Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitė, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. gynėjo advokato Vaidoto Sviderskio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, R. A. skirta bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Į R. A. bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. lapkričio 17 d. 2.46 val. iki 2022 m. lapkričio 17 d. 15.10 val. (1 para) (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti įgijo narkotinės medžiagos - kanapių (antžemines dalis), kurios masė 0,472 gramai, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 17,0 %, šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė J. A. priklausančio automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) porankyje, supakuotą folijos ritinyje, ir per internetinę programą "Wickr Me" iš anksto susitaręs su P. B. parduoti šiam už 20 eurų narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), sutartu laiku, t. y. 2022 m. lapkričio 16 d., apie 20 val. 50 min., su minėtu automobiliu atvažiavo į iš anksto sutartą vietą - į Ariogalos g., prie pastato pažymėto Nr. 6, Kaune, kur susitiko su P. B. tikslu jam parduoti turėtą narkotinę medžiagą, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o turėtos narkotinės medžiagos - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė 0,472 gramai, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 17,0 %, rastos minėtame automobilyje apžiūros metu.

2. Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, inkriminuota nusikalstama veika įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, bausmė R. A. paskirta įvertinus padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį ir nuteistojo asmenybę.

3. Nuteistojo gynėjas advokatas V. Sviderskis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 6 d. nuosprendį toje dalyje, kurioje R. A. paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir jam paskirti bet kokią su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

3.1. Skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas R. A. bausmę, tinkamai nurodė visas reikšmingas aplinkybes, tačiau be pagrindo nenustatė sąlygų taikyti jam BK 62 str. ar BK 54 str. 3 d. nuostatas ir neskyrė švelnesnės bausmės rūšies nei numatyta sankcijoje arba netaikė BK 75 str. nuostatų. Skundo autoriaus vertinimu, skirdamas bausmę, teismas tik labai lakoniškai nurodė, kad atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą ir siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. bausmės tikslai bus pasiekti R. A. skiriant straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą, tačiau nenurodė konkrečių argumentų, kodėl R. A. netaikė BK 62 str., BK 54 str. 3 d. arba BK 75 str. nuostatų.

3.2. Skunde pažymima, kad BK 54 straipsnio 3 dalis numato, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teismingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, BK 62 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šiuo atveju teismas nepagrįstai neįvertino visų bylos aplinkybių, o būtent R. A. biografijos ir asmenybės, taip pat ir teismų praktikos analogiškose bylose, teisiamą asmenį charakterizuojančios medžiagos, todėl nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir nepaskyrė švelnesnės bausmės nei numatyta BK 260 str. 1 d. sankcijoje.

3.3. Skunde nuteistojo advokatas nurodo, kad R. A. anksčiau neteistas, neigiamų kontaktų su teisėsauga nėra turėjęs, jis yra dar labai jauno amžiaus, o nusikaltimą padarė iš „kvailumo“, smalsumo ir gyvenimiškos patirties nebuvimo. Iš nusikaltimo padarymo R. A. negavo jokios realios turtinės naudos. Nėra nustatyta R. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra lengvinančių atsakomybę aplinkybių, kurias buvo privalu vertinti. R. A. turi pragyvenimo šaltinį, dirba. Per visą proceso laiką R. A. nepadarė jokio teisės pažeidimo, jo atžvilgiu net nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas, o taip pat negauta ir jokių duomenų apie R. A. polinkį nusikalsti.

3.4. Skundo autoriaus teigimu, įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad R. A. paskirta nors ir minimali sankcijoje numatyta bausmė, tačiau yra akivaizdžiai per griežta, kadangi ji izoliuoja asmenį nuo visuomenės ir iš esmės visuomenei nepavojingą (nors padariusį ir sunkų, tačiau atsitiktinai) ir nusikalsti nelinkusi asmenį, be to, laisvės atėmimo bausmė nutraukia ar apriboja nuteistojo socialinius ryšius, jį eliminuoja iš darbo rinkos ir padaro valstybės išlaikytiniu. Tokiu būdu sukuriamas socialinio neteisingumo jausmas, kai bausmė nors ir yra formaliai teisinga, tačiau paneigia pačios bausmės tikslus ir paskirtį. Advokato įsitikinimu, jo ginamajam R. A. paskirta bausmė yra aiškiai neprotinga ir neproporcinga, nes pirmą kartą nusikaltusį asmenį izoliuoti jam paskiriant griežčiausią bausmę, sukuriama prielaida nuteistajam ne pasitaisyti, bet priešingai - atsidurti kriminalinėje aplinkoje su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, tokiu būdu tokia neproporcinga bausme sukuriami bausmės tikslams priešingi tikslai.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

5. Nuteistojo R. A. gynėjo Vaidoto Sviderskio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliaciniame skunde neginčijama R. A. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos kvalifikavimo, tačiau nesutinkama su paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti. Šis nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir už jo padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik vienintelės rūšies bausmę – laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės R. A. paskyrimo, ir atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją taip pat į kaltinamojo asmenybę, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka psichiatrijos bei priklausomybės ligų įskaitose neregistruotas, dirbantis, turintis pastovią gyvenamąją vietą, konstatavo, jog sąlygų taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta sankcijoje arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, byloje nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas visų su bausmės skyrimu susijusių aplinkybių visumą įvertino formaliai, todėl padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad R. A. nėra pagrindo skirti švelnesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmę. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nepašalina R. A. padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimu būtų pasiektas vienintelis bausmės tikslas – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kas šiuo atveju aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai, todėl pirmenybė turėtų būti teikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai.

9. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, R. A. padarė vieną nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis (kanapių antžeminių dalių) – jis įgijo narkotinę medžiagą ir laikė, turėdamas tikslą ją parduoti. Pagal BK 269 straipsnio 1 dalį (Sąvokų išaiškinimas) narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. BK 260 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su teisiniu reguliavimu, nustatytu BK 269 straipsnio 1 dalyje, konstatuotina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsiranda tada, kai neteisėtai disponuojama medžiagomis, įtrauktomis į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą ar kitus šios ministerijos patvirtintus sąrašus. Šių medžiagų kiekis, jei tik jis nėra didelis, kuomet atsakomybė jau kyla pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, veikos kvalifikavimui pagal šio straipsnio 1 dalį, reikšmės neturi.

10. R. A. veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, neginčijamai pasitvirtinus aplinkybėms, kad jis disponavo narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas parduoti, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant klausimą dėl bausmės už sunkaus nusikaltimo padarymą asmeniui skyrimo, svarbu tinkamai įvertinti konkrečius kaltinamojo veiksmus bei nustatytų aplinkybių visumą. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. A. įgijo labai nereikšmingą kiekį narkotinės medžiagos – kurios masė sudaro 0,472 gramo, o jose esantis veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis sudarė 17,0 %, kas rodo mažesnį rūšinį šios veikos pavojingumą. Teismų praktikoje yra pavyzdžių, kuomet veikliosios medžiagos koncentracija kanapėse (jų antžeminėse dalyse) yra žymiai didesnė, pavyzdžiui 8,6 % (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-628/2022), daugiau nei 10 % (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153-693/2019, 2K-129-697/2022), 25– 38 % (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312-222/2019). Nagrinėjamu atveju nenustatytos ir kitos analogiškų nusikalstamų veikų pavojingumą didinančios aplinkybės, tokios kaip veikimas bendrininkų grupe ar kita, pavojingesne, bendrininkavimo forma, pakartotinis tokio pobūdžio veiksmų įvykdymas, disponavimas kelių skirtingų rūšių narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

11. Vertinant aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo R. A. asmenybę, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jo asmenį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. R. A. anksčiau teismo neteistas, jokių ikiteisminių tyrimo jo atžvilgiu nėra pradėta, dirbantis. Administracine tvarka nuteistasis baustas du kartus už viešosios tvarkos pažeidimus, (t. 1, b. l. 180–181), tačiau pažeidimai padaryti iki šioje byloje aptariamos nusikalstamos veikos padarymo, ir nėra duomenų, kad R. A. būtų padaręs naujus administracinės teisės pažeidimus. Pirmosios instancijos teisme jis savo kaltę pilnai pripažino, gailėjosi dėl padaryto, teigė suvokęs savo elgesio padarinius. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis taip pat nurodė, kad labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir pasimokė iš savo klaidų, teigė, jog pasielgė neapgalvotai, tačiau po to daug galvojo ir suprato, kad pasielgė netinkamai, pasimokė ir nuoširdžiai gailisi, dirba, turi draugę, nori gyventi dorai. Aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina mažesnį R. A. pavojingumą, teigiamai jį charakterizuoja ir parodo, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, suvokia savo neteisėtų veiksmų padarinius. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga R. A. gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė ir kartu rodo daug mažesnį asmenybės pavojingumą todėl yra pagrindas manyti, kad ateityje jis daugiau nebenusikals ir laikysis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių.

12. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio nuostatų taikymo pagrindų nenustatyta, todėl teismas svarsto galimybę nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taigi teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, bei padaręs išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

13. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-40-648/2020). Pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-119-689/2020, Nr. 2K-21-628/2021).

14. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes apibūdinančias R. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamą jo elgesį nulėmusias priežastis, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme ir asmenybę, kas nusikalto pirmą kartą, taip pat nuoširdų kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi dėl padaryto, taip pat ir aptartą teismų praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad net ir švelniausios BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas šiuo konkrečiu atveju aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl yra pagrindas R. A. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje situacijoje bausmės tikslams pasiekti R. A. tikslinga skirti kitą, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą.

15. BK 48 straipsnyje numatytos laisvės apribojimo bausmės esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, tačiau intensyvi priežiūra gali būti ir neskiriama. BK 48 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui skirti šioje dalyje numatytus įpareigojimus, taip pat asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skirti baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones ( BK 48 str. 6 d.). Šiame kontekste pažymėtina, kad intensyvi priežiūra laikytina pakankamai griežta poveikio priemone nuteistajam, kadangi jos taikymo metu reikšmingai ribojama asmens laisvė ir teisė į privatų gyvenimą, asmeniui, kuriam taikoma intensyvi priežiūra, numatytos specialiosios pareigos ir draudimai (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 27 ir 28 straipsniais). Draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę.

16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus ne tik nuteistojo asmenybę, bet ir jo padarytą nusikaltimą, kuris priskiriamas prie sunkių, R. A. skirtinas laisvės apribojimas maksimaliam terminui – 2 (dviem) metams be intensyvios priežiūros ir skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punkte numatyti įpareigojimai – 1) per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje; 2) per pirmų 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati R. A. padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 6 d. nuosprendį pakeisti:

Nuosprendžio dalį dėl R. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį paskirtos 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pakeisti ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirti R. A. 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktais, įpareigoti R. A.:

1) per pirmų 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.

Išaiškinti R. A., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.