Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimo dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Izitas“ veiklos pabaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Izitas“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Daliveta“. 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas patvirtino BUAB „Izitas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, taip pat ir kreditoriaus A. S. 748,68 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Kreditorių reikalavimų sąrašas teismo buvo patikslintas 2015 m. gruodžio 17 d., 2016 m. kovo 7 d., 2016 m. kovo 22 d. ir 2016 m. birželio 2 d. nutartimis. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartimi BUAB „Izitas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.BUAB „Izitas“ bankroto administratorė kreipėsi į teismą, prašydama priimti sprendimą dėl BUAB „Izitas“ pabaigos. Nurodė, kad visas bendrovės turtas parduotas, neįvykdytų aplinkosauginių reikalavimų bendrovė neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 5 d. sprendimu pripažino, kad likviduojamos BUAB „Izitas“ veikla pasibaigė.Teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 18 d. įvykusio pakartotinio BUAB „Izitas“ kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta įpareigoti administratorę kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą dėl BUAB „Izitas“ pabaigos. Administratorės paaiškinimai, pateiktas likvidacinis balansas patvirtina, kad įmonė jokio turto neturi ir visos įmonės likvidavimo procedūros yra baigtos. Įmonės bankroto administratorė pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, kuri pavirtina, kad LUAB „Izitas“ nebuvo įtraukta į kontroliuojamų subjektų sąrašą, nebuvo tikrinama, už aplinkos teršimą nebuvo bausta ir kitų neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų neturi. Todėl teismas nusprendė, jog yra pagrindas priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Trečiasis asmuo A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 sausio 5 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Pagal ĮBĮ 19 straipsnio 2 dalį įmonės bankroto atveju su darbuotojais nutraukus darbo sutartį jiems išmokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Pagal ĮBĮ 19 straipsnio 4 dalį kreditorių susirinkimas turi teisę numatyti darbuotojų, su kuriais bus sudarytos terminuotos darbo sutartys dirbti įmonės bankroto metu, skaičių pagal pareigybes. Šių darbuotojų sąrašą sudaryti yra pavesta administratoriui. Nagrinėjamoje byloje bankroto administratorius tokių veiksmų neatliko. Bankrutuojančią įmonę kaip darbdavį atstovauja administratorius, kuris, esant ginčui, turi pareigą įrodyti darbo užmokesčio sumokėjimo darbuotojui faktą. Be to, ir pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos civiliniame proceso paskirstymo taisyklę, įrodyti privalo teigiantis asmuo, t. y. pareiškėjas neprivalo įrodyti darbo užmokesčio nesumokėjimo, kadangi pareiga įrodyti darbo užmokesčio sumokėjimą tenka atsakovui. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos puslapyje nurodyta, kad BUAB ,,Izitas“ bankroto administratorius yra V. D., kuriam pavesta administruoti įmonę nuo 2017 m. sausio 9 d. Bankroto byloje šitos informacijos nėra. Teismui pateiktas raštas patvirtina, kad bankroto administratorius yra A. G.. Kyla klausimas, kas teisiškai buvo ir yra UAB „Izitas“ bankroto administratorius, nes tinklapyje www.evarzytynes.lt bankroto administratoriumi buvo ir kreditorinį reikalavimą pardavinėjo būtent V. D.. Nurodytas faktas nebuvo žinomas ir pirmosios instancijos teismui, todėl šios aplinkybės turi būti taisytinos, o asmenys, galimai piktnaudžiavę savo procesinėmis teisėmis, turėtų būti traukiami atsakomybėn. Bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie fizinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina fizinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais. Nagrinėjamoje byloje bankroto administratorius, patikrinęs įmonės dokumentus, nesikreipė į teismą, bet, praėjus metams, jau įmonei esant likviduojamai, kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu dėl 54 014,13 Eur priteisimo. Bankroto administratorius turėjo kreiptis į kreditorius su prašymu, kad įmonė nebūtų po 6 mėn. pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, kadangi galimai yra lėšų, kurias reikia prisiteisti, todėl reikia kreiptis į teismą dėl bankrutuojančios įmonės statuso pratęsimo. Tačiau administratorė šių pareigų neįvykdė, todėl buvo nukrypta nuo teismų praktikos ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimo, pagal kurį bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, o toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti aiškiai ir racionaliai argumentuojamas. Bankroto byloje nėra informacijos, kas yra pateikęs kreditorinius reikalavimus. Todėl nėra aišku, kiek yra teisėtų kreditorinių reikalavimų, kokia yra jų galutinė suma. Byloje nurodyti tik buvę kreditoriai.Atsiliepimu į trečiojo asmens A. S. apeliacinį skundą atsakovės BUAB „Izitas“ bankroto administratorė UAB „Daliveta“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:UAB „Izitas“ iškėlus bankroto bylą, įmonėje dirbo tik direktorius A. S.. UAB „Izitas“ direktorius buvo atleistas 2015 m. spalio 26 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 137 straipsnį ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktą, pagal kurį valdymo organams nemokama išeitinė išmoka ir kompensacijos, išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Atleidus UAB „Izitas“ vadovą, jam buvo apskaičiuotas ir teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi patvirtintas 748,68 Eur pirmos eilės kreditorinis reikalavimas. Šioje bankroto byloje nebuvo sudarinėjamos terminuotos darbo sutartys su darbuotojais, nes įmonės veikla buvo nutraukta, ūkinė komercinė veikla nebuvo vykdoma. Bankroto administratore teismas paskyrė ne V. D., o UAB „Daliveta“. V. D. yra UAB „Daliveta“ įgaliotas asmuo UAB „Izitas“ bankroto byloje. A. G. yra UAB „Daliveta“ vadovas, turintis bankroto administratoriaus pažymėjimą. Bankrutavusią įmonę valdo teismo paskirtas bankroto administratorius. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 9 punktą administratorius atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą. Kai administratoriumi paskiriamas juridinis asmuo, bankroto administratorius veikia kaip vienasmenis valdymo organas (bendrovės vadovas). Taigi, tiek V. D., kaip juridinio asmens įgaliotinis, tiek šio juridinio asmens vadovas A. G., visiškai teisėtai atstovavo BUAB „Izitas“ bankroto procese. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad bankroto administratorės nepatikrinti sandoriai buvo sudaryti, nors pats, kaip buvęs įmonės vadovas, turėjo žinoti apie tokių sandorių sudarymą. Buvęs bendrovės direktorius neperdavė visų UAB „Izitas“ dokumentų, o pagal perimtus dokumentus nebuvo galimybės nustatyti bendrovės debitorinių įsiskolinimų. Administratorė patikrino perduotus dokumentus ir nustatė, kad 2012 m. gegužės 23 d. UAB „Izitas“ ir S. B. sudarė Statybos rangos sutartį, pagal kurią S. B. avansu sumokėjo UAB „Izitas“ direktoriui A. S. 170 000 Lt (49 235,40 Eur), tačiau pastarasis į bendrovės kasą ar atsiskaitomąją sąskaitą šių pinigų neįnešė. UAB „Izitas“ 2013 m. kovo 20 d. sudarė statybos rangos sutartį su I. P., E. B., G. Z. ir L. Š. dėl namelio gręžiniui pastatymo, gręžinio įrangos sumontavimo, buitinių nuotekų siurblinės ir lietaus nuotekų tinklų įrengimo. Pagal šią sutartį UAB „Izitas“ buvo sumokėta 16 500 Lt (4 778,73 Eur), tačiau A. S. gautų piniginių lėšų į bendrovės kasą ar atsiskaitomąją sąskaitą neįnešė. Atsižvelgdama į tai bankroto administratorė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl 54 014,13 Eur ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo iš apelianto BUAB „Izitas“ naudai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. teismo įsakymu administratorės prašymą tenkino. BUAB „Izitas“ 2017 m. birželio 6 d. vykusiame kreditorių susirinkime nutarta iš A. S. teismo priteistą 54 014,13 Eur debitorinę skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016 m. gruodžio 1 d., iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, pardavinėti elektroninėse varžytynėse už 50 proc. šios debitorinės skolos, t. y. už 27 007 Eur. BUAB „Izitas“ debitorinė skola buvo parduodama dvejose varžytynėse ir spaudoje, kol buvo parduota 2017 m. lapkričio 30 d. UAB „Inkomlita“ už 600 Eur. Kreditoriniai reikalavimai BUAB „Izitas“ bankroto byloje teismo buvo patvirtinti pagal kreditorių pateiktus rašytinius įrodymus. Šie reikalavimai yra teisėti ir nėra ginčijami. Bankroto administratorės kontrolę vykdo kreditoriai. BUAB „Izitas“ administratorė įvykdė visus ĮBĮ reikalavimus. Tą pripažino ir kreditorių susirinkimas, kuris patvirtino likvidacinį aktą ir likvidacinį balansą bei įpareigojo administratorę kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio dieną apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui procesinį dokumentą, pavadintą atsiliepimu į pateikto apeliacinio skundo atsiliepimą, kuriame dėsto papildomas aplinkybes, susijusias su paduotu apeliaciniu skundu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimo dėl BUAB „Izitas“ veiklos pabaigos pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Dėl apelianto apeliacinės instancijos teismo posėdžio dieną pateikto procesinio dokumento

Vadovaujantis CPK 302 straipsniu, apeliaciniam procesui taikomos šio kodekso bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios šiame skyriuje nurodytoms taisyklėms. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja apeliantą apeliaciniame skunde nurodyti išsamius apeliacinio skundo teisinius ir faktinius argumentus, kurie pagal CPK 230 straipsnį apibrėžia apeliacijos ribas, o CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi, jokie apeliacinio skundo argumentų papildymai po to, kai pasibaigia įstatymo nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti, yra negalimi. Apelianto pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas atsiliepimu į pateikto apeliacinio skundo atsiliepimą, savo esme yra ne kas kita, kaip apeliacinio skundo argumentų papildymas, apeliacinės instancijos teismui pateiktas po CPK 323 straipsnyje nurodyto termino pabaigos. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apelianto apeliacinės instancijos teismo posėdžio dieną pateikto procesinio dokumento, kaip pateikto praleidus įstatyme nustatytą terminą, nepriima ir jo argumentų nevertina.

Dėl bankrutuojančios įmonės pabaigos pagrindų

Teismų praktikoje pažymėta, kad bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo išnaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie (lot. iš pirmo žvilgsnio pakankamų) įrodymų apie realios galimybės egzistavimą tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007).Nagrinėjamoje byloje iš esmės nekyla ginčas dėl procesinio pobūdžio sąlygų, reikalingų priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, tinkamo įvykdymo. Bankroto administratorė UAB „Daliveta“ pateikė teismui BUAB „Izitas“ pakartotinio kreditorių susirinkimo 2017 m. gruodžio 18 d. protokolą Nr. 8, kuris patvirtina, jog kreditoriai nutarė patvirtinti BUAB „Izitas“ likvidacinį aktą ir likvidacinį balansą, taip pat įpareigojo bankroto administratorę kreiptis į teismą dėl BUAB „Izitas“ pabaigos (el. b., 2 t., l. 161-162). Teismui taip pat buvo pateiktas BUAB „Izitas“ likvidacinis balansas, patvirtinantis, jog įmonė turto nebeturi (el. b., 2 t., l. 168), Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pažyma. Taigi, pirmosios instancijos teismui, sprendžiančiam klausimą dėl UAB „Izitas“ pabaigos, buvo pateikti visi ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai. Nesutikdamas su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantas iš esmės ginčija materialaus pobūdžio sąlygos sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti egzistavimą, t. y. kelia klausimą dėl BUAB „Izitas“ kreditorių reikalavimų, taip pat dėl BUAB „Izitas“ bankroto administratorės veiksmų, ginčijant bendrovės sudarytus sandorius. Apeliantas taip pat kelia klausimą dėl BUAB ,,Izitas“ bankroto administratorės įgaliotų asmenų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo ribų, pasisakys dėl šių apelianto argumentų.

Dėl teismo paskirtos bankroto administratorės jos įgalioto asmens

Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktą UAB „Izitas“ bankroto administratore paskyrė juridinį asmenį – UAB „Daliveta“. BUAB „Izitas“ kreditoriai 2015 m. gruodžio 23 d. pavedimo sutartimi pavedė bankroto administratorei UAB „Daliveta“ atlikti teisinius veiksmus, susijusius su BUAB „Izitas“ bankroto procedūrų vykdymu (el. b., 1 t., l. 176-177).Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punktą bankroto administratorius atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą. UAB „Daliveta“ direktoriaus 2015 m. spalio 7 d. įsakymu ir įgaliojimu A. G. buvo paskirtas įgaliotu asmeniu vykdyti UAB „Izitas“ administravimą pagal ĮBĮ ir kitų su juo susijusių teisės aktų reikalavimus (el. b. 1 t., l. 81-82). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog visus dokumentus, susijusius su bankroto procedūromis, teismui teikė būtent A. G.. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos internetiniame tinklapyje www.avnt.lt nurodyta, kad UAB „Daliveta“ nuo 2015 m. gegužės 8 d. vykdo UAB „Izitas“ bankroto procedūrą, UAB „Daliveta“ darbuotojai yra: direktorius A. G., V. D. ir S. L.. Taip pat nurodyta, jog V. D. UAB „Izitas“ bankroto procedūroje nuo 2017 m. sausio 9 d. yra UAB „Daliveta“ įgaliotas asmuo. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek UAB „Daliveta“ direktorius A. G., tiek šios įmonės darbuotojas V. D. buvo tinkamai įgalioti vykdyti BUAB „Izitas“ bankroto procedūras, o vien ta aplinkybė, kad bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nebuvo pateiktas UAB „Daliveta“ įgaliojimas tam tikrus bankroto procedūros veiksmus atlikti jos darbuotojui V. D., nesudaro pagrindo pripažinti UAB „Izitas“ bankroto procedūras neteisėtomis ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Dėl įmonės kreditorių sąrašo ir apelianto kreditorinio reikalavimo

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyvesnis bankroto procedūrų užbaigimas nutraukiant bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba, kitais atvejais, likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių rejestro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka. ĮBĮ įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuris leidžia nuosekliai vykdyti įmonės bankroto procedūras tam tikromis stadijomis ir neleidžia grįžti prie tų bankroto procedūros stadijų ir etapų, kurie jau buvo atlikti ir bankroto bylą nagrinėjančio teismo patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007; 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007).Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi patvirtino UAB „Izitas“ kreditorių reikalavimų sąrašą, tarp jų ir apelianto (pirmos eilės kreditoriaus) 748,68 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Kreditorių reikalavimų sąrašas teismo buvo patikslintas 2015 m. gruodžio 17 d., 2016 m. kovo 7 d., 2016 m. kovo 22 d. ir 2016 m. birželio 2 d. nutartimis. Taigi, apeliantas nepagrįstai teigia, jog byloje nėra informacijos, kas yra pateikęs kreditorinius reikalavimus ir kokia yra galutinė kreditorių reikalavimų suma, kadangi šis klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais. Pažymėtina, kad byloje yra pakankamai duomenų apie įmonės kreditorius: pateikti antstolių vykdomieji dokumentai (el. b., 1 t., l. 75-76; 86-89; 93-102; 138-146), bankroto administratorė teismui kartu su prašymu patvirtinti kreditorinius reikalavimus pateikė ir pačių kreditorių bankroto administratorei pateiktus prašymus su įrodymais, patvirtinančiais kreditorinių reikalavimų pagrindus (el. b., 1 t., l. 105-130; 149-151), taip pat su prašymais tikslinti kreditorinius reikalavimus buvo teikiami kreditorių reikalavimus patvirtinantys dokumentai (el. b., 1 t., l. 158-160; 188-189; 2 t. 3-26; 43-48; 63-73; 76-78). Apeliantas teismo nutarčių dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo įstatyme nustatytais terminais ir tvarka neginčijo. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktą, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo arba civilines sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu. Šiems asmenims nemokama išeitinė išmoka ir kompensacijos, išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Šie asmenys ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovas, įmonei iki bankroto bylos iškėlimo apskaitos paslaugas teikusios įmonės vadovas privalo per visą bankroto procesą teismo reikalavimu teikti visą bankroto procesui reikalingą informaciją.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Izitas“ vadovu nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo apeliantas (el. b., 1 t., l. 42-43). Bankroto administratorė 2015 m. spalio 7 d. įsakymu pripažino, jog UAB „Izitas“ valdymo organai neteko savo įgaliojimų (el. b., 1 t., 83). Bankroto administratorei atleidus įmonės vadovą, jam buvo apskaičiuota 748,64 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, kuri teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi buvo patvirtinta kaip pirmos eilės apelianto kreditorinis reikalavimas. Buvę UAB „Izitas“ darbuotojai E. B. ir A. L. iš darbo UAB „Izitas“ išėjo savo noru dar iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, jiems nesumokėtas darbo užmokestis buvo priteistas Darbo ginčų komisijos sprendimais (el. b., 1 t., l. 94; 150-151). Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, bankroto administratorė atliko visus ĮBĮ numatytus įpareigojimus, susijusius su bankrutuojančios įmonės buvusiais darbuotojais.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19051-512/2016 buvo atsisakyta priimti apelianto A. S. ieškinį atsakovei BUAB „Izitas“ dėl 748,68 Eur neišmokėtos kompensacijos priteisimo, išaiškinant ieškovui, jog savo reikalavimą jis turi reikšti BUAB „Izitas“ bankroto byloje. Taip pat Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3306-965/2018 buvo atsisakyta priimti apelianto A. S. ieškinį atsakovui BUAB „Izitas“ bankroto administratoriui A. G. dėl 748,68 Eur išeitinės kompensacijos priteisimo, kadangi 748,68 Eur dydžio kreditorinis ieškovo reikalavimas jau yra patvirtintas įsiteisėjusia 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi. Apeliaciniame skunde iš naujo keldamas klausimą dėl jo kreditorinio reikalavimo dydžio, apeliantas siekia peržiūrėti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą dėl jo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, todėl su tuo susiję apelianto argumentai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl bankrutuojančios įmonės sandorių patikrinimo ir likusio realizuotino turto

Apeliantas teigia, kad UAB „Izitas“ pabaiga nėra galima, kadangi galimai yra lėšų, kurias reikia priteisti įmonei. Tačiau apeliantas nepateikia duomenų, koks galėtų būti galimai išlikęs realizuotinas įmonės turtas, kokius sandorius bankroto administratorė privalėjo nuginčyti. Pažymėtina, jog apeliantas nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo vieninteliu UAB „Izitas“ vadovu, todėl jis turėjo žinoti visus galimai priešingus įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusius turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, sandorius. Taip pat jis turėjo žinoti apie visas UAB „Izitas“ debitorines skolas bei visą įmonei priklausantį turtą, todėl pateikti teismui atitinkamą informaciją galimybę turėjo. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog bankroto administratorė tikrino UAB „Izitas“ sandorius bei finansinės apskaitos dokumentus. Šiais aplinkybes patvirtina bankroto administratorės teismui ir kreditoriams teiktos veiklos ataskaitos (el. b., 1 t., l. 184-186). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-18778-676/2016 nutarė išieškoti iš skolininko A. S. 54 014,13 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo kreditorei BUAB „Izitas“. Taigi, bankroto administratorė vykdė savo pareigas, siekdama išieškoti bankrutuojančios įmonės skolas. Duomenų, kurie patvirtintų, kad BUAB „Izitas“ kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorė atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu, apeliantas teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu vien apelianto keliama prielaida apie tai, kad BUAB „Izitas“ galėtų gauti papildomų lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti, nėra pakankama spręsti, kad materialaus pobūdžio sąlygos sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti nebuvo (šios nutarties 12 punktas).Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ginčijamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.