Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Krka tovarna zdravil, d. d. atstovei advokatei, patentinei patikėtinei Vilijai Viešūnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. e2-2396-881/2017 pagal ieškovo Krka tovarna zdravil, d. d. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Valstybiniam patentų biurui, AstraZeneca AB dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro sprendimų panaikinimo ir pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas AstraZeneca AB pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas iš esmės reikalauja ne ištaisyti Patentų registre nurodytus duomenis, t. y. papildomos apsaugos liudijimo Nr. PA 2004 009 galiojimo termino pasibaigimo datą, bet prašo iš dalies arba visiškai panaikinti Patentų biuro sprendimus. Tiek ieškovo veiksmai iki ieškinio pareiškimo teisme, tiek ir pats pareikštas ieškinys akivaizdžiai parodo, jog ieškovo reikalavimai yra nukreipti išskirtinai vien tik į Valstybinį patentų biurą. Ieškovo nurodomi teisiniai ieškinio pagrindai yra susiję vien tik su ginčijamo patento papildomos apsaugos liudijimo išdavimo administracinėmis procedūromis, jo galiojimo termino pabaigos nustatymo klausimais Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aspektais. Tai patvirtina, jog AstraZeneca AB nėra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje. AstraZeneca AB yra visiškai nesuprantama, kodėl šioje byloje ji yra patrauktas atsakovu, ir kodėl, vien dėl to, kad Patentų biuras patenkino šio subjekto prašymą išduoti papildomos apsaugos liudijimą ir daugiau neatlikus jokių kitų veiksmų, ar juo labiau neteisėtų veiksmų, ši įmonė yra atsakovu byloje. Kita vertus, pati Krka tovarna zdravil, d.d. nėra tinkamas ieškovas nagrinėjamoje byloje, t. y. ši įmonė neturi galiojančios teisės kreiptis į teismą dėl klaidos ištaisymo Patentų registre arba dėl papildomos apsaugos liudijimo duomenų ištaisymo, o taip pat dėl Patentų biuro priimtų sprendimų nagrinėjamais klausimais pripažinimo (iš dalies) negaliojančiais ar naikintinais. Iš Patentų biuro 2005 m. sausio 10 d. Sprendimo dėl liudijimo išdavimo paraiškai papildomos apsaugos liudijimui gauti Nr. 2004 009 matyti, kad Patentų biuras nusprendė patentui Nr. 3287 (pareiškėjas AstraZeneca AB) išradimo pavadinimas Optiškai gryni junginiai, jų gavimo būdas ir panaudojimas išduoti papildomos apsaugos liudijimą Nr. C 3287, kuriame nurodė, kad šio papildomos apsaugos liudijimo galiojimo terminas yra 2016 m. gegužės 17 d. ir, be kita ko, nurodė, jog pareiškėjas, t. y. būtent AstraZeneca AB, ar jo atstovas, nesutinkantis su nustatytu papildomos apsaugos liudijimo galiojimo terminu, turi teisę, sumokėjęs mokestį, paduoti apeliaciją Patentų biuro Apeliaciniams skyriui per 3 mėnesius nuo sprendimo išsiuntimo dienos. Patentų biuro sprendime yra aiškiai nurodyta, jog ieškovo prašymas dėl ginčijamo papildomos apsaugos liudijimo duomenų ištaisymo negali būti tenkinamas ir dėl to, kad šio papildomos apsaugos liudijimo galiojimo terminas galėtų būti peržiūrėtas tik tuo atveju, jeigu pats papildomos apsaugos liudijimo savininkas, t. y. AstraZeneca AB, atsisakytų papildomos apsaugos liudijimo apie tai nustatyta tvarka pranešęs Patentų biurui. Prekių ženklų įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta nuostata, jog tik patento savininkas, norėdamas susiaurinti patento suteikiamą teisinę apsaugą, sumokėjęs nustatytą mokestį, turi teisę reikalauti, kad Valstybinis patentų biuras padarytų patento pakeitimus. Taigi ieškovas neturi teisės ginčyti Patentų biuro sprendimo, nes patento papildomos apsaugos liudijimas yra išduotas AstraZeneca AB, o ne ieškovui. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 66/09 ratio decidendi yra aktualus ir tiesiogiai taikomas nagrinėjamai bylai, kadangi minėto teismo sprendimo ratio, t. y. sprendimo motyvuojamoje dalyje teismo suformuluota abstrakti elgesio taisyklė, yra ir turi būti taikoma Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjamose bylose tuo atveju, kai jose būtina vadovautis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime analizuotomis ir aiškintomis Reglamento nuostatomis. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga Reglamento 19a straipsnio e punkto nuostatoje, kuri buvo įtraukta į Reglamentą Lietuvos Respublikai stojant į Europos Sąjungą, yra įtvirtinta, jog bet kuriam medicinos produktui, apsaugotam galiojančio pagrindinio patento, dėl kurio buvo kreiptasi po 1994 m. vasario 1 d., ir kuriam pirmas leidimas pateikti jį į rinką kaip medicinos produktą buvo gautas Lietuvoje iki įstojimo dienos, gali būti išduotas sertifikatas, jei paraiška dėl sertifikato buvo pateikta per šešis mėnesius nuo įstojimo dienos. Atsižvelgiant į šią nuostatą bei jos atskleistą turinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje turėtų būti aiškinamos ir šios bylos aplinkybės. Pagal minėtą nuostatą leidimas produktui pateikti į rinką turi būti gautas Lietuvoje, todėl ir Patentų biuras pagrįstai ginčo papildomos apsaugos liudijimo galiojimo pabaigos terminą apskaičiavo remdamasis pirmojo leidimo pateikti medicinos produktą į rinką gauti Lietuvoje, iki Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos, išdavimo data, t. y. 2001 m. gegužės 16 d. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublika Europos Sąjungos valstybe nare tapo 2004 m. gegužės 1 d., todėl iki šios datos leidimai pateikti atitinkamą medicinos produktą į Bendrijos rinką Lietuvoje negaliojo. Šiame kontekste sistemiškai ir turi būti aiškinama Reglamento 13 straipsnio 1 dalies nuostata, kuria ieškinio reikalavimuose prašo vadovautis ieškovas. Taigi vadovaujantis Reglamento pereinamojo laikotarpio 19a straipsnio e punkto nuostata bei oficialiu jos išaiškinimu, Patentų biuras pagrįstai nustatė papildomos apsaugos liudijimo galiojimo pabaigos terminą iki 2016 m. gegužės 17 d., kadangi pirmas leidimas pateikti į rinką medicinos produktą, apsaugotą galiojančio pagrindinio patento, buvo pateiktas Lietuvoje iki 2004 m. gegužės 1 d. Pažymėtina, kad ši Reglamento nuostata, priešingai nei bando įrodyti Ieškovas, yra taikoma Lietuvoje, o ne Bendrijoje apskritai gauto leidimo pateikti medicinos produktą į rinką atvejams. Kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime Nr. C-66/09 buvo sprendžiamas klausimas, ar aukščiau nurodytos Reglamento pereinamosios nuostatos prasme Bendrijoje išduotas leidimas pateikti produktą į rinką atitinka Lietuvoje išduotą atitinkamą leidimą, ir šis teismas sprendė, jog Lietuvoje išduotas leidimas pateikti produktą į rinką negali būti prilyginamas Bendrijoje išduotam tokio pobūdžio leidimui, vadinasi, nuo Lietuvoje gauto pirmojo leidimo pateikti medicinos produktą į rinką datos ir turi būti skaičiuojamas papildomos apsaugos liudijimo galiojimo terminas. Tik tokia išvada yra logiška ir teisinga, nes priešingu atveju būtų nelogiškas paties Reglamento 19a straipsnio e punkto įtraukimas į Reglamentą. Būtų absurdiška ir nelogiška numatyti, jog Bendrijoje iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą išduotas leidimas pateikti produktą į rinką nėra prilyginamas Lietuvoje išduotam leidimui, t. y. jis nesuteikia pagrindo prašyti papildomo apsaugos liudijimo Lietuvoje, tačiau būtent remiantis juo, o ne Lietuvoje išduotu leidimu, reikėtų apskaičiuoti papildomos apsaugos liudijimo galiojimo terminą. Todėl akivaizdu, jog Valstybinis patentų biuras pagrįstai nesirėmė Reglamento 13 straipsniu ir papildomos apsaugos liudijimą apskaičiavo remdamasis 19a straipsnio e punktu. Tuo atveju, jeigu teismas traktuotų, kad ieškovo prielaidos dėl jo kreipimosi teisės į Patentų biurą yra pagrįstos, o ieškinys reiškiamas pagrįstai, atsakovas prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovas yra praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio nuo skundžiamo akto paskelbimo skundo padavimo administraciniam teismui terminą, traktuojant, kad ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme, ir bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 1 d.), darant prielaidą, kad ginčas gali būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Ieškovas pateikė dubliką į atsakovo Valstybinio patentų biuro pateiktą atsiliepimą, kuriame palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus, papildomai nurodydamas, kad teisės aktai aiškiai apibrėžia papildomo apsaugos liudijimo galiojimo trukmę, kuri negali būti ilgesnė nei 15 metų nuo tada, kai aptariamam medicinos produktui pirmą kartą buvo išduotas leidimas pateikti jį į Bendrijos rinką. Nesant jokio teisinio pagrindo atsakovas AstraZeneca AB naudojasi patentine apsauga ir taip Lietuvoje apsisaugo nuo konkurencijos ilgiau nei bet kurioje kitoje Europos Sąjungos šalyje, t. y. visose Bendrijos šalyse, kuriose galiojusi papildoma apsauga pasibaigė 2015 m. kovo mėnesį. Toks aiškinimas neatitinka visuomenės interesų bei pažeidžia visuomenės ir patento turėtojo interesų pusiausvyrą, kas yra pagrindinis visos patentų sistemos principas, o taip pat papildomos apsaugos režimo reglamentavimą, kuris buvo sukurtas siekiant įtvirtinti sprendimą, bendrą visai Europos Sąjungai. Papildomos apsaugos liudijimo reglamentu buvo siekiama įdiegti visos Bendrijos lygmeniu bendrą sprendimą, kuris kartu neleistų priimti skirtingų nacionalinių įstatymų nuostatų, dėl kurių atsiranda prieštaravimai, kurie trukdytų laisvam medicinos produktų judėjimui Bendrijoje ir taip darytų tiesioginę įtaką vidaus rinkos sukūrimui ir funkcionavimui. Papildomos apsaugos liudijimo Reglamente nurodyta, kad tokiu liudijimu suteikiamos apsaugos trukmė turėtų būti tokia, kad būtų užtikrinta pakankamai veiksminga apsauga; šiam tikslui patento ir liudijimo savininkas turėtų turėti galimybę pasinaudoti maksimaliu penkiolikos metų trukmės laikotarpiu tiktai nuo to momento, kai konkrečiam medicinos produktui pirmą kartą buvo išduotas leidimas pateikti jį į Bendrijos rinką. Be to, šio reglamento 13 straipsnis aiškiai apibrėžia liudijimo galiojimo laiko nustatymo būdą. Byloje esantys dokumentai įrodo, kad Nexium leidimo pateikti produktą į Bendrijos rinką išdavimo data – 2000 m. kovo 10 d., vadinasi, papildomos apsaugos liudijimas turėtų galioti ne daugiau kaip 15 metų nuo šios datos.

Atsakovas Valstybinis patentų biuras pateikė tripliką, kuriame papildomai nurodė, kad iki Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą, Bendrijoje išduoti leidimai išleisti medicinos produktą į rinką negaliojo Lietuvos Respublikoje, todėl patento savininkas Lietuvos rinkoje atitinkamu medicinos produktu galėjo prekiauti ir savo patentu galėjo naudotis tik nuo tos datos, kai gavo leidimą jį pateikti į Lietuvos Respublikos rinką. Todėl ieškovas nepagrįstai skaičiuoja penkiolikos metų terminą nuo datos, kada leidimas pateikti medicinos produktą į rinką buvo išduotas Bendrijoje, iki Lietuvos narystės Europos Sąjungoje Lietuvoje šis leidimas negaliojo, ir patento savininkas neturėjo teisės prekiauti savo patentu apsaugotu produktu. Taigi penkiolika metų turėtų būti skaičiuojama nuo leidimo pateikti medicinos produktą į rinką Lietuvos Respublikoje. Kitokiu būdu aiškinant Reglamento nuostatas, patento savininkas Lietuvos Respublikoje savo papildomos apsaugos liudijimu galėtų naudotis trumpesnį laikotarpį, kuris neatitiktų realaus buvimo rinkoje laikotarpio pagal nacionalinį leidimą pateikti medicinos produktą į rinką (mažiau nei 14 metų). Reglamento 19a straipsnio e punkte buvo nustatytos specialios pereinamojo laikotarpio sąlygos bet kuriam medicinos produktui, apsaugotam galiojančio pagrindinio patento, dėl kurio buvo kreiptasi po 1994 m. vasario 1 d., ir kuriam pirmas leidimas pateikti jį į rinką kaip medicinos produktą buvo gautas Lietuvoje iki įstojimo dienos, gali būti išduotas sertifikatas, jei paraiška dėl sertifikato buvo pateikta per šešis mėnesius nuo įstojimo dienos. Reglamento 19a straipsnio e punkto nuostata nustato specialias pereinamąsias Lietuvos Respublikai taikomas Reglamento galiojimo sąlygas. Ši nuostata kalba būtent apie Lietuvoje, o ne Bendrijoje gautą leidimą pateikti produktą į rinką kaip medicinos produktą, vadinasi, nuo Lietuvoje gauto pirmojo leidimo išdavimo datos ir turi būti skaičiuojamas papildomos apsaugos galiojimo terminas, todėl PAL Nr. C3287 galiojimo terminas vadovaujantis Reglamentu buvo nustatytas teisingai ir pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Faktinės aplinkybės

2004 m. spalio 18 d. atsakovo AstraZeneca AB vardu Valstybiniam patentų biurui buvo pateiktas prašymas Nr. PA 2004 009 išduoti papildomos apsaugos liudijimą, kuriuo prašyta suteikti papildomos apsaugos liudijimą nacionaliniam patentui „Optiškai gryni junginiai, jų gavimo būdas ir panaudojimas“ (patento Nr. 3287; paraiškos numeris IP1941; paraiškos padavimo data 1994 m. gegužės 18 d.; prioriteto paraiškos numeris 9301830, data 1993 m. gegužės 28 d., Švedija). Papildomos apsaugos liudijimo prašymą sudarė šie dokumentai: prašymas išduoti papildomos apsaugos liudijimą (Papildoma apsauga 1/2001 forma); vaisto registravimo liudijimo, pirmą kartą suteikiančio teisę prekiauti vaistu, kopija; veikliosios medžiagos aprašymas; mokėjimo pavedimas.

2005 m. sausio 10 d. Valstybinis patentų biuras sprendimu dėl liudijimo išdavimo paraiškai papildomos apsaugos liudijimui gauti Nr. 2004 009 nusprendė Patentui suteikti papildomos apsaugos liudijimą ir nurodė, kad papildomo apsaugos liudijimo galiojimo terminas – 2016 m. gegužės 17 d.

Ieškovas Krka tovarna zdravil, d. d. 2015 m. balandžio 24 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinį patentų biurą, prašydamas ištaisyti patentų registre nurodytą papildomos apsaugos liudijimo Nr. PA 2004 009, C3287 galiojimo termino pasibaigimo datą į 1992 m. birželio 18 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1768/92 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo Nr. 1768/92 13 straipsnio 1 dalies nuostatas atitinkančią datą, t. y., kad papildoma apsauga galioja iki 2015 m. kovo 10 d.

2015 m. gegužės 27 d. Valstybinis patentų biuras priėmė sprendimą Nr. 2R-696 dėl papildomos apsaugos liudijimo Nr. C3287 duomenų ištaisymo. Valstybinis patentų biuras sprendime nurodė, kad nenustatė, jog Lietuvos Respublikos patentų registre įrašyti duomenys yra neteisingi, o papildomos apsaugos liudijimo Nr. PA 2004 009, C3287 galiojimas galėtų būti peržiūrėtas tuo atveju, jeigu papildomos apsaugos liudijimo savininkas atsisakytų papildomos apsaugos liudijimo arba jis būtų panaikintas nesumokėjus papildomos apsaugos liudijimo metų mokesčio. Valstybinis patentų biuras taip pat nurodė, jog pakeitimas Patentų registre gali būti atliekamas tik išreiškus papildomos apsaugos liudijimo savininko valią.

Ieškovas nesutinka su Valstybinio patentų biuro priimtu sprendimu, nes jis, pasak ieškovo, neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo.

Dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį

Atsakovas AstraZeneca AB teigia, kad ieškovas Krka tovarna zdravil, d.d. nėra tinkamas ieškovas nagrinėjamoje byloje, t. y. ši įmonė neturi galiojančios teisės kreiptis į teismą dėl klaidos ištaisymo Patentų registre arba dėl papildomos apsaugos liudijimo duomenų ištaisymo, o taip pat dėl Patentų biuro priimtų sprendimų nagrinėjamais klausimais pripažinimo (iš dalies) negaliojančiais ar naikintinais, todėl jau vien dėl to ieškinys turėtų būti atmestas.

Teismas šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi nei 1992 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentas (EEB) dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo Nr. 1768/92, nei Patentų įstatymas, nei Valstybinio patentų biuro direktoriaus 2001 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. 118 dėl papildomos apsaugos liudijimo išdavimo neapibrėžia asmenų, turinčių teisę reikšti ieškinį dėl Valstybinio patentų biuro sprendimų, kuriais buvo išduoti papildomi apsaugos liudijimai, rato, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, nustatant, ar ieškovas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y., ar jis turi teisę kreiptis į teismą, turi būti remiamasi bendrosiomis taisyklėmis.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas; šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, jog būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Jose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, be kita ko, yra konstatavęs, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006).

Minėta, jog ieškiniu siekiama visiškai ar iš dalies panaikinti Valstybinio patentų biuro sprendimus, kuriais buvo suteikta papildoma apsauga patentui Nr. 3287 (pareiškėjas AstraZeneca AB), išradimo pavadinimas ,,Optiškai gryni junginiai, jų gavimo būdas ir panaudojimas“.

Prekių ženklų įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog patento savininkas, norėdamas susiaurinti patento suteikiamą teisinę apsaugą, sumokėjęs nustatytą mokestį, turi teisę reikalauti, kad Valstybinis patentų biuras padarytų patento pakeitimus. Taigi, pasak atsakovo, ieškovas neturi teisės ginčyti Patentų biuro sprendimo, nes patento papildomos apsaugos liudijimas yra išduotas AstraZeneca AB, o ne ieškovui.

Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškiniu reiškiami reikalavimai iš dalies ar visiškai panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro sprendimus dėl papildomo apsaugos liudijimo patentui išdavimo bei juose nurodyto papildomos apsaugos galiojimo termino ištaisymo pasižymi specifika, todėl minėta Patentų įstatymo norma neturėtų būti taikoma pagal analogiją ar aiškinama siaurinamai. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Ieškovas ir atsakovas daugelį metų veikia toje pačioje prekių rinkoje, medicinos produktų gamybos srityje teikia tokio paties pobūdžio prekes ir paslaugas, yra tiesioginiai konkurentai toje pačioje prekių rinkoje, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė suinteresuotumą bylos baigtimi, taigi turi teisę reikšti tokio pobūdžio reikalavimus. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į patentų teisinio reguliavimo ypatumus, Patentų įstatyme įtvirtintus tikslus bei pačių išradimų saugojimo esmę.

Be to, intelektinės nuosavybės teisės doktrinoje taip pat nurodyta, kad patentinė paraiška turi užtikrinti teisinės pusiausvyros išlaikymą: patentinė apsauga turi suteikti pakankamą apsaugą patento turėtojui ir kartu nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų (žr. Jurčys, P. Biotechnologinių ir nanotechnologinių išradimų patentavimo teisiniai klausimai. Justitia. 2006, Nr. 3, p. 82).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovas Krka tovarna zdravil, d. d. yra tinkama šalis nagrinėjamoje byloje.

Dėl atsakovo AstraZeneca AB tinkamumo

Atsakovas AstraZeneca AB taip pat tvirtina, jog nėra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje, nes ieškovo reikalavimai yra nukreipti išskirtinai vien tik į Valstybinį patentų biurą, ieškovo nurodomi teisiniai ieškinio pagrindai yra susiję vien tik su ginčijamo patento papildomos apsaugos liudijimo išdavimo administracinėmis procedūromis, jo galiojimo termino pabaigos nustatymo klausimais Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aspektais.

Teismas sprendžia, jog nors ieškinio reikalavimai yra suformuluoti kaip nukreipti į Valstybinį patentų biurą, pagal jų esmę ir teisines pasekmes jie yra susiję su atsakovo AstraZeneca AB teisių apimtimi, todėl AstraZeneka AB yra tinkamas atsakovas šioje byloje.

Dėl materialinių ieškinio reikalavimų

Ieškovas prašo pripažinti iš dalies negaliojančiu Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro 2005 m. sausio 10 d. sprendimą dėl liudijimo išdavimo paraiškai papildomos apsaugos liudijimui gauti Nr. PA 2004 009, dalyje, kurioje nurodyta, kad papildomos apsaugos galiojimo terminas – 2016 m. gegužės 17 d., ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biurą priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patikslintas papildomos apsaugos liudijimo Nr. PA 2004 009 galiojimo terminas, kuris atitiktų 1992 m. birželio 18 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1768/92 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo Nr. 1768/92 13 straipsnio 1 dalies nuostatas atitinkančią datą, t. y. 2015 m. kovo 10 d., o taip pat panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 2R-696 ir įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos Valstybinį patentų biurą ištaisyti patentų registre nurodytą papildomos apsaugos liudijimo Nr. PA 2004 009 galiojimo termino pasibaigimo datą į 1992 m. birželio 18 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1768/92 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo Nr. 1768/92 13 straipsnio 1 dalies nuostatas atitinkančią datą, t. y. 2015 m. kovo mėn. 10 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-684/2016 pagal ieškovo Krka tovarna zdravil, d.d. ieškinį atsakovui AstraZeneca AB dėl patento Nr. 3287 pripažinimo negaliojančiu, kurio pagrindu buvo išduotas ir šioje byloje ginčijamas papildomas apsaugos liudijimas Nr. PA 2004 009, pripažino patentą Nr. 3287 visiškai (visa apimtimi) negaliojančiu ab initio.

Pagal 1992 m. birželio 18 d. Tarybos reglamento (EEB) dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo Nr. 1768/92 15 straipsnio 1 dalies c punktą, papildomas apsaugos liudijimas negalioja, jei pagrindinis patentas yra atšaukiamas arba apribojamas tiek, kad pagal jo apibrėžtį nebesaugomas produktas, kuriam liudijimas buvo išduotas, arba jei pasibaigus pagrindinio patento galiojimo laikui egzistuoja tokį atšaukimą arba apribojimą pateisinantys pagrindai.

Patentų įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje, kuris numato, jog patentas, teismo pripažintas visiškai ar iš dalies negaliojančiu, netenka galios nuo patento paraiškos padavimo datos. Įsigaliojus teismo sprendimui dėl patento pripažinimo visiškai ar iš dalies negaliojančiu, teismas savo sprendimą siunčia Valstybiniam patentų biurui, o šis duomenis apie patento pripažinimą visiškai ar iš dalies negaliojančiu įrašo į Lietuvos Respublikos patentų registrą ir skelbia savo oficialiame biuletenyje (Patentų įstatymo 64 str. 2 d.). Toks teisinis reguliavimas galioja ne tik pagrindiniam patentui, bet ir patentui suteiktai papildomai apsaugai.

Kadangi pagrindinis atsakovui AstraZeneca AB išduotas patentas Nr. 3287 buvo pripažintas negaliojančiu visa apimtimi ab initio, atitinkamai ab initio nebegalioja ir šio patento papildoma apsauga, t. y. šio teisminio ginčo objektu esantis papildomos apsaugos liudijimas Nr. PA 2004 009, kuris buvo išduotas atsakovui AstraZeneca AB Valstybinio patentų 2005 m. sausio 10 d. sprendimu.

Atsižvelgdamas į tai, kad nei patentas Nr. 3278, nei jam suteikta papildoma apsauga negalioja ab initio, teismas ieškovo ieškinį atmeta, nes ginčijamų Valstybinio patentų biuro sprendimų panaikinimas nesukels jokių teisinių padarinių, nes sprendimai buvo aktualūs tik tol, kol galiojo atsakovo vardu registruotas patentas.

Dėl kitų ieškinyje išdėstytų argumentų teismas atskirai nepasisako, nes laiko juos teisiškai nereikšmingais nagrinėjamam ginčui išspręsti.

Nors ieškovas tvirtina, jog teismas turėtų pasisakyti dėl papildomos apsaugos liudijimo galiojimo termino skaičiavimo iš esmės, nes ši aplinkybė yra reikšminga kitoje pagal ieškovo ieškinį dėl nuostolių atlyginimo nagrinėjamoje civilinėje byloje, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje neteko teisinės reikšmės ir yra įrodinėtina aplinkybė kitoje civilinėje byloje, o būtent, byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Atsakovas nurodo, jog patyrė 12 522,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys atmestas, įvertinęs Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus maksimalius dydžius, taip pat bylos sudėtingumą, suteiktų paslaugų apimtį ir pobūdį, sprendžia, kad prašoma priteisti 12 522,20 Eur suma atstovavimo išlaidoms atlyginti yra pernelyg didelė, todėl mažinama, ir atsakovui iš ieškovo priteisiama 6 000 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 ir 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovo Krka tovarna zdravil, d. d. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui AstraZeneca AB iš ieškovo Krka tovarna zdravil d. d. 6 000 Eur atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.