- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-11
- Bylos Nr.
- e2S-1823-855/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22132-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“
- Atsakovas
- Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijai „Spaudos rūmai“
- Kategorijos
- 3.2.3.6.1.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės bei sustabdytas bylos nagrinėjimas, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ ieškinį atsakovei Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijai „Spaudos rūmai“ dėl įpareigojimo priimti į bendrijos narius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Firma VITI“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendriją „Spaudos rūmai“ (toliau ir Bendrija) priimti ieškovę į Bendrijos narius. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Ieškovei UAB „Firma VITI“ nuosavybės teise priklauso administracinės patalpos, unikalus Nr. 1098-4004-9056:0013, bendras plotas 55,40 kv. m, adresu Laisvės pr. 60, Vilnius. 2004 m. rugsėjo 15 d. steigiamojo susirinkimo metu buvo įsteigta Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“, kuri paskirta administruoti aukštuminį pastatą, adresu Laisvės pr. 60, Vilnius, susidedantį iš atskirų pastatų/korpusų, kurių unikalūs Nr. 1098-4004-9056, 1098-4004-9078 ir 1098-4004-9045, pažymėti indeksais 6B3b, 7M2p ir 4822b.
1.2. Ieškovė 2021 m. sausio 21 d. pateikė atsakovei prašymą įstoti į Bendrijos narius. Tačiau iš Bendrijos joks atsakymas į visus ieškovės Bendrijai rašytus laiškus ir prašymus neatėjo. Bendrijos pirmininkas ir kiti administracijos darbuotojai bendrauti ir atsakyti į klausimus griežtai atsisako. Dėl šios priežasties ieškovė negali išsiaiškinti, ar prašymas priimti į Bendrijos narius buvo pateiktas tinkamai ar ne, ar jis buvo priimtas ar ne, ir pan.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą ir tripliką, kuriuose iš esmės nesutiko su ieškovės reikalavimais ir prašė ieškinį atmesti. Savo nesutikimą grindė iš esmės šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Atsakovė nėra gavusi ieškovės prašymų, kurie, kaip teigiama, buvo siųsti elektroniniu paštu. Atsakovė neprivalo užtikrinti jai siunčiamų elektroninių laiškų gavimo ir laikosi pozicijos, kad elektroniniu paštu siunčiami dokumentai ieškovės nepasiekia. Tuo tarpu atsakovės darbuotojai karantino metu vengė dirbti iš ofiso.
2.2. Atsakovė, net jei ir būtų gavusi ieškovės prašymą, nebūtų galėjusi šio prašymo teikti Bendrijos narių susirinkimui, kadangi iš ieškovės nebuvo gavusi visos reikalingis informacijos. Be to, ieškovė ir jos valdomos bendrovės nuolat veikia prieš atsakovę ir jos narius, inicijuoja nepagrįstus ginčus, sąmonigai nemoka už atsakovės suteiktas paslaugas.
2.3. Ieškovės narių buvimas vienoje Bendrijoje su atsakovės nariais yra nesuderinamas, kadangi Bendrijos pagrindinis steigimo tikslas ir buvo – ginti savo teises nuo ieškovės ir su ja susijusių asmenų.
2. Byla buvo išnagrinėta iš esmės, šalys pasisakė baigiamąsias kalbas, Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartį atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą iki nurodytos datos ir laiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas sprendimas dėl pastato, pažymėto indeksu 4B22b administravimo ir eksploatavimo bei techninės priežiūros atskyrimo nuo pastatų 6B3b ir 7M2p administravimo ir eksploatavimo bei techninės priežiūros ir pastarųjų pastatų 6B3b ir 7M2p administravimo ir eksploatavimo bei techninės priežiūros perdavimo savarankiškai spręsti 6B3b ir 7M2p pastatų patalpų savininkams.
4. Teismas nurodė, kad po baigiamųjų šalių atstovų kalbų, teisėjui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, paaiškėjo, kad pagal byloje esančią medžiagą nėra galimybės priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo.
5. Teismas nurodė, jog kadangi šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl pastatų, kuriuose yra ieškovės patalpos, atskyrimo nuo Bendrijos prižiūrimų patalpų, gali kilti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdomumo klausimas, kai Bendrija teismo galimu sprendimu būtų įpareigota priimti į Bendrijos narius patalpų savininką (ieškovę) Bendrijos neadministruojamuose pastatuose. Todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, ar ieškovės turimos patalpos yra Bendrijos administruojamuose pastatuose, yra viena esminių tinkamam bylos išnagrinėjimui. Tuo tarpu ši aplinkybė nebuvo pakankamai ištirta ir išnagrinėta nagrinėjant bylą iš esmės. Dėl šios priežasties bylos nagrinėjimą iš esmės teismas atnaujino.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bylos negalima tinkamai išnagrinėti iki bus priimtas sprendimas dėl pastato 4B22b administravimo ir eksploatavimo bei techninės priežiūros atskyrimo nuo pastatų 6B3b ir 7M2p administravimo ir eksploatavimo bei techninės priežiūros ir pastarųjų pastatų 6B3b ir 7M2p administravimo ir eksploatavimo bei techninės priežiūros perdavimo savarankiškai spręsti 6B3b ir 7M2p pastatų patalpų savininkams. Dėl šios aplinkybės bylos nagrinėjimą sustabdė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
7. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) UAB „Firma VITI“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nestabdyti bylos nagrinėjimo. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Šiai dienai atsakovė eksploatuoja 6B2b pastatą, ir nėra priimtas sprendimas pradėti pastato atskyrimą nuo Bendrijos, taip pat nėra patvirtintos reorganizavimo sąlygos. Tas reiškia, kad nėra realių faktų, kad pastato atskyrimas įvyks, ir jeigu įvyks – kada. Procesinis sprendimas stabdyti bylos nagrinėjimą neapibrėžtam laikotarpiui, neturint pagrįstų faktų, kad Bendrijos administruojamų patalpų procedūra tikrai įvyks ir kada, pažeidžia ieškovės, kuri prašymą priimti ją į Bendriją ieškovei pateikė dar 2021 m. sausio 20 d., teises ir interesus, kadangi teismas sudaro realias sąlygas ieškovei toliau būti nepriimtai į Bendrijos narius, o atsakovei toliau piktnaudžiauti savo teisėmis ieškovės atžvilgiu; taip pat pažeidžia teismo proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.
7.2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį vadovaudamasis ieškovės pateiktais įrodymais (2021 m. rugpjūčio 26 d. atsakovės raštu Vilniaus miesto savivaldybei, 2022 m. vasario 15 d. Bendrijos narių balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu Nr. 22-03, 2022 m. gegužės 3 d. ieškovės balsavimo raštu biuleteniu), išsamiai neištyrė jų turinio ir netinkamai juos įvertino faktinių aplinkybių bei teisės aktų reikalavimų kontekste:
7.2.1. Atsakovės pateiktas rašytinis kreipimąsis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją yra tik informacinio pobūdžio raštas, nesukuriantis jokių teisinių pasekmių ar oficialaus patvirtinimo/paneigimo tam tikrų aplinkybių. Be to, šis raštas pasirašytas tik Bendrijos administratorės, nepridėtas joks įgaliojimas, taip pat nepridėti šio rašto išsiuntimą patvirtinantys dokumentai; nėra pateiktas savivaldybės administracijos atsakymas į šį raštą. T. y. atsakovės pateikto dokumento ne tik autentiškumas yra abejotinas, bet ir bendrai šis dokumentas neturi jokios įrodomosios reikšmės.
7.2.2. Atsakovės narių balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolas taip pat neįrodo ir nepatvirtina aplinkybių, kad patalpų savininkai priims sprendimus ir įgyvendins visus pagal teisės aktus reikalavimus, kad pastatai 6B3b ir 7M2p būtų atskirti nuo bendrijos valdymo. Taigi, teismas nevertino, kad šis Bendrijos narių balsavimas, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi neturi realių pasekmių pastatų 6B3b ir 7M2p administravimo ir eksploatavimo bei techninės priežiūros atskyrimui nuo Bendrijos.
7.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad priėmus sprendimą, galimai palankų ieškovei, gali kilti jo vykdymo klausimas, jeigu pastatas 6B3b , kuriame yra ieškovės patalpos, bus atskirtas nuo Bendrijos administravimo ir eksploatavimo:
7.3.1. Visų pirma, įstatymas numato teisines priemones išspręsti tokias po teismo sprendimo įsiteisėjimo susiklosčiusias situacijas, kada sprendimo įvykdymas tampa neįmanomu ne nuo skolininko priklausančių aplinkybių, o pasikeitus esminėms aplinkybėms.
7.3.2. Antra, įvykus atsakovės reorganizacijai ir atsiskyrus pastatams 6B3b ir 7M2p nuo atsakovės administravimo, atsakovė privalės vykdyti visų Bendrijos narių, kurie yra patalpų, esančių pastatuose 6B3b ir 7M2p, savininkai, išbraukimą ir Bendrijos narių. Tai reiškia, kad net ir atsakovei įvykdžius teismo sprendimą ir priėmus ieškovę į Bendrijos narius, tai nesudarys sąlygos ateityje ieškovei nebūti pašalintai su kitais patalpų savininkais, jeigu pastatai 6B3b ir 7M2p bus atskirti nuo Bendrijos.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ieškovės pagrindinis akcininkas K. J. ir ieškovės valdomos įmonės įvairiais būdais vengia vykdyti savo prievoles, nemokėdamos Bendrijai komunalinių ir privalomosios pastato priežiūros mokesčių, dėl ko Bendrija yra priversta tiek su ieškovės savininku, tiek su ieškovės įmonėmis bylinėtis teismuose. Ieškovei ir jos įmonėms trukdant Bendrijai vykdyti savo pareigas, taip pat atsisakant rūpintis joms priklausančiuose pastatuose 6B3b ir 7M2p bendro turto priežiūra (ieškovė netgi nedalyvauja apklausose dėl bendro naudojimo objektų remonto, balsuoja „prieš“, kai klausimas keliamas dėl pastatų 6B3b ir 7M2p priežiūros gerinimo ir privalomojo darbuotojų atlyginimo didinimo pagal LR Vyriausybės nutarimus dėl privalomojo darbuotojų atlyginimo), Bendrijai neliko kitos išeities, kaip tik perduoti šio pastato patalpų savininkams pareigą patiems rūpintis savo pastato bendro naudojimo objektų priežiūra. Kadangi pusė šių pastatų savininkų nėra Bendrijos nariai ir dauguma jų nereaguoja į atsakovės (Bendrijos) reikalavimus paisyti teisės aktų reikalavimų dėl pastatų bendro naudojimo turto eksploatavimo, Bendrija kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kad ši skirtų pastatams 6B3b ir 7M2p administratorių. Šią aplinkybę įrodo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus 2021 m. spalio 11 d. raštas, kuriame nurodoma, jog administracinės ir maitinimo paskirties pastatui, Laisvės pr. 60, Vilnius, bendro naudojimo objektų administratorius nėra skiriamas.
8.2. Šiuo atveju sprendžiama ne dėl Bendrijos padalijimo (reorganizavimo), tačiau dėl pastatų priežiūros perdavimo patiems savininkams valdyti, kurie neišreiškė valios steigti savo pastatuose bendrijos. Pastato 6B3b savininkai, kurie valdo 88,7 proc. šio pastato patalpų, išreiškė valią savarankiškai eksploatuoti ir prižiūrėti šį pastatą, ir tai daryti jie gali artimiausiu metu, nes Bendrija tam neketina daryti jokių kliūčių. Aplinkybė, kad pastatus 6B3b ir 7M2p netgi įsteigus Bendriją ilgą laiką eksploatavo ieškovės valdoma įmonė AB „Spauda“ patvirtina, jog ši įmonė ir vėl gali netrukdomai perimti pastatų 6B3b ir 7M2p priežiūrą, todėl ieškovės teiginys, jog Bendrijos reorganizavimą gali pradėti tik visų patalpų savininkai, yra visiškai nepagrįstas.
8.3. Atitinkamai nepagrįstas ir ieškovės teiginys, kad teismas stabdydamas bylą neapibrėžtam laikotarpiui nepagrįstai vilkina teismo sprendimo priėmimą ir pažeidžia šalių teises ir interesus. Būtent pati ieškovė yra nenuosekli savo teiginiuose ir siekia klaidinti teismą. Viena vertus ieškinyje ji teigia, kad ji turi teisę priimti sprendimus dėl pastato bendro naudojimo objektų valdymo, priežiūros ir administravimo, kartu balsuodama už tai, kad pastatų 6B3b eksploatavimas ir priežiūra būtų perduotas šių pastatų savininkams (įskaitant ieškovę), kita vertus ji vengia su savo valdoma įmone AB „Spauda“ perimti atgal šių pastatų eksploatavimą ir priežiūrą, prašydama teismą įpareigoti atsakovę priimti ją į Bendrijos narius. Iš to matyti, kad ieškovei yra daug svarbiau tapti Bendrijos nare ir visais įmanomais būdais trukdyti Bendrijos veiklai, o ne savarankiškai priimti sprendimus dėl pastato, kuriame ji turi patalpas, bendro naudojimo objektų valdymo, priežiūros ir administravimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
9. Atsakovė Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui naujus įrodymus – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus 2021 m. spalio 11 d. raštą „Dėl pastatų Laisvės pr. 60, Vilniuje patikrinimo“, kuriuo Savivaldybė informuoja, kad administracinės ir maitinimo paskirties pastatui, adresu Laisvės pr. 60, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų administratorius nėra skiriamas; 2022 m. balandžio 29 d. Butų ir kitų patalpų savininkų (šiuo atveju – VšĮ „Keistuolių teatras“ balsavimo raštu biuletenį.
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).
11. Šiuo atveju visų pirma pažymėtina, jog atsakovės pateikti nauji įrodymai yra datuoti ankstesne, nei skundžiama nutartis data, todėl spręstina, kad jokių objektyvių kliūčių pateikti šiuos dokumentus į bylą proceso pirmosios instancijos teisme metu nebuvo, o atsakovė nenurodė, kodėl šie dokumentai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui; antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie naujai pateikti įrodymai nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl bylos sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo, neturi reikšmės. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovės naujai pateiktus į bylą įrodymus atsisakytina priimti. Tai netrukdo atsakovei minėtus dokumentus teikti bylą iš esmės nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.
Dėl ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
13. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
14. Pažymėtina, kad nors apeliantė atskirajame skunde suformulavo prašymą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m gegužės 24 d. nutartį, tačiau akivaizdu, kad apeliacijos objektą sudaro tik minėtos nutarties, kuria buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas iki kol bus priimtas sprendimas dėl pastato 4B22b administravimo ir eksploatavimo bei techninės priežiūros atskyrimo nuo pastatų 6B3b ir 7M2p, dalies teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ pradėjo atsisakymo administruoti pastatus 6B3b, kuriame yra ieškovei UAB „Firma VITI“ priklausančių patalpų, ir 7M2p procedūrą, siekdama perduoti šių pastatų eksploatavimą ir techninę priežiūrą Vilniaus miesto savivaldybei, sprendė, kad šiuo atveju gali kilti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo klausimas, todėl nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą bei stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas sprendimas dėl pastatų atskyrimo (CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
16. Ieškovė UAB „Firma VITI“ nesutinka su nutarties dalimi, kuria bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas ir laikosi pozicijos, kad pirmosios instancjos teismas, visų pirma, netinkamai ištyrė atsakovės pateiktų įrodymų, kurių pagrindu ir buvo priimtas procesinis sprendimas stabdyti bylos nagrinėjimą neapibrėžtam terminiui, turinį ir netinkamai juos įvertino faktinių aplinkybių bei teisės aktų reikalavimų kontekste; antra, bylos sustabdymas neapibrėžtam laikotarpiui neturint pagrįstų faktų, kad Bendrijos administruojamų patalpų procedūra tikrai įvyks ir kada, anot ieškovės (apeliantės), pažeidžia pastarosios teises ir interesus, kadangi teismas sudaro realias sąlygas ieškovei toliau būti nepriimtai į Bendrijos narius, o atsakovei toliau piktnaudžiauti savo teisėmis ieškovės atžvilgiu; taip pat pažeidžia teismo proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.
17. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Pagal bylos sustabdymo pagrindus Civilinio proceso kodeksas išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą. Byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą, yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai, todėl teismas, spręsdamas bylos fakultatyvaus sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme numatytam bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimą spręsti, atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 22 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1007/2008).
18. Sprendžiant fakultatyvaus bylos sustabdymo tikslingumo klausimą, kiekvienu atveju taip pat įvertintina, kaip bylos sustabdymas paveiks proceso eigą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2009, pasisakė, kad sprendžiant fakultatyviojo bylos sustabdymo klausimą (CPK 164 straipsnis) būtina atsižvelgti į tai, kad, sustabdžius civilinę bylą, neišvengiamai užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta asmens teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, kuri yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Civilinio proceso kodekso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylos vilkinimui (CPK 2, 7, 72 straipsniai). Todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo įsitikinti, ar tikslinga taikyti fakultatyvųjį bylos sustabdymą, ar toks sustabdymas padės pasiekti nurodytų tikslų.
19. Spręsdamas dėl būtinumo sustabdyti bylą, teismas visų pirma privalo įsitikinti, ar sudaranti pagrindą bylos sustabdymui aplinkybė tikrai egzistuoja, ar nėra duomenų apie tai, kad artimiausiu metu pagrindas bylą sustabdyti išnyks, nes bus pašalintos jį sudariusios aplinkybės. Net formaliai esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, teismas privalo bylos sustabdymo klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-703/2007). Bylos sustabdymas yra procesinė priemonė, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais, t. y. bylą reikia stabdyti tik tuomet, kai negalima jos nestabdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1687/2011).
20. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi bylą sustabdė CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punkto, kuris numato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą kitais atvejais, kai pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina, pagrindu, nurodydamas, kad pradėjus atsisakymo administruoti pastatus 6B3b, kuriame yra ieškovei UAB „Firma VITI“ priklausančių patalpų, ir 7M2p procedūrą, gali kilti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo klausimas, todėl šiuo pagrindu nutarė stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas sprendimas dėl pastatų atskyrimo.
21. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas šios civilinės bylos nagrinėjimą aukščiau minėtų argumentų pagrindu, netinkamai aiškino CPK nuostatas, reglamentuojančias fakultatyvaus bylos sustabdymo instituto taikymo pagrindą ir tikslus, taip pat neatsižvelgė į šias normas taikančią aukščiau pateiktą teismų praktiką, todėl skundžiama nutartis dalyje dėl bylos sustabdymo naikinama.
22. Nagrinėjamu atveju visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos, kaip bylos sustabdymo pagrindas, aplinkybės negali būti laikomos nepriklausančiomis nuo dalyvaujančių byloje asmenų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pati atsakovė – Bendrija, inicijuoja ir vykdo pastatų 6B3b (šiame pastate yra ieškovei priklausančių patalpų) ir 7M2p atskyrimo nuo pastato 4B22b ir jų administravimo ir eksploatavimo bei techninės priežiūros klausimų perdavimo spręsti šių patalpų savininkams procesą, organizuodama atitinkamus Bendrijos narių susirinkimus / balsavimus, apklausas, kreipdamasi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su raštais.
23. Antra, byloje nėra jokių objektyvių ir pakankamų duomenų apie tai, kad artimiausiu metu pagrindas bylą sustabdyti išnyks ir pakankamų duomenų bei įrodymų, kad iš tikrųjų egzistuoja kaip bylos sustabdymo pagrindą nurodomos aplinkybės, t. y. kad iš tikrųjų teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas dėl pastato 4B22b administravimo ir eksploatavimo bei techninės priežiūros atskyrimo nuo pastatų 6B3b ir 7M2p. Teismas netgi nėra aiškiai nurodęs, kas (koks subjektas) turi ir kokia tvarka priimti tokį sprendimą. Šiuo aspektu visiškai sutiktina su apeliantės atskirojo skundo teiginiu, kad byla skundžiama nutartimi sustabdyta aiškiai neapibrėžtam laikotarpiui ir netgi neturint pakankamai pagrįstų faktų, kad nurodoma procedūra tikrai įvyks, kad jos metu bus neabejotinai priimtas vienoks ar kitoks sprendimas, kas savo ruožtu pažeidžia kitos ginčo šalies – ieškovės, teises ir interesus, o tuo pačiu aukščiau minėtus proceso operatyvumo, koncentruotumo principus, siekį juo operatyviau išnagrinėti bylą. Pirmosios instancijos teismo nurodytas atsakovės 2021 m. rugpjūčio 26 d. raštas savivaldybei yra tik informacinio turinio, kadangi, kaip matyti iš šio rašto turinio, Bendrija jame nurodo pastatų 6B3b ir 7M2p savininkų pasyvumą / atsisakymą vykdyti savo prievoles pagal CK 4.82 straipsnį, taip pat informuoja savivaldybę apie ketinimą rengti apklausą dėl pastatų 6B3b ir 7M2p eksploatavimo, administravimo ir techninės priežiūros klausimo perdavimo spręsti Vilniaus miesto savivaldybei ir tuo pačiu prašo Savivaldybės informacijos, kokius veiksmus turi atlikti Bendrija, kad galėtų perduoti minėtų pastatų (6B3b ir 7M2p) eksploatavimą savininkų pasirinktam arba Savivaldybės paskirtam administratoriui. Labai svarbu pažymėti, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų ir įrodymų, kad savivaldybė būtų į šį raštą vienaip ar kitaip sureagavusi, pateikusi į šį raštą, jai siųstą dar prieš metus, atsakymą, priėmusi vienokius ar kitokius aktualius sprendimus ginčo klausimu.
24. Byloje taip pat nėra ir duomenų bei įrodymų, kad po 2022 m. vasario 15 d. įvykusio Bendrijos narių balsavimo būtų surengta patalpų savininkų apklausa, apibendrinti jos rezultatai, to pagrindu priimti atitinkami sprendimai, imtasi realių tolimesnių veiksmų būtent teisės aktų nustatyta tvarka. Priešingai, atsakovė 2022 m. gegužės 26 d. pateikė pirmosios instancijos teismui į bylą įrodymus ir pati atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą patvirtino, kad patalpų savininkų balsavimas raštu neįvyko, kadangi nedalyvavo reikiamas patalpų savininkų skaičius. Taigi, kaip pagrįstai nurodo atskirajame skunde ieškovė, nėra aišku, ar patalpų savininkai balsuos, pritars atskyrimo procesams, kada tai bus padaryta, kokia bus pasirinkta teisės aktuose leistina atskyrimo forma – reorganizavimas bendrijos, kaip teigia ieškovė, ar kita tvarka.
25. Nurodytų argumentų kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi sustabdydamas bylos nagrinėjimą, neišsamiai įvertino ir ištyrė esančių įrodymų reikšmę nagrinėjamos bylos kontekste, netinkamai aiškino civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias fakultatyvaus bylos sustabdymo instituto tikymo pagrindą ir tikslus, taip pat neatsižvelgė į šiuo aspektu suformuotą teismų praktiką, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį dalyje dėl bylos sustabdymo, panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti jos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš šio teisinio reglamentavimo išplaukia taisyklė, kad klausimas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų yra sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės, priimant galutinį teismo sprendimą. Kadangi šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties dalis dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo nėra pakeista, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų (tame tarpe ir patirtų apeliacinės instancijos teisme sprendžiant tarpinius procesinius ginčus) bus išnagrinėtas pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties dalį, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.