Vilniaus apygardos teismo sprendimas

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje prašo atlyginti žalą, padarytą teismui atsakovės prašymu taikant laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės teigimu, jeigu atsakovė nebūtų atsisakiusi ieškinio ir byla nebūtų buvusi nutraukta, teismas būtų atmetęs atsakovės prevencinį ieškinį, kuriam užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. 2A-19-381/2016) pripažino negaliojančiu ginčo patentą, vadinasi, šis patentas negalioja nuo paraiškos padavimo dienos.

7. Kasacinio teismo vertinimu, bet kokie atsakovės šioje byloje argumentai, susiję su patento galiojimu, neturi esminės reikšmės, nes patentas negalioja ab initio (Patentų įstatymo 64 straipsnio 1 dalis), ir tai nustatyta įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-19-381/2016, kuriuo patentas Nr. LT 3278 B „Optiškai gryni junginiai, jų gavimo būdas ir panaudojimas“ buvo pripažintas negaliojančiu (visiškai). Kartu pabrėžtina, kad, pagal 1992 m. birželio 18 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1768/92 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo 15 straipsnio 1 dalies b punktą, liudijimas negalioja, jei pagrindinis patentas nustojo galioti nepasibaigus įstatymams nustatytam terminui, o pagal c punktą, jeigu pagrindinis patentas yra atšaukiamas arba apribojamas tiek, kad nebegali apsaugoti produkto, kuriam liudijimas buvo išduotas, arba jeigu pasibaigus pagrindinio patento galiojimo laikui egzistuoja tokį atšaukimą arba apribojimą pateisinantys pagrindai. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad nuo 2016 m. sausio 29 d. egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-241-560/2016 iš esmės, būtų lėmusios prevencinio ieškinio atmetimą.

8. TRIPS sutarties 50 straipsnio „Laikinosios priemonės“ 7 dalyje nustatyta, kad kai laikinosios priemonės atšaukiamos arba kai jos nustoja galioti dėl kokios nors pareiškėjo veiklos ar neveikimo, arba jei vėliau paaiškėja, kad intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, teismas turi teisę įpareigoti pareiškėją, esant atsakovo prašymui, suteikti atsakovui atitinkamą kompensaciją už šiomis priemonėmis sukeltą bet kokią žalą.

9. Pagal TRIPS sutarties 50 straipsnio 7 dalį, Direktyvos 2004/48/EB 9 straipsnio 7 dalį ir Patentų įstatymo 55 straipsnio 7 dalį asmuo įgyja teisę reikalauti kompensacijos už nepagrįstai taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu egzistuoja bent viena alternatyvi sąlyga: 1) laikinosios apsaugos priemonės atšaukiamos dėl pareiškėjo veikimo arba neveikimo; 2) laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti dėl pareiškėjo veikimo ar neveikimo; 3) nustatoma, kad intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo ar jo grėsmės nebuvo.

10. Byloje nėra ginčo, kad nacionalinis teisinis reglamentavimas yra suderintas su tarptautine ir ES teise, tačiau, kaip minėta šios nutarties 31 punkte, specialieji teisės aktai gerokai plačiau reglamentuoja klausimą dėl nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo negu CPK 146 straipsnio 2 dalis.

11. Pagal kasacinio teismo praktiką bylose dėl nuostolių, kilusių dėl civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo teismas įpareigojamas nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

12. Tuo atveju, kai byla neišnagrinėta iš esmės ir todėl ieškinio nepagrįstumas nekonstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, veiksmų neteisėtumas taip pat gali būti konstatuotas nustačius jo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą.

13. Kasacinis teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje vertinant, ar atsakovė, būdama ieškove civilinėje byloje Nr. 2-241-560/2016, kurioje buvo pareiškusi prevencinį ieškinį ieškovei dėl uždraudimo atlikti veiksmus, pažeidžiančius atsakovės teises į patentą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o vėliau atsisakydama ieškinio, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, išskirtini šie laikotarpiai: laikotarpis nuo 2010 m. liepos 27 d. (kai Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-241-560/2016 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės) iki 2016 m. sausio 29 d. (kai civilinėje byloje Nr. 2A-19-381/2016 buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dėl atsakovei priklausančio patento Nr. LT 3278 B pripažinimo negaliojančiu); laikotarpis nuo 2016 m. sausio 29 d. (kai civilinėje byloje Nr. 2A-19-381/2016 buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dėl atsakovei priklausančio patento Nr. LT 3278 B pripažinimo negaliojančiu) iki 2016 m. gegužės 17 d. (kai atsakovė, būdama ieškove civilinėje byloje Nr. 2-241-560/2016 pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą, kuriuo atsisakė ieškinio).

16. Tam, kad būtų išspręstas nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo klausimas, turi būti nustatytos kitos civilinės atsakomybės sąlygos už laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytą žalą. Šios aplinkybės, kaip nurodyta pirmiau, bylą nagrinėjusių teismų nebuvo tirtos ir vertintos. Kasacinis teismas dėl savo kompetencijos ribų – nenustatinėja faktinių bylos aplinkybių – nagrinėjamoje byloje negali priimti galutinio sprendimo, nes tai susiję su faktinių bylos aplinkybių nustatymu. Todėl, esant neatskleistai bylos esmei ir šio proceso trūkumo negalint pašalinti kasaciniame teisme, byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ieškovo argumentai

17. Pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teise, Bendrovė „Krka“ nurodė, kad Ieškovas turi teisę į nuostolių atlyginimą ir už laikotarpį iki 2016-01-28. Specialieji ginčo santykiui taikytini teisės aktai klausimą reglamentuoja kur kas plačiau bei numato tris alternatyvias ir savarankiškas sąlygas, kurių nors vieną nustačius nukentėjusiam atsakovui atsiranda teisė reikalauti teismo priteisti kompensaciją dėl nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Šios trys alternatyvios sąlygos yra konstatuotinos kai: laikinosios priemonės atšaukiamos dėl pareiškėjo veikimo ar neveikimo, arba laikinosios priemonės nustoja galioti dėl pareiškėjo veikimo ar neveikimo, arba nustatoma, kad intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo ar grėsmės pažeidimui nebuvo.

19. Teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas AstraZeneca veikė savo rizika. Vien tuo metu dar nenuginčyto Patento turėjimas jokių būdu negalėjo užtikrinti, kad teismas būtinai patenkins atsakovo ieškinį - vien faktas, kad asmuo turi galiojantį patentą dar nereiškia, kad kitas asmuo jį būtinai pažeidžia. Lygiai taip pat laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jokiu būdu nesuponuoja palankaus galutinio teismo sprendimo. Atitinkamai, riziką prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir tokį prašymą palaikydamas itin ilgą laiką prisiėmęs atsakovas, turi atlyginti Ieškovo dėl tokių veiksmų patirtus nuostolius. Deliktinė atsakomybė atsakovui AstraZeneca šiuo atveju turi būti taikoma nenustatinėjant jo kaltės, kadangi ji preziumuojama (LR CK 6.248 str. 3 d.).

20. Esmine ir pagrindine atsakovo sprendimo po kone septynių metų atsiimti pateiktą prevencinį ieškinį priežastimi buvo ne kas kita, kaip tai, kad pagrindinis šalių ginčas buvo išspręstas Ieškovo naudai bei bylą nagrinėjęs teismas atsakovo reikalavimų ginčo Patentą pripažino nepatentabiliu, todėl ab initio negaliojančiu. Ieškinio atsiėmimas buvo atsakovo sąmoningai panaudota teisinė taktika, siekiant tokio teismo sprendimo išvengti.

21. Atsakovo AstraZeneca prevencinis ieškinys buvo pareikštas jau po to, kai Ieškovas Krka buvo pareiškęs ieškinį dėl Patento pripažinimo negaliojančiu. Tokie AstraZeneca veiksmai, kai yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiančias platinti produktą, tokį prašymą grindžiant patentu, dėl kurio negaliojimo vyksta ginčas, dar pirmosios instancijos teisme nepriėmus sprendimo, negali būti laikoma tinkamu pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai Ieškovo Krka atžvilgiu vykdymu.

22. Atsakovas AstraZeneca jau reikšdamas prevencinį ieškinį ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, negalėjo būti visiškai tikras dėl savo išimtinių teisių į ginčo Patentą, nes jam priklausantys Europos patentai EP1020461 ir EP1020460, analogai ginčo Patentui, kurių apsaugos apimtis buvo siaurinama dėl galimo nepatentabilumo, tuo metu jau buvo ginčijami Europos patentų tarnyboje. Ginčai dėl analogiškų nacionalinių patentų galiojimo vyko įvairiose valstybėse, daugumoje jų patentą pripažįstant negaliojančiu. Tokios aplinkybės negali būti aiškinamos Atsakovo naudai, kaip įrodančios jo sąžiningumą bei teisėtus interesus prašant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

23. Europos patento EP1020461 apsauga nebuvo išplėsta į Lietuvą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu vyko ir šio patento pripažinimo negaliojančiu opozicijų nagrinėjimas, todėl Atsakovas AstraZeneca, kaip rūpestingas ir atidus verslininkas, savo srities profesionalas, puikiai išmanantis vaistinių preparatų rinką bei joje konkuruojančius produktus, turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad daugiau nei labai tikėtina, kad Ieškovo Krka vaistinis preparatas “ (duomenys neskelbtini)” nepažeidžia jo, kaip patento savininko, teisių. Atsakovas, prašydamas uždrausti laikinai Ieškovui prekiauti vaistiniu preparatu “ (duomenys neskelbtini)” Lietuvoje kol bus nagrinėjama jo prevencinio ieškinio byla, kurios procesas, kaip kad pats Atsakovas nurodo savo procesiniuose dokumentuose, jau tada buvo aišku, kad Lietuvoje tęsis apie penkerius metus, elgėsi nesąžiningai, nerūpestingai ir galimai su nesąžiningu siekiu nutolinti pagrindinio konkurento atėjimą į rinką. Europos patentas EP94917244.9, kurio analogu iš dalies yra ginčo Patentas, jau buvo pripažintas negaliojančiu Europos patentų tarnyboje dar iki Atsakovo prevencinio ieškinio pareiškimo.

24. Ieškovas Krka, siekdamas apginti savo interesus, taip pat siekė įrodyti, kad Valstybinis patentas biuras turėjo nustatyti trumpesnį Patento papildomos apsaugos liudijimo galiojimo terminą - 2015 m. kovo 10 d., tačiau vien tik dėl to, kad pats Patentas buvo pripažintas negaliojančiu ab initio, kas lemia ir Patento papildomos apsaugos liudijimo Nr. negaliojimą ab initio, teismas sprendė, kad Valstybinio biuro sprendimo panaikinimas šiuo atveju nesukeltų jokių teisinių padarinių ir neišnagrinėjo klausimo iš esmės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimas Nr. e2-2396-881/2017). Neatsižvelgiant į tai, kad jau 2016 m. sausio 29 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pripažinti Patentą negaliojančiu, Atsakovas atsisakė ieškinio reikalavimų ženkliai vėliau, t. y. tik tada, kai Patento apsaugos terminas formaliai baigėsi.

25. Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. sausio 29 d. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje Pagrindinėje byloje priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pripažinti Patentą negaliojančiu ab initio, ieškovas dar 2016 m. vasario 22 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą atnaujinti civilinės bylos Antrajame ginče nagrinėjimą bei panaikinti joje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau Atsakovas AstraZeneca dėl tokio Ieškovo Krka prašymo pareiškė prieštaravimą, t. y. savo aktyviais veiksmais prieštaravo Krka prašymui, nors žinojo, kad Patentas jau pripažintas negaliojančiu, ko pasėkoje Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi Ieškovo prašymą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Tokiais veiksmai Atsakovas nepagrįstai pratęsė laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą dar trims mėnesiams, nors jau egzistavo galutinis teismo sprendimas, kuris pripažino Patentą negaliojančiu.

26. Patento pripažinimo negaliojančiu nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu dėl Atsakovo AstraZeneca nuolatinių prašymų atidėti procesą dėl tariamų ketinimų vesti taikos derybas su Ieškovu Krka žodinis bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ne mažiau kaip 2 kartus, kas užvilkino procesą beveik metams ir atitinkamai pratęsė formalų Patento galiojimą, kuriuo buvo grindžiamos laikinosios apsaugos priemonės. Iš tiesų, Atsakovas, deklaruodamas savo siekį bylą baigti taikos sutartimi, pradėti derybų su Ieškovu Krka net nebandė, kas tik dar kartą patvirtina Atsakovo nesąžiningumą bei tikruosius jo ketinimus šalių ginčų kontekste.

27. Atsakovas AstraZeneca tiek kartu su prevenciniu ieškiniu prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek aktyviais veiksmais nuolat palaikydamas šį prašymą visu šalių ginčo sprendimo metu, neabejotinai buvo nesąžiningas Ieškovo atžvilgiu, o jo elgesys, priešingai bylą nagrinėjusių žemesniųjų instancijų teismų pozicijai, negali būti laikomas rūpestingu bei atidžių.

28. Akivaizdu, jog žalingi padariniai Ieškovui Krka kilo būtent iš neteisėtų Atsakovo AstraZeneca veiksmų, kitaip tariant, jeigu atsakovas AstraZeneca nebūtų pateikęs prašymo teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Ieškovas Krka nebūtų patyręs jokių nuostolių. Atsakovas AstraZeneca neprivalėjo teikti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o jį pateikęs veikė savo rizika. Ieškovas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas suvaržyti priešingos šalies teises, kad būtų užtikrintas jo interesų gynimas, turi numatyti, kad, neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo, jam gali tekti atlyginti atsakovui dėl taikyto suvaržymo patirtus nuostolius, t. y. ieškovas veikia savo rizika. Ieškovo Krka vaistinis preparatas „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje buvo registruotas 2010 m. balandžio 16 d. Ieškovas jau buvo pradėjęs pardavinėti.

29. Ieškovo Krka vaistinis preparatas „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje buvo registruotas 2010 m. balandžio 16 d., preparato registracija galioja ir šiuo metu. Taigi, faktiškai nuo šios dienos Ieškovas Krka turėjo galimybę vaistinį preparatą pardavinėti Lietuvoje ir gauti iš to pajamas, buvo pradėjęs pardavimus, tačiau jau 2010 m. liepos 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ši teisė Ieškovui buvo apribota.

30. Ieškovas Krka pateikė teismui atliktą nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, paskaičiavimą. Ieškovo Krka nuostoliai, kuriuos jis patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, per vieną mėnesį yra 4 200 EUR. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad Krka teisė platinti vaistinius preparatus „(duomenys neskelbtini)“ buvo apribota 5 metus 10 mėnesių ir 2 dienas, bendra negautų pajamų forma Krka patirtų nuostolių suma - 294 280 EUR. Ieškovo nuostolių paskaičiavimas yra grindžiamas esamais AstraZeneca pardavimais ir ankstesne Krka pardavimų praktika grįstais rodikliais. Liudytojas D. S. nurodė, kad rinkoje jokių esminių pakitimų neįvyko. Ši suma buvo paskaičiuota pagal didmeninę vaisto kainą, todėl jokie kainų vartotojui svyravimai, negali turėti įtakos šiai nuostolių sumai, kaip tą bando teigti Atsakovas.

31. Ieškovo rinkos dalis tarp vaistinių preparatų, kurių veiklioji medžiaga yra (duomenys neskelbtini), gamintojų ir platintojų sudarytų 40 % rinkos. Šis skaičius yra grindžiamas ankstesne panašių Krka vaistinių preparatų pardavimo praktika Lietuvoje, ką be kitą ko pagrindžia pateikta kitų Ieškovo vaistų įvedimo į Lietuvos rinką apžvalga, PharmaZoom duomenys. Krka duomenimis, AstraZeneca 2010 metais Lietuvoje pardavė 20 745 vnt. 40 mg. ir 23 396 vnt. 20 mg. vaistinio preparato, kurio veiklioji medžiaga yra (duomenys neskelbtini). Tokie skaičiai iš esmės atitinka ir paties AstraZeneca pateiktus duomenis prevenciniame ieškinyje (žr. 7 lapo 5, 8 paragrafai). Liudytojas D. S. nurodė, kad Krka tikslas ir reali rinkos dalis būtų apie 50%, kurią Krka pasiektų dėl savo veiksmų ir pastangų bei rinkos specifikos. Įvertinus bendrą galimą parduoti Ieškovo vaistinio preparato, kurio veiklioji medžiaga yra (duomenys neskelbtini), kiekį, nuostolių suma per vieną mėnesį yra 4 200 EUR.

32. Nuostolių nustatymas intelektinės nuosavybės bylose turi savo specifiką - ieškovas turi įrodyti tik bendrąją nuostolių sumą, o išlaidas, kurios patirtos faktiškai žalos sumai gauti, turi įrodyti pažeidėjas (inter alia, Patentų įstatymo 57 str.).

Atsakovo argumentai

34. Atsakovas prašė ieškinį atmesti visiškai. Ieškovo prašomi 294 280,00 EUR dydžio nuostoliai, pasak ieškovo, yra tariamai nulemti atsakovo (ne)teisėtų veiksmų už laikotarpį nuo 2010-07-27 iki 2016-05-17. Tačiau, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-403/2019 pateiktais išaiškinimais, kurių privalu laikytis nagrinėjant bylą, sprendžiant klausimą dėl ieškovui tariamai laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytos žalos priteisimo, ginčo dalyką Byloje gali sudaryti tik ieškovo turtiniai praradimai už laikotarpį nuo 2016-01-29 iki 2016-05-17. Ieškovo prašomas žalos dydis yra nepagrįstas, nes ieškovo prašomus priteisti tariamus nuostolius didžiąja dalimi sudaro negautos pajamos už laikotarpį, kuriuo metu Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

35. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Ieškovo prašomi nuostoliai neatitinka realumo kriterijaus, nes yra pagrįsti Ieškovo iškelta hipotetine prielaida, jog jo rinkos dalis tarp vaistinių preparatų, kurių veiklioji medžiaga yra tokia pati kaip atsakovo vaisto „(duomenys neskelbtini)“ ar Ieškovo vaisto „(duomenys neskelbtini)“, t.y. (duomenys neskelbtini), visą Ieškovui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpį, įskaitant laikotarpį nuo 2016-01-29 iki 2016-05-17, sudarytų 40 proc. rinkos. Byloje surinkti įrodymai paneigia tokios prielaidos tikėtinumą, nes ieškovo pateikta Europos Komisijos 2009-07-08 studija „Farmacinio sektoriaus apklausa: galutinė išvada“ nėra tinkamas įrodymas nustatant tikėtiną Ieškovo vaistinio preparato „(duomenys neskelbtini)“ rinkos dalį už visą laikinųjų apsaugos priemonių laikotarpį, nes: (a) šioje studijoje analizuojami duomenys, surinkti iki 2009 m., t.y. joje pateikiami duomenys yra nesusiję su Byloje kilusiam ginčui aktualiu laikotarpiu; (b) studijoje nėra pateikta Lietuvos rinkos analizė; (c) studijoje nėra analizuojama Bylai aktuali generinių vaistų, kurių veiklioji medžiaga yra (duomenys neskelbtini) (būtent tokia veiklioji medžiaga yra Ieškovo vaistiniame preparate „(duomenys neskelbtini)“), rinkos dalis.

36. Iš ieškovo 2015-05-07 pateiktų PharmaZoom duomenų apie (duomenys neskelbtini) vaistų pardavimus 2014-2017 m. matyti, kad vidutinė vaistinio preparato „(duomenys neskelbtini)“ rinkos dalis už visą laikinųjų apsaugos priemonių laikotarpį būtų ne daugiau kaip 16 proc., o už laikotarpį nuo 2016-01-29 iki 2016-05-17 – 12 proc.

37. Ieškovo 2019-02-01 pateiktas PharmaZoom duomenų apie (duomenys neskelbtini) vaistų pardavimus 2018 m. išrašas turėtų būti teismo vertinamas itin kritiškai. Bylos nagrinėjimo metu Ieškovas nesugebėjo išskaidyti ar paneigti abejonių, jog šis išrašas iš tikrųjų yra PharmaZoom duomenų išrašas (tokias abejones kelia išrašo forma, kuri ženkliai skiriasi nuo ankstesnės formos). Be to, šis išrašas atspindi duomenis už 2018 m., t.y. laikotarpį, visiškai neaktualų Bylai ir kuriuo rinkoje veikiančių asmenų veiklos sąlygos yra kokybiškai pasikeitusios lyginant su bylai aktualiais laikotarpiais (valiutos pasikeitimas, perkamosios galios pokyčiai, receptinių vaistų skyrimo tvarkos pokyčiai, kitokia atitinkamais vaistais perkančiųjų rinkos dalyvių struktūra, pan.). Taip pastebėtina, kad 2018 m. ieškovo vaisto kaina ženkliai sumažėjo lyginant su 2016-2017 m., dėl ko jis tapo vienu pigiausių (duomenys neskelbtini) vaistų , kas akivaizdžiai sąlygojo ieškovo rinkos dalies padidėjimą 2018 m.

38. Liudytojo UAB KRKA Lietuva vadovo D. S. parodymai yra nepatikimas įrodymas.

39. Ieškovo pateikta UAB „BDO auditas ir apskaita“ nuostolių vertinimo ataskaitoje (toliau – „Ataskaita“) atlikti ieškovo pelno, kurį jis neva galėjo gauti parduodant vaistinį preparatą „(duomenys neskelbtini)“ per 2010 m. liepos 27 d. – 2016 m. gegužės 18 d. laikotarpį, skaičiavimai yra nepagrįsti, neobjektyvūs ir negali būti vertinami kaip patvirtinantys Ieškovo nurodomą žalą ar jos dydį, nes ataskaitoje pateikiami skaičiavimai yra pagrįsti paties ieškovo iškelta nepagrįsta hipotetine prielaida, kad jo rinkos dalis tarp vaistinių preparatų, kurių veiklioji medžiaga yra tokia pati kaip atsakovo vaisto „(duomenys neskelbtini)“, Ieškovo vaisto „(duomenys neskelbtini)“, t.y. (duomenys neskelbtini), neva sudarytų 40 proc. rinkos. šie skaičiavimai yra paremti Ieškovo deklaratyviais bei jokiais objektyviais įrodymais ar duomenimis nepagrįstais vaistinio preparato „(duomenys neskelbtini)“ gamybos, pardavimo ir rinkodaros sąnaudų vertinimais. Vienintelis pirminis įrodymas – paties ieškovo pažyma apie vaistinio preparato „(duomenys neskelbtini)“ gamybos, pardavimo ir rinkodaros sąnaudas, prie kurios nėra pridėta jokių įrodymų, patvirtinančių pažymoje nurodytos informacijos teisingumą. Ataskaitoje pateikiamuose skaičiavimuose neįvertintos kitos sąnaudos, tokios kaip administracinės, finansinės, ir kitos sąnaudos. Ataskaitoje Ieškovo tariamas negautas pelnas yra apskaičiuotas neminusuojant pelno mokesčio. Ieškovas, apskaičiuodamas tariamai patirtą žalą, taiko ženkliai didesnį grynojo pelningumo koeficientą nei iš tikrųjų yra pagal Ieškovo finansinės atskaitomybės duomenis. pagal oficialiai skelbiamus Ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentus (konkrečiai, 2016 m. konsoliduotą pelno (nuostolio) ataskaitą, ieškovo realus pelningumas yra tik 13 proc.

40. Net tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (kuriais, kaip konstatuota kasacinio teismo, laikytini tik atsakovo veiksmai palaikant laikinąsias apsaugos priemones ieškovo atžvilgiu nuo 2016-01-29 iki 2016-05-17) ieškovui tariamai patirtos žalos (su kuo atsakovas kategoriškai nesutinka), priteistinų negautų pajamų dydis neturėtų viršyti 1 322 Eur.

41. Nėra priežastinio ryšio tarp laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovo nurodomos žalos, nes žalos atsiradimą iš esmės sąlygojo paties ieškovo veiksmai, konkrečiai imant, ieškovo netinkamas pasiruošimas planuojamai generinio vaisto „(duomenys neskelbtini)“ gamybai bei prekybai Lietuvoje, nepradėjus laiku ginčyti Patento.

42. Tariamai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirti nuostoliai gali būti sukelti (sąlygoti) tik paties Ieškovo veiksmų – konkrečiai, Ieškovo elgesio, kuris neatitiko bonus pater familias standarto, taikomo ieškovui kaip profesionaliam verslininkui. Ieškovas, kaip profesionalus vaistų gamintojas, prieš pradėdamas gaminti ir pardavinėti vaistus turėjo įvertinti rizikos veiksnius dėl jo vaistinio preparato „(duomenys neskelbtini)“ paleidimo į rinką iki Patento nuginčijimo ir dėti visas pastangas minimizuoti jų poveikį. Tačiau Ieškovas tokios rizikos tinkamai neįvertino, ką pagrindžia žemiau nurodytos aplinkybės.

43. Ieškovui yra būtina nuolat domėtis originalių vaistų saugomais patentais ir laiku juos ginčyti. Tik savalaikis Patento ginčijimas galėtų būti vertinamas kaip atitinkantis bonus pater familias standartą. Paraiška dėl Patento buvo paskelbta 1994 m. gruodžio 27 d., o pats Patentas buvo paskelbtas 1995 m. birželio 26 d. Atsakovo originalus vaistas „(duomenys neskelbtini)“ į rinką buvo pristatytas 2000 m. rugpjūčio mėn. Švedijoje. Taigi generinių vaistų gamintojas, būdamas rūpestingas ir atidus, Patentą pradėtų ginčyti kuo greičiau po originalaus vaisto išleidimo į rinką, kad klausimas dėl Patento galiojimo būtų išspręstas iki generinio vaisto paleidimo į rinką, nes vaisto paleidimas į rinką iki ginčo dėl Patento pripažinimo galiojančiu galutinio išsprendimo būtų nesąžiningas ir neteisėtas. Tačiau ieškovas ieškinį dėl Patento pripažinimo negaliojančiu pateikė tik 2009 metais, likus metams iki jo numatyto generinio vaisto „(duomenys neskelbtini)“ paleidimo į rinką Lietuvoje (šiuo vaistu buvo pradėta prekiauti Lietuvoje 2010 m. liepos mėnesį). Dirbdamas generinių vaistų gamybos srityje, ieškovas negalėjo nežinoti, kad patentų bylos yra sudėtingos ir specifinės, dėl ko ir nagrinėjamos ilgai, todėl negalėjo nesuprasti, kad civilinė byla, iškelta pagal jo ieškinį dėl Patento pripažinimo negaliojančiu, nebus galutinai išspręsta per vienerius metus, iki jo numatyto generinio vaisto paleidimo į rinką.