Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b. l. 52–57), prašydamas iš Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) priteisti 4 374 Eur turtinės žalos ir 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismo posėdyje patikslino, jog ginčo laikotarpis yra nuo 2014 m. liepos 23 d. (administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo) iki 2015 m. kovo 4 d. (Klaipėdos apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo).Paaiškino, jog VRK Klaipėdos savivaldybės rinkimų komisijos nariai nebuvo nusiteikę geranoriškai atsakyti į pareiškėjo klausimus per referendumą (išankstinis balsavimas, 2014 m. birželio 25 d.), nedirbo savo darbo taip, kaip pagal įstatymus turėjo dirbti ir nesuteikė pareiškėjui, kaip rinkėjui, visos reikalingos informacijos. Klaipėdos miesto savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas V. G. pareiškime teigė, jog pareiškėjas trukdė rinkimų komisijos darbui, reiškė jiems pretenzijas, garsiai reiškė emocijas balsavimo salėje (nors pareiškėjo manymu, komisijos nariai per rinkimus turėtų gerbti rinkėjus, būti geranoriškai nusiteikę rinkėjų atžvilgiu, suteikti visą reikiamą informaciją). Trys liudytojai taip pat davė parodymus prieš pareiškėją. Manė, kad pareiškėjas buvo nubaustas nepagrįstai. Savo nekaltumą turėjo įrodinėti teisme, o tai pareikalavo daug pastangų, pareiškėjas patyrė žalą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) veiksmų neteisėtumas ir nepagrįstumas yra konstatuoti administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-7-972/2015. Pripažinus Klaipėdos AVPK nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, pareiškėjas patyrė turto netekimą. Pareiškėjo nuomone, yra visos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. tirdami pareiškėjo bylą policijos pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, neturėjo žinių tinkamai atlikti savo pareigas ir įvertinti VRK narių pareiškimų pagrįstumą. Pareiškėjas nurodė, jog dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos ir teismų procesų patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą. Nuo 2013 m. sausio 9 d. buvo MB (duomenys neskelbtini) vadovas, įmonė sėkmingai veikė ir turėjo apie 10 klientų, buvo sudariusi paslaugų sutartį, kurios vertė 15 000 Lt. Kadangi nepajėgė laiku įvykdyti įsipareigojimų, negavo planuotų pajamų, todėl patyrė turtinę žalą. Taip pat dėl pareiškėjui iškeltos bylos (t. y. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-7-972/2015) turėjo konsultuotis su advokatu ir padengti jo darbo išlaidas, dėl to patyrė dar 30 Eur žalą.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime (b. l. 104–107) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.Nurodė, kad ginčo faktinės aplinkybės gali būti nustatytos iš įsiteisėjusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-7-972/2015. Atsakovo nuomone, pagal nustatytas faktines aplinkybes policija buvo iškviesta pagrįstai, t. y. dėl pareiškėjo netinkamo elgesio balsavimo metu, kurio jis nenutraukė net esant Klaipėdos miesto savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko prašymui. Pareiškėjas skunde Klaipėdos savivaldybės rinkimų komisiją vadina „VRK“, nurodė, kad jo atžvilgiu netinkamai elgėsi „VRK nariai“, tokiu būdu painiodamas Klaipėdos savivaldybės rinkimų komisijos narius su Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos nariais. Skundo pradžioje pareiškėjas nurodė faktines aplinkybes, kurios susijusios su Klaipėdos AVPK veikla, už kurią VRK nėra atsakinga. Pareiškėjo nurodyta jo įmonės veikla neturi nieko bendra su VRK ar Klaipėdos savivaldybės rinkimų komisijos veikla ir atsakovas niekada nebuvo atsakingas už įmonės MB (duomenys neskelbtini) veiklą.