Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismas 2008 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakė palikti ieškinį nenagrinėtą, sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas arbitražinio teismo sprendimas. Teismas nurodė, kad atsakovo prašymas ieškinį palikti nenagrinėtą netenkintas, nes ginčas kyla ne iš šalių sudarytos sutarties Nr.985 JD-1/K-329, kurios ieškovas netaiko nuo 2008 m. rugsėjo 1 d., bet dėl atsiskaitymo už ieškovo suteiktas paslaugas pagal krovinių vežimo sutartis, kuriose nenumatyta ginčus spręsti arbitraže. Teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, nes sustabdžius bylą galima išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, sutaupyti byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių ir teismo laiko, lėšų. Teismas konstatavo, kad ieškovas reiškia ieškinį dėl susidariusio įsiskolinimo už krovinių pervežimus nuo 2008 m. rugsėjo 1 d., kai buvo nutraukta šalių pasirašyta sutartis Nr. 985 JD-1/K-329 „Dėl pervežimo geležinkeliu tarifų“, todėl padarė išvadą, kad arbitraže pareikštų reikalavimų išnagrinėjimas turės reikšmės teisme nagrinėjamai bylai pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 10 d. nutartimi ieškovo atskirąjį skundą tenkino iš dalies, panaikino Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutarties dalį, kuria buvo sustabdytas civilinės bylos Nr. 2-690-40/2008 pagal ieškovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovui AB ,,Mažeikių nafta“ dėl skolos priteisimo nagrinėjimas, kitą Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, stabdydamas civilinės bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, neteisingai aiškino sprendimo, kuris bus priimtas Vilniaus komercinio arbitražo teisme, išsprendus tarp proceso šalių kilusį ginčą, teisinę galią bei padarė klaidingą išvadą, jog tam tikrų faktinių aplinkybių, kurios yra reikšmingos nagrinėjamai bylai, negalima nustatyti nagrinėjant šią bylą Šiaulių apygardos teisme. Kolegija nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog civilinę bylą būtina stabdyti tada, kai tarp nagrinėjamos teisme civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ryšys, t. y. kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę sprendimui nagrinėjamoje byloje. Negalimumas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismas negali nustatyti faktų, kuriuos būtina nustatyti, o šie gali būti nustatyti kitoje byloje, kad dvi neišnagrinėtos bylos taip susijusios, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai, ir sustabdžius bylą bus išvengta prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, bus sutaupytas byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių laikas, lėšos. Kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu dėl skolos ir nuostolių, atsiradusių nevykdant mokėjimų už krovinių vežimą geležinkeliu laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., priteisimo. Šioje byloje esminis klausimas yra tai, ar minėtu laikotarpiu ieškovą ir atsakovą siejo sutartiniai krovinių vežimo geležinkeliu santykiai, kurie, pasak ieškovo, atsirado iš ieškovo viešosios ofertos ir atsakovo akcepto (pateikiant paraiškas dėl produkcijos vežimo), taip sutinkant dėl sutarties sudarymo viešai paskelbtomis sąlygomis, kurių pagrindu ieškovas suteikė krovinių vežimo paslaugas atsakovui, o šis įgijo pareigą sumokėti už paslaugas sutartyje nustatytomis sąlygomis. Tuo tarpu Vilniaus komerciniame arbitraže nagrinėjama byla pagal ieškovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovui AB ,,Mažeikių nafta“ dėl nepriemokos už pervežimus geležinkeliu, atsiradusios dėl to, kad atsakovas neturėjo teisės taikyti už pervežimus geležinkeliu Specialiųjų tarifų, nustatytų 1999 m. spalio 28 d. sutartyje ,,Dėl pervežimo geležinkeliu tarifų“ ir taikytinus tuo atveju, jei AB ,,Mažeikių nafta“ patirtų žaliavinės naftos tiekimo nutraukimą vamzdynu ir todėl reikėtų pervežti didesnius produktų kiekius geležinkeliu, ir atsakovo AB ,,Mažeikių nafta“ priešieškinį ieškovui AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, kuriuo prašoma pripažinti, kad AB ,,Mažeikių nafta“ nuo 2008 m. sausio 1 d. turi teisę mokėti už paslaugas AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ pagal 1999 m. spalio 28 d. sutartyje ,,Dėl pervežimo geležinkeliu tarifų“ nustatytus Specialiuosius tarifus, taikytinus tuo atveju, jei AB ,,Mažeikių nafta“ nafta patirtų žaliavinės naftos tiekimo nutraukimą vamzdynu ir todėl reikėtų pervežti didesnius produktų kiekius geležinkeliu; priteisti 47 810 853,83 Lt, dėl to, kad AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. birželio 1 d. pažeidė sutartį; priteisti žalą, atsiradusią dėl sutarties pažeidimo; pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu ab initio vienašalį 1999 m. spalio 28 d. sutarties ,,Dėl pervežimo geležinkeliu tarifų“ nutraukimą ir įpareigoti AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ vykdyti sutartį. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus komercinio arbitražo teisme gali būti nustatytos ir aplinkybės, dėl kurių vyksta ginčas nagrinėjamoje civilinėje byloje, tačiau, kolegijos nuomone, būtina įvertinti, kokią teisinę galią teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą, turės Vilniaus komercinio arbitražo teismo priimtas sprendimas. Kolegija nurodė, kad arbitražas – tai alternatyvus ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į valstybės teismą, o į jų susitarimu pasirinktą arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtą trečiąjį asmenį ar asmenis (Komercinio arbitražo įstatymo 2 straipsnis). Sudariusios arbitražinį susitarimą šalys ne tik įsipareigoja, kad jų ginčas būtų sprendžiamas arbitraže, bet ir įsipareigoja laikytis reikiamų procedūrų bei pripažinti ir vykdyti arbitražo priimtą sprendimą (Komercinio arbitražo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Arbitražo sprendimas yra arbitražo, kaip savarankiškos nevalstybinės ginčų sprendimo institucijos, priimtas teisės normų taikymo konkrečiu atveju aktas, kuriuo šalių ginčas arba kitas materialinis ar procesinis klausimas išsprendžiamas iš esmės, tačiau jis yra privalomas tik ginčo šalims, ir, priešingai nei teismo priimtas sprendimas, neturi prejudicinės galios nei teismui, nei kitiems asmenims. Kolegija sprendė, kad Šiaulių apygardos teismas visas aplinkybes, reikalingas tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti, gali nustatyti ir ištirti šioje byloje ir tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, todėl pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo sustabdyti nagrinėjamą bylą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kitoje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Taigi svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Minėta, kad 1999 m. spalio 28 d. sutarties galiojimo klausimas teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra įrodinėjimo dalykas, todėl tai negali būti laikoma prejudiciniu faktu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad civilinę bylą remiantis CPK 239 straipsnio 4 punktu yra teisinis pagrindas sustabdyti tik tada, jei tarp nagrinėjamos teisme civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje. Atsakovas neįrodinėjo ir neįrodė, kad tarp ad hoc arbitraže nagrinėjamos bylos ir teisme nagrinėjamos bylos yra tiesioginis prejudicinis ryšys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai visus teisiškai reikšmingus nagrinėjamoje byloje faktus pagal savo kompetenciją gali ir privalo nustatyti pats teismas, kai tarp dviejų ar kelių bylų prejudicinio ar kitokio teisinio ryšio nėra, teismas aptariamu pagrindu neturi teisės sustabdyti bylą ir savo kompetenciją dėl tam tikrų faktų nustatymo perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai ne tik neatitiktų bylos sustabdymo nagrinėjamu pagrindu paskirties, bet ir sudarytų sąlygas vilkinti bylos išnagrinėjimą. Teismas nagrinėjamoje byloje visus reikšmingus bylai faktus gali nustatyti pats, todėl nėra pagrindo laukti arbitražinio teismo sprendimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad neretai pasitaiko atvejų, kada teismuose nagrinėjamos dvi ar daugiau civilinių bylų, kuriose dalyvauja tie patys asmenys ir įrodinėjimo dalykas yra tos pačios faktinės aplinkybės bei teisiniai santykiui, nors bylose pareikšti reikalavimai yra skirtingi. Tokiais atvejais šiose civilinėse bylose priimtini procesiniai sprendimai vienas kito atžvilgiu įgis prejudicinę galią. Dėl to, atsižvelgdamas į tarpusavyje susijusių bylų ryšio pobūdį ir siekdamas kuo greitesnio bei teisingo jų išnagrinėjimo, esant CPK 149 straipsnio 4 dalyje nurodytoms aplinkybėms, teismas gali bylas sujungti arba išnagrinėti jo žinioje esančią bylą iš esmės. Tokiu atveju taikyti CPK 239 straipsnio 4 punktą teisinio pagrindo nėra, o anksčiau išnagrinėtoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai ir teisiniai santykiai turės prejudicinę galią dar neišnagrinėtoms byloms. Ieškovo nuomone, visus bylai reikšmingus faktus gali nusistatyti pats teismas, o tarp arbitraže ir teisme nagrinėjamų bylų nėra jokio tiesioginio prejudicinio teisinio ryšio.