Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Danguolė Martinavičienė, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios UAB „Baltspeda“ bankroto administratorės UAB „Verslo valdymo centras“ atstovui advokatui T. J., atsakovui T. M., jo atstovams advokatams E. R. ir A. V., trečiojo asmens UAB DK „Lamantinas“ atstovei L. Z., trečiojo asmens VĮ Turto bankas atstovei O. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios UAB „Baltspeda“ ieškinį atsakovui T. M. dėl juridinio asmens dalyvio veiksmų pripažinimo nesąžiningais ir juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles, tretieji asmenys UAB DK „Lamantinas“, VĮ Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Muitinės procedūrų pažeidimai, dėl kurių atsirado pagrindas ieškovės mokestinei nepriemokai, prasidėjo ir tęsėsi laikotarpiu, kai atsakovas buvo ieškovės, kaip juridinio asmens, dalyviu. Pažeidimai susiję su ieškovės siekiu sumažinti mokėtinus mokesčius į valstybės biudžetą arba jų nemokėti apskritai. Ieškovė deklaravusi muitinio tranzito procedūrą jų nebaigdavo, tokiu būdu išvengiant mokesčių, kuriuos reikėtų sumokėti įvežant prekes į Lietuvos Respublikos teritoriją, įvežusi transporto priemones į Lietuvos Respubliką nepagrįstai taikė sandorio vertės metodą, įformindama muitines procedūras muitinei pateikė neteisingą informaciją, ieškovės pateikti duomenys muitinio forminimo metu, taip pat ieškovės apskaitoje buvo neteisingi ir iškraipyti, ieškovė pasirinkusi sandorio vertės metodą ir negalėdama jo taikymo pagrįsti, o vėliau teikusi muitinei neteisingą ir iškraipytą informaciją, neteisėtai siekė išvengti mokestinės prievolės valstybei.

Už ieškovės padarytus pažeidimus, dėl kurių buvo priimti sprendimai, buvo ir yra atsakingas atsakovas. Atsakovas būdamas tiek vadovu, tiek vienasmeniu valdymo organu turėjo pareigą organizuoti muitinės procedūrų įforminimą nepažeidžiant teisės normų reikalavimų (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 d.). Ieškovė muitinės procedūrų pažeidimus darė sistemiškai, ieškovė ir jai vadovaujantys asmenys nesiekė šių pažeidimų ištaisyti ar jų išvengti. Bet kuris sąžiningas, teisingas ir protingas asmuo, kuris siekia elgtis nepažeidžiant teisės normų aktų reikalavimus, konstatavus teisės pažeidimą siekia jį pašalinti arba sumažinti padaryto pažeidimo neigiamas pasekmes, priešinga veikla neatitiktų protingos verslo rizikos ir prieštarautų geriems verslo standartams. Ieškovė veikė priešingai, taip pat ieškovė, konstatavus jos neteisėtus veiksmus muitinės procedūrų metu, toliau tuos pačius pažeidimus darė ir didino mokestinę nepriemoką valstybei. Kryptingas ir sistemiškas tų pačių pažeidimų darymas, neįvertinant tokių pažeidimų neigiamų teisinių pasekmių ieškovei, leidžia daryti išvadą, jog ieškove, kaip juridiniu ribotos civilinės atsakomybės asmeniu, buvo naudojamasi siekiant įvežti transporto priemones į Lietuvos Respubliką ir neteisėtai laikinai išvengti mokesčių prievolės, o konstatavus tokius pažeidimus ir atsiradus mokestinei nepriemokai, šios prievolės realiai nevykdyti pradedant ieškovei bankroto procedūrą. Taigi atsakovas, veikdamas juridinio asmens vardu, prisidengdamas savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, piktnaudžiavo ieškovės, kaip juridinio asmens, savarankiška ir ribota atsakomybe, siekdamas išvengti tiesioginės savo atsakomybės.

Ieškovė, darydama pažeidimus, kurių pagrindu atsirado mokestinė nepriemoka, veikė per savo atstovą, vienasmenį valdymo organą, o kartu ir juridinio asmens dalyvį, kuriuo buvo atsakovas. Ieškovė per jai vadovaujančius asmenis pažeidimus darė tyčia ir jų siekė. Nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų patvirtinti, kad bet kuriuo atveju, kai buvo neužbaigta muitinio tranzito procedūra, ieškovė tokios procedūros negalėjo užbaigti ne dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovės teikiama informacija apie įvežtų transporto priemonių vertę būtų pagrįsta. Priešingai, konstatuota, jog ieškovė neatskleidė visos informacijos apie įsigytų transporto priemonių vertę, teikia neteisingą informaciją. Tuo atveju, jeigu ieškovė nebūtų padariusi teisės pažeidimų nurodytų sprendimuose ir tinkamai vykdžiusi muitinės procedūras, ieškovė galėjo išvengti mokestinės nepriemokos ir su tuo susijusių neigiamų pasekmių (baudų ir delspinigių). Neteisėti, tyčiniai ieškovei vadovaujančio asmens veiksmai, kuriais buvo padaryti sprendimuose nurodyti pažeidimai yra nesąžiningi, nes dėl šių veiksmų ieškovei atsirado prievolė kreditoriui valstybei, kurios ieškovė negali įvykdyti. Jeigu šių neteisėtų veiksmų nebūtų, nebūtų atsiradusi ir prievolė ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

Atsakovo neteisėti ir nesąžiningi veiksmai padarant pažeidimus, dėl kurių ieškovei buvo nustatyta 3 904 043,32 Lt mokestinė nepriemoka, lemia atsakovo teisinę atsakomybę už ieškovės prievolių pagal priimtus sprendimus neįvykdymą. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams, jog jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriui; nustačius, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo, tokiu atveju pakanka konstatuoti, jog sandoris nesąžiningas, neanalizuojant sandorio teisėtumo klausimo; nesąžiningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariąją atsakomybę. Ieškovei negalint įvykdyti 3 904 043,32 Lt prievolės pagal sprendimus, konstatavus, jog prievolės atsiradimas ir jos neįvykdymas yra tiesiogiai nulemtas atsakovo neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, sudaro pagrindą ieškovei reikalauti, kad prievolę įvykdytų atsakovas.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas T. J. ieškinį palaikė, akcentavo, kad ieškinys atsakovui pareikštas kaip juridinio asmens dalyviui, turint omeny aplinkybę, kad tuo pat metu jis buvo ir ieškovės vadovu, be to, ieškinys pareikštas ne dėl žalos atlyginimo, o dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų CK 2.50 str. 3 dalies pagrindu, todėl ieškinio senaties termino klausimas teisiškai neaktualus, nes faktinis ir teisinis pagrindas nėra žalos atlyginimas. Atsakovui turi būti taikoma civilinė atsakomybė prieš kreditorius, nes jo veiksmai buvo nesąžiningi, tyčiniai, nes jam būnant vadovu atsirado beveik 4 mln. Lt mokestinė nepriemoka, atsakovas atliko tokius veiksmus, kurie sudarytų prielaidas neatsirasti mokestinei prievolei: būdavo įvežamos transporto priemonės kaip tranzitu, bet procedūra būdavo neužbaigiama (teikdavo muitinei melagingą informaciją), antra grupė pažeidimų susiję su netinkamų dokumentų pateikimu muitinei (buvo nusikalstami veiksmai, klastojami dokumentai). Įmone buvo prisidengiama, pasinaudota, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmeniu, kad būtų sudaryta teisėtos veiklos regimybė, ne pasisavinant daiktus, ne iššvaistant, o nesąžiningai išvengiant mokestinės prievolės. Nurodė, kad atsakovas šioje byloje nepagrįstai kvestionuoja muitinių sprendimus, kadangi jie įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Nors dalis sprendimų surašyta, kai atsakovas jau nebebuvo vadovu, bet jie yra išvestiniai iš ankstesnių – juose apskaičiuoti delspinigiai.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovės reikalavimui 2012 m. sausio 20 d. suėjo CK 1.125 str. 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trijų metų ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminas, skaičiuotinas nuo nutarties dėl bankroto bylos ieškovei įsiteisėjimo dienos, todėl prašo taikyti ieškinio senatį. Pažymi, kad paskutinis kreditorinių reikalavimų pareiškimo terminas suėjo 2009 m. kovo 9 d. Iki to laiko buvo priimti ir visi teritorinių muitinių sprendimai, kuriais grindžiamas ieškinys. Vilniaus teritorinė muitinė netgi suspėjo sumažinti savo kreditorinį reikalavimą 2009 m. gegužės 12 d. raštu. Ieškovė neįrodė CK 2.50 str. 3 dalies taikymui būtinų sąlygų visumos, nenurodė ir nepagrindė kokius neteisėtus (nesąžiningus ar kaltus) veiksmus atliko atsakovas, dėl kurių įmonė nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovė atsakovo atsakomybę kildina tik iš fakto, kad muitinių sprendimai priimti atsakovui buvus akcininku arba dėl veiksmų, kurie atlikti atsakovui buvus akcininku, tačiau buvimas akcininku pats savaime nėra nesąžiningas ar neteisėtas veiksmas. Be to, atsakovas buvo akcininku, o kartu ir direktoriumi, nuo 2003 m. kovo 23 d. iki 2007 m. gegužės 2 d., t. y. tik dalį laikotarpio, už kurį ieškovė reikalauja žalos atlyginimo, dalis sprendimų, kuriuo ieškinį grindžia ieškovas, buvo priimta jau įmonę administruojant bankroto administratoriui, kuris jokių veiksmų nesiėmė. Atsakovas kaip akcininkas neturėjo kompetencijos ir nepriėmė jokių sprendimų dėl įmonės skolų mokėjimo, muitinės procedūrų vykdymo, ir neatliko jokių veiksmų, kurie būtų turėję įtakos muitinės sprendimams priimti, nepriėmė jokių sprendimų, kurie darytų įtaką bendrovės nemokumui ir nuostolių susidarymui, nepasisavino ir neišvaistė įmonės turto bei lėšų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad tą turtą/lėšas gavo atsakovas: kad atsakovas pagerino savo turtinę padėtį, išsimokėjo didesnius dividendus, ar kaip nors kitaip nesąžiningai pralobo kreditorių sąskaita. Reikšdama tokio pobūdžio ieškinį, atsakovo turtinės padėties pagerėjimą turi įrodinėti ieškovė. Atsakovas nieko nesąžiningai iš mokesčių nesumokėjimo negavo.

Teismų praktika numato, kad skirtingas dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais, atitinkamai pagal CK 2.50 str. 3 dalį ir 2.87 str. 7 dalį. Atsakovui, kaip direktoriui, atsakomybė už neteisėtus veiksmus galėtų kilti pagal CK 2.87 str. 7 dalį, jei pagal pareikštą ieškinio pagrindą ieškovė direktoriaus atsakomybės reikalautų, ko dabar nereikalauja, ir įrodytų neteisėtus direktoriaus sprendimus ar veiksmus bei kitas atsakomybės sąlygas. Be to, teismai taip pat akcentuoja, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės–komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 str. pagrindu.

Visi muitinės patikrinimai buvo už praėjusį įmonės veiklos laikotarpį, todėl įmonė toliau vykdė įprastą ūkinę–komercinę veiklą, kol nebuvo nustatyti ir nepanaikinti pažeidimai, t. y. įmonė nebetęsė toliau veiklos, o ją nutraukė, kai tik buvo nustatyti ir nepanaikinti pažeidimai. Atsakovo vadovavimo įmonei metu, atsakovas nesutiko su teritorinių muitinių sprendimais, juos skundė kaip neteisėtus ir nepagrįstus, kai kurie skundai buvo patenkinti, o atsakovui pasitraukus iš įmonės vadovo ir akcininko niekas muitinės sprendimų daugiau neskundė ir nebendradarbiavo su muitine, pastarajai atliekant tyrimus. Kaip matyti iš muitinės sprendimų, dėl tokio vengimo bendradarbiauti įmonei buvo skirtos baudos ir neperžiūrėti, bei galimai nepakeisti (sumažinant), sprendimai. Atsakovui nė karto nėra skirta jokia administracinė nuobauda už muitinės procedūrų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, be to, kaip ir reikalauja teisės aktai, už muitinės procedūrų veiksmų tinkamumą kiekvieną kartą buvo teikiama garantija – visada už ieškovo muitinės procedūrų tinkamumą garantuodavo trečiasis asmuo UAB DK „Lamantinas“. Draudžiamuoju įvykiu pagal draudiko atsakomybės atliekant muitinės procedūras draudimo taisykles buvo laikomas draudėjo prisiimtų įsipareigojimų muitinei neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas teisės aktuose numatyta tvarka ir atvejais sumokėti muitus ir mokesčius, atliekant muitinės procedūrą, kai dėl to draudikas gavo pretenziją iš muitinės. Taigi ieškovės veiklos rizika buvo drausta ir draudikas turėjo atlyginti rizikos pasekmes, jei būtų atsiradęs draudiminis įvykis. Tad jokia žala įmonei tiesiogiai negalėjo atsirasti. Muitinė ir ieškovas turėjo ir galėjo reikšti reikalavimus UAB DK „Lamantinas“, tačiau nei muitinė, nei ieškovas nesikreipė į garantą dėl galimai netinkamai atliktų muitinės procedūrų ir dėl to susidariusias nepriemokos (žalos) atlyginimo. Kadangi iš ieškovo ir kreditoriaus pusės reikalavimai UAB DK „Lamantinas“ nebuvo nepareikšti, vadinasi draudiminių įvykių iš viso nebuvo ir kreditorinis reikalavimas pavirtintas be pagrindo ir žalos iš atsakovo reikalaujama neteisėtai. Ieškovas į atsakovą galėjo nukreipti reikalavimą tik toje dalyje, kiek jam neatlygintų įmonės garantas UAB DK „Lamantinas“. CK 6.90 str., 6.92 str. 2 d.

Ieškovė nepateikė visų ginčijamų automobilių pardavimo sąskaitų. Automobilių įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumas parodytų automobilių realią kainą, t. y. ar buvo įsigyta už per nepagrįstai mažą kainą, ir ar pagrįsti su šiuo susiję muitinių sprendimai. Naudotų transporto priemonių importas ir eksportas, mokesčių mokėjimas yra įprastinė ieškovės veikla ir jo rizika. Jokios žalos nėra, kadangi mokestinė prievolė už ieškovo importuotas transporto priemones yra tik ieškovės prievolė, bet ne neteisėtais ir nesąžiningais veiksmais sukelta žala. Nesant nei neteisėtų veiksmų, nei žalos, apie priežastinį ryšį kalbėti apskritai neįmanoma. Net jei ieškovė ir būtų deklaravusi didesnę transporto priemonių vertę ir turėtų mokėti didesnį muito mokestį, šį mokestį turėtų mokėti pati ieškovė iš savo turimų lėšų. Jei tų lėšų ieškovė neturi, didesnio muito mokesčio apskaičiavimas situacijos nepakeistų – įmonė neturėtų iš ko to mokesčio sumokėti. Įmonė neturėjo lėšų sumokėti mokesčių jau tada. Lėšų įmonė turėjo tiek, kiek turėjo. Tai, kad muitinė priskaičiavo papildomų mokesčių, nekeitė tos situacijos – lėšų įmonėje vis tiek nebuvo, nepriklausomai nuo jokių atsakovo veiksmų. Ieškovė neįrodė, kad įmonė lėšų turėjo ir galėjo sumokėti muitinei, tačiau dėl atsakovo veiksmų šios įmonės lėšos buvo panaudotos kitiems tikslams, siekiant neatsiskaityti su muitine. Ir byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad įmonėje iki muitinės sprendimų buvo lėšų, iš kurių įmonė galėjo atsiskaityti, o atsakovas, sužinojęs apie muitinės sprendimus, ėmėsi veiksmų, dėl kurių įmonėje neliko lėšų ar turto. Muitinė patikrinimus atliko už įmonės praėjusį laikotarpį. Iš esmės visi patikrinimai buvo atlikti ir užbaigti per laikotarpį nuo 2007 m. spalio 15 d. iki 2008 m. vasario 26 d., t. y. per ne pilnus 4 mėnesius. Po atliktų patikrinimų, įmonė nebetęsė veiklos, t. y. nebebuvo atliekami jokie veiksmai, kuriais būtų didinamos atsiradusios prievolės. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio, kad prievolė muitinei atsirado dėl atsakovo kaltės, ir kad dėl būtent atsakovo kažkokios neteistos veikos įmonė tapo nemoki.

Abejonių kelia ir muitinių surašyti patikrinimo aktai ir jų pagrindu priimti sprendimai.

Teismo posėdžio metu atsakovas T. M., jo atstovai advokatai E. R. ir A. V., atsiliepimo atsikirtimus palaikė, pateikė rašytinius paaiškinimus. Akcentavo, kad ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovės nurodytus veiksmus atliko ieškovė kaip juridinis asmuo, ieškovė nepagrįstai juridinio asmens atsakomybę bando perkelti atsakovui. Vien įsiskolinimo muitinei faktas nepatvirtina atsakovo nesąžiningų veiksmų ir nesusijęs su žalos kreditoriams padarymu, įmonės nemokumo padidinimu. Kai tik buvo apskaičiuota 3.9 mln. Lt mokestinė nepriemoka, nuo sekančios dienos įmonė nebegalėjo įvykdyti prievolių, nes įmonė tapo nemoki, skolos viršijo pusę turto vertės. Tačiau muitinė nesikreipė dėl mokesčių sumokėjimo į draudiką UAB DK „Lamantinas“. Būdamas vadovu atsakovas ėmėsi veiksmų – draudėsi, muitinei buvo teikiamos garantijos, gynė įmonės interesus skųsdamas muitinės sprendimus. Ieškovės pozicija nenuosekli, nes dėl atsakovo veiksmų, kai dėl apskųstų muitinės sprendimų įsiskolinimas būdavo sumažinamas, ieškovė atsakovui pretenzijų neturi. Muitinės sprendimai yra ginčytini, tačiau atsakovas prarado tokią galimybę, o bankroto administratorius šių sprendimų neskundžia, o už savo neveikimą atsakomybę perkelia atsakovui. Muitinės procedūrų pažeidimo faktai patys savaime yra nesvarbūs, nes šioje byloje nagrinėjamas ne administracinės, o civilinės atsakomybės klausimas. Ieškovės atstovo teiginiai, kad ieškinys ne dėl žalos, todėl netaikomos civilinę atsakomybę reglamentuojančios normos, yra visiškai nepagrįsti. Įmonė veikia nuo 1998 metų, todėl visiškai nepagrįsti ieškovo argumentai, kad įmonė sukurta būtent mokesčiams išvengti.

Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad ieškinio suma turėtų būti koreguojama, nes Vilniaus teritorinės muitinės 2009-07-03 sprendimu Nr. 5MA-34-918 iš bankrutavusios UAB „Baltspeda“ išieškotina suma sumažinta iki 3 892 205,32 Lt, o 2009-10-06 sprendimu Nr. 5MA-34-1419 – iki 3 883 601,32 Lt. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė O. S. atsiliepime išdėstytą poziciją palaikė, prašė ieškinį tenkinti.

Trečiasis asmuo UAB DK „Lamantinas“ su ieškiniu iš esmės nesutiko. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė L. Z. nurodė, kad draudikas užtikrino tik muitinės procedūrų įvykdymo prievolę, atsakė už muitus ir kitus mokesčius, bet ne baudas (delspinigius). Iš viso draudikas patenkino 5 muitinės pretenzijas bendrai 56 395 Lt sumai. Tik pati muitinė gali pateikti pranešimą draudikui dėl skolos apmokėjimo, nuo 2009 m. muitinė pranešimų draudikui nepateikė. Atsakovo įmonė buvo patikima, sąžiningai mokėjo įmokas, visada laiku atsiskaitydavo, draudikas jokių pretenzijų jai neturėjo, nuo 2000 metų įmonė iš viso sumokėjo apie 800 000 Lt draudimo įmokų, o dėl įmonės pažeidimų muitinė kreipėsi tik 5 kartus. Baigiamosiose kalbose dėl ieškinio aiškios pozicijos neišreiškė, nurodė, kad svarbu tik, jog trečiajam asmeniui UAB DK „Lamantinas“ nebūtų nustatyta papildomų prievolių.

Ieškinys netenkintinas.

Byloje nustatyta, atsakovas nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 2 d. buvo ieškovės UAB „Baltspeda“ akcininku ir vienasmeniu valdymo organu (t. 1, b. l. 107, 108). Klaipėdos apygardos teismo 2009-01-07 nutartimi UAB „Baltspeda“ iškelta bankroto byla, jos administratore paskirta UAB „Verslo valdymo centras“, nustatyta kad kreditoriai turi teisę pareikšti finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei per 45 dienas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (t. 1, b. l. 12). Ši nutartis įsiteisėjo 2009 m. sausio 21 d. Pagal 2006 m. rugpjūčio 19 d. Kauno teritorinės muitinės sprendimą Nr. 6KM18057; 2007 m. vasario 23 d. Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą Nr. 4ŪS-32-17-15; 2007 m. spalio 15 d. Šiaulių teritorinės muitinės sprendimą Nr. C1-215; 2007 m. spalio 18 d. Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimą Nr. (LM18)RŽ77-600; 2007 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimą Nr. (LM18)RŽ77-639; 2007 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimą Nr. (LM18)RŽ77-677; 2007 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimą Nr. (LM18)RŽ77-680; 2008 m. sausio 11 d. Vilniaus teritorinės muitinės mokestinio patikrinimo aktą Nr. 8VM003M; 2008 m. vasario 26 d. Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą Nr. 4ŪS-32-12-03; 2008 m. rugpjūčio 19 d. Kauno teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 8KM19/15-428; 2008 m. lapkričio 20 d. Kauno teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 8KM19/42-620; 2008 m. spalio 6 d. Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą Nr. 5MA- 34-2310; 2009 m. vasario 6 d. Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą Nr. 5MA-34-229; 2009 m. vasario 6 d. Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą Nr. 5MA-34-230; 2009 m. vasario 13 d. Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą Nr. 5MA-34-281; 2009 m. vasario 13 d. Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą Nr., 5MA-34-282; 2009 m. vasario 17 d. Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą Nr. 5MA-34-290; 2009 m. vasario 19 d. Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą Nr. 5MA-34-310; 2009 m. vasario 19 d. Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą Nr. 5MA-34-311, ieškovei buvo apskaičiuotos mokestinės nepriemokos (t. 1, b. l. 14–100), kurių pagrindu apskaičiuotas 3 904 043,32 Lt kreditorinis reikalavimas (reikalavimo teisę perėmusio VĮ Turto banko) buvo patvirtintas UAB „Baltspeda“ bankroto byloje (t. 1, b. l. 101, 102).

Byloje nagrinėjamas atsakovo, kaip juridinio asmens dalyvio, atsakomybės už juridinio asmens prievolės klausimas. CK 2.50 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis – pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Toks atvejis numatytas CK 2.50 str. 3 dalyje – kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009, išaiškinta, kad juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles, nustatytai CK 2.50 str. 3 dalyje, atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Kadangi CK 2.50 str. 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas, tai, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-09 civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009).

Ieškovė nesąžiningus, neteisėtus ir kaltus atsakovo veiksmus įrodinėja faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovas organizavo muitinės procedūras pažeisdamas teisės normų reikalavimus, muitinės procedūrų pažeidimus darė sistemiškai, nesiekė šių pažeidimų ištaisyti ar jų išvengti, taip didindama mokestinę nepriemoką valstybei. Anot ieškovės, kryptingas ir sistemiškas tų pačių pažeidimų darymas, neįvertinant tokių pažeidimų neigiamų teisinių pasekmių ieškovei, leidžia daryti išvadą, jog ieškove, kaip juridiniu ribotos civilinės atsakomybės asmeniu, buvo naudojamasi siekiant įvežti transporto priemones į Lietuvos Respubliką ir neteisėtai laikinai išvengti mokesčių prievolės, o konstatavus tokius pažeidimus ir atsiradus mokestinei nepriemokai, šio prievolės realiai nevykdyti pradedant ieškovei bankroto procedūrą. Taigi atsakovas, veikdamas juridinio asmens vardu, prisidengdamas savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, piktnaudžiavo ieškovės, kaip juridinio asmens, savarankiška ir ribota atsakomybe, siekdamas išvengti tiesioginės savo atsakomybės. Ieškovė per jai vadovaujančius asmenis pažeidimus darė tyčia ir jų siekė. Nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų patvirtinti, kad bet kuriuo atveju, kai buvo neužbaigta muitinio tranzito procedūra, ieškovė tokios procedūros negalėjo užbaigti ne dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Tuo atveju, jeigu ieškovė nebūtų padariusi teisės pažeidimų nurodytų sprendimuose ir tinkamai vykdžiusi muitinės procedūras, ieškovė galėjo išvengti mokestinės nepriemokos ir su tuo susijusių neigiamų pasekmių (baudų ir delspinigių). Neteisėti, tyčiniai ieškovei vadovaujančio asmens veiksmai, kuriais buvo padaryti sprendimuose nurodyti pažeidimai yra nesąžiningi, nes dėl šių veiksmų ieškovei atsirado prievolė valstybei, kurios ieškovė negali įvykdyti. Jeigu šių neteisėtų veiksmų nebūtų, nebūtų atsiradusi ir prievolė ieškovei.

Teismo nuomone, šie ieškovės argumentai yra nepakankamai pagrįsti (CPK 178 str.). Ieškovės pateiktas atsakovo veiksmų įvertinimas galėtų sudaryti pagrindą atsakovo baudžiamajai atsakomybei pagal keletą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių (pavyzdžiui, BK 200, 209, 219, 220 ir kt.) ar bent jau spręsti dėl tyčinio bankroto (Įmonių bankroto įstatymo 20 str.). Bendrovės dalyvio (vadovo) veiksmai, kuriais bendrovė privedama prie bankroto ir kurie yra pagrindas konstatuoti bendrovės bankrotą tyčiniu, yra visiškai tapatūs tiems, kokie galėtų būti pripažįstami lėmusiais juridinio asmens nemokumą ir nesąžiningais bendrovės kreditorių atžvilgiu CK 2.50 str. 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012). Ieškovė nepateikė duomenų, kad įstatymų nustatyta tvarka būtų prašiusi bankroto bylą nagrinėjantį teismą spręsti klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ar kreipusis dėl atsakovo veiksmų į teisėsaugos institucijas, todėl toks ieškovės kaip argumentų civilinėje byloje teikiamas atsakovo veiksmų įvertinimas yra nesąžiningas. Vien muitinės procedūrų pažeidimo faktas nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo subsidiarią civilinę atsakomybę CK 2.50 str. 3 dalies pagrindu, o administracinės teisės požiūriu šis faktas jau buvo įvertintas įmonei skiriant baudas. Ieškovė šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas organizuojant muitinės procedūras turėjo tikslą kokiu nors būdu (pavyzdžiui, per išmokamus dividendus) pasipelnyti valstybės sąskaita, paslėpė, iššvaistė, dovanojo ar sunaikino turtą taip pažeisdamas kitų kreditorių interesus, ieškovės veiklos laikotarpis (nuo 1998 metų), paneigia ieškovės atstovo teismo posėdžio metu išsakytus teiginius, kad ieškovė buvo naudojama kaip įmonė „feniksas“. Byloje nustatyti faktai, kad UAB „Baltspeda“ muitinės atsakomybė buvo apdrausta, kad draudimo įmokos buvo mokamos nuolat, kad atsakovas nuolat skundė muitinės sprendimus ir kai kuriais atvejais šios jo pastangos baigėsi sėkmingai, paneigia ieškovės teiginius, kad pažeidimai buvo daromi nesąžiningai, tyčia, nebuvo imamasi priemonių pažeidimams pašalinti.

Atskirai pažymėtina, kad CK 2.50 str. 3 dalies tikslas yra apginti juridinio asmens kreditorių turtinius interesus. Byloje nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės savo ieškiniu gina vieno kreditoriaus interesus (ieškovė nurodo, kad 96,2 proc. visų ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sudaro mokestinė nepriemoka), įrodinėdama skolos tam pačiam kreditoriui susidarymo nepagrįstumą. Ieškovė argumentuoja tuo, kad jei UAB „Baltspeda“ būtų tinkamai vykdžiusi muitinės procedūras, ji galėjo išvengti mokestinės nepriemokos ir su tuo susijusių neigiamų pasekmių (baudų ir delspinigių), skolos nebūtų ir įmonė būtų moki. Pagal tokią ieškovės logiką galima padaryti absurdišką išvadą, kad jei bet kuri įmonė su visais savo kreditoriais atsiskaitytų, tai įmonė būtų moki ir, savaime suprantama, kreditorių interesų nebūtų reikalo ginti CK 2.50 str. 3 dalies pagrindu, nes tiesiog nebūtų nepatenkintų kreditorių. Todėl ieškovės teiginys dėl muitinės procedūrų tinkamo vykdymo yra pagrįstas tik iš dalies – dėl baudų ir delspinigių, tačiau baudos ir delspinigiai sudaro tik mažąją dalį ieškovės skolos valstybei. Ieškovė neįrodinėja, kad vien minėtos baudos ir delspinigiai nulėmė UAB „Baltspeda“ nemokumą. Muitinės procedūrų tinkamas vykdymas neatleidžia įmonės nuo tinkamo mokesčių sumokėjimo. Ieškovė apskritai nenurodė, iš kokių lėšų tuos mokesčius UAB „Baltspeda“ turėjo sumokėti, neįrodinėjo, kad įmonė tų atliekamų lėšų turėjo ir galėjo nepažeisdama ir kitų kreditorių turtinių interesų panaudoti atsiskaitymui su valstybe pagal muitinių sprendimus. Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai nepatvirtina, kad ieškovė buvo pajėgi įvykdyti savo mokestines prievoles nepažeisdama kitų savo kreditorių turtinių interesų. Nepagrįstas prioriteto suteikimas vienam kreditoriui taip pat yra pagrindu tokį sandorį nuginčyti kaip nesąžiningą ir pažeidžiantį kitų kreditorių interesus (CK 6.66 str.). Kalbant apie kitus ieškovės kreditorius bankroto byloje pažymėtina, kad nėra jokio pagrindo išvadai, kad jei įmonė būtų nukreipusi visas savo lėšas atsiskaitymui už muitinės procedūras, kitų kreditorių interesai nebūtų buvę pažeisti, t. y. ir su jais būtų atsiskaityta. Byloje nagrinėjamu atveju matyti priešinga situacija – pagal muitinės sprendimus su valstybe UAB „Baltspeda“ galėjo atsiskaityti kitų kreditorių sąskaita, tarp jų – ir valstybės pagal kitas mokestines prievoles (po VĮ Turto banko antras pagal dydį kreditorinis reikalavimas yra Klaipėdos apskrities VMI, trečias – „Sodros“).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovo, kaip juridinio asmens dalyvio, civilinės atsakomybės sąlygų visumos, t. y. ieškovės nurodyti atsakovo veiksmai dėl muitinės procedūrų organizavimo nelaikytini nesąžiningais veiksmais, sukėlusiais ieškovės nemokumą (CK 2.50 str. 2 d., 178 str., 185 str.), todėl ieškovės ieškinys atmestinas visiškai (CPK 259 str., 260 str., 265 str. 265 str.).

Teismas iš esmės sutinka ir su atsakovo atsikirtimais dėl senaties termino. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). Bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, civilinė atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 2.53 str. 3 d., 6.245 str. 5 d.). Byloje nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl deliktinės atsakomybės (CK 6.246 str. 4 d., 6.263 str.), todėl reikalavimui taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 str. 1 d.). Sprendžiant dėl senaties termino eigos pradžios, teismas vadovaujasi bankroto bylos UAB „Balstpeda“ iškėlimo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 3 d. 8 punkte buvo nustatyta, kad laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Byloje nėra duomenų, nuo kada bankroto administratorė sužinojo apie ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas muitinės procedūras, tačiau neabejotina, kad turėjo žinoti ir žinojo jau nuo bent nuo 2009-06-29, kai buvo patvirtintas VĮ Turto bankas kreditorinis reikalavimas (t. 1, b. l. 101, 102). Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad 2012-08-09 ieškinys pareikštas pasibaigus įstatyme nustatytam senaties terminui, todėl teismas taiko ir ieškinio senatį (CK 1.131 str. 1 d.).

Kadangi mokestinių prievolių vykdymas susijęs su viešu interesu, svarstytinas senaties termino atnaujinimo klausimas. Pažymėtina, kad valstybės kaip kreditoriaus iš muitinės sprendimų atsirandančių reikalavimų atsakovui CK 2.53 str. 3 dalies pagrindu ieškinio senaties terminas prasidėjo pasibaigus įstatymuose ir sprendimuose nustatytam prievolių įvykdymo terminui (CK 1.127 str. 2 d). Pagal minėtus sprendimus valstybė jokių pretenzijų atsakovui nereiškė. Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 1.128 str.). Kaip minėta, pagal muitinės sprendimus valstybės kreditorinis reikalavimas, kartu su Mokesčių inspekcijos bei „Sodros“ finansiniais reikalavimais, sudaro didžiąją dalį bendrų UAB „Balstpeda“ bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumos, kitų kreditorių reikalavimai yra palyginti mažareikšmiai, todėl būtų nesąžininga atnaujinti senaties terminą iš esmės valstybės, kuri pati atsakovui jokių pretenzijų nereiškė, interesams apginti administratorei prisidengiant ir kitų kreditorių teisių gynimu.

Atmetus ieškinį, Klaipėdos apygardos teismo 2012-08-13 nutartimi (t. 1, b. l. 119, 120) atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

n u sprendž i a:

ieškinį atmesti.

Klaipėdos apygardos teismo 2012-08-13 nutartimi atsakovo T. M. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.