- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- T-1450-992/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09211-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Nuteistasis
- E. K.
Teikimo Nr. T-1450-992/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09211-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.
2022 m. gruodžio 7 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl priteistos sumos išdėstymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-312-992/2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-312-992/2022 pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Iš dalies tenkintas nukentėjusiojo E. N. civilinis ieškinys, iš E. K. priteista E. N. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 800 Eur patirtos atstovavimo išlaidos. Tenkintas civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys, iš E. K. priteista 1 111,40 Eur turtinės žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu nuteistojo E. K. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendis pakeistas: pripažinta E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys; sumažinta nukentėjusiajam E. N. priteistos neturtinės žalos dydis iki 700 Eur; kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendis paliktas nepakeistas. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 15 d.
2022 m. lapkričio 17 d. gautas nuteistojo E. K. prašymas pagal įsiteisėjusį Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendį priteistus civilinius ieškinius (1 500 Eur suma E. N. naudai ir 1 111,40 Eur suma Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai) išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui: pirmus devynis mėnesius mokant po 260 Eur per mėnesį (iš jų 57,44 proc. arba 149,34 Eur mokant E. N., o kitą dalį 42,56 proc. arba 110,66 Eur – Vilniaus teritorinei ligonių kasai), paskutinį dešimtą mėnesį sumokant likutį – 271,40 Eur (155,94 Eur – E. N. ir 115,46 Eur – Vilniaus teritorinei ligonių kasai), pirmąjį mokėjimą atliekant 2022 m. gruodžio 16 d. (kadangi darbo užmokestis išmokamas kiekvieno mėnesio 15 d.). Prašyme taip pat nurodoma, kad E. K. finansinė padėtis yra sunki, jis dirba nuo 2022 m. liepos 27 d. (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį, jo mėnesinės pajamos sudaro (duomenys neskelbtini) Eur neatskaičius mokesčių, atskaičius mokesčius – (duomenys neskelbtini) Eur. 2022 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo E. K. patikslintas prašymas, kuriame nurodoma, jog 2022 m. gruodžio 2 d. iš brolio E. K. pasiskolino 1 500 Eur sumą ir tą pačią diena šia sumą pervedė E. N. (pateikia pavedimą patvirtinantį banko išrašą), t. y. nebeturi skolos E. N., todėl prašo pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendį priteistą Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį 1 111,40 Eur išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui: pirmus devynis mėnesius mokant po 110 Eur per mėnesį, dešimtą mėnesį sumokant likutį – 121,40 Eur, pirmąjį mokėjimą atliekant 2022 m. gruodžio 16 d. (kadangi darbo užmokestis išmokamas kiekvieno mėnesio 15 d.).
Nuteistojo E. K. prašymas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113 straipsnis numato, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Atsižvelgiant į tai, kad BPK normos nereglamentuoja klausimų, susijusių su civilinio ieškinio atlyginimo vykdymu bei į tai, kad BPK nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai, sprendžiama, jog CPK 284 straipsnio nuostatos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nagrinėdamas nuteistojo prašymą dėl priteisto civilinio ieškinio atlyginimo išdėstymo dalimis. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji pagerės ateityje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2004, Nr. 3K-7-61/2011). Bet koks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui (nuteistajam), o išieškotojas (nukentėjusysis neturi patirti nepagrįstų nuostolių).
Nuteistasis E. K. savo prašymą iš esmės grindžia sunkia finansine padėtimi. Vertinant nuteistojo turtinę padėtį nustatyta, kad E. K. gauna kiek didesnį nei vidutinį atlyginimą neatskaičius mokesčių (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) Eur atskaičius mokesčius), nes valstybės nustatyta minimali alga nuo 2022-01-01 yra 730 Eur (neatskaičius mokesčių), o nuo 2022-01-01 vidutinis šalies darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų 2022 m. valstybinio socialinio draudimo įmokos bazei skaičiuoti – 1 504,10 Eur (neatskaičius mokesčių), vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 2022 m. III ketvirtį sudarė 1 799 Eur (neatskaičius mokesčių). E. K. nevedęs, išlaikytinių neturi, dirba ir gauna kiek aukštesnes nei vidutines pajamas. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad jo būtinosios kas mėnesinės išlaidos sudaro (duomenys neskelbtini) Eur (būstas ir jo išlaikymas) plius apie (duomenys neskelbtini) Eur (už mobiliojo telefono ryšio paslaugas), plius (duomenys neskelbtini) Eur (įsiskolinimo Sodrai dengimas), kas iš viso sudaro (duomenys neskelbtini) Eur.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir iš E. K. pateiktų duomenų matyti, kad tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ir dabar E. K. dirba, nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio gauna stabilias ir aukštesnes nei vidutines pajamas, kasmėnesinės privalomosios išlaidos nėra didelės. Aptarti E. K. turtinę padėtį apibūdinantys duomenys jo turtinės padėties objektyviai neleidžia laikyti sunkia, todėl darytina išvada, kad E. K. turtinė padėtis, leidžianti įvykdyti visą žalos atlyginimą iš karto, yra kiek ribota, tačiau nėra tokia bloga, kad sąlygotų būtinybę išdėstyti nuosprendžio dalį, susijusią su civilinio ieškinio vykdymu.
Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl žalos mokėjimo išdėstymo, svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas ne tik su skolininko (nuteistojo), bet ir su kreditoriaus (civilinio ieškovo) interesais. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje dar nebuvo išduotas vykdomasis raštas, todėl E. K. gali kreiptis į Vilniaus teritorinę ligonių kasą dėl mokėjimo išdėstymo ar taikos sutarties sudarymo. Kartu pažymėtina, kad CPK 595 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė ir priverstinio vykdymo proceso metu išieškotojui ir skolininkui sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 595 straipsnio 2 dalis). Įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tokiu būdu, E. K., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti viso jam priteisto civilinio ieškinio, turi galimybę neprasidėjus priverstinio išieškojimo procesui kreiptis į civilinę ieškovę dėl mokėjimo išdėstymo, o jam prasidėjus, kreiptis į antstolį dėl atitinkamo sprendimo priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siekiant užtikrinti tiek civilinio ieškovo, tiek nuteistojo interesų pusiausvyrą, į tai, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas, nuteistojo E. K. prašymas dėl nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio mokėjimo išdėstymo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,
nutaria:
Netenkinti E. K. prašymo dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-312-992/2022 nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio mokėjimo išdėstymo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.