Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-10-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1467-460/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-16
Bylos Nr.
2A-1467-460/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-15074-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Bronius Valius
Ieškovas
A. R.
Atsakovas
E. Š.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1467-460/2012

Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-15074-2011-2)

Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. spalio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Broniaus Valiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. N2-620-639/2012 pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui E. Š., išvadą teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl lėšų vaikui išlaikyti priteisimo bei atsakovo (apelianto) E. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. Š. sūnaus E. Š. išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, t. y. nuo 2009 metų iki 2011-12-31, iš viso 4 650 Lt ir priteisti sūnaus išlaikymui po 450 Lt mėnesinių periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu nebuvo sudariusi santuokos, bet jiems 2000-03-05 gimė sūnus E. Š. Gyveno kartu ir sutarė puikiai, jokių nesusikalbėjimų nebuvo, tačiau šiuo metu jau aštuonerius metus kartu nebegyvena, atsakovas nepakankamai rūpinasi savo sūnumi ir jo teikiamas išlaikymas yra per mažas, be to, nepastovus.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad galėtų ir toliau mokėti po 350 Lt kas mėnesį vaiko išlaikymui, tačiau ne 450 Lt, kaip prašo ieškovė, nes jo turtinė padėtis jam neleidžia to daryti. Teigė, kad šiuo metu yra bedarbis, tačiau bando įsitvirtinti Anglijoje, aktyviai ieškosi normalaus darbo. Nurodė, kad sūnumi rūpinosi kiek galėjo, išlaikymą mokėjo, tik dėl darbo trūkumo šiuo metu yra nedidelis įsiskolinimas už vaiko išlaikymą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-23 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo E. Š. nepilnamečiam sūnui E. Š. išlaikymą po 450 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2011-11-14 iki jo pilnametystės, pavedant išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei A. R. ir išlaikymui skirtas lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo E. Š. nepilnamečiam sūnui E. Š. 3 552 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą; nutarė ieškovę skirti vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo E. Š. į valstybės biudžetą 269 Lt žyminio mokesčio; priteisė ieškovei A. R. iš atsakovo E. Š. 400 Lt bylinėjimosi išlaidų. Įvertino tai, kad E. Š. turi sveikatos sutrikimų, manė, kad jam reikalingas šiek tiek didesnis išlaikymas, todėl teismas manė, kad priteisus 450 Lt dydžio išlaikymą, atsakovas galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius ir dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde apeliantas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-23 sprendimą pakeisti ir iš apelianto priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį po 350 Lt iki jo pilnametystės; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, jog sūnui nereikalingas 900 Lt išlaikymas per mėnesį, be to, apeliantas neturi galimybės mokėti išlaikymą didesnį nei 350 Lt. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 450 Lt išlaikymas yra neproporcingas tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams.

Atsiliepimas

Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-23 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovas visiškai nesirūpina savo sūnumi. Pažymėjo, kad apeliantas geranoriškai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo sūnų. Apeliantas bando klaidinti apeliacinės instancijos teismą pateikdamas tik keletą įmokų patvirtinančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas nors ir nepastoviai, tačiau teikė 350 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį, toks išlaikymo dydis tarp šalių faktiškai buvo sutartas (t. 1, b. l. 73–80). Tačiau ši suma, pirmosios instancijos teismo nuomone, šiuo metu neužtikrina vaiko poreikių atsižvelgiant į nūdienos kainas. Be to, ieškovė teigė, kad vaikui augant žymiai pasikeitė vaiko poreikiai: vaikas paaugo, taigi daugiau kainuoja drabužiai, higienos priemonės, maistas, maisto papildai bei vaistai, laisvalaikio poreikiai. Teismas manė, kad šios aplinkybės (didesni vaiko poreikiai jam paaugus ir šalyje pakitusios kainos) yra visiems žinomos ir atskirai jų įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad ieškovė dirba pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, išduotą Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriaus (t. 1, b. l. 12) Jos gaunamos pajamos per mėnesį – apie 1 200 Lt. Šalių nepilnamečiam sūnui E. Š. šiuo metu yra 12 metų, vaikas turi sveikatos problemų, 2011–2012 mokslo metais jam yra skirtas mokymas namuose (t. 1, b. l. 9, 11), lanko anglų kalbos kursus viešojoje įstaigoje kalbų mokymo centre „Jaunimo sėkmė“, už kuriuos moka 85 Lt per mėnesį (t. 1, b. l. 10).

Apeliantas savo skunde cituoja teismų praktiką, pateikia savo argumentus: nurodo, jog sūnui nereikalingas 900 Lt išlaikymas per mėnesį, be to, apeliantas neturi galimybės mokėti išlaikymą, didesnį nei 350 Lt.

Neabejotina, jog vaikų gerovė priklauso ir nuo jiems abiejų tėvų teikiamo išlaikymo dydžio. Išlaikymo dydžio klausimas turi būti sprendžiamas individualiai, įvertinus kiekvienos bylos faktines aplinkybes.

Vadovaujantis vaiko teisių ir interesų prioriteto, proporcingumo vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai principais, vaikui nustatytinas įmanomai maksimalus išlaikymo dydis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004), tik jeigu tėvo, iš kurio priteisiamas išlaikymas, turtinė padėtis labai sunki, tai galima priteisti mažesnį negu MMA išlaikymą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis Vaiko teisių konvencijos 27 straipsniu, pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurį atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10-nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.K. v. A.B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Nurodytas reguliavimas reiškia, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti.

Aktualu pažymėti, kad apeliaciniame skunde apeliantas nieko nepasisako apie tai, kad rūpinasi vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, ugdymu. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog dėl šių priežasčių apeliantas negali tinkamai įvertinti ir žinoti tikrųjų vaiko poreikių. Iš bylos duomenų matyti, jog visa priežiūros našta, kuri dažnai negali būti skaičiuojama ir išreiškiama materialine išraiška, tenka vien ieškovei jau aštuonerius metus. Kasacinis teismas aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovės galimybes suteikti tinkamas sąlygas vaiko vystymuisi apriboja jos materialinė padėtis. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių nepilnamečiam sūnui šiuo metu yra 12 metų, o tokio amžiaus vaiko poreikiai yra dideli, tokio amžiaus vaikas sparčiai auga, be to, vaikas turi sveikatos problemų – 2011–2012 mokslo metais jam buvo skirtas mokymas namuose (t. 1, b. l. 9, 11), vaikas lanko anglų kalbos kursus viešojoje įstaigoje kalbų mokymo centre „Jaunimo sėkmė“, už kuriuos reikia mokėti 85 Lt per mėnesį (t. 1, b. l. 10). Nepaisant sveikatos problemų, ieškovė nurodo, jog sūnus lanko sporto būrelį (lengvąją atletiką). Taigi šalių sūnui dar reikalinga speciali apranga bei avalynė. Byloje ieškovė pateikė visų būtinų išlaidų sąrašą vaiko išlaikymui, apeliantas tik deklaratyviai ginčija jų dydį, nes, kaip nurodyta anksčiau, jis nežino ir negali žinoti tikrųjų vaiko poreikių. Negalima nepaminėti ir to, jog išlaikymas nepilnamečiam vaikui reikalingas dabar, o ne kada nors ateityje. Įvertinusi šias aplinkybės teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir mano, jog yra pagrindas konstatuoti, jog šalių nepilnamečiam sūnui yra reikalinga skirti didesnį nei vienos minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymą (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jo materialinę padėtį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nepilnamečio vaiko motina, su kuria gyvena nepilnametis vaikas, imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia vaikui gyvenamąjį būstą ir pan. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog vaiko išlaikymo dydis turi tiesiogiai priklausyti nuo jo tėvų turtinės padėties. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Atkreiptinas dėmesys, jog pats apeliantas cituodamas teismų praktiką nurodo, jog orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Pažymėtina, jog nuo 2012-08-01 MMA yra 850 Lt, taigi pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis tik 25 Lt viršija orientacinį kriterijų (850/2 =425 Lt). Iš bylos duomenų matyti, ir pats apeliantas nurodo, jog šiuo metu jis dirba Jungtinėje Karalystėje ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, turi imtis visų priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, ieškotų tokio darbo ar siektų tokių pajamų, iš kurių būtų teikiamas pakankamas išlaikymas vaikui. Be to, apeliantas pateikė nepakankamai duomenų apie savo finansinę padėtį, iš kurių galima spręsti, jog apeliantas neįstengtų mokėti 450 Lt išlaikymą per mėnesį. Asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias apelianto materialinę padėtį. Tikrąją turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) įrodo Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai, tačiau apeliantas šia galimybe nepasinaudojo (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pagal MMA apskaičiuota išlaikymo dalis nemažintina net bedarbiams (pav., Vilniaus apygardos teismo 2011-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1139-115/2011, Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-289-370/2011). Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į teisminius precedentus (CPK 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Teisėjų kolegija įvertinusi anksčiau nurodytus argumentus mano, jog apelianto materialinė padėtis yra pakankama teikti išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui ir nustatytas 450 Lt išlaikymas per mėnesį nepažeis proporcingumo principo (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, CK 6.461 straipsnio 2 dalis, CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusBronius Valius