Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. S. ir T. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų A. S. ir T. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Konsolė“, tretiesiems asmenims viešajai įstaigai „Atnaujinkime miestą“, uždarajai akcinei bendrovei „Statybos inžinierinės paslaugos“ ir J. S. dėl įpareigojimo pašalinti statybos darbų trūkumus bei nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. S. ir T. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Konsolė“ pašalinti statybos darbų trūkumus, atsiradusius atliekant daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) nuotekų sistemos atnaujinimo (modernizavimo) darbus, t. y. atkurti pastate esantį nukirstą bendro naudojimo nuotekų stovo, pastato modernizacijos projekte pažymėto ST F1-1 pagrindinį vamzdį; 2) priteisti iš atsakovės ieškovui T. S. 4337 Eur nuostolių, patirtų kito būsto nuomai per laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2020 m. liepos mėnesio, 1 854 Eur išlaidų, patirtų už suteiktas teisines paslaugas, 100 Eur išlaidų, patirtų apmokant MB „Nuotėkis“ atliktą nuotekų tinklų tyrimą, 121 Eur išlaidų, patirtų apmokant antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą; 3) priteisti iš atsakovės ieškovui A. S. 500 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas; 4) priteisti iš atsakovės ieškovui T. S. ir ieškovui A. S. 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovės ieškovams patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų A. S. ir T. S. ieškinį atsakovei UAB „Konsolė“ dėl įpareigojimo pašalinti statybos darbų trūkumus bei nuostolių atlyginimo ir grąžino jį padavusiems asmenims, nurodydamas, jog ieškinys teismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.

3. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju netaikytinas alternatyvus teismingumas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 30 straipsnio 6 dalyje, kadangi ši norma taikoma tik reikalavimams dėl asmenų turtui padarytos žalos atlyginimo. Nurodė, jog ieškinyje prašoma įpareigoti atsakovę UAB „Konsolė“ pašalinti statybos darbų trūkumus, atsiradusius atliekant daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), nuotekų sistemos atnaujinimo (modernizavimo) darbus, t. y. atkurti pastate esantį nukirstą bendro naudojimo nuotekų stovo, pastato modernizacijos projekte pažymėto ST F1-1 pagrindinį vamzdį, nurodoma, kad ieškovų teises pažeidžia paaiškėję modernizacijos darbų trūkumai, o ieškovo T. S. patirtą žalą sudaro jo sumokami nuompinigiai už kitą būstą bei komunaliniai mokesčiai, taip pat nuostoliai, atsiradę siekiant nustatyti bei įvertinti atsakovės veiksmus bei renkant įrodymus, tačiau neįrodinėjama konkrečiam turtui padaryta žala..

4. Teismas, nesutikdamas su alternatyviu teismingumu, nurodė, jog ieškinys turėtų būti pareiškiamas pagal CPK 29 straipsnyje įtvirtintą bendrojo teismingumo taisyklę, jį pateikiant atsakovės UAB „Konsolė“ buveinės teritorijoje, t. y. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Apeliantai (ieškovai) pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, prašydami ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų ieškinį priimti ir perduoti jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodo tokius argumentus:

5.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad byla nėra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pagal kasacinio teismo ir kitų teismų nuosekliai formuojamą praktiką CPK 30 straipsnio 6 dalyje numatyta alternatyvaus teismingumo taisyklė taikytina reikalavimus dėl žalos atlyginimo grindžiant deliktinės civilinės atsakomybės sąlygomis.

5.2. Ieškovai yra buto, esančio daugiabučio namo trečiame aukšte, savininkas ir valdytojas, sutarties su atsakove, laimėjusia kompetentingų asmenų organizuotą viešą konkursą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo, modernizavimo rangos darbams atlikti nėra sudarę, todėl jų reikalavimas atsakovei grindžiamas deliktinės civilinės atsakomybės nuostatomis. Todėl ieškinys visais civilinės atsakomybės atvejais gali būti reiškiamas tiek pagal ieškovo fizinio asmens gyvenamąją vietą ar juridinio asmens buveinės vietą, tiek ir pagal žalos padarymo vietą.

5.3. Ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui teismingas taip pat ir pagal CPK 30 straipsnio 9 dalį pagal sutartyje nurodytą įvykdymo vietą, kadangi atsakovė įsipareigojo atlikti Vilniaus mieste esančio daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbus, bei pagal CPK 30 straipsnio 11 dalyje nurodytą vartotojo gyvenamąją vietą. Todėl net atsakovės atsakomybę grindžiant sutartinės civilinės atsakomybės sąlygomis, jis vis tiek būtų teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

5.4. Kilęs ginčas operatyviau ir ekonomiškiau būtų išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teisme, kadangi šio teismo veiklos teritorijoje yra ne tik ieškovų gyvenamoji vieta, tačiau ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizacijos) administratoriaus funkcijas vykdanti VšĮ „Atnaujinkime miestą“, Vilniaus mieste yra įsikūrę ir visi byloje dalyvaujantys asmenys, išskyrus atsakovę. Be to, atsakovė vykdo veiklą ir Vilniaus mieste, kadangi yra laimėjusi ne vieną skelbtą daugiabučio namo renovacijos konkursą Vilniaus mieste.

5.5. Nesąžininga ir neteisinga Vilniaus miesto gyventojų atžvilgiu būtų reikalauti su Vilniaus mieste esančių daugiabučių namų renovacija susijusius ginčus spręsti kituose Lietuvos miestuose esančiuose teismuose vien dėl tos priežasties, kad savivaldybės ar kitos įstaigos paskelbtą daugiabučio namo renovacijos darbų konkursą laimėjo Klaipėdoje ar kitame mieste įsikūrusi bendrovė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

7. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile (atsakovo gyvenamosios vietos) principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis). CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardinti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009).

10. CPK 30 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą.

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog šiuo atveju reikalaujama pašalinti atliktų darbų trūkumus, atlyginti ieškovo T. S. patirtą žalą dėl nuompinigių, komunalinių mokesčių bei atlyginti nuostolius, susijusius su atsakovės veiksmų įvertinimu, tačiau neįrodinėjama turtui padaryta žala, kas yra CPK 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos alternatyvaus teismingumo normos taikymo sąlyga. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė neteisingai interpretuodamas CPK 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklę.

12. Iš tiesų, ieškovai ieškinyje be reikalavimo pašalinti atliktų darbų trūkumus įrodinėja ir patirtą materialinę žalą dėl atsakovės atliktų darbų, nurodo, jog reikalavimas atlyginti nuostolius kyla dėl iš deliktinių teisinių santykių atsiradusio ginčo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieškovų ieškinys negali būti vertinamas kaip ieškinys dėl žalos, padarytos asmens turtui atlyginimo CPK 30 straipsnio 6 dalies prasme. Pažymėtina, jog ieškinyje be kita ko reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą, ji patirta dėl galimai atsakovės (ne)atliktų darbų, be to, nuostoliai pagal CK 6.249 straipsnio straipsnio 1 dalį yra piniginė turtinės žalos išraiška, taigi žalos sąvoka apima patirtus nuostolius. Vertintina, jog šios aplinkybės yra pakankamos spręsti, jog ieškovų pasirinkimu ieškinys gali būti paduotas pagal CPK 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklę (CPK 30 straipsnio 12 dalis).

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritartina apeliantų argumentams, jog labai svarbios aplinkybės yra ir tai, jog ginčas kilo dėl atnaujinimo (modernizacijos) atliktų darbų Vilniaus mieste esančiame daugiabučiame name, Vilniaus miesto apylinkės teismo veiklos teritorijoje yra ieškovų gyvenamoji vieta, daugiabučio namo atnaujinimo (modernizacijos) administratoriaus funkcijas vykdanti VšĮ „Atnaujinkime miestą“, kiti byloje dalyvaujantys asmenys, išskyrus atsakovę. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, jog byla bus operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose.

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių teritorinio teismingumo klausimus, taikymo, o A. S. ir T. S. ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kadangi teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nesvarstė, ar ieškinys atitinka kitus proceso įstatyme numatytus šio procesinio dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantų (ieškovų) atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, kuria ieškinys atsisakytas priimti, ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.