR suma: maistui – ne mažiau nei 200 EUR, aprangai – 30 EUR, būstui – 30 EUR, sveikatai, higienai – 20 EUR, lavinimui – 20 EUR, sūnaus ugdymui prisideda 60 EUR mokestis už darželį, laisvalaikiui, atostogoms – 30 EUR, kitoms nenumatytoms išlaidoms – 20 EUR. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė dirba UAB FMĮ „ORION SECURITIES“, jos vidutinis darbo užmokestis yra 1184,75 EUR neatskaičius mokesčių (b.l. 48 – 52). Jos vardu neregistruotas joks kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas (b.l. 60,62). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas nuo 2013-11-22 vykdo individualią veiklą (b.l. 53 – 59). Byloje pateiktas gyventojo individualios veiklos pajamų apskaitos žurnalas iš kurio matyti, jog atsakovo pajamos iš individualios veiklos vidutiniškai buvo 419,15 EUR (b.l. 100 – 101). Atsakovo vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), transporto priemonė TOYOTA YARIS VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 61, 63).

Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų aukščiau paminėtas aplinkybes dėl nepilnamečių vaikų poreikių, to, jog nepilnamečiams vaikams yra reikalingas 350 EUR dydžio išlaikymas kiekvieną mėnesį. Atsakovas sutinka nepilnamečiams vaikams teikti 162,50 EUR dydžio išlaikymą. Ieškovės pajamos yra daugiau nei du kartus didesnės nei atsakovo, todėl ji gaudama didesnes pajamas proporcingai gaunamų pajamų dydžiui gali nepilnamečių vaikų išlaikymui skirti didesnę sumą, jei mano tai esant reikalinga. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo periodinį 162,50 EUR dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, mokamą kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės (CK3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

CK 3.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. CK 3.190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas. Kadangi su ieškove nustatoma šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ieškovei tenka pareiga turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarkyti uzufrukto teisėmis.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas, išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, bet ne daugiau nei už tris metus. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą 1258 EUR, kuris, ieškovės manymu, susidarė nuo 2015-06-01 iki 2015-12-09 (ieškinio padavimo teismui dienos). Ieškovė nurodė, kad su atsakovu nustojo gyventi santuokinį gyvenimą ir vesti bendrą ūkį 2015 metų birželio mėnesį. Nuo to laiko iki lapkričio mėnesio atsakovas abiem vaikams skyrė iš viso 761 EUR (320 EUR rugsėjo mėnesį, 220 EUR spalio mėnesį, 221 EUR lapkričio mėnesį). Per ieškovės minėtą laikotarpį buvo susidaręs 2019 EUR dydžio išlaikymo įsiskolinimas, tačiau atėmus atsakovo sumokėta 761 EUR sumą, lieka 1258 EUR dydžio išlaikymo suma. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu nesutiko, nurodydamas, jog jis vienas apmoka komunalines paslaugas už butą, kuriame gyvena šalys ir jų nepilnamečiai vaikai. Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, jog komunalinius mokesčius už butą moka atsakovas, kokią sumą ji nežino, kadangi nesidomėjo. Ieškovė taip pat nurodė, kad jai žinoma, jog atsakovas leidžia laiką su nepilnamečiais vaikais, kartą į savaite atsakovas vaikus nusiveža pietauti, nepilnametei dukrai duoda kišenpinigius - apie 10 EUR į savaitę. Kaip matyti iš išdėstyto, ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo argumentus, kad atsakovas visą laiką mokėjo komunalinius mokesčius, leidžia laiką su nepilnamečiais vaikais, duoda nepilnametei dukrai kišenpinigių. Šalys su nepilnamečiais vaikais iki šiol gyvena kartu, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas savo nepilnamečių vaikų neišlaiko, jais nesirūpina. Ieškovė turėjo pareigą įrodyti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 178 straipsnis), tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas dėl 1258 EUR išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), iki H. N. pilnametystės. Ieškovė nurodo, jog ji neturinti kur gyventi kartu su nepilnamečiais vaikais, be to, vaikai yra pripratę prie namų aplinkos, vaikų gydymo, ugdymo ir mokymosi įstaigos yra šalia namų. Santaupų, už kurias ieškovė galėtų nusipirkti kitą gyvenamąją vietą sau ir vaikams, ji neturinti, visas uždirbamas pajamas ieškovė skirdavo šeimos poreikiams, taip pat ir būsto gerinimui. Atsakovas iš esmės sutiko su ieškovės reikalavimu nustatyti uzufruktą į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog tenkinus ieškovės reikalavimą ir nustačius uzufruktą į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), nėra tikslinga tenkinti kitą ieškovės reikalavimą dėl 2715 EUR dydžio kompensacijos ieškovei priteisimo už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą, kadangi ieškovė naudosis šiomis savo ir atsakovo investicijomis į butą iki nepilnamečio H. N. pilnametystės. VĮ „Registrų centras“ pažymoje apie nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad butas yra dviejų kambarių, 44,51 m² (b.l. 64). Pateiktoje išvadoje, išvadą duodanti institucija nurodo, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis, žaisti bei ilsėtis (b.l. 71 – 75). Tarp šalių ginčo dėl uzufrukto nustatymo nėra, taip pat byloje nėra duomenų, dėl kurių ieškovės reikalavimas negalėtų būti tenkinamas. VĮ „Registrų centras“ duomenis ieškovės vardu nėra registruoto kito nekilnojamojo turto, kuriame ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais galėtų gyventi (b.l. 62), todėl nenustatant uzufrukto, vaikai būtų priversti pakeisti įprastinę gyvenamąją aplinką, kas gali būti neigiamu veiksniu jų raidai ir socialiniam vystymuisi, todėl atsižvelgiant į išdėstytą ir byloje esančius įrodymus, ieškovės prašymas nustatyti uzufruktą 1 ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), iki H. N. pilnametystės, t.y. iki 2029-07-14, tenkintinas (CK 71 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Tarp šalių nėra ginčo, kad į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą buvo investuota 5430 EUR šalių piniginių lėšų.

Kaip aukščiau minėta, ieškovė patikslintu ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovo 2715 EUR dydžio kompensaciją už atsakovui asmenines nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad buto remontui šalys naudojo šeimos bendrai sukauptas lėšas. Ieškovė asmeniškai panaudojo 3000 Lt (kas atitinka 868,86 EUR) santaupų, taip pat 2000 Lt (kas atitinka 579,24 EUR) pasiskolino iš senelio. Pritrūkus pinigų, šalys su AB DNB banku sudarė 2009-09-07 kreditavimo sutartį dėl 5000 Lt (kas atitinka 1448,10 EUR) kredito, kurį ieškovė padengė savo lėšomis (b.l. 18 – 20, 21). Atsakovas atsiliepime į ieškinį pažymi, kad visus remonto darbus bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko atsakovo patėvis, todėl, ieškovo teigimu, šalys remonto darbams sutaupė apie 10000 Lt (kas atitinka 2896,20 EUR). teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pažymėjo, jog nustačius uzufruktą minėtam butui iki H. N. pilnametystės, t.y. iki 2029 metų, ieškovė naudotųsi ne tik savo investicijomis į šį nekilnojamąjį turtą, tačiau ir atsakovo investicijomis, butas iki 2029 metų dėvėsis, todėl nėra pagrindo ieškovei priteisti 2715 EUR kompensacijos. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo nurodytas aplinkybes, sutinka su tuo, jog ieškovė dar 13 metų (iki H. N. pilnametystės 2029 metų) gyvendama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji taip pat naudosis buto pagerinimais, kurie buvo atlikti tiek už ieškovės, tiek už atsakovo pinigines lėšas, todėl nustačius ieškovei uzufruktą į ½ dalį atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, nėra protinga ir teisinga tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 2715 EUR dydžio kompensaciją už atsakovui asmenines nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, šis ieškovės reikalavimas atmestinas.

CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas bei vieno ir kito asmeninis turtas. Pagal VĮ „Registrų centras“ išrašus, ieškovė nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (b.l. 60, 62). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė TOYOTA YARIS VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo įgyta šalių santuokos metu, todėl laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 388 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovo vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, todėl laikytinas asmeniniu atsakovo turtu, kuris nedalintinas nutraukiant santuoką ir į bendro turto balansą neįtraukiamas (b.l. 63 – 64) (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kito turto šalys santuokos metu neįsigijo.

Ieškovė teismo prašo transporto priemonę TOYOTA YARIS VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 2000 EUR priteisti atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisti 1000 EUR dydžio kompensaciją už atsakovui atitenkančią transporto priemonę. Tarp šalių ginčo dėl dalinamos transporto priemonės vertės nekilo, atsakovas sutiko, kad jam būtų priteista minėtoji transporto priemonė, o ieškovei būtų priteista 1000 EUR dydžio kompensaciją už atsakovui atitenkančią transporto priemonę. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu turto abiem sutuoktiniams natūra padalinti negalima, turtas priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovui priteistina transporto priemonė TOYOTA YARIS VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 2000 EUR, o ieškovei iš atsakovo priteistina 1000 EUR dydžio kompensacija už atsakovui natūra atitenkančią transporto priemonę.

Ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 500 EUR dydžio žyminį mokestį (b.l. 8). Ieškovei patikslinus ieškinį ir sumažinus turtinius reikalavimus, už ieškinį turėjo būti sumokėtas 152,43 EUR žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai,). Kadangi ieškovė už pareikštą patikslintą ieškinį sumokėjo žyminio mokesčio daugiau nei turėjo sumokėti, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jai grąžintina 347,57 EUR suma.

Šalių santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš atsakovo ieškovei priteistinas 20,50 EUR žyminis mokestis. Iš dalies patenkinus ieškovės turtinius reikalavimus (27 procentai), iš atsakovo ieškovei priteistina 30,09 EUR dydžio jos sumokėto žyminio mokesčio suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas 2015-12-31 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo, todėl iš atsakovo nepriteistinas žyminis mokestis už iš dalies patenkintą ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pritesimo.

Pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų teikimu sudarė 6,42 EUR. Viso patenkinus 71 procentą ieškovės reikalavimų, iš ieškovės valstybei turėtų būti priteista 1,86 EUR dydžio patirtų pašto išlaidų suma. Kadangi ši suma yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-11-07 nutarimu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina suma (3 EUR), o atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, bylos nagrinėjimo metu patirtos pašto išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos.

Už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 225,81 EUR išlaidas (b.l. 146). Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies (71 procentas), iš ieškovės valstybės naudai priteistina 65,48 EUR bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, CPK 96 straipsnio 3 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

I. S. Noreikienės, a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2003-07-18 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1578, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečių vaikų K. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir H. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove S. N., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai K. N., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinį 162,50 EUR (vieno šimto šešiasdešimt dviejų eurų, 50 centų) dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-09) iki dukros pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui H. N., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinį 162,50 EUR (vieno šimto šešiasdešimt dviejų eurų, 50 centų) dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-09) iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams K. N. ir H. N., priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo, vykdyti skubiai.

Atsakovui D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisti transporto priemonę TOYOTA YARIS VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 EUR (vieno tūkstančio eurų) dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui D. N. natūra atitenkančią transporto priemonę TOYOTA YARIS VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti ieškovei S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) uzufruktą – teisę gyventi ½ dalyje atsakovui D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybes teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki sūnaus H. N., a.k. (duomenys neskelbtini) pilnametystės, t.y. iki 2029-07-14.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 50,59 EUR (penkiasdešimt eurų ir 59 centus) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti ieškovei S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) iš valstybės biudžeto dalį, t.y., 347,57 EUR (tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 57 centus), 2015-12-04 vietiniu lėšų pervedimu sumokėto žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija pagal šį teismo sprendimą.

Priteisti iš ieškovės S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 65,48 EUR (šešiasdešimt penkis eurus ir 48 centus) už antrinės teisinės pagalbos atsakovui suteikimą. Antrinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją siųsti civilinės metrikacijos skyriui, vedybų sutarčių registrui, Nekilnojamojo turto registrui, VĮ „Regitra“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.